Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2002-10-29 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 2 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

2) 2006-02-28 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

3) 2006-09-29 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 2 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams;

4) 2007-01-08 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) 2019-06-05 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 MGL (1 000,00 Eur) bauda, įskaičius sulaikyme išbūtą laiką skirta galutinė bausmė –16 MGL (800 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti iki 2019-10-25, baudos nesumokėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. S. grasino nužudyti žmogų, t. y. 2024 m. rugsėjo 24 d., apie 14 val. 10 min., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties, agresyviai šūkaudamas, keldamas bauginančią situaciją, pakeltoje rankoje laikydamas kirvį ir jį atvirai nuolat demonstruodamas, nukentėjusiajam B. B. sakė, kad jį „nukirs“, nukentėjusiajam B. B. įbėgus į gyvenamojo namo teritoriją ir uždarius vartelius, laikydamas rankoje kirvį ir juo užsimojęs grasino nukentėjusiajam B. B. sakydamas, kad „nukirs jam galvą“ ir trenkė kirviu du kartus į gyvenamojo namo tvorą, dėl ko nukentėjusiajam B. B. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad galėjo būti 2024 m. rugsėjo 24 d., kai jie su nukentėjusiuoju važiuodami automobiliais prie (duomenys neskelbtini) prasilenkė ir netilpo. Jis pravažiuodamas nukentėjusiajam pakėlė ranką, norėdamas atsiprašyti, o šis jam parodė vidurinį pirštą. Labai susinervino dėl tokio nukentėjusiojo elgesio, todėl apsisuko ir nuvažiavo paskui jį. Pripažįsta, kad paėmęs kirvį grasino nukentėjusiajam, kad jį nukirs. Realių ketinimų neturėjo, bet pripažįsta, kad galėjo nukentėjusiajam sukelti baimę. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, padarė išvadas. Posėdžio metu nukentėjusiojo atsiprašė.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

4.4. liudytojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad 2024 m. rugsėjo 24 d., apie 14:00 val., jis, jo posūnis R. B., jo dukra A. B. ir posūnis B. B. važiavo su jam priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) gatve, automobilį vairavo jo posūnis B. B.. Jie buvo pasiėmę dukrą A. B. iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos ir važiavo namo. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, netoli (duomenys neskelbtini) vyksta kelio remonto darbai, todėl tam tikrose kelio važiuojamosios dalies vietose vairuotojai vieni kitus turi praleisti pagal pirmumo teisę. Tuo metu iš priešais pamatė atvažiuojantį automobilį CITROEN, tačiau jis jų nepraleido ir apvažiuodamas minėtą kliūtį įvažiavo į jų kelio juostą, dėl ko jo posūnis B. B. staiga turėjo stabdyti, kad neįvykdytų eismo įvykis. Jiems praleidus minėtą automobilį jis sustojo šalia jų automobilio ir pradėjo sukioti pirštą prie smilkinio. Šiam nuvažiuojant jo posūnis B. B. jam parodė vidurinį pirštą. Jis pažino, kad automobilį CITROEN vairavo V. S., su kuriuo jis yra bendravęs prieš 20 metų. Važiuojant link savo namų jie privažiavo šviesoforu reguliuojamą sankryžą. Tuo metu jam dukra A. B. pasakė, kad ji pastebėjo, jog už jų važiuoja tas pats automobilis. Jie važiavo toliau ir privažiavus savo namus jam priklausantį automobilį VOLVO posūnis B. B. pastatė šalia jų gyvenamojo namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje ir tuomet visi išlipo iš automobilio. Jiems sustojus iš paskos jų į tą pačią automobilių stovėjimo aikštelę atvažiavo ir V. S.. Jo posūnis B. B. nuėjo pasikalbėti su V. S.. Jis tuo metu su posūniu R. B., dukra A. B. ėjo link savo namo kiemo. Jis eidamas girdėjo, kad tarp jo posūnio B. B. ir V. S. prasidėjo žodinis konfliktas, girdėjosi necenzūriniai žodžiai. Jis ir posūnis R. B. jau buvo įėję į savo namo kiemą pro vartelius. Atsisukęs pamatė, kad prie jo kiemo artėja V. S., kuris nešėsi rankoje kirvį, bet nepamena ar buvo jį iškėlęs. Tuo metu V. S. buvo priėjęs prie jam priklausančio automobilio „VOLVO“, gal norėjo jį apgadinti, ir jį pagąsdinti, bet nieko automobiliui nepadarė. Jo posūnis B. B. pradėjo filmuoti V. S.. Tuo metu dukra A. B. ir posūnis B. B. jau buvo namo kieme prie vartų. Vartai buvo uždaryti. Girdėjo, kad artėdamas prie jo namo kiemo V. S. vartojo įvairius necenzūrinius žodžius ir priėjęs prie namo vartų su kirviu sudavė du smūgius į kiemo vartus. Dėl tokio V. S. elgesio labai išsigando jo dukra A. B., ir dėl to suriko. Išgirdusi triukšmą iš namo vidaus išėjo žmona V. B. Pamatęs, kad jie visi yra jau gyvenamojo namo teritorijoje V. S. būdamas gatvėje, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, kvietė B. B. išeiti už vartų ir tuomet dar kartą iš kirvio trenkė į gyvenamojo namo tvorą netoli tos vietos, kurioje stovėjo jis. Po antro smūgio V. S. pasakė, kad „nukirsiu tau galvą nelaimingas“ ir nuo gyvenamojo namo tvoros pradėjo šalintis link savo automobilio. Su juo kartu lauke buvę asmenys visi labai išsigando, o jo žmona V. B. labai susijaudino ir išėjusi į gatvę su minėtų asmeniu V. S. žodžiu sukonfliktavo, tačiau kiek girdėjo jis jai jokių grasinimu ar gąsdinimų konflikto metu neišsakė. Po žodinio konflikto su žmona V. S. įlipo į savo vairuotą automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino nežinoma kryptimi (1 t., b. l. 81-84);

4.5. liudytojos A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad brolis B. B. atvažiavo jos pasiimti prie mokyklos su tėčiu V. B., broliu R. B.. Tai buvo 2024 m. rugsėjo mėnesį. Ji įsėdo į tėčiui priklausantį automobilį Volvo, jie važiavo namo pro (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini) buvo kliūtis, remontuojamas kelias, todėl jos brolis B. B. stabtelėjo, nes pamatė, kad iš priekio greitai atvažiuoja automobilis. Automobiliui prasilenkiant automobilio vairuotas pakėlė ranką į viršų kaip ir padėkodamas, bet po to pradėjo su pirštu sukti sau prie smilkinio. Tada jos brolis B. B. kito automobilio vairuotojui parodė iškeltą didįjį rankos pirštą į viršų ir jie nuvažiavo. Važiuojant toliau gatve brolis R. B. pamatė, kad juos seka tas pats automobilis. Parvažiavus į namus prie namo kiemo sustojo automobiliui aikštelėje. Juos sekęs automobilis sustojo aikštelės viduryje. Jie jau tuo metu visi buvo išlipę iš automobilio. Jos brolis B. B. nuėjo pasikalbėti su kito automobilio vairuotoju, ji tuo metu pasiliko prie tėčio automobilio. Nepamena, ką tiksliai kalbėjo brolis B., bet jis atėjo atgal prie jų ir jie visi ėjo link savo namų kiemo. Jiems nespėjus įeiti į namo kiemą, ji atsisukusi pamatė, kad iš automobilio išlipo vyriškis, kuris vairavo automobilį, ir rankoje turėjo kirvį. Vyriškis pakėlęs kirvį į viršų kažką sakė, kad trenks, ir ėjo prie jos tėčio automobilio. Tada ji ir brolis išsitraukė mobiliojo ryšio telefonus ir pradėjo filmuoti. Vyriškis pamatė, kad jį filmuoja ir pradėjo greitai eiti link jų, kirvį buvo truputį pakėlęs į viršų ir su juo mosikavo. Todėl ji su broliu R. B. greitai įėjo į namo kiemą, B. B. į kiemą įėjo paskutinis. Paskui save uždarė kiemo vartelius, tačiau jų nespėjo užrakinti. B. B. stovėjo namo kieme, arti vartelių, ir buvo pakėlęs ranką su mobiliojo ryšio telefonu į viršų, kad galėtų filmuoti. Tuo metu priėjęs vyriškis su rankoje laikytu kirviu pakėlė jį į viršų ir su juo sudavė į kiemo vartus. Pasigirdo baisus garsas ir ji bei brolis R. B. labai išsigando. Ji iš baimės atsitūpė ir surėkė iš išgąsčio tuo momentu. Tuo metu iš namo vidaus išėjo jos mama V. B. Mama pradėjo rėkti ant vyriškio ir jis iš karto nuėjo nuo jų namo kiemo ir išvažiavo (1 t., b. l. 87-90);

4.6. 2024 m. rugsėjo 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 32-34);

4.7. 2024 m. lapkričio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad yra apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai. Matyti, kad policijos pareigūnai išlipa iš automobilio ir prieina prie gyvenamo namo kiemo, kur susitinka moterį, kuri pakviečia įeiti į namo kiemą pro kiemo vartus. Policijos pareigūnai įeina į namo kiemą, kur susitinka merginą ir vaikiną, t. y. nukentėjusįjį B. B.. Policijos pareigūnas klausia B. B., kas čia atsitiko. B. B. sako policijos pareigūnui „kaip jis dar iš vis po miestą važinėja“ ir rodo policijos pareigūnui mobiliojo ryšio telefone nufilmuotą įvykio vaizdą. Moteris, stovinti šalia, liepia sakyti B. B., kas iš vis buvo. B. B. pradeda pasakoti, kad jis važiavo prie (duomenys neskelbtini) rūmų, kur yra remontuojamas kelias, važiavo nuo turgaus pusės, nes parsivežinėjo sesę, jis, t. y. V. S., atvažiavo iš priekio nemažu greičiu, vos jis spėjo sustabdyti. Jis sustojo, jam kažką V. S. sakė, bet jis negirdėjo per uždarytus langus. Na jis V. S. išmetė vieną pirštą į viršų ir nuvažiavo. Tada V. S. pasivijo jį iki namų ir pradėjo su kirviu šlaistytis. Vos spėjo už vartelių įeiti į namo kiemą. B. B. sako, kad jam grasinimas su kirviu buvo realus (1 t., b. l. 29-31);

4.8. 2024 m. lapkričio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad yra apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Matyti, kad B. B. praneša, jog žmogus atsekė iki namų ir su kirviu puolė, turi filmuotą medžiagą. Kelyje, prie (duomenys neskelbtini) namų, buvo remontuojamas kelias, važiavo, jam buvo kliūtis, bet jis greitino. Jis sustojo, jis jam kažką sakė, jis jam su pirštu negražų gestą parodė ir nuvažiavo. Puolė tas žmogus kažkur prieš penkias minutes. Niekas nenukentėjo, tik į tvorą iš kirvio davė. To asmens pavardę žino, bet asmeniškai nepažįsta. Jis (įtariamasis) dabar nuvažiavo su mašina, turi mašinos numerius, viską nufilmavę (1 t., b. l. 26-28);

4.9. 2024 m. rugsėjo 26 d. savanorišku daiktų dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis B. B. pateikė vaizdo įrašą (1 t., b. l. 39-41);

4.10. 2024 m. lapkričio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad yra apžiūrėtas vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“, pateiktas savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusiojo B. B.. Prasidėjus vaizdo įrašui matosi einantis V. S., kuris apsirengęs juodos spalvos šortais, juodos spalvos maikute ir tamsiai mėlynos spalvos sportiniu bliuzonu. Įtariamasis V. S. dešinėje nuleistoje rankoje nešasi kirvį, kurio rankena yra raudonos ir juodos spalvos. Įtariamasis V. S. eina greitu žingsniu ir eidamas sako: „Girdi tu žertva, tu kurva, žertva, netiki ką“. Tada V. S. pradeda bėgti ir dešinę ranką pakelia su kirviu į viršų, užsimoja ir suduoda du smūgius su kirviu į kiemo vartus ir sako: „Suka, tu, kurva, pideraste tu, nelaimingas, ateik čia žertva, tu kurva, kandone, už tą faką nukirsiu tą galvą, žertva tu nelaimingas“. Tada V. S. apsisuka ir laikydamas nuleistoje dešinėje rankoje kirvį eina prie savo automobilio Citroen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsėda į jį. Fone girdisi moters balsas, kuri sako: „Kas čia buvo, vaikšto čia su kirviais blet, piderastas dink nachui iš čia“ (1 t., b. l. 42-44).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos

6. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Taigi taikant baudžiamąją atsakomybę pagal šią BK normą, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-238-699/2016, 2K-131-1073/2018 ir kt.). Grasinimas gali būti išreikštas žodžiu, raštu, tam tikru bauginančiu elgesiu, gali būti išsakytas nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis ar viešus pasisakymus.

7. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t. y. kaltinamojo prisipažinimą, nuosprendžio 4.1-4.10 išvardintų įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog V. S. kaltė visiškai įrodyta, o jo padaryta veika teisingai kvalifikuotos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes jis grasino nužudyti kitą žmogų kai grasinimas buvo realus ir akivaizdus, nes jis be jokios priežasties, agresyviai šūkaudamas, keldamas bauginančią situaciją, pakeltoje rankoje laikydamas kirvį ir jį atvirai nuolat demonstruodamas, nukentėjusiajam sakė, kad jį „nukirs“, nukentėjusiajam įbėgus į gyvenamojo namo teritoriją ir uždarius vartelius, laikydamas rankoje kirvį ir juo užsimojęs grasino nukentėjusiajam B. B. sakydamas, kad „nukirs jam galvą“ ir trenkė kirviu du kartus į gyvenamojo namo tvorą, dėl ko nukentėjusiajam B. B. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, kaltinamojo realiai atliktus veiksmus, agresyvų elgesį, nukentėjusiajam išsakytus grasinančius žodžius, sprendžia, jog V. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnį 1 dalį.

Bausmės skyrimas

8. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

10. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

11. Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

12. Kaltinamasis V. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, įstatymo leidėjo priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas padarytas žmogaus sveikatai ir gyvybei. Kaltinamasis yra teistas 5 kartus, ne kartą teistas už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, teistumas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neišnykęs, paskutiniu nuosprendžiu jam skirtos baudos nėra sumokėjęs (1 t., b. l. 137-154). Kaltinamasis yra ne vieną kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, jam skirtas baudas sumoka (1 t., b. l. 155-161). V. S. yra dirbantis, dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas, punktualus, paslaugus, puikiai sutariantis su kolektyvu (2 t., b. l. 18).

13. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad kaltinamasis teisiamas 6 kartą, nėra linkęs laikytis įstatymo sureguliuotų elgesio taisyklių ir visuomenėje nusistovėjusių moralės nuostatų, teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti V. S. skyrus tik griežtesnę įstatyme numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Atsižvelgiant į V. S. veiksmų intensyvumą, naudojamą pavojingą įrankį – kirvį, taip pat įvertinus kaltinamojo motyvus, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą teismas mano esant tikslinga kaltinamajam skirti laisvės apribojimą 1 metams, skiriant įpareigojimus.

14. Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina 1/3 ir skirtina 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

15. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmė subendrintina visiško sudėjimo būdu su 2019 m. birželio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu skirtos baudos neįvykdyta dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant 2019 m. birželio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos nesumokėtą dalį ir skirtina galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su 800 Eur bauda.

16. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. birželio 5 d. baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta bausmės dalimi ir skirti galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bauda įpareigojant:

- dalyvauti elgesio pataisos programose, kurią įpareigoti atlikti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudos bausmę vykdyti pagal baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį dokumentą ir šioje byloje atskiro vykdomojo dokumento neišduoti.

Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.