Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. R. ir jo gynėjo advokato Sigito Štaraičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimties) MGL dydžio, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) bauda;

pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 80 (aštuoniasdešimties) MGL dydžio, t. y. 4000 Eur (keturių tūkstančių eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės – 80 MGL baudos, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę – 50 MGL baudą, ir paskirta subendrinta bausmė – 130 (vieno šimto trisdešimties) MGL dydžio, t. y. 6500 Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, laikas, kurį Ž. R. išbuvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2020 m. kovo 18 d. (1 para), pakeistas į 2 (dviejų) MGL dydžio baudą, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, įskaityta į paskirtą bausmę, paskiriant Ž. R. galutinę bausmę – 128 (vieno šimto dvidešimt aštuonių) MGL dydžio, t. y. 6400 Eur (šešių tūkstančių keturių šimtų eurų) baudą.

Nustatyta, kad Ž. R. jam paskirtą baudą turi susimokėti per 4 (keturis) mėnesius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinkto banko biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, Ž. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės stabdymo dienos – 2020 m. kovo 18 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš Ž. R. išieškota konfiskuotino turto – darant nusikalstamą veiką panaudoto automobilio „BMW I3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 21 600 Eur (dvidešimt vienas tūkstantis šeši šimtai eurų) valstybės naudai.

Ž. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžiu įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo S. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jo naudai iš Ž. R. 530 Eur (penki šimtai trisdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo, 100 Eur (vienas šimtas eurų) neturtinės žalos atlyginimo, taip pat nustatytos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos turtinės ir neturtinės žalos, palūkanas skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki turtinės ir neturtinės žalos visiško atlyginimo.

Nukentėjusiojo S. S. turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti – 400 Eur (keturi šimtai eurų) pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš Ž. R. nukentėjusiojo naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Ž. R. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. kovo 17 d., apie 21.43 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia du kartus spyrė į automobilio „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio S. S., kairės pusės priekines ir galines dureles, kurias įlenkė, tokiais veiksmais sugadino svetimą S. S. priklausantį turtą, bendros 280 Eur vertės.

2. Be to, jis 2020 m. kovo 17 d., apie 22.40 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,51 promilių neblaivumas, vairavo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „T.“ priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW I3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

3.4. Skundo autorius atkreipia dėmesį, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, būtina vadovautis BK 190 straipsnio 1 dalyje aptarto turto vertės išaiškinimu. Šiuo atveju galimai padaryta turtinė žala nustatyta 280 Eur, tačiau teismui nebuvo pagrindo tikėti vien nukentėjusiojo pasakymu bei jo pateikto pinigų priėmimo kvito, patvirtinančio galimo remonto išlaidas, duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. R. ir jo gynėjo advokato Sigito Štaraičio apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, teigia, jog yra pagrindas jį išteisinti, nes buvo netinkamai atliktas įrodymų vertinimas, nepašalinti byloje esantys prieštaravimai, taip pat nepaneigta jo nekaltumo prezumpcija.

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms bei susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad apylinkės teismas šioje byloje tinkamai išnagrinėjo surinktus įrodymus ir jų visumos, o ne prielaidų ar abejonių pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl Ž. R. kaltės vairavus transporto priemonę būnant neblaiviam ir svetimo turto sugadinimo. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino nukentėjusiojo S. S. ir liudytojo A. J. parodymus, ignoruodamas liudytojo A. U. parodymus, taip pat jo (nuteistojo) teiktus paaiškinimus, kitą bylos medžiagą, tačiau teisėjų kolegija nenustatė, jog apylinkės teismas įrodymus būtų vertinęs selektyviai, o vien aplinkybė, kad atlikta įrodymų analizė bei padarytos išvados neatitinka nuteistojo lūkesčių, nepatvirtina nuosprendžio neteisėtumo ar nepagrįstumo.

7. Nagrinėjamu atveju iš tiesų niekas nematė, kad būtent Ž. R. neblaivus vairavo transporto priemonę „BMW I3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei apspardė nukentėjusiajam S. S. priklausantį automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ištisa netiesioginių įrodymų grandinė patvirtina, kad niekas kitas negalėjo padaryti minėtų nusikalstamų veikų, o nuteistojo parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliantas aiškina, kad įvykio metu UAB „T.“ priklausančią transporto priemonę, kuria faktiškai naudojosi nuteistasis, vairavo Ukrainos Respublikos pilietis Y. T., kuris buvo atvykęs į Lietuvą, siekdamas įsidarbinti UAB „T.“, kurioje nuteistasis užima transporto direktoriaus pareigas. 2020 m. kovo 17 d. jis buvo darbe, kur kartu su kolega A. S. (įmonės direktoriumi) išgėrė keletą taurelių alkoholio, todėl paprašė Y. T. parvežti juos į namus. A. S. sėdėjo automobilio priekyje, šalia vairuotojo, o jis sėdėjo automobilio gale už A. S.. Pirmą prie namų (duomenys neskelbtini), išleido A. S., o jis su Y. T. toliau važinėjosi po miestą, nes pastarasis paprašė jo parodyti mieste esančias transporto priemonių pardavimo aikšteles, ketino pirkti automobilį. Užtruko apie porą valandų. Buvo sustoję (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur esančiuose konteineriuose vairuotojas išmetė šiukšles. Išvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę, Y. T. automobilio nesuvaldė, nes nėra įpratęs vairuoti elektromobilio, ir atsitrenkė į prie kelio salelės esančius kelio ženklus. Kadangi nenorėjo prarasti teisės vairuoti transporto priemones, todėl iš įvykio vietos pasišalino (5 t., b. l. 70–71).

8. Aptartą nuteistojo įvykio versiją iš dalies patvirtino A. S., kuris nurodė, jog 2020 m. kovo 17 d. važiavo elektromobiliu „BMW I3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su Ž. R. ir J. T., kuris ir vairavo šią transporto priemonę. Vis dėlto, kas vyko po to, kai jis buvo nuvežtas ir paleistas prie savo namų, nežino, t. y. eismo įvykyje jis nedalyvavo, jo transporto priemonėje taip pat nebuvo ir tuo metu, kai vairuotojas sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje ir į konteinerį išmetė šiukšles (5 t., b. l. 14–15). Teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu liudytojas A. S. paaiškino, kad pažįsta Y. T., gyvena tame pačiame mieste (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasaros pabaigoje buvo susitikę ir šis papasakojo jam apie padarytą avariją (duomenys neskelbtini), bei tai, kad labai išgyvena, jaučiasi nesmagiai, tačiau bijo atsakomybės (5 t., b. l. 133). Abiejų liudytojų parodymus apylinkės teismas įvertino kritiškai, kaip siekį padėti Ž. R. išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir šiam vertinimui apeliacinės instancijos teismas pritaria. Bylos medžiaga liudija, kad A. S. ir Ž. R. yra verslo partneriai, užima vadovaujamas pareigas toje pačioje įmonėje, tuo tarpu A. S. dirba jų valdomoje įmonėje UAB „T.“ vairuotoju-ekspeditoriumi, taigi, yra pavaldus minėtiems asmenims. Be to, Y. T. faktinė buvimo vieta nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, surasti ir apklausti jo nepavyko. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai didesnį dėmesį skyrė bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų parodymų vertinimui.

9. Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad incidento metu nešė šiukšles į konteinerį, matė, kaip vidutinio amžiaus vyriškis spyrė į automobilio „Honda“, stovėjusio (duomenys neskelbtini) gatvėje, duris, po to suveikė šio automobilio signalizacija. Priėjęs arčiau, liudytojas pamatė antrą spyrį į tos pačios transporto priemonės dureles, vėl suveikė signalizacija. Jis šūktelėjo šiam vyriškiui, tačiau pastarasis įsėdo į „BMW“ markės automobilį ir nuvažiavo. Kitų šiame automobilyje buvusių asmenų nepastebėjo, t. y. matė tik vieną asmenį. Stengėsi įsiminti šios transporto priemonės valstybinius numerius, todėl vairuotojo išvaizdos gerai neįsidėmėjo (5 t., b. l. 17). Nors A. J. negalėjo detaliai apibūdinti „BMW“ automobilio vairuotojo, tačiau jis nurodė pakankamai svarbią aplinkybę, jog šis asmuo buvo vidutinio amžiaus, t. y. ne jaunuolis. Ž. R. yra gimęs (duomenys neskelbtini), o Y. T. (duomenys neskelbtini), taigi, amžiaus apibūdinimą labiau atitinka nuteistasis.

10. Be to, asmenį, įsėdantį į „BMW“ automobilį, matė ir nukentėjusysis S. S.. Šis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio metu buvo namuose (bute, esančiame antrame aukšte), miegamajame, kurio langas yra toje pusėje, kur gatvėje stovėjo jo automobilis „Honda Accord“. Išgirdęs garsą transporto priemonės pultelyje (į jį ateina automobilio signalizacijos signalas), ėjo prie lango žiūrėti, kas vyksta. Gatvė buvo apšviesta, nuo jo namo iki automobilio stovėjimo vietos yra apie 40-50 metrų atstumas. Jis matė nuo savo automobilio nueinantį vyriškį, kuris įsėdo į baltos spalvos automobilį ir nuvažiavo. Išėjęs į gatvę, sutiko liudytoją A. J., kuris jam papasakojo, ką matė, t. y. spyrius į automobilio dureles. Taip pat nurodė, jog asmuo buvo vienas. Nukentėjusiojo nuomone, „BMW“ vairuotojas galėjo būti Ž. R., nes pastarasis turi savotišką eiseną, t. y. eina šiek tiek pakrypęs. Būtent pagal šią išskirtinę eiseną nusprendė, jog įvykio vietoje matytas žmogus yra Ž. R.. Šį asmenį jis pažįsta, tarp jų anksčiau yra kilę pykčių, nesklandumų, todėl nuteistasis galėjo apspardyti jo automobilį dėl kokių nors asmeniškumų. Tuo tarpu Y. T. S. S. teigė nepažįstantis, jokių reikalų su pastaruoju nėra turėjęs (4 t., b. l. 168–170).

12. Apeliantas skunde teigia, jog liko tinkamai neįvertinti liudytojo A. U. parodymai, kad būdamas savo buto balkone ir pranešdamas apie eismo įvykį pagalbos telefonu 112, šalia įvykio vietos jis matė vaikščiojančius 3-4 asmenis, kas netiesiogiai patvirtina, jog „BMW“ automobilyje buvo ir daugiau asmenų, kurių vienas – vairuotojas – pasišalino dar iki atvykstant policijos pareigūnams. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad minėto liudytojo parodymai nėra tokie svarbūs kaip liudytojos V. S., kadangi šis pro langą pasižiūrėjo tik tuomet, kai jam paskambino kaimynas ir pasakė, jog kažkas vyksta ant kelio. Nuėjęs į balkoną, jis matė mašiną su įjungtais žibintais ir aplink besisukinėjančių žmonių siluetus. Kadangi buvo vėsu, detaliai nestebėjo, kas vyksta, ir grįžo į kambarį (5 t., b. l. 69–70). Taigi, A. U. parodymai, kaip ir R. B., nėra itin reikšmingi, nes paties įvykio jie nematė, taip pat nepastebėjo, kas išlipo iš šios transporto priemonės ir kokius veiksmus atliko. Tuo tarpu V. S. prie lango puolė iš karto, kai išgirdo stiprų trenksmą, ji taip pat matė, kas pirmas išlipo iš eismo įvykį sukėlusio automobilio. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina nuteistojo parodymus, kad jis, neva sėdėdamas automobilio gale už keleivio pusės sėdynės, po incidento išlipo pro priekines vairuotojo duris, nes taip buvo patogiau. Atkreiptinas dėmesys, kad „BMW“ į kelio ženklą atsitrenkė priekine, o ne galine dalimi (pažeistas priekinis bamperis, sparnas, žibintas), taigi keleiviui lipti pro vairuotojo pusę nebuvo jokio tikslo.

13. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai V. M. ir M. B., apklausti pirmosios instancijos teisme, paliudijo, kad abejonių dėl vairuotojo tinkamo nustatymo jiems nekilo. V. M. parodė, kad Ž. R. stovėjo arčiausiai sudaužyto automobilio, kurio viduje jokių žmonių nebuvo. Matėsi, kad šis asmuo yra neblaivus, tačiau pastarasis geranoriškai bendravo, sutiko pasitikrinti neblaivumą. Apie incidento aplinkybes nieko nepasakojo, tiesiog tylėjo (5 t., b. l. 13–14). Pareigūnas nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė visas įvykio aplinkybes, todėl jo pirmiau duoti parodymai buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje. Ikiteisminio tyrimo metu V. M. paaiškino, kad gavus pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, kaip tik važiavo (duomenys neskelbtini) gatve per kiemus link (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl į įvykio vietą atvyko labai greitai, matė, kaip iš automobilio „BMW“ vairuotojo pusės išlipo vyras ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo, tačiau jis šį asmenį, kuris rankoje laikė dezinfekcinį skystį, sulaikė. Nustatyta, jog tai Ž. R.. Šis nerišliai kalbėjo, svirduliavo, jam nustatytas 1,54 promilių neblaivumas, antru pūtimu nustatytas 1,60 promilių neblaivumas. Apie jokį iš įvykio vietos pasišalinusį vairuotoją nuteistasis neminėjo, todėl pastarojo nebandyta ieškoti. Pildant neblaivumo aktą, Ž. R. jo nepasirašė, nes sakė, jog prastai jaučiasi, todėl buvo pristatytas į ligoninės priėmimo skyrių (4 t., b. l. 13–14).

14. Liudytojas M. B. patvirtino, jog įvykio vietoje matė, kaip nuo automobilio „BMW“ nuėjo žmogus, prie kurio pirmas priėjo jo kolega V. M.. Paskui atėjo ir jis, matė, jog šis asmuo yra akivaizdžiai neblaivus, jam netgi reikėjo padėti eiti, nes pačiam sunkiai gavosi. Automobilio viduje asmenų nebuvo (5 t., b. l. 17–18). Liudytojas taip pat patvirtino, kad jis pildė 2020 m. kovo 18 d. paaiškinimą (administracinio nusižengimo medžiaga ROIK: 20113975930, b. l. 8), kuriame nurodyta, kad Ž. R. paaiškino, jog važiavo nuo J. B. gatvės ir nepastebėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) namo esančios salelės, ant jos užvažiavo ir nuvertė tris kelio ženklus. Nors nuteistasis neigia sakęs tokius teiginius ir po paaiškinimu nepasirašęs, tačiau vertinti, jog pareigūnas išgalvojo minėtą paaiškinimą, pagrindo nėra. Iš tiesų po paaiškinimu Ž. R. parašo nėra, tačiau M. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad galimai kaltinamasis atsisakė pasirašyti arba dėl girtumo nepajėgė to padaryti. Dokumento jis tikrai neklastojo, jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pareigūno užpildytas Ž. R. 2020 m. kovo 18 d. paaiškinimas turi esminių trūkumų, nes jei asmuo nesutinka pasirašyti, turi būti daromas prierašas „atsisakė pasirašyti“. Šiuo atveju tokio prierašo nėra (galimai tai pareigūno neatidumo rezultatas), taip pat nėra jokių kitų pastabų, kodėl nėra paaiškinimą davusio asmens parašo (prasta savijauta ir pan.). Taigi, teisėjų kolegija negali minėto dokumento vertinti kaip pagrindžiančio apelianto kaltę, vis dėlto, M. B. šališkumas nėra nustatytas, todėl nesivadovauti jo parodymais, kurie neprieštarauja kito pareigūno V. M. parodymams, pagrindo nėra.

15. Aptarti liudytojų parodymai patvirtina, kad įvykio metu Ž. R. vairavo transporto priemonę „BMW I3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Kartu su juo kitų asmenų nebuvo, t. y. nuteistasis keleivių neturėjo. Nuteistasis, prieš sukeldamas eismo įvykį, taip pat buvo sustojęs (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur kelis kartus įspyrė į nukentėjusiojo S. S. mašinos priekines ir galines dureles. Iš šios vietos Ž. R. skubėjo pasišalinti, nes buvo pastebėtas pašalinio asmens (liudytojo A. J.), kuris jį sudrausmino šūkteldamas ir tokiu būdu aiškiai parodydamas, kad mato, ką šis daro, t. y. gadina svetimą turtą. Šiame kontekste kritiškai vertinamas nuteistojo aiškinimas, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo sustota prie konteinerių, kur Y. T. išmetė automobilyje buvusias šiukšles. Ką dar (be šiukšlių išmetimo) veikė Y. T., išlipęs iš automobilio, jis neva nematė. Toks aiškinimas yra visiškai neracionalus, nes, sustojus prie konteinerio, išmesti šiukšles užtrunka vos kelias sekundes, tuo tarpu nueiti prie svetimo automobilio ir jį apspardyti reikia šiek tiek daugiau laiko. Be to, jau minėta, kad A. J. šūktelėjo „BMW“ vairuotojui, ką turėjo išgirsti ir „BMW“ viduje neva buvęs Ž. R.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis nė vienos apklausos metu nenurodė, jog prašė Y. T. sustoti prie konteinerių ir išmesti šiukšles, vadinasi, šis tai turėjo daryti savavališkai, nors vairavo ne jam priklausančią transporto priemonę. Pažymėtina ir tai, kad iš automobilio „BMW“ apžiūros fotonuotraukų (1 t., b. l. 94–96) matyti, kad jo viduje (salone, bagažinėje) yra pilna įvairiausių daiktų, be kita ko, ir tuščios stiklinės bei plastikinės taros (galimai nuo alkoholio), taigi, lieka neaišku, kokios šiukšlės neva buvo išmestos į konteinerį.

16. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad automobilio gale, ant grindų, buvo rasti keli maišeliai su pinigais, iš viso įvairiomis kupiūromis rasta: 26 182,19 Eur, 62 235 JAV doleriai, 24 700 Kazachstano tengės, 70 800 Rusijos rubliai, 3,81 zlotai, Peru piniginis vienetas. Kam priklauso šie pinigai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau mažai tikėtina, kad asmuo, žinodamas apie automobilyje esančias dideles pinigų sumas, galėtų perleisti transporto priemonės vairavimą iš esmės nepažįstamam, kitos valstybės piliečiui ir dar važinėtųsi su pastaruoju kelias valandas po miestą, o ne tiesiai važiuotų į namus. Šios aplinkybės netiesiogiai patvirtina, kad pasakojimas apie Y. T. vairavimą, eismo įvykio sukėlimą ir pasišalinimą iš įvykio vietos yra išgalvotas. Šią išvadą sustiprina ir nuteistojo elgesys po nusikalstamų veikų padarymo, t. y. jis per savo gynėją advokatą S. Š. bandė susisiekti su nukentėjusiuoju ir tartis dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas, nes apeliantas nesutiko atlyginti S. S. nurodytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydžio. Pažymėtina ir tai, kad po įvykio pasišalinančio Y. T. Ž. R. nebandė sulaikyti, nekvietė policijos, taip pat neieškojo šio ir išsiblaivęs, nors pastarojo anketinius duomenis žinojo. Tokiu būdu galima daryti išvadą, jog nuteistasis sąmoningai leido Y. T. išvykti iš Lietuvos, nors žinojo apie šio padarytą žalą UAB „T.“. Ši įmonė, nelaukdama teismo sprendimo, atlygino žalą ir dėl eismo įvykio metu nuverstų kelio ženklų. Duomenų, kad įmonė siektų išsireikalauti žalą iš Y. T., nėra. Aptarti duomenys netiesiogiai patvirtina, kad Ž. R., suvokdamas savo kaltę bei atsakomybę, bandė sušvelninti padarytų nusikaltimų pasekmes iš dalies atlygindamas padarytą žalą.

17. Atkreiptinas dėmesys, kad Y. T. UAB „T.“ įdarbintas nebuvo, nes nepraėjo patikrinimo, t. y. jo vairavimo sunkiasvorės transporto priemonės įgūdžiai nebuvo pakankami (testavimo metu nustatyti šie trūkumai – važiuodamas atgal žiūri tik į vieną pusę, vairo valdymas trukčiojantis, didina greitį netinkamu laiku, nestebi kelio ženklų, staigiai stabdo, užkiša automobilį sukdamas kairės, vairuoja pavojingai (5 t., b. l. 107)). Žinodamas šią aplinkybę, Ž. R. vis tiek paprašė Y. T. parvežti jį į namus ir leido vairuoti įmonei priklausantį brangų elektromobilį. Be to, dar pirmosios instancijos teisme valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė identifikavo liudytojo A. S. parodymų prieštaringumą byloje esantiems duomenims. A. S. teigimu, su Y. T. jis susitiko 2020 m. vasaros pabaigoje, šio pokalbio metu buvo išsikalbėta apie (duomenys neskelbtini) padarytą avariją, taip pat Y. T. neva nurodė, jog su juo buvo susisiekę (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnai ir klausinėjo apie šį įvykį, tačiau su asmeniu, kuris prisistatė Y. T., pareigūnai susisiekė tik 2020 m. lapkričio mėnesį, be to, su kuo konkrečiai susirašinėjo pareigūnai, nustatyti nepavyko. Elektroniniai laiškai buvo siųsti iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), o kaip šio adreso vartotojas buvo nurodytas Ž. T. (5 t., b. l. 112–113). Taigi, šis susirašinėjimas jokios įrodomosios vertės neturi, nes elektroninių laiškų autoriaus tapatybė nėra nustatyta. Y. T. oficiali apklausa nėra atlikta, ieškoti šio asmens nėra tikslinga, nes šioje nutartyje aptartų įrodymų grandinė patvirtina, kad „BMW“ markės automobilį vairavo Ž. R..

18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatidžiai vertino bylos duomenis, susijusius su automobilio „Honda Accord“ apgadinimų fiksavimu, dėl ko kyla abejonės dėl nustatytos žalos dydžio. Įvykio metu automobilis buvo purvinas, tuo tarpu apeliantas pateikė nuotraukas, kurios darytos praėjus kelioms dienoms po įvykio ir jau esant nuplautam automobiliui. Šiose fotonuotraukose galima sunkiai įžiūrėti tik du mažus įlenkimus (ant kairės pusės priekinių ir galinių durelių), todėl neaišku, ar šių apgadinimų taisymas iš tiesų vertas 530 Eur. Analizuojant šiuos skundo teiginius, pažymėtina, kad nuo sugadinto turto vertės priklauso nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal atitinkamą BK 187 straipsnio dalį. Šiuo atveju inkriminuota minėto straipsnio 1 dalis, vadinasi, sugadinto turto vertė turi būti didesnė nei 5 MGL, t. y. 250 Eur (BK 190 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju, veika kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

19. Iš byloje esančios 2020 m. balandžio 20 d. sąskaitos-faktūros Nr. 003 (1 t., b. l. 67) matyti, kad S. S. už transporto priemonės „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą sumokėjo MB „J.“ 530 Eur. Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas J. M. paaiškino, kad dirba jam priklausančioje mažojoje bendrijoje „J.“, atliko automobilio „Honda Accord“ remontą. Buvo sulankstytos abejos vieno šono durelės, jas reikėjo perdažyti, nes buvo pažeisti dažai. Reikėjo atlikti durelių ardymo darbus, išimti rankenėles, aplinkui esančias gumas. Įlenkimai nuotraukose neatrodo žymūs, tačiau realiai jie akivaizdžiai matėsi. Jis dirba kokybiškai, kruopščiai, mano, jog S. S. sumokėta kaina atitinka darbų apimtį. Liudytojo teigimu, jei nukentėjusysis būtų nuvaręs mašiną remontuoti į „Honda“ saloną ar didelį autoservisą, būtų sumokėjęs ženkliai brangiau (5 t., b. l. 23–24). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad įvykio vietoje darytos fotonuotraukos nėra geros kokybės (fotografuota tamsiu paros metu), vis dėlto, aiškiai matosi atsilupę dažai (1 t., b. l. 40–43), be to, ir apžiūros protokole nurodyta, kad įlenktos tiek priekinės, tiek galinės kairės pusės durelės. Apelianto pateiktos nuotraukos (4 t., b. l. 97–98) yra dar prastesnės kokybės nei užfiksuota įvykio vietoje, todėl pagal jas vertinti sugadinimų pobūdį netikslinga. Įvertinus šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, jog sugadinto automobilio remonto kaina buvo dirbtinai pakelta (remontą atlikęs meistras detaliai įvardijo kokius darbus atliko ir kodėl jie buvo reikalingi). Todėl Ž. R. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip nusikaltimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

20. Skiriant bausmę nuteistajam, bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, įtvirtintos BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, nebuvo pažeistos. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį (du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai), nuteistojo asmenybę ir pavojingumą (anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka), tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkina tai, kad BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas tinkamai įvertinęs šių aplinkybių tarpusavio santykį bei reikšmę parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, pagrįstai nusprendė, jog bausmės tikslams pasiekti skirtina baudos bausmė bei teisingai nustatė šios bausmės dydį. Bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimų nenustatyta. Ž. R. pagrįstai pripažintas kaltu dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir nuteistas galutine subendrinta128 MGL dydžio bauda, jo išteisinimui pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo Ž. R. ir jo gynėjo advokato Sigito Štaraičio apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.