Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotam atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K., nuo 2013-06-10 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei įsiskolinimą valstybės biudžetui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kitiems kreditoriams, tai yra, kad įmonė yra nemoki (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018 metų vasario mėnesio), privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau jokių veiksmų, sumažinti turimus įsipareigojimus, nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto iškėlimo, taip pažeisdamas įmonės kreditoriaus VMI interesus ir tokiu būdu pažeisdamas Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytą pareigą juridinio asmens vadovui inicijuoti nemokumo procesą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2024-06-05 kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo D. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį, jam skiriant sankcijoje nustatytą nuobaudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos ministerijos pareiškime nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Bendrovės vadovas yra D. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI prie FM skolininkė. Bendrovės įsiskolinimas 2024-06-04 duomenimis valstybės biudžetui sudaro 104236,18 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė pagal bendrovės pateiktas deklaracijas: pridėtinės vertės mokestis nuo 2018-10-26, gyventojų pajamų mokestis nuo 2018-02-01, mokestis už aplinkos teršimą nuo 2020-02-18, pelno mokestis nuo 2020-06-16, t. y. D. K. vadovavimo laikotarpiu (2013-06-10 – 2024-05-31).

VMI prie FM 2021-03-08 sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-5733 70275,27 Eur, 2021-12-03 sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-75792 181,25 Eur, 2022-03-30 sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-74712 4094,35 Eur, 2023-01-31 sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-25608 1332,17 Eur, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko.

Nepavykus išieškoti mokestinės nepriemokos, VMI prie FM kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Šiaulių apygardos teismas 2024-03-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-217-650/2024 iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo (bankroto) bylą pagal VMI pareiškimą, nutartis įsiteisėjo 2024-05-23 (Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis Nr. e2-391-798/2024).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. K. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai, labai gailėjosi ir paaiškino, kad buvo susitarę su Sodra, taip pat tikėjosi susitarti su VMI dėl skolos išdėstymo. Siūlė įkeisti dalį savo turto, tačiau VMI pasiūlymą atmetė bei kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

VMI įgaliotas atstovas posėdžio metu nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas dar 2018 m. buvo iškėlęs restruktūrizavimo bylą, bet 2020-07-08 byla buvo nutraukta ir nuo to laiko įmonės skolos tik didėjo. Asmuo mini, kad galėjo atsiskaityti su VMI, tačiau jau buvo prarastas pasitikėjimas įmone. Įmonė buvo sunkio būklės, nes įsiskolinimas viršija 100 tūkst. eurų. Tuo metu buvo žadėta VMI mokėti po 1000 Eur., nors gaunamos pajamos buvo žymiai mažesnės. Vadovas turėjo kelti bankrotą matydamas koks yra įmonės įsiskolinimas, tačiau to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs VMI prie FM pareiškimo argumentus ir pateiktą medžiagą, pripažįsta, jog pareiškimas tenkintinas, D. K. kaltė įrodyta ir jis trauktinas administracinėn atsakomybėn.

Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo bylą. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnis reglamentuoja, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 Eur iki 3000 Eur.

Atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, teismų praktikoje priimtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą esant visoms šioms sąlygoms: 1) įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-332/2018).

Tokia įmonės vadovo pareiga yra imperatyvi, pareigos laiku kreiptis nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, kaip pvz. tikėjimasis ir turėjimas vilčių, kad finansinė padėtis pagerės ir pan. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta būtent įmonės vadovui, kadangi šis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių tiek ir naujų interesus.

Nagrinėjamu atveju D. K., žinodamas tikrąją UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, suprasdamas, jog įmonė negali vykdyti prievolių, privalėjo suvokti, kad nemokumo proceso neinicijavimas ir nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidžia įmonės kreditorių interesus. D. K. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrijos sąskaitų ir turto vykdomas buvo vykdomas jau nuo 2021-03-08, kas leidžia daryti išvadą, jog Bendrija jau tada turėjo finansinių sunkumų. Jei Bendrijos vadovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu Bendrijos vadovas D. K. pažeidė kreditoriaus – VMI prie FM interesus.

Teismas pažymi, kad ANK 39 straipsnyje numatyta, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Šiuo atveju VMI prie FM dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi 2024-01-19, tai reiškia, kad nuo šios datos Bendrovės vadovui, t. y. D. K., išnyko JANĮ nustatyta pareiga kreiptis pačiam į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Todėl nagrinėjamu atveju nėra praėję 2 metai nuo administracinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, kas sudaro pagrindą išvadai, kad senaties terminas nuobaudos skyrimui nėra pasibaigęs.

Skiriant administracinę nuobaudą už nusižengimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti D. K. už nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant administracinę nuobaudą – straipsnio sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą – 1400 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

D. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1400 Eur (tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.