Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“ dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo, trečiasis asmuo notarė Loreta Mėčienė, trečiasis asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimus M. Č., atstovaujama globėjo R. V., suinteresuotas asmuo B. Č.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pagal ieškovo ieškinį teisme 2018 m. sausio 23 d. iškelta civilinė byla. Ieškovas pareiškė reikalavimus: 1) 2017 m. gegužės 17 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, registro Nr. LM-1494, pripažinti negaliojančiu; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas kaip mirusios S. R. sūnus ir įpėdinis, po jos mirties priėmė jos palikimą pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą – butą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo mama S. R., kuri testamento prieš mirtį nesudarė. Po mamos mirties dėl įstatymų nežinojimo bei emocinio streso laiku ieškovas nesikreipė nei į notarą, nei į teismą dėl palikimo priėmimo. Tačiau po mamos S. R. mirties faktinio valdymo būdu priėmė jos palikimą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Faktiškai paveldėtą turtą ieškovas pradėjo valdyti ir rūpintis kaip savo turtu, kadangi mokėjo mokesčius ir pan. Ieškovas sužinojęs, jog praleido terminą palikimui priimti, kreipėsi dėl antrinės pagalbos suteikimo, bei renkant įrodymus byloje paaiškėjo, kad S. R. turto paveldėjimo teisė perėjo valstybei pagal 2017 m. gegužės 17 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. LM-1494.

Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, M. Č. (duomenys neskelbtini) mirė. 2020 m. liepos 15 d. teismo nutartimi nutarta nelaikyti suinteresuotais asmenimis M. Č., jos įstatyminio atstovo R. V. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriaus ir juos pašalinti iš proceso.

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad kai mama mirė ieškovas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ir į laisvę buvo paleistas 2000 metais. Atlikęs laisvės atėmimo bausmę ieškovas grįžo gyventi į mamos namus esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir iki šiol tenai gyvena bei moka tik už elektros energiją, nes kitų patogumų nėra. Nurodė, kad yra baigęs 8 klases ir turi mūrininko specialybę. Po mamos mirties nežinojo, jog reikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Prašo ieškinį tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal mirties liudijimą (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo mama S. R.. Iš pateikto gimimo įrašo Nr. 8, nustatyta, kad ieškovas A. R. yra S. R. sūnus. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad S. R. vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas, tai butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šis turtas pagal 2017 m. gegužės 17 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. LM-1494, perėjo Lietuvos Respublikai, kuri turto patikėjimo teise priklauso VĮ „Turto bankas“. Ieškovas pateikė UAB „Gargždų būstas“ bei AB „ESO“ mokėjimo kvitus už suteiktas komunalines paslaugas adresu (duomenys neskelbtini). Pas notarą nebuvo užvestos S. R. turto paveldėjimo bylos.

Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 5.8 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju senaties terminas nėra praleistas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas 2017 m. gegužės 17 d. VĮ „Turto bankas“ 2017 m. spalio 4 d. ieškovo atstovei pateikė duomenis apie S. R. palikimą, esantį adresu Liepynės g. 8, Lankučių k., Klaipėdos r. Atsižvelgiant į tai laikoma, kad ieškovas apie tai, kad palikimą priėmė valstybė, galėjo sužinoti per savo atstovę, kadangi ji 2017 m. spalio 4 d. gavo informaciją iš VĮ „Turto bankas“. Ieškovo ieškinys teisme registruotas 2018 m. sausio 22, todėl darytina išvada, kad ieškovas CK 5.8 straipsnyje numatyto vienerių metų ieškinio senaties termino nepraleido.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Kaip minėta, per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos galima priimti palikimą faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas į notarą dėl palikimo priėmimo laiku nesikreipė. Tačiau ieškovas nurodo, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą – butą, bei pastatą-tvartą, esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011-12-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-547/2011; Vilniaus apygardos teismo 2018-01-17 sprendimas byloje Nr. e2-2387-656/2019).

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad po mamos mirties 2000 metais grįžęs iš įkalinimo įstaigos jis grįžo gyventi į mamos butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena iki šiol. Nekilnojamojo turto registro duomenimis šis butas priklausė S. R.. Ieškovas pateikė duomenis apie tai, kad mokėjo mokesčius už butą adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų galima daryti išvadą, kad jis komunalinius mokesčius pradėjo mokėti po S. R. mirties. Iš nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad ieškovas po S. R. mirties faktiškai pradėjo valdyti butą adresu (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų, kad ieškovas turtu nesirūpino kaip savu, todėl konstatuotina, kad ieškovas S. R. palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Esant nustatytoms aplinkybėms yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl juridinio fakto nustatymo.

Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju jau pripažinta, kad ieškovas palikimą priėmė pradėjęs jį valdyti ir tokiu būdu tapęs pirmosios eilės įpėdiniu, todėl valstybė S. R. palikimo paveldėti negali. Nagrinėjamu atveju ieškovas teisinių veiksmų nustatyti palikimo priėmimo juridiniam faktui ėmėsi vėliau, nei valstybės įgaliota institucija ėmėsi veiksmų priimti palikimą valstybės vardu, dėl ko buvo išduotas 2017 m. gegužės 17 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Jo išdavimo metu tiek atsakovės, tiek notaro veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, tačiau nustačius juridinį faktą, kad S. R. palikimą po jos mirties iš karto priėmė ieškovas, yra pagrindas 2017 m. gegužės 17 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą panaikinti.

Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių (fizinis asmuo) pasitraukia iš bylos dėl šio asmens mirties, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas.

Kadangi trečiasis asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, M. Č. 2019 m. lapkričio 2 d. mirė, o nagrinėjamoje byloje 2020 m. liepos 10 d. buvo gautas notarės Loretos Mečienės pranešimas dėl turto paveldėjimo, kuriame nurodė, kad po trečiojo asmens M. Č. mirties į Klaipėdos rajono 3-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė nei įstatyminiai, nei testamentiniai įpėdiniai, paveldėjimo byla nėra užvesta.

Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens M. Č. pareiškusios savarankiškus reikalavimus civilinis procesas nutrauktinas, nesant jos teisių ir pareigų perėmėjui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str., Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 - 448 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, tai butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos rajono 3-ojo notaro biuro notarės Loretos Mėčienės išduotą 2017 m. gegužės 17 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. LM-1494, kuriuo valstybei paveldėjimo teise perėjo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamasis turtas, kuriam Nekilnojamojo turto registre suteikti registro įrašo Nr. 50/94851 Nr. 50/120637.

Sprendimą išsiųsti Nekilnojamojo turto ir Testamentų registrams.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.