- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-04-28
- Bylos Nr.
- II-104-409/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00072-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Astra Karpytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. S.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo - administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. S. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. Š. 2023 m. kovo 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-1793-2023 (ROIK: 23195077070) panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) vyriausiosios tyrėjos E. Š. 2023 m. kovo 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-1793-2023 (toliau – ir Nutarimas) S. S. (toliau – ir Pareiškėjas) buvo nubaustas 60 eurų bauda už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje padarymą, tai yra, už tai, jog 2023 m. sausio 8 d. 18.31 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį sustojo ir jį paliko stovėti vietoje, kur trukdė pėstiesiems, t. y., įeiti į namo laiptinę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 150.10 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
2023 m. kovo 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose per Instituciją gautas pareiškėjo – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. S. skundas dėl Nutarimo panaikinimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skunde nurodyta, jog tiriant bylą nebuvo objektyviai įvertintos visos įvykio aplinkybės ir net iškreipti jo parodymai, todėl bauda jam paskirta nepagrįstai. 2023-01-07, šeštadienį, parvažiavęs namo savo automobiliu „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pamatė, kad yra laisva parkavimo vieta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kiemo aikštelėje prie 1-os laiptinės, kurioje esančiame bute ir gyvena. Aikštelėje priešais laiptinę, kurioje nuolat paliekamos namo gyventojų mašinos, priparkavo savo mašiną. Automobilį pastatė kaip įprastai, kairėje 4,5 metro pločio aikštelės pusėje, kad ji netrukdytų į/iš laiptinės išeinantiems pėstiesiems. Jokių kitų automobilių šioje maždaug 20 kvadratinių metų ploto aikštelėje tuo metu nebuvo. 2023-01-08 ir 2023-01-09 (šeštadienį ir sekmadienį) pustė, jis niekur nėjo ir nevažiavo, mašina stovėjo nejudinama minėtoje vietoje, nusiskundimų dėl jos nebuvo. Jau per 15 metų yra šio daugiabučio namo bendrijos pirmininkas, su kaimynais bendrauja ne formaliai, iškilus problemoms nuolat jam skambina gyventojai, prašydami pagalbos. Tą savaitgalį jokių nusiskundimų nesulaukė. 2023-01-09, sekmadienį, vėlai vakare, tarp 21 ir 22 valandos, pamatė, kad šalia jo mašinos stovi kitas „Volkswagen“ markės lengvasis automobilis, ko ankčiau niekada nėra buvę, kad aikštelėje prie laiptinės stovėtų du automobiliai. Pagal valstybinį numerį suprato, kad tai ne to namo gyventojo mašina. Ta mašina išeiti iš laiptinės ir grįžti netrukdė, todėl nesiėmė jokių priemonių. Kitą dieną, 2023-01-10, apie 5 val. ryto to automobilio aikštelėje jau nebebuvo. Antroje sausio pusėje elektroniniu laišku gavo Šiaulių AVPK Šiaulių m. ir raj. PK administracinio nusižengimo protokolą Nr. 41-ANR_P-275-2023, surašytą Šiaulių AVPK Šiaulių m. ir raj. PK Antrojo veiklos skyriaus tyrėjo L. J. Protokole rašoma, kad 2023-01-08 18.31 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) jis vairuodamas automobilį sustojo ir jį paliko stovėti vietoje, kur trukdė pėstiesiems, t. y. įeiti į namo laiptinę, t. y. kad tokia veika pažeidė ANK 417 straipsnio 2 dalį (sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti). Kreipėsi į Šiaulių AVPK prašydamas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir ją nutraukti nesant jo veikoje nusižengimo sudėties, prašyme raštu paaiškindamas, kad jo pastatytas automobilis pėstiesiems visiškai netrukdė, o už kitų vėliau padarytas veikas, visiškai nepriklausomas nuo jo valios, neprivalo atsakyti. Tačiau į jo paaiškinimus nebuvo atsižvelgta ir 2023 m. kovo 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-1793-2023 už nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo nubaustas 60 eurų bauda. Jis nusižengimo nepadarė, jo automobilis eismui ir pėstiesiems netrukdė, todėl prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė pareiškėjo S. S. skundo netenkinti, 2023 m. kovo 2 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-1793-2023 palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog eismo dalyviai, realizuodami savo teisę naudotis keliais, privalo laikytis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, KET ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų (KET 6 p.). Iš bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad S. S. automobilis pastatytas pernelyg arti įėjimo į laiptinę, kas trukdė pėstiesiems, ką patvirtina neprisistačiusio asmens pranešimas, iš kurio turinio galima suprasti, kad būtent statomi automobiliai prie laiptinės užkerta laisvą pėsčiųjų judėjimą, ir toks automobilinių statymas yra nuolat pasikartojantis, o į prašymus patraukti automobilius nereaguojama. Nors toje vietoje, kur S. S. pastatė automobilį, nėra jokių draudžiančių sustoti ir stovėti kelio ženklų ar kelio ženklinimo, o pareiškėjo nuomone teisės pažeidimą padarė ne jis, o vėliau kitą automobilį pastatęs asmuo, tačiau tokia aplinkybė neturi reikšmės vertinant skundžiamo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą. KET draudžia sustoti ir stovėti ne tik atitinkamai paženklintose vietose, bet ir kitose vietose, kur sustojusi transporto priemonė kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, įskaitant įėjimą ar išėjimą iš namo laiptinės. Šiuo atveju pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn būtent už tokio KET 150.10 punkte nurodyto draudimo pažeidimą. Anaiptol vykdydamas atsakingo vairuotojo pareigas S. S. privalėjo įsitikinti, kad automobilį palieka vietoje, kurioje leidžiama stovėti transporto priemonėms ir pernelyg arti laiptinės pastatytas automobilis nekliudys pėsčiųjų eismui. S. S. atžvilgiu priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.
Į teismo posėdį Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas neatvyko, buvo pranešta tinkamai, todėl skundas nagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdyje pareiškėjas S. S. prašė skundą patenkinti. Nurodė, kad jis savo automobilį prie namo laiptinės buvo pastatęs taip, kad nekliudytų automobilių eismui ir pėsčiųjų judėjimui. Nuo automobilio galo iki laiptinės durų buvo pakankamas atstumas, kad būtų galima laisvai atidaryti duris ir būtų galima nekliudomai patekti į namo laiptinę. Taip statyti automobilius yra susitarę su namo gyventojais ir problemų nekilo. Pastačius automobilį šalia jo buvo apie 2,6 metro pločio plotas, ir pėstieji galėjo laisvai judėti. Pėsčiųjų judėjimui galimai galėjo kliudyti vėliau šalia jo automobilio pastatytas kito asmens, ne namo gyventojo, automobilis, bet už to asmens veiksmus jis negali atsakyti. Vienintelis neva jo kaltės įrodymas yra anonimo pateikta nuotrauka, kuri yra nekokybiška ir nesimato atstumų nei iki namo, nei tarp automobilių, nei šalia automobilių. Po šio įvykio buvo apklausti laiptinės gyventojai dėl automobilių statymo, beveik visi gyventojai pareiškė sutinką, kad priešais laiptinę būtų statomas vienas automobilis, priparkuojant automobilį kuo arčiau gazono borto, toje pusėje, kur nėra suoliuko. Nuomonė buvo išreikšta raštu, dokumentą pateikė pridėjimui prie bylos. Taip pat jis išmatavo atstumą nuo laiptinės durų iki automobilio galo. Automobilis taip pat buvo pastatytas ir įvykio, už kurį nubaustas, metu. Pateikė nuotrauką, kurioje aiškiai matosi, jog dėl jo automobilio pastatymo į laiptinę galima laisvai patekti. Jis jokio nusižengimo nepadarė, todėl prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs skundo argumentus, teisme duotus paaiškinimus, administracinio bylos medžiagą, pateiktus dokumentus, laiko, jog Pareiškėjo skundas pagrįstas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Pareiškėjas S. S. 2023 m. kovo 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-1793-2023 nubaustas už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, už tai, jog vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 150.10 punkto reikalavimus ir sustojo bei automobilį paliko stovėti vietoje, kur trukdė pėstiesiems, t. y. įeiti į namo laiptinę.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.
KET 150.10 punkte nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
Jokiame norminiame akte nėra uždrausta statyti automobilius prie laiptinių. Administracinę atsakomybę sukelia tik tokie veiksmai, kuriais kliudoma transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
Nutarime nurodyta, kad Pareiškėjas S. S. pažeidė KET 150.10 punkto reikalavimus, nes jo pastatytas automobilis trukdė pėstiesiems įeiti į namo laiptinę. Šią aplinkybę būtina pagrįsti nekeliančiais abejonių įrodymais. Pats Pareiškėjas nurodo, jog dėl jo pastatyto automobilio į namo laiptinę patekti buvo galima. Nuotraukoje (b. l. 8) matyti, jog Pareiškėjo automobilis stovi prie namo laiptinės, tačiau nuotraukoje matoma Pareiškėjo automobilio, taip pat ir kito asmens šalia pastatyto automobilio, priekinė dalis, nei šonas, nei galinė dalis nematoma, neaišku, koks atstumas buvo nuo automobilio galinės dalies iki namo laiptinės durų, kokie atstumai buvo nuo šoninių automobilių pusių, ar pro tuos automobilius buvo galima praeiti ir įeiti į namą. Nuotrauka policijai buvo pateikta anoniminio asmens, apklausti to asmens teismas galimybių neturi. Atsiliepime į skundą nurodyta, jog iš bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad S. S. automobilis pastatytas pernelyg arti įėjimo į laiptinę, kas trukdė pėstiesiems, ką patvirtina neprisistačiusio asmens pranešimas, iš kurio turinio galima suprasti, kad būtent statomi automobiliai prie laiptinės užkerta laisvą pėsčiųjų judėjimą, ir toks automobilinių statymas yra nuolat pasikartojantis, o į prašymus patraukti automobilius nereaguojama. Tačiau joks pranešimas prie bylos medžiagos nėra pridėtas, be to, kaip jau minėta, apklausti neprisistačiusio asmens ir patikrinti jo paaiškinimus galimybės nėra. Be to, iš pateiktos nuotraukos galima spręsti, kad Pareiškėjo automobilis buvo pastatytas anksčiau negu šalia stovintis automobilis – Pareiškėjo automobilis apsnigtas ir akivaizdu, jog jis buvo pastatytas ne nuotraukos padarymo metu (2023-01-08 18.31 val.), o daug anksčiau. Tai patvirtina Pareiškėjo argumentus, kad tuo metu, kai jis pastatė savo automobilį, į namo laiptinę buvo galima patekti be jokių kliūčių. Pareiškėjas teismui pateikė nuotraukas, kuriose matyti pastatytas Pareiškėjo automobilis ir tai, jog dėl Pareiškėjo pastatyto automobilio galima laisvai atidaryti laiptinės duris ir laisvai patekti į namą. Pareiškėjas teigia, jog jo automobilis toje pačioje vietoje stovėjo ir įvykio metu. Šios aplinkybės patikrinti negalima, nes kaip jau buvo minėta, iš pateiktos nuotraukos spręsti, koks atstumas yra nuo Pareiškėjo automobilio iki laiptinės durų galimybės nėra. Pažymėtina, jog policijoje gavus neprisistačiusio asmens pranešimą ir nuotrauką, joks tyrimas nebuvo atliktas – policijos pareigūnai į įvykio vietą nebuvo atvykę, įvykio aplinkybių neužfiksavo, tik iš pateiktos nuotraukos padarė prielaidą, jog Pareiškėjas pastatė ir paliko stovėti automobilį taip, kad jis trukdė patekti į laiptinę. Dėl paminėtų aplinkybių kyla abejonių, ar Pareiškėjo stovintis automobilis kliudė pėstiesiems patekti į namo laiptinę.
ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, kurią sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra ir faktinio administracinės atsakomybės pagrindo. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). O kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, kai nelieka jokios protingos abejonės, jog asmuo padarė jam inkriminuojamą nusižengimą.
Teismo vertinimu, kyla pagrįstų abejonių dėl Pareiškėjo kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir šių abejonių negalima pašalinti, nes nėra galimybių patikrinti galimai neteisėtą veiką fiksavusio asmens paaiškinimų. Dėl šių aplinkybių teismas pripažįsta, kad Pareiškėjo S. S. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje požymių, todėl Nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo S. S. skundą patenkinti.
Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. Š. 2023 m. kovo 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-1793-2023 (ROIK: 23195077070) ir administracinio nusižengimo teiseną S. S. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje, požymių.
Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.