- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-24
- Bylos Nr.
- II-92-288/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01847-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Liuba Kymantienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. P., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 16.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės N. G. 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė N. G. (toliau – Institucijos) 2021 m. lapkričio 17 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) A. P. atžvilgiu, kuriame nurodyta, kad jis (duomenys neskelbtini) Magistraliniu keliu (duomenys neskelbtini) 72 km 2021 m. liepos 13 d. 20.00 val. vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas antroje eismo juostoje kelyje (duomenys neskelbtini) kryptimi link (duomenys neskelbtini) 72 km (kai nurodytoje vietoje leistinas važiavimo greitis 120 km/h be jokios priežasties staigiai stabdė ir sustojo (nors kelyje jokios kliūties nebuvo) ir taip sukėlė pavojingą situaciją ta pačia kryptimi antrąja eismo juosta paskui jį važiavusiam kitam automobiliui, dėl ko jis buvo priverstas staigiai keisti judėjimo greitį ir net visiškai sustoti judriame kelyje, kad išvengti eismo įvykio ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje. Paskirta nuobauda – 170 eurų bauda ir teisės vairuoti atėmimas 3 mėnesiams.
Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2021 m. gruodžio 17 d. gautas A. P. skundas dėl 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimo skirti jam nuobaudą, skundas 2021 m. gruodžio 27 d. gautas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.
Šalies argumentai
A. P. skundu prašo Institucijos 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių, arba veiką perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti specialiosios teisės atėmimo – teisės vairuoti transporto priemones.
Skunde nurodo, jog protokole ir nutarime pareiškėjui KET 135.3 p pažeidimas inkriminuotas nepagrįstai, kadangi byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad pareiškėjas sąmoningai ir tyčia važiavo pernelyg lėtai, taip trukdydamas eismui, t. y. byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo greitį, kad būtų konstatuota, jog pareiškėjas važiavo per lėtai bei duomenų, kad būtų trukdoma eismui. Pareiškėjas važiavo saugiu, leistinu greičiu bei kitiems eismo dalyviams netrukdė. Tuo labiau, kad eismas minėtame kelyje viena kryptimi turi dvi eismo juostas, o pareiškėją lenkiančių automobilių nebuvo. Todėl išvadai, kad pareiškėjas „važiavo pernelyg lėtai ir taip trukdė eismo saugumui“ bei tuo pačiu išvadai, kad buvo padarytas KET 135.3 p pažeidimas, pareiškėjui buvo inkriminuotas neteisėtai ir nepagrįstai.
Taip pat, kad protokole ir nutarime nurodyta, kad pareiškėjas yra nubaudžiamas dėl to, kad važiuodamas antra eismo juosta be jokios priežasties staigiai stabdė ir sustojo (nors kelyje jokios kliūties nebuvo ir taip sukėlė pavojingą situaciją tą pačia kryptimi antrąją eismo juosta paskui jį važiavusiam kitam automobiliui. Tokiais savo veiksmais Pareiškėjas neva tai pažeidė KET 174.2 p; 135.4 p; 9 p.
Susipažinus su nutarimo turiniu ir jame nurodytais argumentais akivaizdu, kad administracinę nuobaudą skyrusi institucija visapusiškai ir išsamiai neatskleidė administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių, nenustatinėjo ar yra administracinio nusižengimo sudėtis, t.y. neteisėtas veikimas, kaltė, subjektas. Institucija dėl pareiškėjo kaltės turinio, nurodė, kad „Kaltės klausimas šioje administracinio nusižengimo byloje neginčytinas, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus“. Institucija priėmusi nutarimą, administracinio nusižengimo net netyrė, kadangi nors pareiškėjas ir dalyvavo administracinės bylos nagrinėjime, matyti, kad pareiškėjo paaiškinimai net nebuvo vertinami, o skundžiamame nutarime net nedetalizuoti, kokiais įrodymais remiantis konstatuoti tariami pareiškėjo pavojingi neteisėti veiksmai ir kaltė, kokia konkrečia kaltės forma pasireiškė pareiškėjo veiksmai. Nutarime kaip jau buvo nurodyta, vien deklaratyviai konstatuota, kad pareiškėjo kaltė neginčytina, įvertinus byloje surinktus įrodymus, tačiau kokiais konkrečiais įrodymais remtasi net tik nenurodyta, bet ir motyvų nepateikta.
KET 127 p. numatyta, kad „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtu sustabdyti transporto priemone iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, lis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusiu aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“.
KET 128 p. nurodyta, kad ,,Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“.
Teismų praktikoje nuosekliai formuojama praktika, kad „Būtinybe stabdyti gali įtakoti įvairios aplinkybės, tame tarpe ir kliūtis kelyje, kas įvyko ir nagrinėjamu atveju. KET 128 punktas reglamentuoja, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. <...> Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kelyje yra galimos įvairios situacijos, kai kliūtis kelyje atsiranda netikėtai, pavyzdžiui, išbėga laukinis gyvūnas, iškrenta blogai pritvirtintas vežamas daiktas ir panašiai. Tai gali sąlygoti ir būtinybę intensyviai stabdyti iki visiško sustojimo iki kliūties, taip siekiant išvengti susidūrimo su ja, ir tokie veiksmai negali būti vertinami kaip priešingi KET reikalavimams“. Vilniaus apygardos teismas nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-539-843/2019).
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina tai, kad tiek KET, tiek teismų praktikoje aiškiai nurodyta, kad būtinybę stabdyti gali įtakoti ne tik kliūtis, bet ir grėsmės iškilimas eismo saugumui, t.y. kitos įvairios aplinkybės (tiek tam tikros aplinkybės iškylančios transporto priemonei, tiek vairuotojo sveikata ir kt.), kurių laiku neužkardžius eismo saugumui gali iškilti grėsmė. Protokolai ir nutarimas surašyti vien dėl to, kad pareiškėjui pradėjus stabdyti automobilį, važiuojamojoje dalyje, kai kliūties nėra matyti, tačiau nei pareiškėjo paaiškinimai, nei kitos aplinkybės, t. y. grėsmės iškilimas eismo saugumui, nebuvo vertinami. Iš ko galima daryti išvadą, kad ne tik įstatymas, bet ir įrodymai byloje buvo vertinami tik formaliai, o ne išsamiai. Atitinkamai, to pasėkoje buvo nenustatyti pareiškėjo konkretūs neteisėti ir pavojingi veiksmai, kurie neva tai sukėlė pavojingą situaciją.
Mano, kad Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą, tiesiog deklaratyviai nurodė, kad byloje esantys įrodymai „neginčytinai“ patvirtinta pareiškėjo kaltę. Tačiau nutarime nėra motyvų nei kokiais konkrečiais įrodymais remiantis buvo konstatuota pareiškėjo kaltė, nei kokia kaltės forma pareiškėjas atliko neva neteisėtus veiksmus, kurie pareiškėjo atžvilgiu užtraukė atsakomybę, numatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Atitinkamai, pareiškėjas yra pagrįstai įsitikinęs, kad nenustačius nei, kuo konkrečiai pasireiškė pareiškėjo kaltė, nei kokia kaltės forma atliko neva tai neteisėtus veiksmus, administracinė atsakomybė pareiškėjo atžvilgiu, nesant visų objektyvių ir subjektyviųjų požymių visumos, negalėjo būti taikoma ir administracinė teisena pareiškėjo atžvilgiu turėjo būti nutraukta.
Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas neva savo neteisėtais veiksmais sukėlė pavojingą situaciją ta pačia kryptimi paskui jį važiavusiam kitam automobiliui, dėl ko jis buvo priverstas staigiai keisti judėjimo greitį ir net visiškai sustoti, kad išvengti eismo įvykio. Nutarime taip pat nurodyta, kad „<...> padarytas pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių“, t. y. joks eismo įvykis neįvyko nei vienas iš vairuotojų ar kitų eismo dalyvių nebuvo sužeistas ar kitaip sužalotas, jokia žala jokiam turtui nepadaryta, abu vairuotojai laiku sustabdė transporto priemonės.
Tačiau būtina akcentuoti tai, kad KET 126 p. aiškiai nurodo, kad „Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktu i priekyje važiuojančią transporto priemone, iei.au ji būtu stabdoma, taip pat palikti toki tarpą iš šono, kad eismas būtu saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip
Nagrinėjamoje situacijoje buvo vertinami tik pareiškėjo veiksmai, visiškai nevertinant iš paskos važiavusio automobilio vairuotojo elgesio, t. y. ar vairuotojas laikėsi saugaus atstumo, koks buvo atstumas tarp pareiškėjo automobilio ir iš paskos važiuojančios transporto priemonės, ar vairuotojas savo veiksmais nesukėlė kliūčių pareiškėjui (ar nebuvo privažiavęs per arti pareiškėjo automobilio, ar neakino pareiškėjo šviesomis, ar be reikalo nenaudojo signalinių priemonių).
Pareiškėjas pažymi, kad jei iš paskos važiavęs vairuotojas nebūtų padaręs KET 126 punkto pažeidimo, tai jam nebūtų buvę būtinybės ir poreikio staigiai stabdyti ir keisti važiavimo krypties, todėl akivaizdu, kai jei atsirado pasekmės nurodytos skundžiamame nutarime, tai jos atsirado ne dėl pareiškėjo veiksmų, o būtent iš paskos važiavusio automobilio, kurio vairuotojas akivaizdžiai nesilaikė KET reikalavimų, t.y. 9,126 ir kitų.
Įvertinus visumą šių duomenų spręstina, kad nagrinėjamoje byloje buvo neanalizuota ir neatsižvelgta į pareiškėjo paaiškinimus, dėl kokių priežasčių pareiškėjas pradėjo stabdyti transporto priemonę. Kadangi pareiškėjas nubaustas vien dėl to, kad kelyje nesimato kliūties, visiškai ignoruojant nuostatas, kad KET numato, jog transporto priemonė privalo būti sustabdoma ir tada, jeigu iškyla grėsmė eismo saugumui. Nutarime nepateikti absoliučiai jokie motyvai, kokiais konkrečiais įrodymais remiantis buvo konstatuota pareiškėjo kaltė, tyčia ir neatsargumas; nevertintas ir tos aplinkybės, ar vairuotojas, važiuojantis iš pareiškėjo transporto priemonės galo, neatliko neteisėtų veiksmų, bei kokia įtaką turėjo jo padaryti KET reikalavimų pažeidimai, t. y. ar neakino pareiškėjo, ar be reikalo nesignalizavo ir neįvertinta, ar paskui areiškėjo transporto priemonę važiavęs vairuotojas, matydamas priešais jį, ta pačia antra eismo juosta, važiuojantį automobilį bei žinodamas, kad yra galimas jo stabdymas, pasirinko važiuoti didesniu atstumu nuo priešais važiuojančio automobilio. Ypač atsižvelgiant į tai, kad abi transporto priemonės važiavo magistraliniame kelyje, kurioje galimas didesnis greitis, kad su juo nesusidurtų, jeigu kelyje iškiltų nenumatytos kliūtys ar grėsmė eismo saugumui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad yra pagrįstai įsitikinęs, kad jo veiksmuose nėra nei neteisėtų veiksmų, nei kaltės, todėl nesant objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos, administracinė atsakomybė, pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, pareiškėjui buvo inkriminuota nepagrįstai, todėl prašo panaikinti nutarimą bei administracinę teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti.
Taip pat pareiškėjas nurodo dėl ANK 417 straipsnio 7 dalies taikymo, kad pareiškėjas yra pagrįstai įsitikinęs, kad jo veiksmuose nėra jokių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymius visumos, numatytos ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Tačiau teismui manant, kad pareiškėjas padarė KET pažeidimą – sustojo draudžiamoje vietoje, pareiškėjo veika perkvalifikuotina į ANK 417 straipsnio 2 dalį. Nutarime nurodyta, jog net institucija priėmusi nutarimą juos konstatavo, kad „padarytas pažeidimas nesukėlė jokių sunkių pasekmių“, nagrinėjamoje situacijoje niekas nenukentėjo, žala nei valstybei, nei pareiškėjui, nei už pareiškėjo važiavusios transporto priemonės valdytojui nebuvo sukelta. Pareiškėjo veiksmuose nenustatyti nei pavojingi neteisėti veiksmai, nei kaltė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodyta, teismui visgi manant, kad pareiškėjo veiksmuose yra administracinio nusižengimo požymių, pareiškėjas prašo panaikinti nutarimą bei pareiškėjo veiką perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 2 dalį, neskiriant specialios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemonės.
Pareiškėjas nurodo, kad jei teismas byloje nesutiktų su pareiškėjo pateiktu faktiniu aplinkybių ir įrodymų įvertinimu, bei nustatytų, kad pareiškėjo veiksmuose yra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis, remiantis ANK 34 straipsniu prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones. Iš nutarimo medžiagos matyti, kad pareiškėjas neturi jokių galiojančių pažeidimų. Jam vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas, kadangi pareiškėjas yra neįgalus, turinti nedarbingumą, tuo tarpu gyvena Vydmantuose, Kretingos rajone, todėl tuo atveju, jeigu pareiškėjui bus atimta teisė vairuoti transporto priemones, pareiškėjui bus itin apsunkintos galimybės nuvykti į gydymo įstaigą. Viešasis transportas į didesnius miestus kursuoja retai, o dėl turimų sveikatos sutrikimų, jis juo naudotis neturi galimybės ir dėl didelės rizikos užsikrėsti Covid-19. Pareiškėjas nuoširdžiai nurodo, kad nesiekė sukelti jokių pavojingų situacijų, automobilį vairuoja atsakingai, tyčia KET pažeidimų nedarė ir nedaro, yra atsakingas ir rūpestingas vairuotojas, todėl prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-14638-2021, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. liepos 13 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 20-ANR-P-31193-2021 ir 2021 m. rugpjūčio 27 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20-ANR_P-36876-2021 bei administracinio nusižengimo teiseną A. P. atžvilgiu nutraukti, jeigu teismas A. P. veiksmuose nustatys KET reikalavimų pažeidimą, veiką perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417straipsnio 2 dalį, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį sumažinti paskirtą administracinę baudą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo.
Prašo šią administracinę bylą nagrinėti pareiškėjui nedalyvaujant, vadovaujantis skundu ir jame nurodytais motyvais.
Institucijos atstovė savo atsiliepime į skundą nurodė, kad su pateikto skundo argumentais nesutinka. Teismą informuojama, kad skunde nurodytas administracinio nusižengimo protokolo Nr. 20-ANR_P-31193 yra panaikintas, nes surašant protokolą veika neteisingai kvalifikuota ir protokolas buvo perrašytas. Galiojantis administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-368756-2021, kad vertinant apelianto versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.
Pažymi, kad pagal saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui ar pavojingos situacijos sudarymo konstatavimui nėra būtinas asmens, kuris dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų turėjo staigiai keisti judėjimo kryptį ar greitį, ar imtis kitų veiksmų saugiam eismui užtikrinti, pranešimas. Šių faktų konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti.
Pavojingos situacijos sukėlimas sukelia pavojų ne tik transporto priemonę vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui. Juo labiau apelianto sustojimas judriausiame kelyje Lietuvoje, antroje eismo juostoje, sukėlė tikrai realu pavoju ne tik už jo važiavusiam vairuotojui, bet ir sekantiems paskui važiuojantiems vairuotojams, kurių greitis dažnu atveju, tokiu metų laiku siekia 130 km/val.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymi, kad paskui važiavusiam asmeniui, t. y. M. Z. yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini) už kelių eismo taisyklių pažeidimą ir paskirta administracinė nuobauda numatyta ANK 417 straipsnio 3 dalyje.
Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, institucija pagrįstai padarė išvada, kad apeliantas savo veiksmais pažeidė skundžiamame institucijos nutarime nuodytus Kelių eismo taisyklių punktus, jo kaltė padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą ir yra įrodyta ir šis jo padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai.
Institucijos nuomone nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui skirta minimali bauda ir administracinio poveikio priemonė, kurios terminas minimalus, yra per griežtos. Šios nuobaudos yra tinkamos realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Apeliantas per pastaruosius 5 metus baustas net 12 kartų už nustatyto leistino greičio viršijimą. Toks pažeidimų skaičius rodo nebrandų ir neatsakingą asmens požiūrį į KET laikymąsi, akivaizdu, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo, nes jis ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Apelianto elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims.
Kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas ar neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Pažymi, kad byloje nėra jokių reikšmingų duomenų dėl kokių priežasčių ir kas pastūmėjo pareiškėją neatsakingai ir pavojingai elgtis kelyje. Mano, kad padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl nutarimo panaikinimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Įvertinus visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti skiriant nuobaudą, norime konstatuoti, jog švelninti paskirtą nuobaudą nėra pagrindo. Pareiškėjui skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, apelianto kaltė pilnai įrodyta.
Institucijos nuomonę perkvalifikuoti nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 2 dalį nėra teisinio pagrindo, nes tokie veiksmai kuriais ir įvertinta apelianto veika turi būti vertinami pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Perkvalifikavus veiką, įstatymo leidėjo numatyta administracinė atsakomybė numatyta dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies numatytų nusižengimų prarastų teisinę prasmę. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, Institucijos nuomone, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju apeliantas turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius.
Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė skundžiamame institucijos nutarime nuodytus Kelių eismo taisyklių punktus, jo kaltė padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, yra įrodyta ir šis jo padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai. Institucijos nuomone nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantui skirta minimali bauda ir administracinio poveikio priemonė, kurios terminas minimalus, yra per griežtos. Šios nuobaudos yra tinkamos realizuoti ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Pažeidėjo padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytas taisykles administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, todėl teismo prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Prašo šią administracinę bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, vadovaujantis surinka medžiaga ir atsiliepime išdėstytais argumentais palikti Kauno apskrities VPK KPV pareigūnės nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistas ir pareiškėjo skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Šioje administracinio nusižengimo byloje A. P. ANK 420 straipsnio 1 dalies pagrindu administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) Magistraliniu keliu (duomenys neskelbtini) 72 km 2021 m. liepos 13 d. 20.00 val. vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas antroje eismo juostoje kelyje (duomenys neskelbtini) kryptimi link (duomenys neskelbtini) 72 km (kai nurodytoje vietoje leistinas važiavimo greitis 120 km/h be jokios priežasties staigiai stabdė ir sustojo (nors kelyje jokios kliūties nebuvo) ir taip sukėlė pavojingą situaciją ta pačia kryptimi antrąja eismo juosta paskui jį važiavusiam kitam automobiliui, dėl ko jis buvo priverstas staigiai keisti judėjimo greitį ir net visiškai sustoti judriame kelyje, kad išvengti eismo įvykio ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Paskirta nuobauda – 170 eurų bauda ir teisės vairuoti atėmimas 3 mėnesiams.
ANK 420 straipsnio 1 dalis nustato, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šiuo atveju yra numatytas ne kaip alternatyvi, o kaip privaloma skirti administracinio poveikio priemonė.
Pareiškėjo A. P. skundas motyvuojamas tuo, kad byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad jis sąmoningai ir tyčia važiavo pernelyg lėtai, taip trukdydamas eismui, t. y. byloje nėra jokių duomenų apie greitį, kad būtų konstatuota, jog jis važiavo per lėtai bei duomenų, kad būtų trukdoma eismui. Nurodė, kad jis važiavo saugiu, leistinu greičiu bei kitiems eismo dalyviams netrukdė. Tuo labiau, kad eismas minėtame kelyje viena kryptimi turi dvi eismo juostas, o lenkiančių automobilių nebuvo. Todėl išvadai, kad važiavo pernelyg lėtai ir taip trukdė eismo saugumui bei, kad buvo padarytas KET 135.3 p pažeidimas buvo inkriminuotas neteisėtai ir nepagrįstai.
Taip pat pareiškėjas nurodo, kad jo veiksmuose nėra jokių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymius visumos, numatytos ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Tačiau teismui manant, kad pareiškėjas padarė KET pažeidimą – sustojo draudžiamoje vietoje, pareiškėjo veika perkvalifikuotina į ANK 417 straipsnio 2 dalį, jog net padarytas pažeidimas nesukėlė jokių sunkių pasekmių, nagrinėjamoje situacijoje niekas nenukentėjo, žala nei valstybei, nei pareiškėjui, nei už pareiškėjo važiavusios transporto priemonės valdytojui nebuvo sukelta. Taip pat nurodo, kad jo veiksmuose nenustatyti nei pavojingi neteisėti veiksmai, nei kaltė ir teismui manant, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo požymių, prašo panaikinti nutarimą bei pareiškėjo veiką perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 2 dalį, neskiriant specialios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemonės, jeigu teismas byloje nesutiktų su pareiškėjo pateiktu faktiniu aplinkybių ir įrodymų įvertinimu, bei nustatytų, kad pareiškėjo veiksmuose yra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis, remiantis ANK 34 straipsniu prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones, nes neturi jokių galiojančių pažeidimų ir vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas, kadangi pareiškėjas yra neįgalus, turinti nedarbingumą, tuo tarpu gyvena (duomenys neskelbtini), todėl tuo atveju, jeigu pareiškėjui bus atimta teisė vairuoti transporto priemones, pareiškėjui bus itin apsunkintos galimybės nuvykti į gydymo įstaigą, todėl prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį sumažinti paskirtą administracinę baudą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo.
Tačiau teismas taip pat sutinka su Institucijos nuomone, kad visos šios aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos ir iki pažeidimo padarymo, todėl jis turėjo būti ypač atidus ir rūpestingas.
Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. veiksmuose pagrįstai konstatuota nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, o nuobauda paskirta nepažeidžiant jos skyrimo taisyklių.
Byloje, be administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikto skundo (b. l. 1-8), Institucijos nutarimo (administracinio nusižengimo b. l. 1-3), išnagrinėti administracinio nusižengimo byloje esantys rašytiniai įrodymai: nutarimas administracinio nusižengimo byloje administracinio nusižengimo protokolu (administracinio nusižengimo b. l. 7-9), tarnybinio pranešimo (administracinio nusižengimo b. l. 11-12), M. Z. paaiškinimo (administracinio nusižengimo b. l. 13), pranešimų (administracinio nusižengimo b. l. 14, 15-16), pareiškėjo paaiškinimo (administracinio nusižengimo b. l. 24-26, 29-33), invalidumo pažymėjimo (administracinio nusižengimo b. l. 34-35), kompaktiniame diske, esančio vaizdo įrašo (administracinio nusižengimo b. l. 36), administracinių nusižengimų išrašo (administracinio nusižengimo b. l. 42-45), vaizdo įrašo (administracinio nusižengimo b. l. 55).
Iš vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjas kelyje (duomenys neskelbtini) Magistraliniu keliu vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas antroje eismo juostoje kelyje (duomenys neskelbtini) kryptimi link (duomenys neskelbtini), kai nurodytoje vietoje leistinas važiavimo greitis 120 km/h be jokios priežasties staigiai stabdė, sustojo ir atsisukęs į ta pačia kryptimi bei toje pačioje eismo juostoje važiavusio vairuotojo pusę linktelėjo galvą, taip sukėlė pavojingą situaciją ta pačia kryptimi antrąja eismo juosta paskui jį važiavusiam kitam automobiliui. Taip pat peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad pareiškėjas važiuoja lėtesniu greičiu nei lestinas greitis antroje juostoje, kadangi važiavę automobiliai paskui pareiškėjo automobilį dėl lėtesnio važiavo turėjo keisti važiavimo krypti persirikiuojant į pirmąją eismo juostą (administracinio nusižengimo b. l. 36).
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog A. P. pažeisdamas Kelių eismo taisykles, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, teismui nekyla abejonių, kad A. P. veiksmai vairuojant transporto priemonę buvo tyčiniai. 2020 m. lapkričio 19 d. bei pakoreguotame 2021 m. vasario 17 d. administracinio nusižengimo protokoluose A. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai ir pažeidimo esmė buvo atskleisti aiškiai, todėl nebuvo jokių kliūčių nagrinėti bylą ir įvertinus joje esančių duomenų visumą, priimti tinkamą ir teisėtą sprendimą.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. P. 2021 m. balandžio 13 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas konstatuoja, kad susipažinus su pateikta medžiaga bei ją ištyrus teismo posėdyje, nenustatyta jokių proceso normų pažeidimo, kurios esmingai būtų suvaržę ar pažeidę traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, o visos pareiškėjo nurodytos šeiminės ir kitos aplinkybės jam buvo žinomos iki pažeidimo padarymo, todėl naikinti priimto nutarimo ir šiuo aspektu nėra jokio teisinio pagrindo.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus specialistė N. G., išsamiai ištyrusi bylos medžiagą, priimdama 2021 m. balandžio 13 d. nutarimą, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, į tai, kad A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis, paskyrė sankcijoje numatytą nuobaudą – minimalią baudą ir minimaliam terminui trims mėnesiams paskyrė specialiosios teisės atėmimą, nepažeisdama įstatymo reikalavimų.
Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra.
Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 5 dalis. Šis sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
Skunde teigiama, kad teisė vairuoti transporto priemones A. P. reikalinga, kadangi pareiškėjas yra neįgalus, turinti nedarbingumą, gyvena (duomenys neskelbtini) ir bus itin apsunkintos galimybės nuvykti į gydymo įstaigą. Viešasis transportas į didesnius miestus kursuoja retai, o dėl turimų sveikatos sutrikimų, jis juo naudotis neturi galimybės ir dėl didelės rizikos užsikrėsti Covid-19. Sutiktina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apsunkins pareiškėjo galimybes vykti į gydymo įstaigas, tačiau asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, jog A. P. ir iki nusižengimo padarymo žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga vykti esant reikalui į gydymo įstaigą, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo darymo.
Teismo vertinimu, asmuo, norėdamas tinkamai pasirūpinti savimi ir kitais, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės, kaip lankymasis gydymo įstaigoje ar vykimas į gydymo įstaigą viešuoju transportu, negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti.
Akcentuotina, jog A. P. padarytas administracinis nusižengimas yra vienas pavojingiausių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai ir, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Pareiškėjas, padarydamas šį administracinį nusižengimą, itin grubiai pažeidė KET taisykles, tai darė sąmoningai, tyčia, demonstratyviai, esant intensyviam eismui, matant daugeliui eismo dalyvių, demonstruodama savo išskirtinumą, ypatingą nepagarbą nustatytai kelių eismo saugumo tvarkai ir kitiems eismo dalyviams, sukeldamas pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams. A. P., važiuodamas magistraliniame kelyje antroje juostoje be jokios priežasties staigiai stabdė, sustojo, atsisuko į už jo važiuojančio automobilio pusę ir taip sukėlė pavojingą situaciją ta pačia kryptimi antrąja eismo juosta paskui jį važiavusiam kitam automobiliui, tokie veiksmai buvo atlikti tyčia ir pažymėtina, kad tokie veiksmai atlikti judriame kelyje, priešingai, nei teigiama skunde, kad pareiškėjas atsakingas, kai administracinių nusižengimų išraše matyti, kad pareiškėjas eilę kartų baustas administracine tvarka (administracinio nusižengimo b. l. 42-54) ir neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Juo labiau, kad įstatymų leidėjas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą numatė privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 mėnesių iki 6 mėnesių.
Teismo vertinimu, nėra pagrindo švelninti A. P. padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą, kadangi nepaskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, kadangi išnagrinėjęs bylos medžiagą, įvertinus skundo argumentus, konstatuojama, kad administracinį nusižengimą tinkamai įvertino administracinio nusižengimo medžiagoje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti A. P. paskyrus administracinio poveikio priemonę būtent tokiam terminui – 3 mėnesiams.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016), tačiau tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, todėl atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, vadovaujantis suformuota teismų praktika, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip svarbios administracinės nuobaudos dalies, tikslai negali būti pasiekti jos nepaskyrus.
Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, teismas priėjo išvados, jog A. P. administracinė nuobauda už 2021 m. lapkričio 17 d. įvykdytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje individualizuota tinkamai ir laikantis bendrųjų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių, skundžiamas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 1 dalį, 22 straipsniu, 569 straipsnio 1 dalį, 569 straipsniu 641, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
A. P. skundo netenkinti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės N. G. 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) dėl A. P. paskirtos nuobaudos, palikti nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.