Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-12-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-539-843/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-02
Bylos Nr.
AN2-539-843/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03668-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Bielskė
Pareiškėjas
R. G.
Kategorijos
Byla Nr. AN2-539-843/2019
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-03668-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. liepos 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje (toliau – Nutarimas), kurioje R. G. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, ir nubaustas 10 eurų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. 2019 m. liepos 16 d. Nutarimu R. G. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį 10 eurų bauda už tai, kad 2019 m. balandžio 13 d., 19.23 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volvo XC 60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančio ir staiga (dėl atsiradusios kliūties) stabdžiusio automobilio „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir į jį atsitrenkė. Taip jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 9, 126 punktus.

2. 2019 m. spalio 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas R. G. skundo netenkino ir Nutarimą paliko galioti nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu pareiškėjas R. G. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Teismas saugaus atstumo nesilaikymo faktą grindžia vieninteliu argumentu ir įrodymu – atsitrenkimo į kitą automobilį faktu. Ignoruoti pareiškėjo žodiniai parodymai, jog jis laikėsi saugaus 50 metrų atstumo. Šie įrodymai nebuvo paneigti.

3.2. Teismo išvada, jog pareiškėjas netinkamai įvertino aplinkybes ir dėl to pasirinko nesaugų greitį, yra visiškai nepagrįsta. Numatyti visus teoriškai įmanomus atvejus ar neprognozuojamą kitų eismo dalyvių elgesį neįmanoma. Anot pareiškėjo, jis negalėjo tikėtis, kad kažkas gali staigiai stabdant visiškai sustoti trečioje, greičiausioje juostoje.

3.3. KET 126 punkto reikalavimas neaprašo situacijų, kuriose yra neprognozuojamas ekstremalus stabdymas, kurio neįmanoma numatyti. Jeigu priekyje važiavusi vairuotoja būtų anksčiau pastebėjusi kliūtį ir elgtųsi pagal KET reikalavimus, pareiškėjas būtų suspėjęs sustabdyti automobilį laiku.

3.4. Teismas, viena vertus, konstatuoja, kad ant kelio esanti kliūtis nebuvo tinkamai pažymėta ir eismo dalyviai negalėjo numatyti jos buvimo, tačiau, kita vertus, teigia, kad pareiškėjas, vertindamas saugų atstumą, privalėjo numatyti, kad ant kelio gali būti netinkamai pažymėta kliūtis ir dėl to priekyje važiuojantis automobilis gali pradėti itin staigiai stabdyti. Tokia išvada, anot pareiškėjo, yra nelogiška.

3.5. KET 127 punkte įtvirtintas reikalavimas pasirinkti tokį greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios, iš anksto numatomos kliūties. Nesuprantama teismo išvada, jog vairuotojas pasirinkdamas atstumą turi jį pasirinkti tokį, kad galėtų sustabdyti iki bet kurios, net nenumatomos kliūties.

3.6. KET 9 punktas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas pagrindžiant apelianto kaltumą. Šioje teisės normoje kalbama apie įpareigojimą laikytis visų atsargumo priemonių. Byloje neįrodyta, kad pareiškėjas nesilaikė visų saugumo priemonių.

3.7. Apelianto manymu, eismo įvykio priežastis yra netinkamas kliūčių pažymėjimas. Šios aplinkybės joks žmogus negali tikėtis. Teismas niekaip netyrė fakto, jog tame pačiame kelyje dėl netinkamai pažymėtų kliūčių įvyko daugybė avarijų.

3.8. „Opel“ vairuotojos veiksmai staigiai stabdant automobilį yra neteisėti ir pažeidė KET 128 punktą. Ji nesuvokė, jog staigus automobilio stabdymas itin greitos gatvės greičiausioje juostoje yra itin pavojingas.

3.9. „Opel“ vairuotoja pažeidė KET, nes pasirinko netinkamas priemones, kad išvengti žalos arba ją sumažinti. Pareiškėjo teigimu akivaizdu, jog „Opel“ vairuotoja galėjo stabdyti ne taip intensyviai ir tokiu atveju, galbūt, kliudytų kliūtį žymintį kelio ženklą, o tai lemtų kur kas lengvesnius padarinius.

3.10. Teismas neanalizavo, ar „Opel“ vairuotoja vairavo atidžiai ir ar ne per vėlai pastebėjo kliūtį. Faktas, jog stabdyta ekstremaliai, leidžia daryti prielaidą, jog ji buvo nepakankamai atidi. Nei administracinį nusižengimą surašiusi institucija, nei teismas netyrė ir neįrodė, jog kitoje eismo juostoje važiavę automobiliai nesilaikė saugaus atstumo, todėl, pareiškėjo teigimu, galimybė persirikiuoti buvo, tačiau „Opel“ vairuotoja net nebandė to daryti ir iš karto staigiai stabdė.

3.11. Apelianto teigimu, jam galėjo būti taikoma ANK 12 straipsnio 1 dalis, jo padarytą veiką laikant mažai pavojinga, tačiau tiek Nutarime, tiek pirmosios instancijos teismo nutartyje dėl šių jo argumentų apskritai nepasisakyta.

3.12. Pareiškėjo teigimu, jis skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog visi dokumentai būtų siunčiame jo nurodytu elektroniniu paštu, tačiau jokia medžiaga atsiųsta nebuvo.

3.13. Pareiškėjo teigimu, reikalavimas žodžiu nagrinėti administracinio nusižengimo bylą buvo pateiktas el. paštu. Nesutiktina su teismo argumentu, jog toks reikalavimas turėjo būti rašytinis, nes ANK 616 straipsnis to nenumato. Tai pat nesuprantama, kodėl abejojama, kad prašymą elektroniniu paštu pateikė būtent pareiškėjas, o ne pašalinis asmuo. Vyresnioji specialistė susirašinėdama su pareiškėju niekada nesuabejojo adresato tapatybe bei neprašė jos kokiu nors būdu ją patvirtinti.

3.14. Pareiškėjas specialistės buvo patikintas, jog reikia laukti priimamo nutarimo. Tai jis suprato (ir kiekvienas, adekvačiai tekstą suprantantis žmogus būtų supratęs taip pat) kaip informaciją, jog byla nebus nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Todėl ir neatvyko į bylos nagrinėjimą.

3.15. Remiantis 4.1 ir 4.2 punkte išdėstytomis aplinkybėmis pareiškėjas nesutinka, jog specialistei nagrinėjant bylą nebuvo padaryta jokių esminių proceso pažeidimų.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Susipažinęs su bylos medžiaga bei apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis, kuria paliktas galioti Nutarimas nubausti R. G. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, yra pagrįsta ir teisėta.

6. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog jis negalėjo numatyti itin staigaus priekyje važiavusio automobilio stabdymo, tai yra ginčija subjektyvųjį jam inkriminuoto nusižengimo požymį – kaltę. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal KET 126 punktą vairuotojas atsižvelgdamas į greitį privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma. Būtinybę stabdyti gali įtakoti įvairios aplinkybės, tame tarpe ir kliūtis kelyje, kas įvyko ir nagrinėjamu atveju. KET 128 punktas reglamentuoja, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Taigi, ši teisės norma kliūties apvažiavimą numato tik kaip alternatyvą stabdymui, tad apelianto teiginiai, kad šiuo atveju „Opel“ vairuotoja privalėjo pasielgti būtent taip, yra nepagrįsti. KET 128 punkto nuostatos konkrečius veiksmus atsiradus kliūčiai palieka vairuotojo diskrecijai, jie priklauso ir nuo esamų eismo sąlygų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kelyje yra galimos įvairios situacijos, kai kliūtis kelyje atsiranda netikėtai, pavyzdžiui, išbėga laukinis gyvūnas, iškrenta blogai pritvirtintas vežamas daiktas ir panašiai. Tai gali sąlygoti ir būtinybę intensyviai stabdyti iki visiško sustojimo iki kliūties, taip siekiant išvengti susidūrimo su ja, ir tokie veiksmai negali būti vertinami kaip priešingi KET reikalavimams.

7. Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, automobilio „Opel“ vairuoja pradėjo intensyviai stabdyti dėl kelyje priešais buvusios kliūties, siekdama visiškai sustoti iki jos. Stabdymo veiksmus ji pradėjo beveik iš karto po to, kai priekyje buvusi kliūtis tapo matoma (į antrą eismo juostą persirikiuoja prieš ją važiavęs automobilis, savimi užstojęs kliūtį). Dėl kliūties artumo ir kilusios akivaizdžios grėsmės „Opel“ automobilio saugumui šiuo atveju intensyvus stabdymas buvo objektyviai pateisintas, o kliūties apvažiavimas persirikiuojant į gretimą eismą juostą būtų akivaizdžiai sukėlęs pavojų ir kitiems eismo dalyviams. Iš vaizdo įrašo matyti, jog automobilio „Opel“ vairuotojai pradėjus stabdyti, minėta antra eismo juosta didesniu greičiu pravažiuoja baltos spalvos automobilis, o netrukus už jo ir sunkvežimis, iš ko galima spręsti, kad persirikiuojant būtų galimas susidūrimas su jais. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad smūgis į galinę „Opel“ dalį įvyko praėjus vos porai sekundžių nuo stabdymo veiksmų pradžios. Savo paaiškinimuose R. G. nurodė, kad prieš atsitrenkimą į „Opel“ automobilį važiavo apie 70-80 km/val. greičiu, atstumas iki priekyje važiuojančio automobilio buvo apie 50 m. Šias aplinkybes pareiškėjas nurodė ne kategoriškai, jos yra apytikslės. Be to, pareiškėjas nurodė, kad jo vairuojamas automobilis „Volvo“ yra sunkus, todėl jo slydimo kelias yra ilgesnis. Kaip jau buvo minėta, byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad prieš susidūrimą įvykio vietoje eismas buvo intensyvus, gretima antra juosta, į kurią būtų buvęs galimas persirikiavimas R. G. pastebėjus stabdomą priešais važiuojančią transporto priemonę, važiavo automobiliai. Įvertinus visumą šių duomenų spręstina, kad R. G.: a) matydamas priešais jį ta pačia trečia eismo juosta važiuojantį automobilį „Opel“; b) žinodamas, kad yra galimas jo stabdymas dėl kliūties, kurios jis pats gali nematyti, tame tarpe ir intensyvus; c) matydamas eismo intensyvumą gretimoje antroje eismo juostoje, iš ko jis galėjo suprasti, kad priešais važiuojantis automobilis atsiradus kliūčiai pasirinks būtent stabdymą, o ne kliūties apvažiavimą, taip pat galėjo suprasti, kad dėl eismo intensyvumo jis pats negalės saugiai persirikiuoti į antrą juostą; d) žinodamas jo vairuojamo automobilio specifiką, tai yra ilgesnį jo stabdymo kelią; visą tai įvertinęs jis pagal KET 126 ir 9 punktų reikalavimus privalėjo ir pagal objektyvias ir asmenines savo savybes galėjo pasirinkti važiuoti didesniu atstumu nuo priešais važiuojančio automobilio „Opel“, kad su juo nesusidurtų, tačiau to nepadarė. Jo pasirinktas atstumas nebuvo pakankamas, nes susidūrimas įvyko. Šie įrodymai patvirtina neatsargią R. G. kaltę – nerūpestingumą (ANK 9 straipsnio 3 dalis).

8. Apelianto teigimu, byloje nėra įrodyta, jog jis nesilaikė visų saugumo priemonių, todėl KET 9 punktas jo byloje apskritai negali būti taikomas. Apygardos teismas nesutinka su tokia išvada. Tai, kad R. G., važiuodamas iš paskos automobiliui „Opel“, pasirinkdamas atstumą nuo jo neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, šiam pradėjus stabdyti nespėjo laiku sustoti ir į jį atsitrenkė, kaip tik ir įrodo, jog apeliantas nesiėmė visų saugumo priemonių. Priešingą išvadą galima būtų daryti, jeigu R. G. būtų išvengęs susidūrimo, tačiau susidūrimo faktas byloje yra įrodytas, jo neginčija ir apeliantas.

9. Kategoriškai nesutiktina su R. G. teiginiu, jog jo padaryta veika yra mažai pavojinga ir Nutarimą surašiusi specialistė galėjo taikyti ANK 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiškiant žodinę pastabą. ANK 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką. Vadovaujantis ANK 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 5-V-1102 yra patvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas, dėl kurių policijos pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, laikomas mažai pavojingu. Šio įsakymo 1.3 papunktyje nustatyta, jog administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, jei, yra visi šio įsakymo 1.1 papunktyje nustatyti kriterijai, o būtent: kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti; administraciniu nusižengimu nėra padaryta turtinė žala arba, jei ji padaryta, kaltininkas iš karto po nusižengimo atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą arba žala padaryta vairuojant transporto priemonę, kuri apdrausta transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu; nenustatyta ANK 36 straipsnyje nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju apeliantas savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo neigia, tad pagrindo konstatuoti esant visus minėtus kriterijus, o tuo pačiu taikyti ANK 12 straipsnio 1 dalį, nėra.

10. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiais, kad jo nurodyti procesiniai pažeidimai, o būtent, kad Nutarimą surašiusi specialistė esant jo reikalavimui, kurį jis išdėstė susirašinėdamas su ja elektroniniu paštu, nenagrinėjo bylos žodinio proceso tvarka, o procesinius dokumentus teismas jam nesiuntė elektroniniu paštu, nors jis savo skunde buvo nurodęs būtent tokį korespondencijos pateikimo būdą, yra esminiai. Tiek bylą nagrinėjant ne teismo tvarka, tiek teisme buvo tirti ir vertinti apelianto pateikti rašytiniai paaiškinimai bei įrodymai, teisme jį atstovavo atstovas, tad apelianto teisė būti išklausytam, teisė teikti įrodymus buvo realizuotos. R. G. paštu siųsti dokumentai pasiekė adresatą (b. l. 49, 50), su jais apeliantas susipažino, apie teismo posėdžio datą jam buvo žinoma, jo teisė į apeliaciją taip pat buvo įgyvendinta. Todėl pagrindo išvadai, kad buvo padaryti esminiai procesiniai pažeidimai, suvaržę traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens procesines teises, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.

Teisėja Aušra Bielskė