Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-12-08 · Administracinė byla Nr. TA-789-602/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-08
Bylos Nr.
TA-789-602/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01352-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų
Pareiškėjas
G. V.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. TA-789-602/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01352-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas G. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 850 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės PN sanitariniame mazge nebuvo užtikrintas privatumas. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 9 d. iki 2020 m. birželio 1 d. buvo laikomas vienas 10 kamerų tipo patalpoje. Minėtoje kameroje buvo pažeidžiamas jo orumas, kadangi naudojantis sanitariniu įrenginiu neužtikrinamas privatumas. Teigė, jog tualetas yra neatitvertas, o tik pakabinta užuolaidėlė, kuri neužtikrina privatumo. Tualetas buvo pastatytas prieš kameros duris, todėl buvo matomas įeinantiems pareigūnams ar per stebėjimo langelį. Dėl to pareiškėjas patyrė pažeminimą bei diskomfortą, nepatogumus. Esant atviram tualetui, kuriame nėra atskiros ventiliacijos kvapai pasklinda po visą kamerą. Kamera vėdinama tik per orlaidę. Pareiškėjas teigė, jog kreipėsi į įstaigos direktorių su prašymu įrengti pertvaras, tačiau jie nurodė, jog teisės aktai nenumato pertvarų įrengimo.

Atsiliepimas

3. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad 10 kameros sanitarinis mazgas yra atskirtas užuolaidėlėmis, todėl privatumas buvo užtikrintas. Kameroje yra užtikrinamas vėdinimas per langus, langai yra tinkamo dydžio, kameroje yra įrengta oro tiekimo ir šalinimo sistema.

II.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo atstovo patirtą neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 9 d. iki 2020 m. birželio 1 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), atliekant laisvės atėmimo bausmę, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, t. y. neužtikrinant privatumo sanitariniame mazge.

7. Teismas nustatė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno vienas 10 kameroje. Atsakovo atstovas į bylą pateikė 10 kameros nuotraukas iš kurių matyti, jog kameroje sanitarinis mazgas nėra įrengtas kabinoje ar atitvertas nuo likusios kameros patalpos pertvaromis. Atsakovo atstovas teigia, jog privatumas sanitariniame mazge užtikrinamas užuolaida. Iš pateiktų 10 kameros foto nuotraukų matyti, jog šalia sanitarinio įrenginio yra užuolaida, tačiau ar minėta užuolaida užtikrina privatumą, tokių duomenų byloje nėra pateikta, kadangi nematyti ar ji visu perimetru gali uždengti sanitarinį įrenginį.

8. Iš byloje pateiktų 10 kameros nuotraukų, teismas sprendė, kad 10 kameroje sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo atstovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sąlygų bloginimui. Dėl šių priežasčių teismas pripažino, jog visą ginčo laikotarpį (nuo 2019 m. gruodžio 9 d. iki 2020 m. birželio 1 d.) buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas susijusias su sanitarinio mazgo netinkamu įrengimu (privatumo neužtikrinimu). Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju sanitariniam mazgui esant įrengtam pačioje gyvenamojoje kameroje ir nesant atskiros oro šalinimo sistemos, galėjo laikytis nemalonus kvapas, taigi pareiškėjas galėjo patirti ir su tuo susijusius nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas apie sveikatos sutrikimus duomenų į bylą nepateikė. Atsakovo atstovo pateiktoje 2020 m. birželio 15 d. psichologės pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas į psichologus ginčo laikotarpiu dėl gyvenamųjų sąlygų nesikreipė. Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2020 m. birželio 15 d. pažymoje nurodyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė.

10. Teismo nuomone, byloje nėra įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

11. Įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinęs pažeidimų trukmę ir mastą, teismas sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

12. Teismas konstatavo, kad neužtikrinant pareiškėjui privatumo sanitariniame mazge, jis patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Tokie pažeidimai sudarė realias prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į tai, jog 10 kameroje pareiškėjas gyveno vienas, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytos pažeidimo trukmės ir pažeidimo pobūdžio pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms proporcinga priteistina iš atsakovo suma yra 200 Eur, kuri priteista iš atsakovo pareiškėjui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. 1 d.).

III.

13. Atsakovo atstovas Marijampolės PN apeliaciniu skundu prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 5 d. sprendimą, toje dalyje kur teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė neturtinę žalą 200 Eur sumoje, šioje dalyje priimti naują sprendimą – neturtinės žalos nepriteisti. Kitą skundo dalį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas

14. Atsakovo atstovas nurodo, kad Marijampolės PN teikdamas atsiliepimą į pareiškėjo skundą pirmojoje instancijoje, buvo įsitikinę, kad duomenų ir įrodymų pakanka teisingam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui, tam įrodyti, jog sanitarinio mazgo atskyrimas užuolaida yra pakankamas privatumui užtikrinti faktas. Teigia, kad siekiant užtikrinti geresnes kamerose laikomų asmenų sąlygas, asmenims sudarytos sąlygos, pasinaudojant kamerų sanitariniuose mazguose įrengta užuolaida uždengti sanitarinį mazgą nuo likusios kameros ploto. Be to, ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 10 pareiškėjas kalėjo vienas.

15. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtinoji valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus

16. Atsakovo atstovas pažymi, kad Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18.6 punkte numatyta, jog nuteistieji turi tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (kamerą) ir pasivaikščiojimo vietas. Patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio nemalonaus kvapo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu patvirtintų Higienos normose HN U4.2015 37 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Todėl teigia, jog švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas priklauso ne tik nuo Marijampolės PN, bet ir nuo pareiškėjo valios. Marijampolės PN teigimu, kameroje Nr. 10 buvo įrengta oro šalinimo sistema. Atkreipiamas dėmesys, kad pats pareiškėjas nėra skundęsis sanitariniu mazgu, jokių nusiskundimų neteikė ne tik kompetentingoms institucijoms tačiau ir kalėjimo režimą prižiūrinčiam specialistui, todėl daroma išvada, kad pareiškėją tenkino sanitarinio mazgo būklė, jo įrengimas. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nėra kreipęsis ir į Marijampolės PN psichologę dėl tariamo privatumo neužtikrinimo, taip pat patvirtina faktą, kad pareiškėjui privatumas buvo užtikrinamas ir jokių psichologinių išgyvenimų nepatyrė, dėl ko ir neturtinė žala yra negalima.

17. Atsakovo atstovo teigimu, Marijampolės PN, kiek įmanoma gerindamas nuteistųjų gyvenimo sąlygas, racionaliai naudodamas valstybės lėšas, kameroje Nr. 10 nors ir nėra privaloma pagal galiojančius teisės aktus kameroje (vienutėje) įrengė užuolaidas, kurios atskiria sanitarinį mazgą nuo likusios patalpos plotos. Pareiškėjui niekaip neįrodžius tariamai patirtą neturtinę žalą, neįrodžius, kad tariamai patyrė nepakeliamus išgyvenimus, neturtinė žala negali būti priteista.

18. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

19. Pareiškėjas nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir priteista neturtinės žalos suma, kadangi teismas teisingai įvertino faktus, esančius byloje, bei pagrįstai nustatė pažeidimą. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo atstovas klaidina teismą, jog nebuvo kreiptasi su prašymu dėl įrengimo tualete pertvaros. Į pareiškėjo tokį prašymą buvo pateiktas raštiškas atsakymas, kad teisės aktai nenumato pertvaros tualete. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad nesant sanitariniam mazgui izoliuotam nemalonūs kvapai pasklisdavo kameroje ir oro šalinimo sistema tampa visiškai nereikšminga.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl 850 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – nustatęs, kad ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 10 sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu. Taip pat teismas pažymėjo, jog sanitariniam mazgui esant įrengtam pačioje gyvenamojoje kameroje ir nesant atskiros oro šalinimo sistemos, galėjo laikytis nemalonus kvapas, taigi pareiškėjas galėjo patirti ir su tuo susijusius nepatogumus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, teismas priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo atstovas Marijampolės PN, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Įvertinus atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo ir patirta neturtine žala, darytina išvada, jog atsakovo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei pateikia savo įrodymų vertinimo versiją.

24. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

25. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovo atstovo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų ir jo patirtos neturtinės žalos.

26. Dėl atsakovo atstovo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo konstatuotu pareiškėjo privatumo, naudojantis kamerose esančiais sanitariniais mazgais, pažeidimu teisėjų kolegija pažymi, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nekonstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017 ir kt.). Tačiau šiuo aspektu taip pat svarbu nustatyti, ar atsakovo atstovas byloje esančiais duomenimis (pvz., fotonuotraukomis, tarnybiniais pranešimais ar pan.) paneigė pareiškėjo teiginius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2726-520/2020; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3594-662/2020; ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).

27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš atsakovo atstovo į bylą pateiktų kameros Nr. 10 nuotraukų (b. l. 49–53) matyti, jog kameroje sanitarinis mazgas nėra įrengtas kabinoje ar atitvertas nuo likusios kameros patalpos pertvaromis. Atsakovo atstovas teigia, jog privatumas sanitariniame mazge užtikrinamas užuolaida. Iš pateiktų kameros Nr. 10 foto nuotraukų nustatyta, jog šalia sanitarinio įrenginio yra užuolaida, tačiau minėta užuolaida negali užtikrinti visiško privatumo, kadangi kaip matyti iš nuotraukų, sanitarinis mazgas yra įrengtas visiškai šalia įėjimo į kamerą, įrengta užuolaida yra pakankamai plona ir atsakovo atstovas nepateikė įrodymų byloje, jog ji gali pilnai uždengti sanitarinį įrenginį ir juo besinaudojantis pareiškėjas nėra matomas įeinančių per duris pareigūnų ar per duryse įrengtą stebėjimo langelį. Pažymėtina, kad atstovo atstovas ir apeliaciniame skunde nurodė, kad kameroje Nr. 10 sanitarinis mazgas yra atskirtas nuo kameros užuolaida, kuri uždengia matomumą, tačiau šiems argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Taigi, atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginio, kad jis galėjo būti matomas įeinančių į kamerą pareigūnų ar per stebėjimo langelį. Atsižvelgiant į minėtas įrodinėjimo taisykles privatumo kalinam asmeniui užtikrinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pažeidimą bei vertino, kad dėl šių nepriimtinų sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.

28. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad sanitariniam mazgui esant įrengtam pačioje gyvenamojoje kameroje, galėjo laikytis nemalonus kvapas, taigi pareiškėjas galėjo patirti ir su tuo susijusius nepatogumus. Ir nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra oro šalinimo sistemos, tačiau, šiuo atveju sutiktina su pareiškėjo atsiliepimo argumentais, kad sanitariniam mazgui esant visiškai neizoliuotam kameroje esanti oro šalinimo sistema yra nereikšminga, kadangi ji negali sulaikyti nemalonių kvapų kameroje, o tik juos galimai greičiau pašalina per orlaidę įrengtą virš kameros durų.

29. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

30. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

31. Atsakant į klausimą, ar pareiškėjui priteistas neturtinės žalos, sukeltos neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, atlyginimas šiuo atveju laikytinas proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

32. Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir Civilinio kodekso 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį, į tai, kad pareiškėjas buvo kalinamas kameroje vienas, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atstovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 200 Eur suma nelaikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

33. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas Veslava Ruskan Milda Vainienė