Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės J. Ž. prašymą suinteresuotiems asmenims Valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, G. P., G. J. dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

antstolė J. Ž. prašo vykdymo procese pakeisti skolininką G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusį 2011-08-28, jo teisių perėmėjomis – G. P. ir G. J., kurios po skolininko mirties priėmė jo palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

Aiškindamas CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).

Iš pateiktos teismui vykdomosios bylos Nr. 0161/10/00581 nustatyta, kad vykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-02-08 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2812-713/2010 dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu išieškojimo iš skolininko G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išieškotojos Valstybės naudai. Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos išraše nurodyta, kad G. J. 2011-08-28 mirė. 2011-11-04 antstolės J. Ž. kontoroje gautas antstolės G. K. raštas dėl informacijos suteikimo apie skolininko G. J. skolas, kurios reikalingos sudaryti turto apyrašą. Vykdomojoje byloje esantis Centrinės hipotekos įstaigos išrašas patvirtina, kad Testamentų registre įregistruotas palikimo priėmimo faktas, jog po palikėjo mirties palikimą pagal apyrašą priėmė G. P. ir G. J..

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, yra pagrindas išvadai, kad CK 5.53 straipsnio pagrindu mirusiojo skolininko turtas ir turtiniai įsipareigojimai paveldėjimo teise perėjo G. P. ir G. J.. Tai reiškia, kad viena iš skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį sąlygų byloje yra nustatyta. Kitos sąlygos, t. y. išieškotojo ir naujųjų skolininkų materialiuose teisiniuose santykiuose teisinės prievolės, nustatymui reikšmingas yra CK 5.63 straipsnio aiškinimas ir taikymas.

CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka, a priori nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas. Įpėdiniui yra svarbu žinoti apie palikėjo kreditorius, kad jis galėtų pasirinkti, kokiu būdu priimti palikimą, taip nustatydamas atsakomybės turtu apimtis (Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1041-413/2013).

Pagal CK 5.63 straipsnio reglamentavimą informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132, 2.137 straipsniai), tarp jų asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 straipsnis), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto, pvz.: antstoliai.

Vykdomosios bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad antstolei G. K. 2011 m. lapkričio 23 d. sudarius turto apyrašą, kuriame nurodytos skolininko skolinės pareigos ir turtinės teisės, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, todėl G. P. bei G. J. priėmus palikimą pagal apyrašą, įvyko materialinis teisių ir pareigų perėjimas tarp išieškotojo ir naujo skolininko.

Vadovaujantis išdėstytu laikytina, kad nustatytas procesinių teisių bei pareigų perkėlimo pagrindas pagal CPK 596 straipsnį, todėl antstolės prašymas dėl skolininko pakeitimo tenkintinas, miręs skolininkas pakeistinas jo teisių ir pareigų perėmėjomis paveldėto turto ribose, kadangi įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CPK 596 straipsnis, CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Skolininko teisių bei prievolių perėmėjoms išaiškintina, kad visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių bei prievolių perėmėjams privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Pakeisti vykdymo procese (vykdomoji byla Nr. 0161/10/00581) skolininką G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusį 2011-08-28, jo teisių perėmėjomis – G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nutartis per septynias dienas nuo gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.