Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Z. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-947-567/2016 pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams Z. R., M. Z. ir M. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Danske Bank A/S, veikiantis per Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų Z. R., M. Z., M. Z. 193 200,73 Eur skolos ir 5 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų Z. R., M. Z., M. Z. ieškovo sumokėtą žyminį mokestį ir patirtas bylinėjimo išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. sausio 24 d. kredito sutartimi Nr. K200712-1206 su vėlesniais papildomais susitarimais ieškovas suteikė uždarajai akcinei bendrovei „Realty Progressus Group“ 371 805,41 Eur kreditą, kurį bendrovė pažadėjo grąžinti dalimis iki 2011 m. gruodžio 31 d. 2008 m. sausio 24 d. sudaryta laidavimo sutartimi FA-K200712-1206-2 laiduotoja Z. R. įsipareigojo atsakyti visu savo turtu ieškovui, jeigu UAB „Realty Progressus Group“, už kurį laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės arba jos dalies pagal sutartį su visais jos tolimesniais pakeitimais ir papildymais, su kurios sąlygomis laiduotoja buvo susipažinusi. 2008 m. sausio 24 d. sudaryta laidavimo sutartimi FA-K200712-1206-3 laiduotojai M. Z. ir M. Z. įsipareigojo atsakyti visu savo turtu ieškovui, jeigu UAB „Realty Progressus Group“, už kurį laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės arba jos dalies pagal sutartį su visais jos tolimesniais pakeitimais ir papildymais, su kurios sąlygomis laiduotojai buvo susipažinę. Minėtomis laidavimo sutartimis laiduotojai atsisakė teisės reikalauti, kad ieškovas pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų UAB „Realty Progressus Group“ turtą. Tuo pačiu laidavimo sutartyje numatyta, jog laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo momento ir galioja iki visiško ir tinkamo UAB „Realty Progressus Group“ skolinių įsipareigojimų ieškovui įvykdymo pagal sutartį su visais jos tolimesniais pakeitimais ir papildymais.Prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu bankui buvo įkeistas bendrovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas – 3200/5150 dalys žemės sklypo (sklypo visas plotas - 0,5150 ha), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Bendrovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. iki 2011 m. gruodžio 31 d. negrąžino kredito lėšų, nemokėjo palūkanų, delspinigių, todėl bankas, pradėdamas priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. 2012 m. lapkričio 27 d. notaras išdavė vykdomąjį įrašą (not. registro Nr. DJ-7769), kuriame užfiksuota, jog trečiojo asmens skola sudaro 284 161,95 Eur (981 154,39 Lt) mokėtinos pagal sutartį skolos, 290,20 Eur (1002,00 Lt) išlaidų už vykdomojo įrašo padarymą, 9,27 Eur (32 Lt) išlaidų už patikras registruose, 17,12 Eur (59,10 Lt) kitų išlaidų, o taip pat 9 % metinių palūkanų. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. UAB „Realty Progressus Group“ iškėlė bankroto bylą, kurioje buvo patvirtintas 1 062 083,80 Eur dydžio banko kreditorinis reikalavimas, pagrįstas 2012 m. lapkričio 27 d. išduotu neįvykdytu vykdomuoju raštu. Turtas bankroto byloje buvo parduotas ne varžytynėse už 131 777,11 Eur kainą. Iš lėšų, gautų realizavus turtą, ieškovui, atskaičius bankroto administravimo išlaidas, dėl kreditorinio reikalavimo apmokėjimo buvo pervesta 114 400 Eur, todėl Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 10 d. patikslino ieškovo kreditorinį reikalavimą 193 200,73 Eur sumai.Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į tai, jog BUAB „Realty Progressus Group“ pagal 2008 m. sausio 24 d. kredito sutartį Nr. K200712-1206 su vėlesniais papildomais susitarimais skola ieškovui patikslinti ieškinio pareiškimo dienai sudaro 193 200,73 Eur, pagal minėtų laidavimo sutarčių ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas ieškovui ši skola turėtų būti solidariai priteista iš atsakovų.Atsakovė Z. R. pateiktame atsiliepime nurodė, kad susipažinusi su ieškovo pateiktu 2011 m. kovo 25 d. susitarimu Nr. K200712-1206-P3 dėl 2008 m. sausio 24 d. kredito sutarties Nr. K200712-1206 dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo, neprisimena, jog tokį susitarimą būtų pasirašinėjusi, o jos, kaip laiduotojos, parašas susitarime akivaizdžiai skiriasi nuo kitų jos parašų. Be to, išimtinai ant šio abejotino susitarimo nėra atsakovės ranka parašytų vardo ir pavardės prieš parašą, nors kitose sutartyse ir susitarimuose prieš parašą ranka parašyti vardas ir pavardė.Atsakovė taip pat nurodė, kad dar iki ieškovo naudai įkeisto BUAB „Realty Progressus Group“ turto pardavimo 2015 m. vasario 5 d. pirkimo - pardavimo sutartimi, šis sklypas buvo išskaidytas į atskirus žemės sklypus. Jau 2013 metais buvo visi reikalingi procesiniai sprendimai dėl sklypo dalies išskyrimo į atskirą sklypą. Kreditorius bankroto bylos metu akivaizdžiai nesiėmė priemonių galimai žalai (negrąžintam įsiskolinimui sumažinti), kadangi sklypas, kuris buvo atskirtas bendrosios dalinės nuosavybės (kuriame neliko bendrasavininkų), buvo parduotas už žymiai mažesnę kainą, negu galėjo būti parduodamas, jeigu būtų įregistruotas, kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, nuosavybės teise priklausęs tik skolininkui. Todėl ieškovo patirta žala turi būti mažinama, atsižvelgiant į turto rinkos kainos skirtumą tarp įkeisto sklypo dalies vertės ir įkeisto sklypo vertės po jo atskyrimo į atskirą nekilnojamąjį daiktą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovo naudai solidarios atsakomybės pagrindu iš atsakovų Z. R., M. Z., M. Z. 193 200,73 Eur skolos ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015 m. gegužės 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė ieškovui iš atsakovų Z. R., M. Z., M. Z. po 772,67 Eur žyminio mokesčio.Teismas nustatė, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. balandžio 6 d. ekspertizės akto Nr. 11-287(16) išvadoje nurodyta, jog 2011 m. kovo 25 d. susitarime Nr. K200712-1206-P3 dėl 2008 m. sausio 24 d. kredito sutarties Nr. K200712-1206 dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo, sudarytame tarp Danske Bank A/S, veikiančio per Lietuvos filialą, ir UAB „Realty Progressus Group“, antrosios lapo pusės pabaigoje, paskutinėje eilutėje „Vardas, pavardė ir parašas“ pasirašė ne Z. R..Teismas sprendė, jog ši rašysenos ekspertizės išvada savaime nesudaro teisinio pagrindo ex officio pripažinti, kad 2011 m. kovo 25 d. susitarimas Nr. K200712-1206-P3 dėl 2008 m. sausio 24 d. kredito sutarties Nr. K200712-1206 dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo yra negaliojantis, kad atsakovų laidavimo prievolė pasibaigė.Teismas konstatavo, kad rašysenos ekspertizės išvada nėra susijusi su 2008 m. sausio 24 d. kredito sutartimi Nr. K200712-1206 tarp banko ir UAB „Realty Progressus Group“ dėl 615 500 Eur kredito sumos bei 2008 m. sausio 24 d. laidavimo sutarčių Nr. FA-K200712-1206-2, Nr. FA-K200712-1206-3 tarp banko ir atsakovų Z. R., M. Z. ir M. Z.. Tai reiškia, kad, nenustačius, kad 2008 m. sausio 24 d. laidavimo sutartyse Nr. FA-K200712-1206-2 ir Nr. FA-K200712-1206-3 atsakovų parašai yra suklastoti, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovas disponavo suklastotomis laidavimo sutartimis, kuriomis teismas neturi teisinio pagrindo abejoti.Teismas pažymėjo, kad 2011 m. kovo 25 d. susitarimas Nr. K200712-1206-P3 dėl 2008 m. sausio 24 d. kredito sutarties Nr. K200712-1206 dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo nepablogino laiduotojos Z. R. padėties, nes Z. R., kaip UAB „Realty Progressus Group“ akcininkė, turėjo domėtis įmonės skoliniais įsipareigojimais ir jų vykdymu.Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės pagal jų sudarytas laidavimo sutartis. Ta aplinkybė, kad ieškovas iki kredito gavėjo (BUAB „Realty Progressus Group“) įmonės pabaigos nesikreipė į laiduotojus dėl skolos sumokėjimo, savaime nereiškia, kad ieškovas neįgijo reikalavimo į atsakovus, nes atsakovų laidavimas galioja iki visiško pagrindinės prievolės įvykdymo, nepriklausomai nuo tos aplinkybės, kad kredito gavėjas yra išregistruotas iš juridinių asmenų registro, kad ieškovas iki kredito gavėjo įmonės pabaigos nesikreipė į laiduotojus dėl skolos sumokėjimo. Teismas taip pat sprendė, kad yra teisinis pagrindas ieškovui skolą priteisti solidariai iš atsakovų, kaip laiduotojų, pagal laidavimo sutartis ta apimtimi, už ką jie laidavo. Laidavimo sutarčių 5 punkte numatyta, kad jeigu kredito gavėjas neįvykdo visą ar dalį prievolės pagal kredito sutartį, laiduotojai ir kredito gavėjas atsako bankui, kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai už kredito grąžinimą, palūkanų ir įsipareigojimo mokesčio sumokėjimą, nuostolių atlyginimą.Teismas konstatavo, jog ta aplinkybė, kad bankas leido parduoti įkeistą turtą, neįregistravus turto, kaip atskiro daikto, nesudaro teisinio pagrindo atleisti laiduotojus nuo civilinės atsakomybės, kurią jie prisiėmė laisva valia. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai, pasirašydami laidavimo sutartis, nesuprato savo veiksmų reikšmės, todėl teismas neturi teisinio pagrindo remtis prielaidomis. Nei amžius, nei sveikatos būklė pats savaime netrukdo suvokti savo veiksmų ir jų valdyti. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovai laidavimo sutarčių nesudarė, jų nepasirašė ir šiuos sandorius sudaryti valios nebuvo pareiškę, kad sudarydami laidavimo sandorius, jie negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, ar suklydo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė Z. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškinys atsakovės Z. R. atžvilgiu, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atsakovės Z. R. atžvilgiu atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nevertino fakto, jog ieškovas nuslėpė nuo teismo dar vieną laiduotoją – G. L., kurios duomenys ir parašai yra ant ginčo susitarimų. 2016 m. spalio 11 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas atsakinėdamas į Z. R. atstovo klausimus nesugebėjo teismui paaiškinti kur dingo ketvirta laiduotoja – G. L., kurios parašai ir duomenys nurodyti visuose susitarimuose, išskyrus 2011 m. kovo 25 d. susitarimą.2011 m. kovo 25 d. sudarytas susitarimas Nr. K200712-1206-P3 dėl 2008 m. sausio 24 d. kredito sutarties Nr. K2007-12-1206 dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo tarp ieškovo ir UAB „Realty Progressus Group“, atstovaujamo M. Z., nurodyti laiduotojai Z. R., M. Z., M. Z.. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. balandžio 6 d. ekspertizės akto Nr. 11-287(16) išvadoje nurodyta, kad 2011 m. kovo 25 d. susitarime Nr. K200712-1206-P3 dėl 2008 m. sausio 24 d. kredito sutarties Nr. K200712-1206 dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo, sudarytame tarp Danske Bank A/S Lietuvos filialo ir UAB „Realty Progressus Group“, antrosios lapo pusės pabaigoje, paskutinėje eilutėje „Vardas, pavardė ir parašas“ pasirašė ne Z. R..Teismas nustatęs minėtą faktą dėl Z. R. parašo suklastojimo padarė neteisingą išvadą, kad neva 2011 m. kovo 25 d. susitarimas Nr. K200712-1206-P3 dėl 2008 m. sausio 24 d. kredito sutarties Nr. K200712-1206 dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo nepablogino laiduotojos Z. R. padėties, nes Z. R., kaip UAB „Realty Progressus Group“ akcininkė, turėjo domėtis įmonės skoliniais įsipareigojimais ir jų vykdymu. Nors Z. R. ir buvo bendrovės akcininkė, tačiau akcininkų kompetenciją bendrovėje aiškiai apibrėžia Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas akcininkams spręsti klausimus, kurie priskiriami bendrovės valdymo funkcijoms. Paskolos sutarties vykdymas, jos kontrolė yra išimtinai bendrovės valdymo organų kompetencija, todėl akcininkas neturi jokios pareigos domėtis ar kontroliuoti bendrovės sutarčių vykdymą.2011 m. kovo 25 d. susitarimas Nr. K200712-1206-P3 dėl 2008 m. sausio 24 d. kredito sutarties Nr. K200712-1206 dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo, kuriame ekspertizė neginčijamai nustatė Z. R. parašo suklastojimą, iš esmės pakeičia ir pablogina laiduotojos Z. R. padėtį, kadangi susitarimas iš esmės padidino laiduotojų atsakomybę, nes iš buvusių 4 laiduotojų susitarime buvo nurodyti tik 3 laiduotojai, o kaip paaiškėjo vėliau, realiai pasirašė tik du laiduotojai.Tokia situacija susiklostė išimtinai ieškovo iniciatyva ir jo pastangomis, nes 2011 m. kovo 25 d. susitarimas buvo parengtas ieškovo darbuotojų, o pasirašymo procedūra akivaizdžiai įvyko pažeidžiant ieškovo, kaip banko, nustatytą vidaus tvarką.Danske Bank A/S Lietuvos filialas 2011 m. gruodžio 1 d. pranešimu Nr. VIL1101400 leido padalinti bankui įkeistą turtą. Toks padalinimas turto ir vėlesnis jo realizavimas sukūrė 48 976,92 Eur nuostolį.Pagrindinio skolininko UAB „Realty Progressus Group“ bankroto proceso metu nustatyta žemės sklypo dalies rinkos vertė buvo 621 000 Lt, kas atitinka 179 854,03 Eur. Sklypo dalis parduota už 131 777,11 Eur. Skirtumas tarp nustatytos rinkos vertės ir sklypo pardavimo kainos sudaro 48 976,92 Eur. Atitinkamą skirtumą lėmė tai, kad ieškovas, būdamas kreditorių susirinkimo pirmininku, veikdamas bankroto proceso metu, ir suvokdamas, kad yra galimybė parduoti sklypą be papildomų suvaržymų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teise, veikė nerūpestingai, ir sklypą siūlė pardavinėti ne kaip atskirą turto vienetą, nereikalavo iš bankroto administratoriaus įregistruoti sklypo dalies kaip atskiro nekilnojamojo daikto, kas lėmė tai, kad pardavimo metu nebuvo gauta kaina, atitinkanti žemės sklypo realios rinkos vertės. Ieškovui neabejotinai buvo žinoma apie sklypo dalies atidalinimą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir jo išskaidymą į kitus žemės sklypus, tuo pačiu keičiant žemės sklypų paskirtį. Ieškovas buvo informuojamas apie atitinkamus sprendimus, ir jam buvo žinoma tiek apie 2011 m. birželio 27 d., tiek apie 2013 m. gegužės 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymus. Dėl nurodytų aplinkybių, bet kokiu atveju, ieškovo prašoma priteisti suma turėjo būti mažintina 48 976,92 Eur, t. y. skirtumu tarp nustatytos žemės sklypo dalies rinkos vertės ir sklypo pardavimo kainos, kurią iš esmės nulėmė ieškovo veiksmai.Ieškovas prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo spalio 31 d. sprendimą ir atsakovės Z. R. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:Atsakovė visiškai nepagrįstai nurodo, kad bankas neva nuslėpė nuo teismo laiduotoją G. L.. Kaip matyti iš 2010 m. rugpjūčio 11 d. susitarimo Nr. K200712-1206-P2 dėl 2008 m. sausio 24 d. kredito sutarties Nr. K200712-1206 dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo, atsakovė kartu su kitais laiduotojais sutiko, kad bankas atsisakys bankui įkeisto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hipotekos ir G. L. laidavimo po to, kai bus įvykdytos minėtame susitarime nurodytos sąlygos. Šios sąlygos buvo įvykdytos ir Bankas 2010 m. rugsėjo 15 d. dieną atsisakė G. L. laidavimo. Kadangi atsakovė šios faktinės aplinkybės neginčijo pirmosios instancijos teisme, o tik paskutinio 2016 m. spalio 11 d. teismo posėdžio metu iškėlė klausimą dėl laiduotojos G. L., bankas pirmosios instancijos teismui neteikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad bankas iki minėto 2011 m. kovo 25 d. susitarimo sudarymo atsisakė G. L. laidavimo. Tačiau pirmosios instancijos teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad Danske Bank A/S, atstovaujamas Danske Bank A/S Lietuvos filialo, atsisakė hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 01/1/2008/0003965 įkeisto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), hipotekos, taip pat pateiktas ir 2010 m. rugsėjo 7 d. sudarytas susitarimas dėl paskolos subordinavimo Nr. FA-K200712-1206-2 tarp Danske Bank A/S, atstovaujamo Danske Bank A/S Lietuvos filialo, ir Z. R. bei UAB „Realty Progressus Group“, atstovaujamo M. Z.. Tokiu būdu Banko į bylą pateikti dokumentai akivaizdžiai patvirtina, kad bankas įvykdė 2010 m. rugpjūčio 11 d. susitarimo sąlygas ir atsisakė G. L. laidavimo. Minėtas 2010 m. rugpjūčio 11 d. susitarimas Nr. K200712-1206-P2 yra galiojantis ir jo sudarymo aplinkybių atsakovė neginčijo nei pirmosios instancijos teisme, taip pat jų neginčija ir apeliaciniame skunde.Atsakovė nepateikė nei argumentų, nei įrodymų patvirtinančių kaip 2011 m. kovo 25 d. susitarimo Nr. K200712-1206-P3 sąlygos, t. y maksimalios kredito sumos sumažinimas nuo 615 000 Eur, kaip buvo nustatyta 2008 m. sausio 24 d. kredito sutartyje Nr. K200712-1206, iki 226 995 Eur bei galutinio grąžinimo termino pailginimas nuo 2011 m. kovo 25 d., kaip nurodyta 2010 m. balandžio 23 d. susitarime Nr. K200712-1206-P1, iki 2011 m. gruodžio 31 d. padidino jos, kaip laiduotojos, atsakomybę. Maksimalios kredito sutarties sumažinimas bei nežymus galutinio kredito grąžinimo termino pailginimas, nesant byloje įrodymų, kad UAB „Realty Progressus Group“ tuo metu rinkoje būtų galėjusi pasiskolinti už mažesnes palūkanas nei 5,0 procentų metinė palūkanų marža ir pridedant 6 mėn. eurų EURIBOR, kaip buvo nustatyta 2010 m. balandžio 23 d. susitarime Nr. K200712-1206-P1, pats savaime nereiškia atsakovės, kaip laiduotojos, atsakomybės padidėjimą. Taip pat ir tai, kad vien tik mažesnis laiduotojų skaičius minėtame 2011 m. kovo 25 d. susitarime Nr. K200712-1206-P3 nėra pakankamas argumentas išvadai, kad toks susitarimas iš esmės padidino atsakovės, kaip laiduotojos, atsakomybę.Kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog 2011 m. kovo 25 d. susitarimas Nr. K200712-1206-P3 dėl 2008 m. sausio 24 d. kredito sutarties Nr. K200712-1206 dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo iš esmės padidino jos, kaip laiduotojos, atsakomybę, akivaizdu, kad šio susitarimo pasirašymo aplinkybės, t.y. ar pasirašymas vyko banko patalpose ar ne banko patalpose, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant atsakovės, kaip laiduotojos, atsakomybės padidėjimo klausimą.Atsakovė, kaip laiduotoja, buvo informuojama apie 2008 m. sausio 24 d. Kredito sutarties Nr. K200712-1206 pakeitimų ir papildymų sudarymą. Atsakovei tapus UAB „Realty Progressus Group“ akcininke, šis jos suinteresuotumas 2008 m. sausio 24 d. kredito sutarties Nr. K200712-1206 vykdymo eiga turėjo ne tik kad nesumažėti, bet ir padidėti. Todėl teisinga ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, kaip UAB „Realty Progressus Group“ akcininkė, turėjo domėtis įmonės skoliniais įsipareigojimais ir jų vykdymu.Atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų patvirtinančių, kad įkeisto žemės sklypo pardavimo metu, t. y. 2015 m. vasario 5 d., jo rinkos vertė buvo didesnė nei nurodyta 2015 m. vasario 5 d. pirkimo-pardavimo sutartyje. Nesant byloje tokių įrodymų, nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, kad šis žemės sklypas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos vertę. Į bylą pateikta 2014 m. sausio 30 d. galutinė išvada dėl turto vertės nėra pakankamas įrodymas, jog šio turto vertė po daugiau nei metų laiko, t.y. 2015 m. vasario 5 dienai, nepasikeitė. Antra, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovai nepateikė įrodymų, kad jie patys, būdami rūpestingi, sklypą siūlė parduoti ne kaip atskirą turto vienetą, bei reikalavo įregistruoti sklypo dalį, kaip atskirą nekilnojamąjį daiktą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

Dėl ginčo esmės

Tais atvejais, kai laidavimo atsiradimo pagrindas yra laidavimo sutartis, laidavimas prasideda šalims sudarius laidavimo sutartį ir joje įtvirtinus šalių sulygtas laidavimo sąlygas. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą arba neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Taigi laidavimo sutartimi laiduotojas, laisva valia prisiimdamas įsipareigojimą atsakyti kito asmens kreditoriui, kartu prisiima ir riziką, jog tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės.Laidavimas pasibaigia CK 6.87 straipsnyje nustatytais pagrindais, jeigu laidavimo sutartimi, kuri šalims turi įstatymo galią, šalys nebuvo sutarusios kitaip. Nagrinėjamoje byloje apeliantė (laiduotoja) prašo teismo pripažinti laidavimą pasibaigusiu CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu, argumentuodama, jog 2011 m. kovo 25 d. susitarimas Nr. K200712-1206-P3 dėl 2008 m. sausio 24 d. kredito sutarties Nr. K200712-1206 dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo iš esmės pakeičia ir pablogina jos kaip laiduotojos padėtį, kadangi susitarimas iš esmės padidino laiduotojų atsakomybę, nes susitarime iš buvusių pradinių 4 laiduotojų buvo nurodyti tik 3 laiduotojai, iš kurių realiai pasirašė tik du laiduotojai, tuo tarpu jos parašas, remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. balandžio 6 d. ekspertizės akto Nr. 11-287(16) išvada, buvo suklastotas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis nustato ką kita. Kaip matyti iš byloje esančio 2010 m. rugpjūčio 11 d. susitarimo Nr. K200712-1206-P2 dėl 2008 m. sausio 24 d. kredito sutarties Nr. K200712-1206 dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo 2 punkto, šalys susitarė, kad ieškovas atsisakys bankui įkeisto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hipotekos ir G. L. laidavimo per 5 darbo dienas po to, kai: 1) UAB „Realty Progressus Group“ padengs ne mažesnę kaip 144 810,41 Eur kredito pagal sutartį dalį ir negrąžinto kredito pagal sutartį likutis bus ne didesnis kaip 226 995 Eur; 2) UAB „Realty Progressus Group“ akcininkai papildomai paskolins įmonei 310 000 Lt ir pasirašys su banku ir įmone susitarimą dėl paskolos subordinavimo, kuriuo subordinuos minėtą paskolą banko naudai sutarties atžvilgiu, o visa UAB „Realty Progressus Group“ akcininkų suteiktų įmonei ir subordinuotų banko naudai sutarties atžvilgiu paskolų suma ne G. L. subordinuotų paskolų turi būti ne mažesnė kaip 570 000 Lt. Šį susitarimą pasirašė visos šalys, taip pat ir apeliantė Z. R..2010 m. rugsėjo 6 d. hipotekos lakštas, identifikavimo kodas 01/1/2008/0003965, patvirtina, kad ieškovas atsisakė šiuo lakštu įkeisto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), hipotekos, tuo tarpu 2010 m. rugsėjo 7 d. sudarytas susitarimas dėl paskolos subordinavimo Nr. FA-K200712-1206-2 tarp Danske Bank A/S, atstovaujamo Danske Bank A/S Lietuvos filialo, ir Z. R. bei UAB „Realty Progressus Group“, atstovaujamo M. Z., patvirtina, jog toks susitarimas buvo sudarytas ir, be kita ko, apeliantės pasirašytas.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 21 ir 22 punktuose nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovas nuslėpė nuo teismo dar vieną laiduotoją – G. L., ar kad jos neįtraukimas į 2011 m. kovo 25 d. susitarimą Nr. K200712-1206-P3 iš esmės padidino likusiųjų laiduotojų atsakomybę. 2010 m. rugpjūčio 11 d. susitarimo Nr. K200712-1206-P2 dėl 2008 m. sausio 24 d. kredito sutarties Nr. K200712-1206 dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo sąlygos buvo įvykdytos ir ieškovas buvo atsisakęs G. L. laidavimo. Be to, pati apeliantė buvo minėtų dokumentų šalimi ir juos pasirašiusi, todėl jai turėjo būti žinomos šios aplinkybės.Apeliantė taip pat ginčija skundžiamą sprendimą, argumentuodama, jog 2011 m. kovo 25 d. susitarimas Nr. K200712-1206-P3 dėl 2008 m. sausio 24 d. kredito sutarties Nr. K200712-1206 dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo, kuriame Lietuvos teismo ekspertizės centras 2016 m. balandžio 6 d. ekspertizės akto išvadoje neginčijamai nustatė Z. R. parašo suklastojimą, iš esmės pakeičia ir pablogina laiduotojos Z. R. padėtį. Tačiau, kaip matyti iš 2011 m. kovo 25 d. susitarimo Nr. K200712-1206-P3 sąlygų, susitarimu buvo sumažinta maksimali kredito suma iki 226 995 Eur ir pratęstas galutinis skolos grąžinimo terminas iki 2011 m. gruodžio 31 d. Taigi toks susitarimas ne tik iš esmės nepakeitė ir nepablogino apeliantės kaip laiduotojos padėties, bet ją pagerino.Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į tai, jog apeliantės su ieškovu sudaryta 2008 m. sausio 24 d. laidavimo sutartis FA-K200712-1206-2 galioja iki visiško ir tinkamo kredito gavėjo skolinių įsipareigojimų bankui įvykdymo pagal kredito sutartį (laidavimo sutarties 22 punktas), teisėjų kolegija nenustatė CK 6.87 straipsnio 4 dalies sąlygų pripažinti apeliantės laidavimą pasibaigusiu. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus dėl ieškovo prašomos priteisti sumos mažintino 48 976,92 Eur, t. y. skirtumu tarp 2014 m. sausio 30 d. nustatytos žemės sklypo dalies rinkos vertės ir sklypo dalies pardavimo 2015 m. vasario 5 d. kainos. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ginčo žemės sklypas būtų parduotas visas už didesnę sumą nei buvo parduota jos dalis.Remiantis išdėstytu, pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.