Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Aldonos Tilindienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

rašytinio proceso išnagrinėjo suinteresuoto asmens E. P. prašymą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2T-44-1097/2026, kuria patenkintas pareiškėjos Norvegijos Vaikų išlaikymo ir išmokų išieškojimo agentūros prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Norvegijos Karalystės administracinės institucijos Norvegijos darbo ir gerovės administracijos Skundų nagrinėjimo skyriaus 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, suinteresuotas asmuo – E. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo prašymą grindžia 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – 2007 metų Hagos konvencija) 20 straipsnio 1 dalies a punktu, 22 straipsnio e punktu, 23 straipsnio 8 dalimi. Prašyme nurodyta, kad suinteresuotas asmuo laikėsi susitarimo su buvusia sutuoktine L. P., teikė vaikams išlaikymą. L. P. pasinaudojo aplinkybe, kad jis išvyko gyventi į Lietuvą, ir kreipėsi į NAV dėl išlaikymo vaikams. Jis nebuvo informuotas apie NAV Skundų nagrinėjimo skyriuje pradėtą išlaikymo dydžio nustatymo procesą, neatvyko ir nebuvo atstovaujamas procese, dėl priimto sprendimo neteikė apeliacinio skundo. Dėl to vaikams išlaikymą teikė ne tik suinteresuotas asmuo, bet ir NAV. Suinteresuotas asmuo nuo 2018 metų vasaros gyvena Lietuvoje. Prašomas pripažinti sprendimas priimtas tuo metu, kai jo gyvenamoji vieta buvo ne Norvegijos Karalystėje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija spręsti tokių sprendimų pripažinimo klausimus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 317 straipsnį, su išlaikymo prievolėmis susijusios bylos nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka tiek, kiek 2007 metų Hagos konvencija ir šis įstatymas nenustato kitaip.

7. 2007 metų Hagos konvencija Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 2014 m. rugpjūčio 1 d., Norvegijos Karalystėje – 2013 m. sausio 1 d. Dėl to teismas, spręsdamas Norvegijos Karalystės administracinės institucijos NAV Skundų nagrinėjimo skyriaus sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimą, apskųstoje nutartyje pagrįstai vadovavosi 2007 metų Hagos konvencijos nuostatomis.

8. Pagal 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 5 dalį pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo turi teisę pateikti prieštaravimą arba apskųsti sprendimą fakto ir teisės klausimais. Pagal 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 7 dalį prieštaravimas ar apeliacinis skundas gali būti grindžiamas tik: a) 22 straipsnyje nustatytais atsisakymo pripažinti ir vykdyti sprendimą pagrindais; b) 20 straipsnyje nurodytais pripažinimo ir vykdymo pagrindais; c) pagal 25 straipsnio 1 dalies a, b ar d punktus arba 3 dalies b punktą perduotų dokumentų autentiškumu ir vientisumu. Atsakovo prieštaravimas arba skundas taip pat gali būti grindžiamas skolinės prievolės įvykdymu, jei sprendimo pripažinimas ir vykdymas susiję su anksčiau atsiradusiomis mokėjimo prievolėmis (2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 8 dalis).

9. 2007 metų Hagos konvencijos 22 straipsnyje įtvirtinta, kad sprendimas gali būti nepripažintas ir gali būti atsisakyta jį vykdyti, jeigu: a) sprendimo pripažinimas ir vykdymas aiškiai prieštarauja valstybės, į kurią kreipiamasi, viešajai tvarkai (pranc. ordre public); b) sprendimas buvo gautas procedūros metu panaudojant apgaulę; c) valstybės, i? kuria? kreipiamasi, institucijoje vyksta procedūra tarp tu? pačiu? šalių? dėl to paties dalyko ir joje ta procedūra pradėta pirma; d) sprendimas prieštarauja valstybėje, i? kuria? kreipiamasi, arba kitoje valstybėje priimtam sprendimui dėl ginčo tarp tu? pačių šalių ir to paties dalyko su sąlyga, kad pastarasis sprendimas atitinka būtinas sąlygas, keliamas jo pripažinimui ir vykdymui valstybėje, i? kuria? kreipiamasi; e) tais atvejais, kai atsakovas neatvyksta arba nedalyvauja kilmės valstybėje vykstančioje procedūroje: i) kai kilmės valstybės teisėje numatyta, kad apie procedūrą pranešama, atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie procedūra? ir jis negalėjo būti išklausytas; arba ii) kai kilmės valstybės teisėje nenumatyta, kad apie procedūra? pranešama, atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie sprendimą? ir jis negalėjo pateikti prieštaravimo arba apskųsti sprendimo fakto ir teisės klausimais; arba f) sprendimas priimtas pažeidžiant 18 straipsni?.

Dėl 2007 metų Hagos konvencijos 20 straipsnio 1 dalies a punkto, 22 straipsnio e punkto i ir ii papunkčių vertinimo

15. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos iškėlimo dokumentai gali būti įteikiami dalyvaujančiam byloje asmeniui nebūtinai laikantis visų egzistuojančių formalių taisyklių, tačiau jie turi būti įteikiami prieš tiek laiko ir tokiu būdu, kad atsakovas galėtų veiksmingai pasirūpinti savo teisių gynimu teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2008). Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad tiek iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) , tiek iš kasacinio teismo praktikos išplaukia turinio viršenybės prieš formą principas, todėl nustačius, kad konkrečioje byloje atliktu informavimu buvo pasiektas jo tikslas – buvo užtikrintas asmens žinojimas apie teismo procesą, formalių reikalavimų nesilaikymas gali nebūti lemiamas; pagal EŽTT jurisprudenciją, pirminio procesinių dokumentų įteikimo trūkumai gali būti ištaisomi, jeigu asmuo vis dėlto gauna prieš jį priimtą sprendimą ir jam užtikrinama galimybė jį apskųsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-969/2022, 46 punktas). Todėl vertinant, ar asmuo buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą, esminę reikšmę turi aplinkybės, ar faktiškai jam buvo sudarytos galimybės dalyvauti procese, o ne aplinkybės, ar buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų formalių informavimo apie pradėtą procesą reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-943/2024, 20 punktas).

17. Pareiškėja nurodė, kad NAV 2018 m. kovo 8 d. gavo L. P. prašymą priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Abi šalys buvo informuotos apie gautą prašymą 2018 m. kovo 19 d. NAV Šeimos išmokų ir pensijų skyrius 2018 m. gegužės 2 d. priėmė sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Suinteresuotas asmuo E. P. 2018 m. gegužės 22 d. apskundė sprendimą. Abi bylos šalys 2018 m. gegužės 28 d. informuotos apie apeliacinį procesą. NAV Skundų nagrinėjimo skyrius 2019 m. gegužės 22 d. priėmė naują sprendimą, kurį išsiuntė suinteresuotam asmeniui jo registracijos adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad pirmiau nurodytu adresu suinteresuotas asmuo buvo registruotas nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 2022 m. liepos 8 d. Suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų, kad nurodytu adresu negyveno, buvo deklaravęs gyvenamąją vietą kitu adresu Norvegijoje ir deklaravo išvykimą. Nustatytos aplinkybės yra pagrindas daryti išvadą, kad procesas dėl L. P. ir suinteresuoto asmens E. P. nepilnamečių vaikų išlaikymo pradėtas NAV Šeimos išmokų ir pensijų skyriuje, kai suinteresuotas asmuo gyveno Norvegijoje. Byloje nėra duomenų, kad NAV siųsti procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui būtų grąžinti NAV kaip neįteikti. Apeliacinis skundas dėl NAV Šeimos išmokų ir pensijų skyriaus 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo taip pat pateiktas suinteresuotam asmeniui gyvenant Norvegijoje. Nors apeliantas teigia, kad jis savo vardu neteikė apeliacinio skundo, jis nepateikė duomenų, jog dėl nurodytų aplinkybių ėmėsi kokių nors veiksmų. Suinteresuotas asmuo taip pat nepateikė duomenų iš oficialių Norvegijos registrų apie jo deklaruotą gyvenamąją vietą Norvegijoje bei išvykimą iš Norvegijos. Nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad pradedant procedūrą suinteresuoto asmens nuolatinė gyvenamoji vieta buvo kilmės valstybėje (Norvegijos Karalystėje). Dėl to suinteresuotas asmuo nepagrįstai remiasi 2007 metų Hagos konvencijos 20 straipsnio 1 dalyje a punktu.

18. Atkreipiamas suinteresuoto asmens dėmesys į tai, kad pagal 2007 metų Hagos konvencijos 25 straipsnio 1 dalį, prie 23 arba 24 straipsnyje nurodyto prašymo dėl pripažinimo ir vykdymo pridedami: a) visas sprendimo tekstas; b) dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad sprendimas kilmės valstybėje vykdytinas, o administracinės institucijos sprendimo atveju – dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad įvykdyti 19 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, nebent ta valstybė pagal 57 straipsnį yra nurodžiusi, kad jos administracinių institucijų sprendimai visada atitinka šiuos reikalavimus; c) jei atsakovas neatvyko ir jam nebuvo atstovaujama procedūroje kilmės valstybėje, dokumentas arba dokumentai, kuriais atitinkamai patvirtinama, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie procedūrą ir suteikta galimybė būti išklausytam arba kad jam buvo tinkamai pranešta apie sprendimą ir suteikta galimybė pateikti dėl jo prieštaravimą arba apskųsti fakto ir teisės klausimais; d) prireikus, dokumentas, kuriame nurodytas bet kokių įsiskolinimų dydis ir apskaičiavimo data; e) prireikus, kai priimtas sprendimas, kuriame nurodytas automatinis sumos indeksavimas, – dokumentas, kuriame pateikiama tokiam apskaičiavimui reikalinga informacija; f) prireikus, dokumentai, kuriuose nurodyta, kokio masto nemokama teisinė pagalba pareiškėjui buvo suteikta kilmės valstybėje.

19. Teisėjų kolegija iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą, pateikė prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Norvegijos administracinės institucijos sprendimą, Norvegijos Karalystės NAV Skundų nagrinėjimo skyriaus 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą (byla Nr. 1106857), 2018 m. gegužės 29 d. automatinį vaiko išlaikymo išmokos perskaičiavimą–pranešimą apie sprendimą; prašymo užpildytą formą; išlaikymui priteistų lėšų mokėjimo istoriją su įsiskolinimu; duomenis apie indeksaciją; duomenis apie Norvegijos Karalystės institucijos sprendimo vykdytinumą; patvirtinimą, kad suinteresuotam asmeniui buvo tinkamai pranešta apie procedūrą ir suteikta galimybė būti išklausytam bei kad jam buvo tinkamai pranešta apie sprendimą ir suteikta galimybė pateikti dėl jo prieštaravimą arba apskųsti fakto ir teisės klausimais ir jų vertimą į lietuvių kalbą. Taigi, pareiškėja pateikė visus 2007 metų Hagos konvencijoje nustatytus dokumentus. Jai nekilo pareigos pateikti suinteresuoto asmens pasirašytą apeliacinį skundą dėl NAV Šeimos išmokų ir pensijų skyrius 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo. Priešingai – suinteresuotas asmuo, teigdamas, kad jis nepasirašė ir nepateikė pirmiau nurodyto apeliacinio skundo, turėjo pateikti duomenis, kad kreipėsi į NAV Skundų nagrinėjimo skyrių, prašydamas atnaujinti procesą bei į Norvegijos ikiteisminį tyrimą vykdančias institucijas dėl dokumento suklastojimo. Tokių duomenų suinteresuotas asmuo nepateikė (CPK 178 straipsnis).

20. Nustatytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad suinteresuotas asmuo žinojo apie L. P. inicijuotą procesą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nes jis, nesutikdamas su NAV Šeimos išmokų ir pensijų skyrius 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Tai, kad NAV Skundų nagrinėjimo skyriaus 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo priėmimo metu suinteresuotas asmuo buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, savaime nepatvirtina, jog jis buvo neinformuotas apie Norvegijoje vykusį procesą, kuriame buvo sprendžiamas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas. Suinteresuotas asmuo nepaneigė pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad nors jis neatvyko ir nebuvo atstovaujamas procese kilmės valstybėje, jam buvo tinkamai pranešta apie procedūrą ir suteikta galimybė būti išklausytam, tinkamai pranešta apie sprendimą ir suteikta galimybė pateikti dėl jo prieštaravimą arba apskųsti fakto ir teisės klausimais (25 str. 1 dalies c punktas). Suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų, jog, sužinojęs apie priimtą sprendimą, jis kreipėsi į NAV Skundų nagrinėjimo skyrių, prašydamas atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje Nr. 1106857. Suinteresuotas asmuo neįrodė, kad yra pagrindas taikyti 2007 metų Hagos konvencijos 22 straipsnio e punkto i ir ii papunkčius.

Dėl 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 8 dalyje nustatyto pagrindo nepripažinti sprendimo

21. Pagal 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 8 dalį atsakovo prieštaravimas arba skundas taip pat gali būti grindžiamas skolinės prievolės įvykdymu, jei sprendimo pripažinimas ir vykdymas susiję su anksčiau atsiradusiomis mokėjimo prievolėmis.

22. Suinteresuotas asmuo teigia, kad jis su L. P. buvo sudarę žodinį susitarimą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dar prieš keletą metų iki NAV sprendimo. Pagal šį susitarimą jis turėjo kiekvienam vaikui mokėti išlaikymą po 50 Eur, o vėliau – po 100 Eur. Suinteresuotas asmuo pateikė išrašus iš banko sąskaitos, patvirtinančius, kad jis teikė tokį išlaikymą vaikams, taip pat apmokėdavo jų kelionių į Lietuvą išlaidas. Suinteresuotas asmuo taip pat pateikė susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis su vaikų motina. Iš šio susirašinėjimo nustatyta, kad ji ragindavo suinteresuotą asmenį sumokėti išlaikymą, kelionių išlaidas, primindavo vaikų gimtadienius.

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tai, jog nepilnamečių vaikų tėvai buvo sutarę dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio žodžiu, nereiškia, kad jiems buvo apribota teisė kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio nustatymo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad vaikų motina L. P. inicijavo procesą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams. NAV Šeimos išmokų ir pensijų skyrius 2018 m. gegužės 2 d. priėmė sprendimą, kuriuo išsprendė vaikų išlaikymo klausimą. Suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su nurodytu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. NAV Skundų nagrinėjimo skyriaus 2019 m. gegužės 22 d. priėmė naują sprendimą, kurį suinteresuotas asmuo turi vykdyti. Dėl to 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 8 dalis galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo būtų pateikęs duomenis, jog įvykdė prievoles pagal NAV Skundų nagrinėjimo skyriaus 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą. Aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo mokėjo tam tikro dydžio išlaikymą vaikų motinai, bus įvertinta vykdymo procese. Taigi, tai, kad prašomu pripažinti sprendimu nustatytas išlaikymo laikotarpis ir suinteresuoto asmens teikto išlaikymo laikotarpiai sutampa, sprendžiant sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimą, neturi esminės reikšmės.

24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo neįrodė, jog yra 2007 metų Hagos konvencijos 20 straipsnio 1 dalies a punkte, 22 straipsnio e punkte ir 23 straipsnio 8 dalyje įtvirtinti sprendimo nepripažinimo pagrindai. Nenustačius nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo patenkinti suinteresuoto asmens prašymo ir panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. kovo 13 d. nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, 31⁸ straipsnio 1 dalimi, 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo 23 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.