Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB “(duomenys neskelbtini)” suvirintoju, 2018-12-04, vadovaujantis BK 38 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. 2019 m. balandžio 20 d., apie 02 val., prie Lūksto ežero, adresu Graužų k., Varnių sen., Telšių r., veikdamas kartu su L. R., žodinio konflikto tarp jų ir nukentėjusiojo L. J. metu, L. R. iš asmeninių paskatų tyčia sudavus ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu L. J. į veido sritį, jis iš asmeninių paskatų tyčia sudavė ne mažiau kaip du kartus kumščiu L. J. į pilvo sritį, po ko nukentėjusiajam nuo suduotų smūgių nugriuvus ant žemės, L. R. toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tyčia vieną kartą su koja spyrė L. J. į veido sritį, ir taip jis, veikdamas kartu su L. R., padarė L. J. apatinio žandikaulio lūžimą kairiojo kampo srityje bei kūno lūžimą apatinio kairiojo 31 danties srityje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

L. R. 2019 m. balandžio 20 d., apie 02 val., prie Lūksto ežero, adresu Graužų k., Varnių sen., Telšių r., veikdamas kartu su D. G., žodinio konflikto metu tarp jų ir nukentėjusiojo L. J., jis tyčia iš asmeninių paskatų ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu trenkė L. J. į veido sritį, o D. G. tuo pat metu iš asmeninių paskatų ne mažiau kaip du kartus kumščiu tyčia trenkė L. J. į pilvo sritį, po ko nukentėjusiajam nuo suduotų smūgių nugriuvus ant žemės, jis toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tyčia vieną kartą su koja spyrė L. J. į veido sritį, ir taip jis, veikdamas kartu su D. G., padarė L. J. apatinio žandikaulio lūžimą kairiojo kampo srityje bei kūno lūžimą apatinio kairiojo 31 danties srityje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. G. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2019 metų balandžio mėnesį buvo grįžęs iš užsienio šv. Velykų atostogoms. Sugalvojo su draugais užsisakyti pirtį. Ten susirinko visi draugai, o R. G. pasikvietė L. J., kuris buvo nepažįstamas. Nei vienas jo nepažinojo. Iš pradžių viskas buvo gerai. Nakties metu jis su L. R. išėjo parūkyti, kartu su jais buvo ir S. R.. Atėjęs L. J. pasikvietė S. R. ir kažkur jie nuėjo. S. R. parbėgo verkdama. Ji pasakė, kad L. J. ją vadino negražiais žodžiais. Prie jų grįžo ir L. J.. Jis sėdėjo ant suoliuko, o L. R. atsistojo ir paklausė L. J., kas buvo bei trenkė L. J. į veidą. Tada jis atsistojo ir sudavė L. J. du smūgius į šoną. Tiksliai negali pasakyti kiek smūgių sudavė, gal du ar tris. Sudavė į pilvo sritį, nes veidą nukentėjęs buvo užsidengęs. Pirmus smūgius sudavė L. R., tada jis nesusivaldė ir sudavė smūgius. L. J. nugriuvo ant žemės. Šalia buvo L. R., nematė ar jis spyrė L. J.. Tada atėjo R. G. ir L. J. nusivedė, tą vakarą L. J. nebematė. Matė tik kitą rytą, sakė, kad jam sulūžo akiniai. Jokių sužalojimų ant veido nesimatė, net sutinę nebuvo. Mušdami jie nepagalvojo apie pasekmes. Neturėjo tikslo sužaloti, tiesiog norėjo jį pamokyti, jog suvoktų, kad negalima skriausti mergaitės. Gailisi, kad taip padarė. Neturėjo galimybės susitikti su nukentėjusiuoju, tačiau jam skambino ir atsiprašė, jis pasakė, kad pretenzijų neturi. Atlygino padartytą žalą. Sutinka atlyginti žalą Valstybinei ligonių kasai.

Kaltinamasis L. R. savo kaltę pripažino ir parodė, kad R. G. pakvietė jį švęsti prie ežero. Buvo draugų būrys, visi šventė, baliavojo. Apie antrą - trečią valandą nakties jis išėjo su D. G. parūkyti, kartu buvo ir S. R.. Išėjus į lauką L. J., jie su S. R. išėjo pasikalbėti. Paskui S. R. parbėgo verkdama. Klausė jos kas atsitiko, bet ji nieko nesakė. L. J. grįžus, jis trenkė jam į veidą su kumščiu kelis smūgius, tada D. G. jam trenkė. Vėliau juos išskyrė R. G.. Jei D. G. nesudavė jam į veidą, tai reiškia nuo jo smūgių galėjo L. J. lūžti žandikaulis. Jis gerai visko nepamena, buvo išgėręs tą vakarą. Kai sudavė L. J. pirmus smūgius, D. G. sėdėjo ant suoliuko ir priėjo vėliau. Nukentėjusiajam sudavė apie tris – keturis smūgius į veidą. Kai trenkė į veidą, L. J. nebuvo nugriuvęs. Nematė kiek smūgių sudavė D. G.. Visų aplinkybių gerai neprisimena. Su L. J. susitaikė, žalą jam pilnai atlygino, sutinka atlyginti žalą Valstybinei ligonių kasai. Prašė nutraukti jo atžvilgiu baudžiamąją bylą, nes jis su nukentėjusiuoju susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusysis L. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. G. jam paskambino ir pasiūlė prie Lūksto ežero praleisti savaitgalį. Jis sutiko. 2019 m. balandžio 19 d., į Šiaulius, kur jis gyvena, atvažiavo R. G. ir kartu su juo išvažiavo prie Lūksto ežero. Ten buvo užsakyta pirtis. Kas užsakė jis nežino. Kai ten nuvažiavo, pirtyje buvo apie 8 asmenis, vaikinų ir merginų, tačiau jis jų nepažinojo, tik vieną iš jų atpažino, kuris taip pat buvo jo buvęs bendradarbis vardu T., tačiau jo pavardės nežino. Visi sėdo prie bendro stalo, viskas buvo puikiai, ėjo į pirtį, gėrė alų, linksmai leido laiką. Maždaug už 2 valandų, tikslaus laiko nepamena, galėjo būti nuo 22 val. iki 23 val., atvažiavo dar du jaunuoliai su dviem panelėmis. Jaunuoliai prisijungė prie jų, gėrė alų, ėjo į pirtį. Nakties metu, jau buvo po 24 val., išėjo į lauką parūkyti. Grįžtant, prie namelio, sutiko L. R. ir D. G., kurie prie jų prisijungė vėliau. L. R. ant jo pradėjo šaukti, kad jis kažką iš panelių negražiai pavadino. Jis L. R. atsakė “ko čia svaigsti”, tada L. R., nieko nepersėdamas, rankos kumščiu trenkė į veidą, po ko pajuto, kad prie L. R. prisijungė D. G., kuris taip pat rankos kumščiu trenkė jam į pilvo sritį. L. R. trenkė apie keturis - penkis kartus ir visi smūgiai buvo į veido sritį, o tuo metu D. G. jam trenkė apie du - tris smūgius į pilvo sritį. Nuo smūgių nugriuvo nuo terasos ant žemės ir tuo metu prie jų pribėgo jaunuoliai, su kuriais linksminosi, tarp jų matė R. G.. Jie pradėjo šaukti, nuo jo atitraukė D. G. ir L. R.. L. R. merginą, kuri jį bandė atitraukti, stipriai pastūmė į šoną ir įsibėgėjęs su koja spyrė jam, gulinčiam ant žemės, tiesiai į kairės pusės žandikaulį. Jam tuo metu net aptemo akys, mano, kad nuo to smūgio jam dviejuose vietose lūžo žandikaulis. Dėl visų suduotų smūgių pajuto didelį fizinį skausmą. Tuo metu kai L. R. spyrė jam į žandikaulio sritį, pribėgo R. G. ir L. R. nustūmė nuo jo. R. G. priėjo prie jo, kai jis tebegulėjo ant žemės ir padėjo atsikelti. Jis prašė R. G. padėti surasti akinius, juos surado, bet buvo apibraižyti ir sulamdyti rėmeliai. Jam iš burnos bėgo kraujas. R. G. jį nuvedė į lovą ir paguldė. Atsikėlus ryte, jo veidas buvo sutinęs. Nuėjo prie bendro stalo, ten buvo L. R. ir D. G.. D. G. jo atsiprašė, o L. R. - ne. Jų paprašė, kad padengtų nuostolius dėl akinių. L. R. pasakė, kad duos po 50 eurų. Tačiau iš jo nieko negavo, o D. G. atsiprašė ir sumokėjo 50 eurų už akinius. Taip pat D. G. į jo banko sąskaitą pervedė 500 eurų kaip moralinę žalą. Į namus grįžo 2019 m. balandžio 20 d., po pietų. Niekaip nepraėjo veido patinimas, todėl kitą dieną nuvažiavo į Šiaulių ligoninę, kur jam diagnozavo žandikaulio lūžį ir išvežė į Kauno klinikas operacijai (nukentėjusiojo apklauso protokolai pagarsinti LR BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, 1 t. b. l. 43-45, 48-50).

Teisiamojo posėdžio metu gautas nukentėjusiojo L. J. prašymas nutraukti baudžiamąją bylą, nes jis susitaikė su kaltinamaisiais, jie atlygino padarytą žalą, pretenzijų jiems nebeturi (t. 3, b. l. 16).

Liudytoja S. R. parodė, jog tą dieną buvo vakarėlis pirtyje, Varniuose prie Luksto ežero. Pažinojo tik L. R., D. G., R. G. ir S. V.. Ją į vakarėlį pakvietė D. G.. L. J. nepažinojo. Šokant pirtyje, prie jos priėjo L. J. ir pakvietė eiti į lauką pakalbėti. L. J. buvo girtas ir pradėjo visokias nesąmones kalbėti, išvadino ją necenzūriniais žodžiais. Ji apsiverkė ir grįžo į pavėsinę pas draugus. Pavėsinėje buvo D. G. su L. R., ji atsisėdo, buvo nusiverkusi. L. R. atsisėdo prie jos ir paklausė kas yra. Neužilgo atėjo ir L. J.. Kai L. R. paklausė kas yra, ji negalėjo prakalbėti ir parodė į L. J.. L. R. atsistojo ir pradėjo klausinėti L. J., ką jis padarė. Tada ir D. G. atsisėdo prie jos ir paklausė kas atsitiko. Nepamena ar ką jam pasakė. Tuo tarpu L. R., pakėlęs L. J., nes jis sėdėjo, sudavė kumščiu tris - keturis smūgius jam į veidą. D. G. atsistojo L. R. atitraukti, bet pats sudavė kumščiu tris - keturis smūgius L. J. į pilvą. Po tų smūgių, kažkur į kūną ar pilvą, jį dar stumtelėjo ir L. J. nugriuvo ant žolės. Kai L. J. nugriuvo, L. R. su D. G. jį dar puolė – spyrė kojomis į kūną. Ji mėgino D. G. atitraukti, bet jai nepavyko ir ji atsitraukė. Tada pamatė į lauką išeinančius S. V. ir R. G.. Kai išėjo S. V., L. J. dar buvo spardomas. Išbėgęs R. G. juos išskyrė, matė kaip jis parsivedė L. J. į vidų. Vakare L. J. nebematė, ryte matė, bet nepastebėjo, kad jis būtų sužalotas. Ryte visi atsikėlę dar šiek tiek pabuvo ir pradėjo tvarkytis bei skirstytis. L. J. sėdėjo prie stalo ir gėrė alų. Vėliau jai D. G. pasakė, kad L. J. žandikaulis lūžo. Kaltinamieji buvo išgėrę, o nukentėjusysis buvo labai girtas.

Liudytoja S. V. parodė, kad tai buvo praėjusiais metais šv. Velykų savaitgalis. Susirinko Varniuose, prie Luksto ežero - pirtelėje. Buvo L. V., L. R., S. R., kitų nelabai pažinojo. Ten atvažiavo apie devintą vakare su R. G., kurį pažinojo. Kartu atvažiavo L. V. ir L. J.. Visi vartojo alkoholį, linksminosi. Buvo pirties viduje, o išgirdusi triukšmą, išėjo į lauką. Paties incidento nematė, bet suprato, kad kažkas negero vyksta. L. R. buvo be marškinėlių, jį pažinojo artimai, todėl suprato, kad kažkas bus negerai. Norėjo jį įvesti į vidų, kad neprisidarytų bėdų. Paėjusi pamatė L. J., toliau stovėjo D. G.. Paskui pamatė, kad yra ir S. R.. L. R. sakė agresyvius žodžius L. J., jie kivirčijosi. Nežinojo, kad jie buvo susimušę. Tempė L. R. į vidų, bet jis nesileido. L. R. agresyviai ėjo link L. J.. Kadangi buvo daug žmonių, nepastebėjo kaip L. J. nukrito ant žemės. Smūgis gal ir buvo, nežino kas jam sudavė, nematė, kad kuris spardytų L. J.. S. R. buvo netoliese, vaikščiojo apsiverkusi. Tada išėjo R. G. ir jam pavyko vaikinus išskirti, o ji L. R. įvedė į vidų. Visi liko nakvoti. Ryte ant nukentėjusiojo nematė sužalojimų, bet jis atrodė silpnas. L. J. naktį buvo pametęs akinus, visi jų ieškojo, daugiau L. J. niekuo nesiskundė. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir viską geriau prisiminė.

Liudytoja L. V. parodė, kad ji susitiko su S. R., L. J. ir R. G. Telšiuose ir visi nuvažiavo į pirtį Varniuose. Tai buvo maždaug 8-9 valanda vakaro. Kai lauke prasidėjo muštynės, ji buvo viduje, antrame aukšte. Išgirdusi triukšmą, nulipo laiptais. Kiek pamena, visi jau buvo lauke. Išėjusi į lauką pamatė, kaip ant pievos stovėjo L. R., R. G. ir L. J.. R. G. bandė išskirti L. R. su L. J.. Muštynių nematė, bet galėjo suprasti, kad muštynės buvo, nes L. R. ir L. J. buvo agresyvūs bei susinervinę. L. R. nuvedė į vidų, ji taip pat nuėjo į vidų. Ryte nepastebėjo, kad L. J. būtų buvęs sumuštas. Kiek girdėjo iš kitų, konfliktas prasidėjo dėl to, kad L. J. negražiai kalbėjo su S. R..

Liudytojas R. G. parodė, kad jį į vakarėlį pakvietė G. M., sakė pasiimti kokį draugą. Jis pasikvietė L. J., jis yra iš Šiaulių, buvęs bendradarbis. Pasiėmė jį iš Šiaulių. Į Varnius nuvyko apie 8-9 valandą vakare. Ten buvo R. K. ir liudytojai bei kaltinamieji, kurie sėdi salėje. Vieni buvo terasoje, kiti viduje. Jis buvo viduje, paties įvykio nematė. Išėjęs parūkyti pamatė, kad D. G. su L. J. stovi ar guli susikabinę, šaukia. L. R. šalia nematė. Jis juos išskyrė, pastūmė D. G., o L. J. pakėlė ir parvedė miegoti. Nematė, kad tuo metu būtų smūgiavimas. Suprato, kad kažkas vyksta, bet nelabai pamena, nes buvo neblaivus. Visi buvo neblaivūs. L. J. ryte prašė L. R. ir D. G. 100 eurų už sudaužytus akinius. Jie susitarė, kad paduos jam 100 eurų. Kiek atsimena, L. J. ryte niekuo nesiskundė. Po dienos ar po dviejų parašė, kad žandikaulį skauda. Vėliau sakė, kad lūžęs žandikaulis.

Liudytoja G. M. parodė, kad tai buvo praėjusiais metais prieš šv. Velykas. Sugalvojo susirinkti pirtyje. Pirtyje buvo ji, D. G., R. G.. R. K., L. R., T. B., vaikinai dar pasiėmė kelias paneles. L. J. atsivežė R. G.. Visi susirinko Varniuose. Susirinkę vartojo alkoholį, šoko. Po vidurnakčio ji nuėjo miegoti, nematė viso to įvykio. Kas įvyko sužinojo ryte. Kai atsikėlė, visi sėdėjo priepirtyje. Girdėjo kaip L. J., L. R. ir D. G. kalbėjosi apie sulaužytus akinius. Nelabai domėjosi kas įvyko, jai rūpėjo apžiūrėti pirtį ar viskas tvarkoj, nes ji buvo užsakiusi. Buvo kas ir ryte gėrė alų, gėrė ir L. J., jis nesiskundė jokiais skausmais.

Liudytojas R. K. parodė, kad tai buvo praėjusių metų balandžio mėnesį. Varniuose prie ežero buvo jis, D. G., G. M., R. G., L. R., L. J., jį atsivežė R. G.. Jokio konflikto neatsimena, nes anksti nuėjo miegoti. Ryte atsikėlę visi susirinko lauke, prie stalo. Kažkas kalbėjo, jog buvo konfliktas, L. J. akiniai sulūžo. D. G. ir L. R. tarėsi atsiskaityti už akinius. Niekas nesiskundė, kad kažkam kažkas skauda. Ant L. J. irgi nematė jokių sumušimų.

Specialistas R.P. P. parodė, kad šiuo metu jis nebedirba teismo medicinos ekspertu, tačiau kaip specialistas, turintis medicinos žinių, tvirtina savo duotą išvadą. Nukentėjusiajam buvo padaryta rentgeno nuotrauka, matėsi, kad kairėje pusėje ties trisdešimt pirmu dantimi dvi lūžio linijos. Specialisto išvada pateikta atlikus tyrimą iš medicininių dokumentų. Kairėje pusėje žandikaulio buvo patinimas, poodinės kraujosruvos nebuvo. Patinimo iš ryto galėjo ir nebūti, galėjo atsirasti vėliau. Kramtymo funkcija turėjo būti sutrikusi, skausmą turėjo jausti. Bet jeigu buvo neblaivus, galėjo ir nejausti didelio skausmo. Pakanka ir vieno smūgio, kad lūžtų dviejose vietose. Smūgis galėjo būti tiek ranka, tiek koja. Sužalojimas nebūdingas griuvimui, nes tada turėjo būti plytų krūva ar borto kampas, tokiu atveju ir išoriškai būtų matoma žaizda arba nubrozdinimas, kas nebuvo konstatuota.

2019-05-09 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrėta poilsiavietė ,,Prie Lūksto", adresu Telšių r., Varnių sen., Graužų k. Įvykio vieta fotografuota (1 t., b. l. 36-40).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019-05-29 specialisto išvada Nr. G 859/2019 (03), nustatyta, kad L. J. buvo nustatytas apatinio žandikaulio lūžimas kairiojo kampo srityje bei kūno lūžimas apatinio kairiojo 31 danties srityje. Dėl dvigubo apatinio žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgalaikiai, L. J. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Sužalojimas galėjo būti padarytas paveikus žandikaulio sritį tiek kumščio jėga, tiek kojos spyriu (1 t., b.l. 152-153).

Kaltinamieji susitaikė su nukentėjusiuoju ir žalą jam pilnai atlygino (3 t., b. l. 16).

Bylos duomenimis: kaltinamųjų ir liudytojų parodymais, nukentėjusiojo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, nustatyta, kad 2019 m. balandžio 20 d., apie 02 val., prie Lūksto ežero, adresu Graužų k., Varnių sen., Telšių r., abu kaltinamieji konfliktavo su nukentėjusiuoju L. J. ir jį sumušė, dėl ko L. J. buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dvigubo apatinio žandikaulio lūžimo.

Nustatyta, kad kaltinamasis L. R. sudavė smūgius nukentėjusiajam L. J. į veidą, o kaltinamasis D. G. sudavė smūgius į šonus, pilvo sritį. Nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatytas dėl žandikaulio lūžio, tačiau abu kaltinamieji kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje kaip bendrininkų grupė. Pirminiuose savo parodymuose ikiteisminio tyrimo metu ir teisme su kaltinimu iš dalies nesutiko kaltinamasis D. G., konstatuodamas, kad ne dėl jo suduotų smūgių lūžo nukentėjusiajam žandikaulis.

Pagal LR BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji požymiai – tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis bendrai dalyvauja su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, Nr. 2K-400/2011, Nr. 2K-630/2011, Nr. 2K-657/2012, Nr. 2K-521/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad smūgius nukentėjusiajam rankomis į veidą ir smūgį koja į veidą sudavė L. R., tačiau D. G. taip pat sudavė smūgius nukentėjusiajam, ir kaip pats paaiškino, tarp jų nebuvo susitarimo sumušti nukentėjusį, toks noras kilo spontaniškai: L. R. sudavus smūgius nukentėjusiajam, D. G. taip pat pradėjo mušti nukentėjusįjį. Kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai, bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo procese, visi jie yra šio nusikaltimo vykdytojai. Veikiant bendrininkų grupe nėra būtina, kad kiekvienas iš vykdytojų padarytų sužalojimus, sukėlusius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Tais atvejais, kai nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą sukelia ne padarytų sužalojimų visuma, o vienas ar keli sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas rodo tyčią padaryti kūno sužalojimą, arba neapibrėžtą tyčią, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę tokio nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo procese. Nuteistųjų L. R. ir D. G. susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, - pirmiausią smūgius nukentėjusiajam sudavė L. R., o po to tai padarė ir D. G., vėliau vėl L. R.. Abu kaltinamieji suprato, kad bendrai naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, numatė, kad gali jį sužaloti ir juos tenkino bet kokio pobūdžio atsiradę padariniai, tai yra, kaip minėta anksčiau, abu veikė neapibrėžta tyčia, todėl jų veiksmai, atsižvelgus į kilusius padarinius, teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, numatantį atsakomybę už nesunkų sveikatos sutrikdymą kitam asmeniui.

Kaltinamojo L. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas), atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrinkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas).

Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas), atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrinkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas).

Skiriant bausmę D. G. teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai yra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamasis yra neteistas, su nukentėjusiuoju susitaikė, tačiau praeityje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuo to laiko praėjo mažiau nei ketveri metai, todėl jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju (LR BK 38 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes jam skirtina laisvės apribojimo bausmė (LR BK 55 straipsnis, 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis L. R. su nukentėjusiuoju L. J. susitaikė. Kaltinamasis L. R.visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą nukentėjusiajam. L. R. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis anksčiau teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, nebuvo, todėl yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ir yra visi būtini pagrindai ir sąlygos nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (LR BK 38 straipsnio 1 dalis).

LR BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, L. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - nemokami darbai (LR BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 70 straipsnis).

Nukentėjusysis L. J. buvo pareiškęs byloje civilinį ieškinį 5000 Eur sumai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui. Byloje gautas nukentėjusiojo prašymas (3 t., b. l. 16), kuriame nukentėjusysis nurodė, jog žala jam yra visiškai atlyginta, jis su kaltinamaisiais susitaikė ir jiems pretenzijų neturi, todėl bylos procesas dėl nukentėjusiojo L. J. civilinio ieškinio nutrauktinas.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį 482,74 Eur sumai, už L. J. gydymą (1 t., b. l. 159-168). Iki priimant nuosprendį, 2020 m. lapkričio 30 d. kaltinamasis D. G. pateikė įrodymus, jog žalą atlygino (3 t., b. l. 20-21), todėl bylos procesas dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 7 (septynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iki nuosprendžio vykdymo D. G. palikti galioti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

L. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalį, 70 straipsnį, L. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą dalyje, L. R. atžvilgiu, nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti L. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškintina L. R., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu L. R. vengs vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Bylos procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Bylos procesą dėl nukentėjusiojo L. J. civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.