- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-30
- Bylos Nr.
- B2-1009-440/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00320-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- mažajai bendrijai „Grafa“
- Kategorijos
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo D. G. ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei mažajai bendrijai „Grafa“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Šiaulių apygardos teisme gautas ieškovo D. G. ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Grafa“. Ieškinyje nurodo, kad nuo 2013-09-05 dirba MB „Grafa“ staliaus – staklininko pareigose. Nuo 2014-01-10 atsakovė laiku nebeišmoka darbo užmokesčio, atlyginimas vėluoja daugiau kaip tris mėnesius, nuo 2014 m. balandžio mėnesio atsakovė iš vis nebesuteikė jokio darbo. Pažymi, kad su atsakove buvo sutarę, kad ji mokės LR Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, todėl atsakovės skola sudaro 3382,00 Lt (845,50 Lt/mėn. x 4 mėn. =3382,00 Lt). Atsakovei nemokant skolos – darbo užmokesčio net dalimis, preziumuotina, kad ji yra nemoki ir jai keltina bankroto byla. Atsakovė negali laiku ir tinkamai vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondui, jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. Administratoriumi prašo skirti UAB „Adminova“ (1-3 b.l.). Pateiktuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad nesutinka su atsakovės argumentais, susijusiais su darbo užmokesčio neišmokėjimu. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė nuslėpdama faktus teismui nenurodė, kad yra skolinga apie 10000,00 Lt įmonei UAB „Vikmedis“ už gamybinių patalpų nuomą, kad atsakovui apylinkės teisme jau yra iškelta viena civilinė byla dėl skolos. Atsakovė yra nemoki, jos įsiskolinimas VSDFV Šiaulių skyriui tik auga, iš atsakovės pateikto Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad einamaisiais finansiniais metais ji jau turi 7554,00 Lt nuostolių. Ieškovo žiniomis užsakymų baldų gamybai neturi, todėl faktiškai atstatyti savo mokumo neturi galimybės (64-65 b.l.).
Atsiliepimas
Atsakovė MB „Grafa“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, finansinius įmonės duomenis (2014-07-31 balansą, 2014-07-31 pelno (nuostolių) ataskaitą, kreditorių, debitorių sąrašus) bei kitus dokumentus. Nurodė, kad sutinka išmokėti ieškovui D. G. 694,43 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, likusioje dalyje ieškovo reikalavimą laiko nepagrįstu. Pažymėjo, kad nuo 2014 metų gegužės mėnesio ieškovas nebesirodė darbo vietoje jam fiksuotos pravaikštos, už 2013 m. gruodį, 2014 m. sausio mėnesius ieškovui darbo užmokestis buvo išmokėtas, taip pat pagal tarpusavio susitarimą MB „Grafa“ suteikė ieškovui paslaugų dėl baldinės medžiagos paruošimo bei prekių baldams pasigaminti už 856,93 Lt, ši suma turėjo būti atskaityta iš ieškovo darbo užmokesčio (42-43 b.l.). Papildomai pateiktame paaiškinime dėl MB „Grafa“ turimo turto ir finansinių įsipareigojimų, ieškovė nurodė, kad MB „Grafa“ šiuo metu turi finansinių įsipareigojimų lizingo bendrovei UAB „Mogo LT“ už lizingo būdu įsigytą lengvąjį automobilį. 2014-07-31 pateiktose finansinėse ataskaitose įsiskolinimas UAB „Mogo LT“ buvo 14310,00 Lt. Finansinėse ataskaitose automobilis nurodytas prie įmonės ilgalaikio materialaus turto. Daugiau turto ar finansinių įsipareigojimų įmonė neturi. 2014-07-31 įmonė buvo skolinga darbo užmokesčio D. G. 694,43 Lt ir darbuotojams J. K. 450,00 Lt ir I. B. 227,50 Lt už liepos mėnesį, darbo užmokestis nebuvo pradelstas, kadangi įmonėje darbo užmokestis išmokamas iki mėnesio 15 dienos. Pabrėžė, kad atsakovė ir toliau vykdo ūkinę veiklą, yra pasiekti žodiniai susitarimai su Lietuvos įmonėmis bei su kitose valstybėse įsikūrusiomis įmonėmis.
Atsisakytina kelti bankroto bylą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti skolininko – bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, kurios veikla sudaro galimybę sukurti darbo vietas, interesus. Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-599/2014). Paminėtina, kad bankroto bylų nagrinėjimas turi viešąjį interesą iš verslo rinkos pašalinti būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, o taip pat paties skolininko interesus – užkirsti kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui, todėl įmonės nemokumo klausimas turi būti sprendžiamas ne formaliai įvertinant finansinės atskaitomybės dokumentus, o vertinant visas aplinkybes, rodančias įmonės nemokumą ar galimybę sėkmingai veikti ir atsiskaityti su kreditoriais. Pradedant bankroto procesą, t. y. iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant įmonę, kaip veikiantį rinkos dalyvį.
LR IBĮ 4 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kreditoriai gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų.
Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti LR ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje, pagal kurios nuostatas bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi, kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, įstatyme yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (LR ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Pažymėtina, kad svarstant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai ištirti, ar įmonė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti ją išsaugant rinkos dalyviu. Tik išanalizavus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės bei kituose dokumentuose, galima daryti išvadas apie įmonės mokumą ar nemokumą (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1031/2014). Remiantis LR ĮBĮ nuostatomis, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t. y. ar jai keltina bankroto byla, turi būti nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir jos turimo turto vertė (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-327/2014).
Nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimą iškelti įmonei bankroto bylą grindė vėlavimu mokėti darbo užmokestį, o taip pat įmonės nemokumu.
Atsakovė, siekdama įrodyti savo mokumą, pateikė teismui duomenis MB „Grafa“ finansinę padėtį. Iš atsakovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pagal 2014-07-31 balansą MB „Grafa“ ilgalaikį turtą (transporto priemonės) sudaro 15458,00 Lt, trumpalaikį turtą – 15262,00 Lt, iš kurio atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys sudaro – 12262,00 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 3000,00 Lt (44 b.l.). Iš viso atsakovės turtas sudaro 30720,00 Lt. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 22988,00 Lt (45 b.l.). iš šios sumos skola tiekėjams – 242,00 Lt, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 1915,00 Lt, kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 20831,00 Lt (45 b.l.). Iš pateikto 2014-07-31 skolų tiekėjams sąrašo matyti, kad 20831,00 Lt atsakovė yra skolinga atskaitingam asmeniui G. K. (48 b.l.). Iš 2014-07-31 pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2013 metais atsakovė veikė pelningai, grynasis pelnas sudarė 976,00 Lt, 2014 metais (iki 2014-07-31) atsakovė yra patyrusi 7554,00 Lt nuostolio (46 b.l.). Iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad MB „Grafa“ juridinių asmenų registre įregistruota nuo 2013-01-21 (30-31 b.l.). Atsakovė nekilnojamojo turto neturi (33 b.l.). Iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų matyti, kad atsakovės vardu yra registruota viena transporto priemonė VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) (34 b.l.). Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) pateiktais duomenimis, 2014-07-31 atsakovė valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams skolų neturėjo (39 b.l.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Šiaulių skyriaus pateiktais duomenimis, 2014-07-31 atsakovė Lietuvos Respublikos socialinio draudimo fondo biudžetui atsakovė buvo skolinga 1732,93 Lt (iš jų VSD įmokų už darbuotojus – 1353,80 Lt, delspinigių už darbuotojus – 19,13 Lt, privalomojo sveikatos draudimo įmokų – 353,61 Lt, privalomojo sveikatos draudimo delspinigių suma – 6,39 Lt). VSDFV Šiaulių skyrius pažymėjo, kad įsiskolinimas susidarė už 2014 m. 02, 03, 04, 05, 06 mėnesius, skola išieškoma priverstine tvarka pagal kredito įstaigoms pateiktus debeto mokėjimo nurodymus, įmokos paskutinį kartą gautos 2014-07-18 (40 b.l.). Ieškovo teigimu, atsakovės darbo užmokesčio skola jam sudaro 3382,00 Lt. Atsakovė sutinka išmokėti ieškovui D. G. 694,43 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, tačiau likusioje dalyje ieškovo reikalavimą laiko nepagrįstu. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismas yra pažymėjęs, kad tuomet, kai atsakovas ginčija įsiskolinimo dydžius, šios skolos neįskaičiuojamos į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1247/2014).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į nurodytą teismų praktiką, teismas sprendžia, kad remiantis bylos duomenimis bei atsakovės pateiktais finansiniais įmonės dokumentais, yra pagrindo išvadai, kad atsakovės turtas (transporto priemonės balansinė likutinė vertė) sudaro 15458,00 Lt, atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 1732,93 Lt (skola VSDFV), bei 694,43 Lt neišmokėto darbo užmokesčio skola ieškovui. Konkrečiu atveju atsakovei ginčijant likusią ieškovo nurodytos skolos dalį, ši suma neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, duomenų apie kitų kreditorių pateiktus ir šiuo metu nagrinėjamus ieškinius dėl skolų priteisimo nėra. 2014-07-30 Šiaulių apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-6909-841/2014 dėl 356,11 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanų už priteistą 356,11 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos- 2014-07-30 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 14 ,00 bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreditoriaus UAB „Furnitanas“ naudai. Duomenų ar skola minėtam kreditoriui yra apmokėta byloje nėra pateikta. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismui nėra pakankamo pagrindo teigti, jog įmonės skolos ir įsipareigojimai viršija pusę įmonės turimo turto. Pažymėtina, kad ieškovas teigdamas, kad atsakovė yra skolinga apie 10000,00 Lt įmonei UAB „Vikmedis“ už gamybinių patalpų nuomą, konkrečiu atveju į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybės (LR CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, iš visų atsakovės pateiktų jos finansinės atskaitomybės dokumentų, pasirašytų įmonės vadovo, galima daryti pagrįstą išvadą, kad nėra akivaizdžių pagrindų kelti atsakovei bankroto bylą, todėl ieškovo argumentai, susiję su įmonės nemokumu, laikytini paneigtais. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą konstatavimas pats savaime negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimą, kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą, vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1031/2014). Bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip šalis siejusių (galėjusių sieti) teisinių santykių ir kilusių tarpusavio ginčų teisinio įvertinimo būdas, kadangi bankroto bylos iškėlimas neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, todėl bankroto bylos inicijavimas taikytinas kaip kraštutinė priemonė įmonėms, akivaizdžiai negalinčioms vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne kaip šalių tarpusavio ginčų sprendimo būdas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1184/2014). Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtas aplinkybes, atsakovės finansinę būklę ir ją rodančius rodiklius, į pateiktus duomenis, į tai, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovės atžvilgiu šiuo metu pateiktų ieškinių ir nagrinėjamų bylų nėra, į tai, kad neginčijami pradelsti atsakovės įsipareigojimai sudaro tik 1732,93 Lt, įmonė yra įsikūrusi 2013 metų pradžioje, atsakovės vadovo pateiktais duomenimis atsakovė toliau vykdo ūkinę veiklą, yra pasiekti žodiniai susitarimai su kitomis įmonėmis, turi pagrindo vertinti, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra laikini, gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį. Paminėtina, kad LR ĮBĮ 8 straipsnyje įtvirtina įmonės vadovo pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir neketina vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (LR ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, kurie leistų teismui spręsti, kad atsakovės vadovo nurodytos aplinkybės dėl įmonės mokumo, tęsiamos įmonės veiklos, neatitinka faktinės įmonės situacijos, yra melagingos ir nepagrįstos. Be to, kaip minėta, teismas spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą turėtų atsižvelgti į tai, kad bankroto procesas turėtų būti taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius rinkos dalyvius bei užtikrinti lygiavertę visų įmonės kreditorių interesų apsaugą. Įvertinęs išdėstytą, teismas daro išvadą, kad šiuo metu bankroto bylą kelti atsakovei MB „Grafa“ atsisakytina, nes bankroto bylos iškėlimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas pažymi, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Bankroto procese sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitacijos tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tada, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1303/2014). Pažymėtina, kad šiuo metu byloje esančiais duomenimis yra pagrindo laikyti, kad atsakovė yra aktyvi verslo rinkos dalyvė, todėl iškėlus bankroto bylą atsakovei nebus suteikta galimybę atkurti stabilios įmonės finansinę padėti, toliau vystyti ūkinę veiklą.
Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pateiktais duomenimis, teismas daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo išvadai, jog šiuo metu byloje esančiais duomenimis egzistuoja objektyvios teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovė MB „Grafa“ yra nemoki ir yra pagrindo jai kelti bankroto bylą. Įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, kadangi atsakovė šiuo metu yra moki (LR ĮBĮ įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4 straipsniu ir 10 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsisakyti iškelti bankroto bylą MB „Grafa“, įmonės kodas 303005952, buveinės adresas Aukštabalio g. 8-40, Šiauliai.
Nutartis per 10 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.