- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-22
- Bylos Nr.
- e2-8195-618/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04990-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Realm Juridical“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Multitransa“
- Advokatai
- Artūras Jaskelevičius, Agnė Litvinaitė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Realm Juridical“ atstovei advokato padėjėjai Agnei Litvinaitei,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Multitransa“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Realm Juridical“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Multitransa“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 2 500,00 Eur skolą, 175,00 Eur ikiteismines skolos išieškojimo išlaidas, 686,11 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-11-18 tarp atsakovės ir pradinio kreditoriaus Ostvesttrasncar Ltd susiklostė sutartiniai tarptautinių krovinių pervežimo teisiniai santykiai. 2013-11-30 pradinis kreditorius Ostvesttrasncar Ltd įvykdęs atsakovės užsakymą pateikė atsakovei 2013-11-30 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 1811 3 651,00 Eur sumai. Atsakovė 2014-04-10 pradiniam kreditoriui sumokėjo 651,00 Eur, 2014-07-02 – 500,00 Eur. 2018-05-11 tarp pradinio kreditoriaus Ostvesttrasncar Ltd ir ieškovės sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 396, pagal kurią ieškovė perėmė pradinio kreditoriaus Ostvesttrasncar Ltd reikalavimo teisę į atsakovės 2 500,00 Eur skolą ir kitas su ja susijusias sumas. 2018-05-17 ieškovė pranešė atsakovei apie reikalavimo teisės perleidimą ir prašė sumokėti skolą bei kitas su ja susijusias sumas. Ieškovė nurodo, kad atsakovės įsiskolinimą sudaro 2 500,00 Eur skola, 175,00 Eur ikiteisminės skolos išieškojimo išlaidos, 686,11 Eur palūkanos. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pradinis kreditorius Ostvesttrasncar Ltd atliko tarptautinį krovinio pervežimą pagal atsakovės užsakymą. Ostvesttrasncar Ltd pateikė atsakovei 2013-11-30 PVM sąskaitą – faktūrą už suteiktas paslaugas, atsakovės šios sąskaitos neginčijo, ją iš dalies apmokėjo, todėl laikytina, kad atsakovė pripažino Ostvesttrasncar Ltd reikalavimą PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytai sumai. Pažymėjo, jog nors atsakovė nurodo, kad pervežimo kaina buvo 1 200,00 Eur, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų, o pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, kaip jau minėta, atsakovė neginčijo. Ieškovės atstovės paaiškino, jog nors atsakovė prašo taikyti Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – CMR konvencija) 32 straipsnyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, tačiau šis terminas taikytinas reikalavimams dėl žalos ar nuostolių atlyginimo, o ne reikalavimams dėl skolos priteisimo už tarptautinius krovinio pervežimus. Nurodė, kad gavęs atsakovės mokėjimus pradinis kreditorius Ostvesttrasncar Ltd šią sumas pirmiausia skyrė 2013-11-30 PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytai skolai už prastovas, aikštelę ir papildomas išlaidas padengti, todėl atsakovės reikalavimas taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl baudų ir delspinigių priteisimo vertintinas kaip nepagrįstas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia 2013-11-30 PVM sąskaita – faktūra Nr. 1811, tačiau prie sąskaitos nėra pateikta jokių dokumentų, pagrindžiančių joje įrašytus duomenis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita – faktūra savaime nėra sutartis, ji vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. PVM sąskaitos – faktūros laikytinos vienos iš sandorio šalių vienašališkai išrašytais dokumentais, sukuriančiais šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šiuo dokumentu civiliniai teisiniai santykiai neatsiranda. Pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovei perleistas reikalavimas yra priklausomas nuo pradinio sandorio, todėl svarbu įvertinti, ar ieškovė turi įrodymais pagrįstas reikalavimo teises į atsakovę. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė taikyti ieškinio senatį. Pažymėjo, kad atsakovė sutinka su reikalavimu dėl 49,00 Eur skolos priteisimo, su kta ieškinio dalimi nesutinka. Paaiškino, kad tarp atsakovės ir pradinio kreditoriaus Ostvesttrasncar Ltd buvo susiklostę vežimo teisiniai santykiai, pagal kuriuos pradinis kreditorius Ostvesttrasncar Ltd atsakovės užsakymu atliko krovinio vežimą iš Danijos į Rusiją. Pagal atsakovės ir pradinio kreditoriaus Ostvesttrasncar Ltd sudarytą sutartį vežimas buvo vykdomas pagal atsakovės pateiktą paraišką vežėjui Ostvesttrasncar Ltd, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė minėtos paraiškos nėra pateikusi ir savo reikalavimą grindžia tik 2013-11-30 PVM sąskaita – faktūra. Taigi, ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių 2013-11-30 PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytas sumas. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad pervežimo kaina buvo 1 200,00 Eur, ką patvirtino ir pati ieškovė savo pateiktame rašte. Atsakovė sumokėjo pradiniam kreditoriui Ostvesttrasncar Ltd 1 151,00 Eur, todėl jos skola sudaro 49,00 Eur. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų, pagrindžiančių 2013-11-30 PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytų išlaidų už prastovą ir aikštelę Lenkijoje. Atsakovės atstovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad pagal CMR konvencijos 32 straipsnį ieškovės reikalavimui nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurį ieškovė yra praleidusi, todėl ieškinys turėtų būti atmestas. Be to, į ieškovės prašomą priteisti 2 500,00 Eur sumą įeina išlaidos už prastovą ir aikštelę Lenkijoje, kurios yra laikytinos atitinkamai bauda ir ieškovės patirta žala, todėl šiems reikalavimams yra taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl netesybų išieškojimo ir trejų metų mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas
Dėl ieškinio senaties
3. Atsakovė prašo taikyti CMR konvencijos 32 straipsnyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas terminas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties institutas yra skirtas sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Jis yra nustatytas abiejų šalių interesais ir taikomas tuo atveju, kai viena šalis dėl reikalavimo nepareiškimo per tam tikrą laiką gali tikėtis, jog kita šalis atsisako ginti pažeistą teisę ar vertina ją kaip nepažeistą. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).
4. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2012).
5. Ieškinio senaties termino nustatymas yra teisinio materialiųjų ginčo santykių kvalifikavimo dalis, atsakovui pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kokie materialieji įstatymai reglamentuoja ginčo santykius, inter alia, kuri materialioji įstatymo norma, nustatanti ieškinio senaties terminą, nagrinėjamam reikalavimui turi būti taikoma. Aplinkybė, kad ieškinio senatimi atsikertantis atsakovas nurodo neteisingą ieškinio senaties terminą ar jo iš viso nenurodo, bylą nagrinėjančio teismo nuo šios pareigos neatleidžia ir per se negali būti pagrindas tokį atsakovo reikalavimą atmesti. Tokiu atveju teismas turi taikyti tinkamą ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-11-18 tarp Ostvesttrasncar Ltd ir atsakovės sudaryta tarptautinių automobilių transporto paslaugų teikimo sutartis Nr. 1811/13, pagal kurią Ostvesttrasncar Ltd įsipareigojo pristatyti jam patikėtą krovinį į paskirties punktą ir pateikti jį įgaliotam asmeniui (gavėjui), o atsakovė įsipareigojo už krovinio pervežimą sutartu laiku sumokėti sutartą mokestį. Vežėjas Ostwesttrasncar Ltd pateikė atsakovei 2013-11-30 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 1811 3 651,00 Eur sumai už krovinio pervežimą pagal 2013-11-18 sutartį Nr. 1811/13 maršrutu Danija – Rusijos Federacija. Atsakovė 2014-04-10 mokėjimo pavedimu pervedė Ostvesttrasncar Ltd 651,00 Eur, pavedimo informacija: sąskaitos - faktūros Nr. 1811. 2014-07-02 mokėjimo pavedimu atsakovė pervedė Ostvesttrasncar Ltd 500,00 Eur, pavedimo informacija: sąskaitos - faktūros Nr. 1811.
7. Kaip matyti iš ieškinio turinio, byloje reiškiamas reikalavimas dėl atsiskaitymo už tarptautinį krovinių pervežimą. Vadovaujantis CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalimi, konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra konvencijos narė. Nagrinėjamu atveju užsakove pagal krovinių pervežimo užsakymus buvo Lietuvos įmonė – atsakovė UAB „Multitransa“, vežėju – Baltarusijos įmonė - Ostvesttrasncar Ltd, todėl vežimo santykiams turi būti taikoma CMR konvencija. Pažymėtina, kad 2018-05-11 tarp Ostvesttrasncar Ltd ir ieškovės UAB „Realm Juridical“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 396, kuria Ostvesttrasncar Ltd perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Multitransa“ 2 500,00 Eur skolą ir kitas su perleidžiamu reikalavimu susijusias sumas. Taigi, nagrinėjamu atveju reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu ieškovė įgijo pradinio kreditoriaus Ostvesttrasncar Ltd teises ir pareigas atsakovės UAB „Multitransa“ atžvilgiu dėl Sprendimo 6 punkte nurodyto krovinio pervežimo.
8. Ieškovė nesutikdama su atsakovės prašymu dėl ieškinio senaties pagal CMR konvenciją taikymo nurodo, kad šis terminas taikytinas reikalavimams dėl žalos ar nuostolių atlyginimo, o ne reikalavimams dėl skolos priteisimo už tarptautinius krovinio pervežimus. Teisės pateikti ieškinį dėl vežimų taikant CMR konvenciją terminas nustatytas konvencijos 32 straipsnyje. Nei šiame straipsnyje, nei kituose konvencijos straipsniuose nėra išimčių, kurios leistų spręsti, kad CMR konvencijoje įtvirtintas specialus ieškinio senaties terminas netaikomas reikalavimams dėl atsiskaitymo už krovinių vežimą. Išvadą, kad reikalavimams dėl atsiskaitymo už krovinių vežimą taikomas CMR konvencijos 32 straipsnis, patvirtina ir nuosekli Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, formuojama panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2010, 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2011, 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).
9. CMR konvencijos 32 straipsnyje įtvirtinti specialūs ieškinio senaties terminai ir jų taikymo nuostatos. Šios teisės normos turi būti taikomos, kai ginčas kyla dėl CMR konvencijos reglamentuojamų santykių. Teisė pateikti ieškinį dėl vežimo taikant CMR konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų; tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju senaties terminas yra treji metai. Senaties terminas prasideda: a) krovinio dalinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais – nuo krovinio pristatymo dienos; b) visiškai praradus krovinį, senaties terminas pradedamas skaičiuoti trisdešimtąją dieną praėjus sutartam pristatymo terminui, o jeigu dėl pristatymo termino nebuvo susitarta, tai šešiasdešimtąją dieną po to, kai vežėjas priėmė krovinį; c) visais kitais atvejais – praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo; diena, kuria prasideda senaties terminas, į jį neįskaitoma. Pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus.
10. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą dėl atsiskaitymo už tarptautinį krovinio pervežimą, todėl ieškinio senaties pradžia nustatytina vadovaujantis CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį senaties terminas prasideda praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo; diena, kuria prasideda senaties terminas, į jį neįskaitoma. Teismas atkreipia dėmesį, jog 2013-11-18 sutarties 2.3. punkte numatyta, kad kiekvienam atskiram pervežimui įvykdyti klientas pateikia vežėjui pervežimo paraišką. Pervežimo paraiškoje aptartos sąlygos turi prioritetinę reikšmę šios sutarties sąlygų atžvilgiu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 2013-11-18 šalių sutartyje buvo įtvirtintos bendrosios sutarties sąlygos, tačiau atskiri pervežimai buvo vykdomi pagal pervežimo paraiškas, kuriose buvo aptariamos specialiosios šių pervežimų sąlygos. Taigi, nors sutartis dėl krovinių pervežimo tarp šalių buvo sudaryta 2013-11-18, tačiau ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti skaičiuojama ne praėjus trims mėnesiams po 2013-11-18 sutarties sudarymo, t.y. 2014-02-18, o praėjus trims mėnesiams po paraiškos dėl krovinio, nurodyto 2013-11-30 PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. 1811, pervežimo sudarymo.
11. Ieškovė aukščiau nurodytos paraiškos teismui nepateikė, nurodydama, kad minėti duomenys nėra išlikę. Iš byloje esančios 2013-11-30 PVM sąskaitos – faktūros matyti, kad krovimo data buvo 2013-11-21. Tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje taip pat nurodoma, kad krovinys buvo pakrautas Danijoje 2013-11-21. Taigi, nors šiuo atveju nėra galimybės nustatyti tikslios krovinio pervežimo paraiškos sudarymo datos, tačiau, atsižvelgus į tai, kad minėtą paraišką atsakovė vežėjui Ostvesttrasncar Ltd turėjo pateikti ne vėliau kaip iki krovinio pakrovimo, darytina išvada, jog paraiška turėjo būti sudaryta ne anksčiau kaip 2013-11-18, t.y. pagrindinės sutarties sudarymo dienos, ir ne vėliau kaip iki 2013-11-21, t.y. krovinio pakrovimo dienos. Esant išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo laikotarpiu nuo 2014-02-18 iki 2014-02-21, pasibaigė - laikotarpiu nuo 2015-02-19 iki 2015-02-22. Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2018-06-01, t.y. prabėgus daugiau nei trejiems metams nuo ieškinio senaties termino pabaigos, todėl laikytina, kad ieškovė yra praleidusi CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje numatytą vienerių metų terminą ieškiniui dėl atsiskaitymo krovinio pervežimą pareikšti.
12. Spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties termino taikymo, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkto nuostata dėl trejų metų ieškinio senaties termino taikytina bet kurios iš vežimo sutarties šalių ieškiniui, jeigu konstatuojami atsakovo tyčiniai veiksmai. CK 6.248 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltę kaip civilinės atsakomybės sąlygą, kaltės forma nesiejama su tuo, ar asmens veiksmai pasireiškia veikimu, ar neveikimu. Lietuvos teisėje pripažįstamas tiek tyčinis veikimas, tiek tyčinis neveikimas (CK 6.246 straipsnis). Taigi CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkto nuostata dėl trejų metų ieškinio senaties termino aiškintina kaip taikytina tiek tyčinio neteisėto veikimo, tiek tyčinio neteisėto neveikimo, pripažįstamų tyčiniais neteisėtais veiksmais pagal CK 6.246 ir 6.248 straipsnius, atveju. Pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 3 punktą bylą nagrinėjantis teismas, nepažeisdamas Konvencijos 32 straipsnio 2 punkto nuostatų, turi teisę sustabdyti arba nutraukti senaties terminą, taikydamas nacionalinę teisę. CK 1.130 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2009).
13. Ieškovė nurodo, kad atsakovė pripažino prievolę, kadangi skolą iš dalies sumokėjo, pretenzijų dėl pateiktos PVM sąskaitos – faktūros nereiškė. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2014-04-10 mokėjimo pavedimu pervedė pradiniam kreditoriui Ostvesttrasncar Ltd 651,00 Eur, 2014-07-02 - 500,00 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pareiškusi pretenzijas dėl 2013-11-30 PVM sąskaitos – faktūros. Vis dėlto, teismas pažymi, jog net ir tuo atveju, jeigu minėti atsakovės veiksmai būtų pripažinti tyčiniais CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies prasme, dėl ko ieškovės reikalavimui turėtų būti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, bei laikant, jog atsakovės veiksmai sumokant dalį skolos liudija prievolės pripažinimą, t.y. šie veiksmai nutraukė ieškinio senaties terminą ir jo eiga prasidėjo iš naujo, ieškovė taip pat būtų praleidusi ieškinio senaties terminą. Esant šioms aplinkybėms, ieškinio senaties termino eiga 2014-07-03 būtų prasidėjusi iš naujo, todėl trejų metų ieškinio senaties terminas būtų pasibaigęs 2017-07-03. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį pareiškė 2018-06-01, t.y. praėjus beveik metams nuo ieškinio senaties termino pabaigos.
14. Pažymėtina, kad ieškinio senaties terminas nėra naikinamasis ir, teismui pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, gali būti atnaujintas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2007).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinio senaties terminą yra praleidusi ženkliai, jo atnaujinti neprašo. Teismo vertinimu, byloje nėra aplinkybių, pagrindžiančių svarbias ieškinio termino praleidimo priežastis. Pažymėtina, jog nors ieškovė nurodė, kad pradinis kreditorius Ostvesttrasncar Ltd yra užsienio įmonė, dėl ko buvo apsunkinta jo galimybė išieškoti skolą iš atsakovės, tačiau teismo vertinimu ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ostvesttrasncar Ltd bendradarbiavo su Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis, t.y. tarp pradinio kreditoriaus Ostvesttrasncar Ltd ir atsakovės buvo susiklostę pervežimo teisiniai santykiai, o su ieškove - prievoliniai reikalavimo teisių perleidimo teisiniai santykiai, todėl nėra aišku, kodėl jis negalėjo imtis veiksmų ginant savo pažeistas teises. Byloje taip pat nenustatyta, kad pradinis kreditorius Ostvesttrasncar Ltd būtų kreipęsis į atsakovę su pretenzija dėl skolos sumokėjimo ar šalys būtų vedusios derybas. Taigi, byloje nėra duomenų, jog pradinis kreditorius iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo būtų ėmęsis aktyvių veiksmų skolai išieškoti.
16. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl atsiskaitymo už krovinio pervežimą pareikšti, teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą minėtą terminą atnaujinti, ieškovės reikalavimas dėl 2 500,00 Eur skolos ir 686,11 Eur palūkanų priteisimo atmestinas.
Dėl ikiteisminių skolos išieškojimo išlaidų priteisimo
17. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 175,00 Eur ikiteismines skolos išieškojimo išlaidas. Nurodo, kad ieškovė ikiteisminio skolos išieškojimo procese parengė ir pateikė atsakovei 2018-05-17 ir 2018-05-25 pranešimus dėl skolos grąžinimo. Ieškovė taip pat atliko nuodugnią atsakovės analizę: patikrino atsakovės finansinę būklę, parengė išsamią ataskaitą dėl atsakovės dalyvavimo teisminiuose procesuose ir pan. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 175,00 Eur UAB „Sostinės teisė“ už ikiteisminį skolos išieškojimą iš UAB „Multitransa“. CK 6.63 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nuo to momento, kai skolininkas yra laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas yra atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, teismas, spręsdamas, ar prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). Atmetus ieškovės reikalavimus dėl skolos ir palūkanų priteisimo, reikalavimas dėl ikiteisminių skolos išieškojimo išlaidų priteisimo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 60,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už dokumentų vertimą. Ieškinį atmestus atsakovei iš ieškovės priteistina 60,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
19. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 7,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 7,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Realm Juridical“ 60,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Multitransa“.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Realm Juridical“ 7,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.