- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-15
- Bylos Nr.
- 2T-32/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė, Virginija Čekanauskaitė
- Pareiškėjas
- Baltarusijos
- Advokatai
- Girdutis Vainius
- Kategorijos
- 130.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos muitinės ir Ašmenos rajono teismo prašymus pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismas 2009 m. gegužės 26 d. sprendimu nusprendė Baltarusijos valstybei iš E. S. priteisti 14 822 134 Baltarusijos rublių įsiskolinimą muitinei, 128 675 Baltarusijos rublių dydžio vertimo išlaidas, taip pat 741 107 Baltarusijos rublių dydžio rinkliavą ir 6 960 Baltarusijos rublių dydžio proceso išlaidas.
Pareiškėjai Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos muitinė ir Ašmenos rajono teismas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymais pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėtą Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjų prašymus atsakovas E. S. prašo prašymus atmesti ir palikti nenagrinėtus. Atsiliepime nurodo, kad nuo 2006 m. spalio 26 d. jokių pranešimų apie įsipareigojimus iš Ašmenos muitinės negavo, tokie dokumentai nepateikti ir į bylą. Nei jis, nei jo motina pranešimo apie teismo posėdį nėra gavę, be to, į bylą nėra pateikti duomenys, kad tokius dokumentus A. S. priėmė. Teismo pažyma yra neregistruota, joje nėra jokio numerio, datos, pažymos turinys yra abstraktus. Dokumentai įteikti pažeidžiant Hagos konvencijos „Dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje“ taisykles (2-7 str., 8-9 str., 10 str. (a)). Sprendimas neatitinka CPK 811 straipsnio reikalavimų. CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato 3 metų senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Šis terminas yra praleistas. Tokia didelė žala atsirado dėl pačių Baltarusijos Respublikos institucijų netinkamo pareigų vykdymo. Nurodo, kad nuo vaikystės serga silpnaprotyste, nesugeba tinkamai pasirašyti, tuo labiau atlikti juridinius veiksmus. Nurodo, kad jis niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir negalėjo vykdyti muitinės operacijų.
Motyvuojamoji dalis
Prašymai atmestini.
1992 m. spalio 20 d. pasirašytos Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Sutartis) 52 straipsnio pirmąja dalimi nustatyta, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Sutarties 59 straipsnyje nurodyti šie pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti teismų sprendimus: 1) jeigu pagal Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje priimtas sprendimas, įstatymus šis sprendimas nėra įsiteisėjęs arba neturi būti vykdomas, išskyrus atvejus, kai sprendimas turi būti vykdomas iki jo įsiteisėjimo; 2) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jiems arba jų įgaliotiniams (atstovams) nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą, arba dėl to, kad šaukimas buvo įvykdytas tik viešai paskelbiant arba būdu, neatitinkančiu šios sutarties nuostatų; 3) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančiosios Šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 4) jeigu pagal Sutartį, o Sutartyje nenumatytais atvejais - pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai; 5) pasibaigė sprendimo vykdymo senaties terminas.
Atsiliepime į pareiškėjų prašymą atsakovas nurodo, kad nei jis, nei jo motina pranešimo apie Baltarusijos Respublikos teismo posėdį nėra gavę, be to, į bylą nėra pateikti duomenys, kad tokie dokumentai su atžymomis buvo priimti A. S.
Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo pažymoje (b.l. 11, 12), nurodyta, kad E. S. buvo pranešta apie teisminio nagrinėjimo vietą ir laiką, jam buvo įteiktas ieškinio pareiškimo nuorašas. Tačiau iš tiesų, kaip ir teigia atsakovas, byloje nėra jokių duomenų, kad Baltarusijos Respublikos teismo siųsti dokumentai būtų buvę įteikti būtent jam asmeniškai. Byloje esantis Baltarusijos Respublikos 2009 m. vasario 13 d. raštas ir jo vertimas (b.l. 19, 20) patvirtina, kad užsienio valstybės teismas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašė įteikti E. S. , gyvenančiam Taikos g. 15-57, Švenčionyse, teismo dokumentus. Tačiau byloje esantis liudijimas (b.l. 13) patvirtina, kad kažkokie dokumentai A. S. , kaip adresato mamai, buvo įteikti 2009 m. kovo 4 d. adresu Vilniaus g. 26, Švenčionys.
Prašomame pripažinti užsienio teismo sprendime nurodyta, kad E. S. teismo dokumentai, pranešimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo įteikti 2009 m. kovo 4 d. per motiną A. S. (b.l. 6-7, 8). Taigi, remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog pareiškėjų pateiktų dokumentų turinys yra prieštaringas, dėl ko negalima nustatyti, ar pačiam E. S. buvo įteiktas pranešimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką bei kiti teismo dokumentai.
Atsiliepime atsakovas taip pat teigia, kad yra praleistas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas 3 metų senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. Tačiau ši aplinkybė yra susijusi su prašomo pripažinti sprendimo esme, jo teisėtumu ir pagrįstumu, o šios aplinkybės nagrinėjimas sprendimo pripažinimo procese reikštų sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimą, jo esmės peržiūrėjimą, kas prieštarautų principinei užsienio valstybių sprendimų pripažinimo instituto nuostatai.
Teismas, spręsdamas užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, ex officio privalo taikyti tarptautinių sutarčių nuostatas ir, nepaisant to, kuo savo poziciją grindžia suinteresuotos šalys, patikrinti, ar nėra atsisakymo sprendimą pripažinti pagrindų. Atsisakymo sprendimą pripažinti pagrindai yra įtvirtinti ne tik Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylos 59 straipsnyje, bet ir Bendrųjų nuostatų 19 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad teisinė pagalba, aptarta sutartyje, neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti Susitariančiosios Šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui, piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2008).
Šios bylos kontekste vertintina, ar minėtų sprendimų pripažinimas neprieštaraus Lietuvos Respublikos įstatymų pagrindiniams principams, kurie yra Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos turinio elementai.
Sąvoka „viešoji tvarka“ aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias materialiosios teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006, 2006 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2006, 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004). Viešosios tvarkos pažeidimais gali būti pripažįstami atvejai, kai nustatoma, jog užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažintiems tarptautiniu lygiu, teismo sprendimas įpareigotų šalis pažeisti imperatyviąsias teisės normas ar nevykdyti teismo sprendimo, teismo sprendimas būtų išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu, pažeisti sąžiningo proceso principai ir pan.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjų prašymus nurodo, kad nuo vaikystės serga silpnaprotyste, nesugeba tinkamai pasirašyti, tuo labiau atlikti juridinius veiksmus.
Atsakovo atstovo prašymu šioje byloje atsakovui E. S. buvo paskirta psichiatrinė ekspertizė, siekiant nustatyti, ar E. S. 2006 m. spalio 26 d., pasirašydamas įsipareigojimą išvežti iš Baltarusijos Respublikos muitinės teritorijos jo įvežtą laikino įvežimo rėžimu lengvąjį automobilį, 2009 m. kovo-gegužės mėnesiais civilinės bylos nagrinėjimo Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teisme metu ir dabar pagal savo psichinės sveikatos būklę galėjo ir gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus I teismo psichiatrijos skyrius 2010 m. birželio 10 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė E. S. teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 78TPK-130/2010. Teismo psichiatrų ekspertų komisija šiuo aktu padarė išvadą, kad E. S. 2006 m. spalio 26 d. ir 2009 m. kovą- gegužę bei šiuo metu dėl psichikos sveikatos būklės negalėjo ir negali visa apimtimi suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, jis gali duoti paaiškinimus apie konkrečias faktines byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Ekspertų komisija ekspertizės akte nurodė, kad E. S. negalėjo ir negali suprasti susiklosčiusios juridinės situacijos esmės, savo juridinio statuso byloje, savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti, jam yra konstatuotas lengvas protinis atsilikimas.
Civilinis procesinis veiksnumas reiškia asmens galimybę asmeniškai įgyvendinti savo procesines teises ir vykdyti pareigas bei suteikti teisę atsakovui atitinkamus įgaliojimus vesti bylą. Tačiau kaip matyti iš 2010 m. birželio 10 d. ekspertizės akto, E. S. tiek 2006 m. spalio 26 d., pasirašydamas įsipareigojimą išvežti iš Baltarusijos Respublikos muitinės teritorijos jo įvežtą laikino įvežimo rėžimu lengvąjį automobilį, tiek ir 2009 m. kovo-gegužės mėnesiais civilinės bylos nagrinėjimo Baltarusijos Respublikos teisme metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Taigi, E. S. negalėjo suvokti savo statuso byloje, įvertinti teisinės situacijos, dėl ko jis negalėjo tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgdama į civilinio proceso principus, tarp jų ir rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog aplinkybė, kad užsienio teismo sprendimas buvo priimtas prieš asmenį, kuris negalėjo visa apimtimi suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, pažeidžia sąžiningo proceso principus, o tuo pačiu ir viešąją tvarką, kas sudaro pagrindą atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti prašomo pripažinti užsienio teismo sprendimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812 ir 814 straipsniais, teisėjų kolegija
n utaria:
Atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimo dėl skolos priteisimo.
Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie SAM už ekspertizės atlikimą iš Lietuvos apeliacinio teismo specialiosios sąskaitos išmokėti 820 Lt pagal 2010 m. gegužės 31 d. sąskaitą TP Nr. 006744.
Ši nutartis per vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.