Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2025-11-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1841-1254/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-11-17
Bylos Nr.
1-1841-1254/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25550-2025-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Martyna Verbiejė
Kaltinamasis
V. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1841-1254/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25550-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.9.1; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.3.4.3 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 17 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Martyna Verbiejė,sekretoriaujant Ilonai Gedminei,dalyvaujant prokurorui Helvijui Keturakiui,kaltinamajam V. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, besiregistruojantis Užimtumo tarnyboje, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės

1. V. G. 2025 m. liepos 20 d., apie 3 val., viešoje vietoje, kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), lauko terasoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas kartu su A. Z. ir N. J. iš chuliganiškų paskatų, apkabinęs M. G. per kaklą, pastarajam tyčia nenustatytą kiekį kartų kumščiu smogė į veidą, po ko, A. Z. ir N. J. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų smogus kumščiais nukentėjusiajam M. G. į įvairias kūno vietas, jis, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų kumščiu smogė nukentėjusiajam M. G. į veido sritį, taip nukentėjusiajam M. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį minkštųjų audinių paburkimu (patinimu) kairiame smilkinyje, odos nubrozdinimu kaktos dešinėje pusėje, kairėje plaštakoje, kairio riešo srityje, kairiame kelyje, poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, dešiniame skruoste, muštine žaizda su kraujosruva apatinės lūpos kairėje pusėje, tokiais bendrais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

2. Be to, V. G. 2025 m. liepos 20 d. apie 7 val. prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš chuliganiškų paskatų, apkabinęs M. V. per kaklą, pastarajam tyčia vieną kartą galva smogė į nosies sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies kaulų lūžiu. Tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

II. Byloje surinkti įrodymai

3. Kaltinamasis V. G. kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino, nurodė, jog dėl savo veiksmų gailisi. Paaiškino, jog visų aplinkybių nepamena, kadangi tą dieną vartojo alkoholį, kuris ir turėjo įtakos jo veiksmams, būdamas blaivas nebūtų taip pasielgęs. Savo veiksmus vertina labai blogai, gailisi. Alkoholį vartojo su A. Z., N. J. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Šalia prie kito stalo buvo M. G. (kurį žinojo iš anksčiau, kadangi jis iš to paties miestelio). Tiksliai nepamena priežasties, bet įvyko muštynės. Gali būti, jog ta priežastis buvo mažareikšmė. Priėjęs trenkė M. G. į veidą, supranta, kad kartu su draugais smurtavo prieš nukentėjusįjį. Viską pradėjo kaltinamasis, draugai vėliau įsitraukė. Kas vyko kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ prisimena tik fragmentais, neatsimena, dėl ko viskas įvyko, paties smūgio nepamena, bet neneigia, kad trenkė nukentėjusiajam.

4. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, kaltinimas pareikštas ne dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos

5. 2025 m. liepos 21 d. M. G. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2025 m. liepos 20 d., apie 1 val., jis su draugais M. B., D. N., A. G. buvo (duomenys neskelbtini) mieste esančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Jis su draugais vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 3 val. pamatė, kad į kavinę atvyko jam pažįstami E. O., N. J., V. G., M. R. ir A. Z.. Jis buvo išgėręs apie du bokalus alaus, nuėjo prie baro ir pasiėmė trečią alaus bokalą. Sėdėjo kartu su draugais prie baro esančių staliukų kartu su D. N. ir M. B., tuomet prie jo priėjo V. G., kuris jį apsikabino per kaklą ir kumščiu du ar tris kartus jam trenkė į veidą. Jis atsistojęs pradėjo gintis, norėjo trenkti V. G., bet jam iš už nugaros priėjo N. J. ir A. Z., kurie vienas po kito kumščiais jam trenkė į pakaušį. Kiek kartų N. J. su A. Z. jam trenkė į pakaušį, nurodyti negali, tačiau smūgių buvo suduota daug, galėjo būtį apie 10-15 smūgių. Parodo, kad jam kumščiais buvo suduoti smūgiai į nosį, į akį, kiek kartų smogė į akį, nurodyti negali. Kas jam trenkė į nosį ar į akį nurodyti negali, nes nematė. Žino, kad aplink jį buvo daug asmenų, vienas iš jų, kurio nematė, jį laikė, kiti aplink mušė. Iš viso jų galimai buvo trys. Jo brolis A. G. pamatęs, kad jį muša, nustūmė N. J., o M. B. nuo jo atitraukė A. Z.. Prie jo priėjęs V. G. paėmė už jo treningo, patempė, jį suplėšė, ir jam kumščiu trenkė tris ar keturis kartus į veidą. Jis pervertė V. G. ant žemės, jie kartu nukrito ant žemės, abu atsistojo, jis vėl ėmė ant jo pulti ir tada jis jam paėmęs už kaklo jį smaugė, kad šis nustotų jį mušęs. N. J. pamatęs, kad jis smaugia V. G., norėjo jam trenkti, jis gindamasis jam spyrė į pilvą, jis vėl bandė jam smūgiuoti, tačiau atėjęs A. G. jį nustūmė. N. J. pabėgo, o jis paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu išsikvietė policiją. Kodėl nurodyti asmenys jį mušė, nežino, anksčiau su jais niekada jokių konfliktų nėra buvę. Jam sukeltą fizinį skausmą vertina 8 balais iš 10 balų. (1 t., b. l. 120–129).

6. Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. liepos 20 d., apie 3 val., jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) mieste esančią kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Buvo blaivus, alkoholio tą vakarą nevartojo. Kavinėje susitiko brolį M. G., kuris buvo kartu su M. B. ir su drauge, kurios žino tik vardą – D.. Jie visi sėdėjo lauko terasoje. Trumpai pabuvo kartu su jais, o vėliau nuėjo prie savo draugų kompanijos. Jis su savo draugais buvo (duomenys neskelbtini) miesto aikštėje, kitoje gatvės pusėje, netoli kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Pasisukęs į kavinės pusę pamatė, kad kavinės lauko terasoje, tarp jo brolio M. G. ir kitų asmenų vyksta konfliktas. Ėjo link brolio pažiūrėti, kas ten vyksta, jis pamatė, kad pažįstamas V. G. priėjo prie jo brolio ir kumščiu trenkė jam į veido sritį. Tuomet pamatė, kad iš matymo pažįstamas A. Z. prie jo brolio M. G. ir iš nugaros jam kumščiu trenkė į pakaušį. Tada jis atbėgo pas brolį, bandė jį apginti, todėl nuo jo nustūmė A. Z.. Prie jų priėjo kiti kavinėje buvę asmenys, kurių nepažino, jie atitraukė V. G. nuo jo brolio. Jo brolis nesuprato, kas įvyko, buvo šoke, todėl jis jį nusivedė į kavinės vidų. Liepė broliui pasilikti kavinės viduje, kol jis nueis į lauką ir išsiaiškins, kas ir dėl ko čia nutiko. Lauke bendravo su brolio draugu M. B., kuris paaiškino, kad prie M. G. priėjo V. G. su A. Z. ir nieko nesakę pradėjo jį mušti. Kol jie bendravo su M. B., iš kavinės pas jį atėjo brolis. V. G. tuo metu buvo kitoje gatvės pusėje ir pamatęs jo brolį vėl prie jo atėjo. Matė, kad jo brolis ir V. G. susikabino, pradėjo muštis. Jis pribėgęs užlaužė V. G. ranką, o M. G. pervertė jį ant žemės. Tada pamatė, kad iš kitos gatvės pusės atbėga V. G. draugas N. J., kuris buvo pasiruošęs kumščiais trenkti jo broliui. Bandydamas tam užkirsti kelią, jis N. J. spyrė iš kojos, kad šis atsitrauktų ir daugiau jo brolio nemuštų. Prie jų priėjo, kiek jam yra žinoma, N. J. sesė, kuri bandė atitraukti N. J.. Tada atėjo M. B., kuris bandydamas apginti jo brolį, laikė N. J., kad šis negalėtų daugiau suduoti smūgių broliui. Kiti asmenys iš kavinės, kurių nežino, pamatę, kad vyksta muštynės, iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, šie užsirašė visų konflikto dalyvių duomenis ir visi išsiskirstė (1 t., b. l. 177–179).

7. Liudytoja A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. liepos 18 d. atvyko su broliu N. J. pas tėvus. 2025 m. liepos 20 d., po vidurnakčio, gal jau buvo apie 2 val., laiko nepamena, ji su broliu, M. R. ir V. G. atėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), atsisėdo terasoje prie staliuko. Prie jų prisijungė pažįstamas E. O.. Kiek pamena, A. Z. prie jų staliuko nebuvo, ar jis buvo kavinėje tuo metu, ji nematė. Prie kito staliuko matė sėdintį jai nepažįstamą vaikiną, jo vardo ir pavardės nežino. Kaip suprato, prie jo staliuko sėdėjo buvusi E. O. draugė. Matė, kad ji su tuo vaikinu vis žiūrėjo į jų stalą, po to pradėjo apsižodžiuoti. Ji vienu metu išėjo į tualetą, gal jau buvo apie 3 val., kai grįžusi pamatė, kad jos brolis N. J. susikabinęs su tuo minėtu jai nepažįstamu vaikinu. Ar jie vienas kitam sudavė kokius smūgius, ji nematė, bet brolį atitraukė, kad jis daugiau nebesimuštų, nesuduotų niekam smūgių. Ar tuo metu dar kas nors mušė jos minėtą vaikiną, ji tikrai nematė. Jos išėjo į gatvę ir tada ji pamatė, kad kažkuris iš vaikinų, ji jo nepažinojo, smaugė V. G., tada ji su broliu puolė jam padėti, norėjo jį išlaisvinti. Ji V. G. tempė, ką tuo metu darė jos brolis, ar smūgiavo kam nors, ji nematė, bet tų vaikinų ten buvo nemažai, jų visų nepažinojo. V. G. išsilaisvinus, ji su broliu išvyko miegoti pas tėvus į namus, kur nuėjo V. G., ji nematė. Nei ji, nei brolis N. J. įvykio metu nenukentėjo, pretenzijų niekam nereiškia. Įvykio dalyviai visi buvo neblaivūs (1 t., b. l. 187–189).

8. Liudytoja D. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. liepos 20 d., po vidurnakčio, laiko tiksliai nepamena, kartu su draugu M. G. atėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), atsisėdo terasoje prie staliuko. Su jais kartu buvo M. B. ir dar kažkas, ji jau tiksliai nepamena. Prie kito staliuko terasoje matė, kad sėdėjo jos buvęs vaikinas E. O., A. Z., V. G., N. J., M. R.. Ji tą vakarą alkoholio nevartojo, M. G. ir kiti vaikinai matė, kad gėrė alų. Visi linksmai leido laiką, matė, kad prie kito stalelio sėdintis E. O. vis į ją piktai žiūrėjo, bet ji nekreipė į jį dėmesio. Pastebėjo, kad vienu metu M. B. žodiškai sukonfliktavo su E. O., girdėjo, kad M. B. pasakė jam „tu nelįsk prie jos“, suprato, kad jis kalba apie ją, nes su E. O. jie išsiskyrė, bet jis vis jos nepalieka ramybėje, net orderis jam dėl to buvo įteiktas. Matydama, kad prasidėjo šis konfliktas, stojo tarp tų vaikinų, juos nuramino ir išskyrė. Po to ji pamena, kad sėdint prie staliuko ji kalbėjosi telefonu su mama, buvo sukoncentravusi dėmesį į pokalbį ir vienu metu pakėlusi akis pamatė, kad M. G. muša prie terasos V. G., A. Z. ir N. J.. Matė, kad jie ir ant žemės ritosi, ir smūgius rankomis sudavė, bet konkrečiai negali pasakyti, dėl ko prasidėjo muštynės, kuris vaikinas pirmas sudavė smūgius, kur, kiek kartų ir panašiai. Ji kartu su A. G. pradėjo tas muštynes skirti, ji atitraukė M. G., kad nebemuštų jo. Kur nuėjo A. Z. ji jau nematė, o V. G. nuėjo į kitą kelio pusę priešais kavinę. Ji tada nuėjo prie jo parūkyti, norėjo išsiaiškinti, kodėl jie mušė M. G. ir tuo metu M. G. pamatė, kad ji kalbasi su V. G., priėjo prie jų, vėl prasidėjo konfliktas, bet viskas įvyko labai greitai, todėl ji nematė, kas vėl pradėjo pirmas smūgiuoti. Ji tik pastebėjo, kad M. G. buvo suėmęs V. G. už kaklo, jie ten ant gatvės vartėsi, po to pribėgo ir N. J., puolė ant jo irgi, bet matė, kad M. G. spyrė N. J. į pilvą, po to jį atitraukė kažkas. Po to matė, kad ir A. Z. atėjo, matė, kad irgi mušė M. G., bet negali smulkiai nurodyti, kur pataikė, kuo davė ir kiek kartų, į kurias kūno vietas. Ji visus besimušančius bandė sulaikyti, net N. J. maikutę suplėšė, norėdama jį sulaikyti. Po to ji nebeiškentusi pasakė garsiai, kad kviečia policiją, visi išsiskirstė. Kas iš konflikto ištraukė M. G., ji nematė. Po sumušimo ji ant M. G. veido matė sužalojimus, bėgo kraujas iš nosies, iš lūpos, kairė ranka buvo nubrozdinta, po kaire akimi matėsi mėlynė. Po įvykio M. G. jai pasakojo, kad konfliktas prasidėjo po to, kai pats V. G. jam pirmas sugriebė už kaklo ir kumščiais sudavė smūgius į veidą. Kaip suprato, konfliktas įvyko dėl jos, nes ji leido laiką su M. G., o buvusiam vaikinui E. O. ir jo draugams tai nepatiko, bet pats E. O. muštynėse nedalyvavo. Girdėjo po įvykio, kaip kalbėjosi E. O. ir V. G. ir V. G. jos buvusiam draugui pasakė, kad „kaip liepei, taip ir padariau“ (1 t., b. l. 193–195).

9. Liudytojas M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. liepos 20 d., buvo po 24 val., laiko tiksliai nepamena, jis atėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Atsisėdo prie staliuko lauko terasoje. Kartu su juo prie staliuko buvo, kiek pamena, V. G., N. J. su seserimi, kurios vardo neatsimena, E. O., gal buvo ir kitų asmenų, dabar jau nepamena, nes buvo stipriai apgirtęs nuo alkoholio. Ar prie jų staliuko buvo ir A. Z., dabar jau nepamena. Prie kito staliuko sėdėjo pažįstami M. G. su buvusia E. O. mergina D. N., M. B., ar dar kas buvo, dabar jau nepamena. Kad prie tų staliukų sėdėję žmonės būtų žodiškai ar kaip kitaip konfliktavę, jis nematė. Jis gali patikslinti, kad muštynių pradžios jis nematė, gal buvo kažkur tuo metu nuėjęs, tik pamena, kad vienu metu išgirdo vaikiną šaukiantį „ateik čia, ateik čia“, bet kas jis toks buvo, kam sakė, jis nematė, tik po to pastebėjo, kad gatvėje prie kavinės vyksta kažkoks konfliktas ir neužilgo atvyko policijos pareigūnai. Matė, kad su jais bendravo V. G., N. J., vėliau jau sužinojo, kad buvo tų muštynių metu sumuštas M. G.. Taigi jis pats negali nurodyti dėl kokių priežasčių įvyko minėtos muštynės, negali tiksliai nurodyti, kokie asmenys mušėsi ir panašiai, nes nematė, kad vyko konfliktas, jis išgirdo tik visiškai prieš atvažiuojant policijos pareigūnams (2 t., b. l. 1–3).

10. Apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu A. Z. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam ir nukentėjusiajam susitaikius) paaiškino, jog 2025 m. liepos 20 d., vyko „(duomenys neskelbtini)“. Po vidurnakčio, tikslaus laiko negali nurodyti, jis, jei gerai pamena, su V. G. atėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), atsisėdo terasoje prie staliuko. Prie jų prisijungė pažįstami E. O., N. J. su seserimi, jos vardo nežino, ar buvo ir kitų asmenų, nepamena, nes buvo stipriai apgirtęs nuo alkoholio. Prie kito staliuko matė sėdintį pažįstamą M. G., pastarojo brolį, jo vardo nežino, D. N., gal sėdėjo ir daugiau žmonių, dabar jau nepamena. Vienu metu, laiko tiksliai nepamena, bet galėjo būti pranešime apie įtarimą nurodytas laikas 3 val., jis pastebėjo, kad terasoje prie staliukų pradėjo stumdytis V. G. su M. G.. Dėl ko jie ten susikivirčijo, jis dėl tuo metu buvusio girtumo nepamena, tik prisimena, kad prie jų prisijungė N. J.. Ar V. G. ir N. J. sudavė smūgius M. G., ar atvirkščiai, jis jau nepamena, tik gali pasakyti, kad to konflikto metu terasoje vienu metu M. G. atsidūrė prie jo ir jis jam kumščiu smogė, jei gerai pamena, į veidą, kiek kartų sudavė, negali pasakyti, bet vieną kartą tai tikrai. Kadangi viskas vyko labai greitai, buvo daug žmonių, buvo sunku susigaudyti, kas vyksta, pamena, kad po to tos muštynės nusikėlė į gatvę prie kavinės, matė, kad ten vėl vyksta konfliktas, matė, kad kažkas gainiojosi M. G., bet jis jau ten nesikišo, konflikte nedalyvavo, negali pasakyti, kokie asmenys sudavė kokius smūgius ir kam. Dėl girtumo neįsidėmėjo įvykio aplinkybių, negali pasakyti tiksliai, kas ten tokie mušėsi, bet suprato, kad buvo sumuštas M. G. (2 t., b. l. 49–51).

11. Apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu N. J. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam ir nukentėjusiajam susitaikius) paaiškino, jog 2025 m. liepos 20 d., po vidurnakčio, laiko nepamena, jis su seserimi A. V. ir draugu M. R. atėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), atsisėdo terasoje prie staliuko. Prie jų prisijungė pažįstami V. G., E. O., ar buvo A. Z., jis visai neprisimena, negali pasakyti, ar jis iš viso buvo kavinėje. Prie kito staliuko matė sėdintį pažįstamą M. G.. Su juo jau dieną prieš buvo apsižodžiavę, todėl pamena, kad kavinės terasoje jie ir vėl žodiškai pradėjo su M. G. konfliktuoti. Kiek pamena, bet nėra tikras, konfliktai vyko dėl to, kad su M. G. kompanijoje buvo E. O. buvusi draugė D. N., dėl to ir vyko tas konfliktas. Kadangi jis tuo metu jau buvo pakankamai apsvaigęs nuo alkoholio, visų įvykio aplinkybių neprisimena, bet gali patvirtinti, kad vienu metu, laiko nepamena, bet neneigia, kad galėjo būti apie 3 val., vykstant žodiniam konfliktui su M. G., įvyko ir muštynės. Jis nepamena, kas pirmas iš jų sudavė smūgius M. G., bet gali patvirtinti tik dėl savęs, kad jis sudavė kumščiu terasoje M. G., bet kur pataikė ir kiek kartų sudavė, jis dėl girtumo nepamena. Žino, kad V. G. tame konflikte dalyvavo, bet kiek kartų ir į kurias vietas jis sudavė smūgius dėl girtumo negali pasakyti. Tuo metu viską mačiusi sesuo A. V. terasoje jį atitraukė nuo besimušančių, kad jis daugiau nebesimuštų ir tuo konfliktas nurimo. Jis dar nuėjo į kavinės patalpas, pasiėmė savo mobiliojo ryšio telefoną, kurį buvo padavęs pakrauti barmenei, ir tada išėjo į gatvę, norėdamas eiti namo. Gatvėje prie kavinės pamatė, kad V. G. guli ant žemės, jo kaklą kažkuris iš vaikinų buvo užspaudęs. Toje kompanijoje matė M. G., M. B., dar kažkokie vaikinai buvo ten, dabar jau nepamena. Matydamas, kad V. G. apspito daug vaikinų, jis ėjo jam padėti. Pamena, kad jis norėjo suduoti smūgius tam vaikinui, kuris spaudė V. G. kaklą, bet kas toks ten buvo, jis veido neįsidėmėjo. Patikslina, kad, jei gerai pamena, jis smūgiavo kažkam, bet nepataikė, ar konflikto metu terasoje ir gatvėje jam buvo suduoti kokie smūgiai, jis nepamena, bet tikrai nebuvo sužalotas, nepajuto fizinio skausmo, dėl to niekam pretenzijų neturi. Žino, kad po to įvykio jie su seserimi išvyko pas tėvus į namus (2 t., b. l. 68–71).

12. 2025 m. liepos 21 d. asmens apžiūros protokole aprašyta nukentėjusiojo M. G. apžiūra. Ant kairės rankos matomas 1 x 1 cm nubrozdinimas ir 1 x 0,5 cm nubrozdinimas. Ant kairės pusės akies matoma 2 x 1 cm mėlynė. Daugiau ant matomų kūno vietų sužalojimų nematoma (1 t., b. l. 156–161).

13. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog M. G. padaryta minkštųjų audinių paburkimas (patinimas) kairiame smilkinyje, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje, kairėje plaštakoje, kairio riešo srityje, kairiame kelyje, poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, dešiniame skruoste, muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva ir minkštųjų audinių paburkimu apatinės lūpos dešinėje pusėje, pogleivio kraujosruva apatinės lūpos kairėje pusėje, padaryta kietais bukais daiktais (paviršiais), 9 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai pavojaus sveikatai nesukėlė. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs (1 t., b. l. 174).

14. 2025 m. liepos 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), tai yra, kavinė „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 138–144).

15. 2025 m. liepos 23 d. daiktų apžiūros protokole aprašyta vaizdo įrašų apžiūra. Filmuojama prie (duomenys neskelbtini) esančios kavinės „(duomenys neskelbtini)“ lauko pusė, kur matyti, kad prie kavinės durų, lauko pusėje stovi daug jaunimo. Vaizdo įrašuose smurtiniai veiskmai neužfiksuoti, nes vaizdą užstoja pakabinti lauke vazonai su gėlėmis (2 t., b. l. 9–11).

16. 2025 m. rugpjūčio 18 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašyti įrašai iš bendrojo pagalbos centro, kuriuose fiksuoti D. N. ir M. G. skambučiai pranešant apie įvykį (2 t., b. l. 17–21).

Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos veikos

17. Nukentėjusysis M. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2025 m. liepos 20 d., tikslaus laiko nepamena, tačiau jau buvo rytas, lauke buvo šviesu, galėjo būti apie 4 val., jis su savo draugais G. P., N. A. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), į kavinę pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Jo draugai išvyko į namus. Jis liko vienas kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, vartojo alkoholinius gėrimus kartu su kitais kavinėje buvusiais nepažįstamais asmenimis. Tikslaus laiko nurodyti negali, nes dėl savo girtumo neatsimena, jis su jam nepažįstamais asmenimis ėjo į kitą (duomenys neskelbtini) mieste esančią kavinę, adresu (duomenys neskelbtini), kavinė pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kur su jam nepažįstamais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus. Jam išėjus į lauką prie jo priėjo nepažįstamas vyriškis. Jis buvo su barzda, stambesnio kūno sudėjimo. Jis, priėjęs prie jo, nieko jam nesakęs, apsikabino jį per kaklą ir savo galva trenkė jam į nosį. Dėl ko jis taip pasielgė, nežino, tą vakarą ir naktį, būdamas kavinėse „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, su niekuo nekonfliktavo. Tokiais savo veiksmais nepažįstamas vyras jam sukėlė fizinį skausmą, kurį įvertintų 8 balais iš dešimties balų. Po smūgio į nosį jis paėjo toliau nuo kavinės ir pats paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Atvykę policijos pareigūnai nustatė jam girtumą, kiek atsimena jam galėjo būti nustatytas 2,19 promilių girtumas. Po kiek laiko atvyko ir greitosios pagalbos medikai, kurie jį apžiūrėjo ir nusprendė tolimesnei apžiūrai jį pristatyti į (duomenys neskelbtini) ligoninę. (duomenys neskelbtini) ligoninėje medicinos darbuotojai jam nustatė nosies lūžį, nosį atstatė į vietą ir paleido į namus (1 t., b. l. 42–45).

18. 2025 m. liepos 23 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole nurodyta, kad M. V. atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr. 3, apie šį asmenį davė parodymus. Šis asmuo galva trenkė jam į nosį. Asmenį atpažįsta iš jo veido bruožų, nors davė parodymus apie tai, kad asmuo buvo su barzda, tačiau ir be barzdos būtent šį asmenį atpažįsta (1 t., b. l. 88–90).

19. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. V. nosies kaulų lūžis padarytas buku kietu daiktu. Jam nustatytas kūno sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Nustatytas kūno sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai (1 t., b. l. 87).

20. 2025 m. rugpjūčio 18 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašytas Bendrojo pagalbos centro įrašas apie pranešimą dėl padarytos nusikalstamos veikos. Pranešimas apie įvykį gautas 2025 m. liepos 20 d., 07:46:28, pranešėjo numeris: (duomenys neskelbtini). Įraše girdisi pokalbis tarp bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir pranešėjo M. V.. 112. 112 Pranešėjas. Sveiki. 112. Laba diena. Pranešėjas. Taip, norėjau pranešti apie (nesuprantami žodžiai). 112. Kas atsitiko? Pranešėjas. Tiesiog užpuolė. 112. Kada užpuolė? Pranešėjas. Nu va dabar, ką tik ir nosis, net nežinau ar sulaužė ar kas čia buvo. 112. Kada Jus užpuolė? Pranešėjas. Dabar. 112. Ką tik, o kur, o kur užpuolė? Pranešėjas. Čia (duomenys neskelbtini) apskritis, būtų (duomenys neskelbtini). 112. (duomenys neskelbtini) rajonas, (duomenys neskelbtini)? Pranešėjas. Taip. 112. Kokia gatvė? Pranešėjas. Dabar net nežinau, ne vietinis, negaliu pasakyt. 112. Tai yra gatvės parašytos. Pranešėjas. (duomenys neskelbtini) gatvė, va dabar matu. 112. (duomenys neskelbtini), gerai ir koks namo numeris? Pranešėjas. Palaukit. 112. Mieste yra ir numeriai ant pastatų, pažiūrėkit gerai. Pranešėjas. (duomenys neskelbtini) gatvė. 112. Kaip? Pranešėjas. Palaukit, žiūriu, nematau tiksliai numerio, tiesiog. 112. Na bet jau matote kažkokį tai objektą, gal kažką? Pranešėjas. Žinau, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvė. 112. Pasižvalgykit, namo numerio reikia, nes (duomenys neskelbtini) gatvė yra ilga, kur tarnyboms važiuoti. Kol ieškot gatvės, sakykit, reiškias Jus užpuolė gatvėj ar kur Jūs buvot tuo metu? Pranešėjas. Gatvėj, taip ir trenkė iš galvos, dabar nežinau, ar čia nosis lūžo, ar dar kažkas. 112. Čia pažįstamas asmuo ar kas užpuolė? Pranešėjas. Ne, ne, nepažįstamas. 112. Vyras ar moteris? Pranešėjas. Vyras. 112. O kur jis dabar yra? Pranešėjas. Nu tiesiog prie gatvės mandravoja. 112. Tai dabar netoliese Jūsų? Pranešėjas. Taip, netoliese, iš galvos trenkė į galvą. 112. Iš galvos į galvą, taip? Pranešėjas. Taip. 112. O kaip tai atrodo sakykit, daugmaž kiek metų? Pranešėjas. Apie (duomenys neskelbtini). 112. Apie (duomenys neskelbtini), apibūdinkit trumpai. Pranešėjas. Kaip galiu apibūdinti? 112. Ką apsirengęs, kaip atrodo, kad atpažint jeigu. Pranešėjas. Dabar negaliu, toliau aš biški nuėjau. 112. Tai gal matot? Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nerasta (1 t., b. l. 95–97).

21. 2025 m. liepos 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 34–39).

22. 2025 m. liepos 20 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. liepos 20 d., 13.09 val. iš (duomenys neskelbtini) ligoninės gautas slaugytojos pranešimas, kad 10.23 val. GMP atvežtas neblaivus (1,48 prom.) M. V., kuris dėl nosies kaulo lūžio gydosi ambulatoriškai. Sumušė nepažįstamas (1 t., b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos

23. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad dėl asmens elgesio buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, taip pat būtina nustatyti, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta viešoje vietoje. Šiai nusikalstamai veikai būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padarinių – sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to siekia. Padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta.

24. V. G. teisme pripažino, jog su draugais N. J. ir A. Z. smurtavo nukentėjusiojo M. G. atžvilgiu, neneigė, jog galėjo suduoti jam kaltinime nurodytus smūgius. Konfliktas, kaip nustatyta, vyko viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Jog tokiais kaltinamojo ir jo dviejų draugų veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, patvirtina tai, kad konfliktą matė ne vienas kavinėje buvęs asmuo (dalis kurių ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti kaip liudytojai), dėl įvykio bendruoju pagalbos telefonu kreipėsi ne tik pats nukentėjusysis, bet ir liudytoja D. N.. Nors pats kaltinamasis įvykio aplinkybių tiksliai nepamena, liudytojos D. N., A. V., taip pat N. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, jog konfliktas, vėliau smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu, buvo vartojamas dėl menkavertės priežasties – dėl to, kad jis leido laiką su D. N.. Taigi kaltinamasis, būdamas neblaivus, be jokios aiškios priežasties smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, dėl ko jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tokius įžūlius jo veiksmus matė kavinės „(duomenys neskelbtini)“ lankytojai, kurių rimtis bei visuomenės tvarka šiuo atveju buvo akivaizdžiai sutrikdyta, į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai.

25. V. G., teismo vertinimu, suvokė, jog elgiasi neteisėtai, norėjo taip veikti, taigi šio nuosprendžio 1 pastraipoje aprašytus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Jo veika kvalifikuotina kaip BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas.

Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos veikos

26. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, būtinasis nusikalstamos veikos, nurodytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020, 2K-266-648/2022).

27. Kaip ir pirmojo konflikto aplinkybių, taip ir nukentėjusiojo M. V. sužalojimo kaltinamasis neprisiminė, tačiau neneigė galėjęs atlikti jam inkriminuojamus veiksmus. Jog nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju patvirtina specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys. Tuo tarpu chuliganiškas kaltinamojo paskatas šiuo atveju patvirtina nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai – M. V. nurodė kaltinamojo netgi nepažįstantis, patvirtino, jog šis be jokios aiškios priežasties trenkė jam veidu į nosį, dėl ko nosis lūžo. Kaip ir pirmąjį nusikaltimą, taip ir šį kaltinamasis, teismo vertinimu, padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra, suprasdamas neteisėta savo veiksmų pobūdį ir norėdamas taip veikti. Šio nuosprendžio 2 pastraipoje aprašyti veiksmai kvalifikuotini kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

28. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

29. V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta ir tai, kad jis savo noru, dar ikiteisminio tyrimo metu, atlygino padarytą žalą - M. V. ikiteisminio tyrimo metu pateikė raštą, kuriame nurodė, jog V. G. jam atlygino tiek moralinę, tiek materialinę žalą (1 t., b. l. 55), M. G. nurodė civilinio ieškinio nebeteiksiantis (1 t., b. l. 154, 155), žalą kaltinamasis atlygino ir Valstybinei ligonių kasai (1 t., b. l. 110, 111, 2 t., b. l. 33–35). Taigi nustatyta ir atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. V. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, kaip pats pripažino, turėjo reikšmės jo veiksmas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

30. V. G. padarė 2 baigtus tyčinius nusikaltimus, vienas iš kurių nesunkus (BK 284 straipsnis), kitas apysunkis (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Abu nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia. BK 138 straipsnio 2 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki penkerių metų, tuo tarpu už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą galima skirti viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą ir laisvės atėmimą iki vienerių metų. Prokuroras už abi nusikalstamas veikas prašė skirti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmes, jas subendrinti visiškai sudedant ir bausmės vykdymą atidėti. Kaltinamojo asmenybė, teismo vertinimu, nėra tokia pavojinga, jog jam šiuo atveju būtų reikalinga skirti laisvės atėmimo bausmes.

31. Kaip matyti, iš probuojamųjų asmenų duomenų registro V. G. išregistruotas 2025 m. gegužės 28 d., 2022 m. jis buvo du kartus nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, jam atitinkamai skirtos baudos, be to, 2022 m. pabaigoje priimtu baudžiamuoju įsakymu už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką jam paskirta arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas (2 t., b. l. 85–91). Taigi iki šioje byloje nagrinėjamų veikų, kurios atitinkamai padarytos 2025 m. liepos 20 d., kaltinamasis nuo 2022 m. daugiau nusikaltęs nebuvo, jo teistumas išnyko ir šias veikas padarė būdamas neteistas. Teismas taip pat pažymi, jog kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų V. G. pripažino jau pirmųjų apklausų metu (205 m. liepos 29 d., 2 t., b. l. 117–120, 128–131), ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiesiems atlygino padarytą turtinę ir neturtinę žalą, dėl savo veiksmų gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, taigi egzistuoja BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimui. Papildomai įvertinus tai, kad kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, registruojasi Užimtumo tarnyboje, teismas mano, jog už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant artimą maksimaliam šios bausmės terminą – 1 metus 9 mėnesius. Atitinkamai už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą kaltinamajam skiriama tokios pačios rūšies bausmė, laisvės apribojimo bausmės terminą nustatant 6 mėnesiams. Paskirtos bausmės bendrinamos iš dalies jas sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys), prie griežtesnės 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį švelnesnės (3 mėnesius iš skiriamų 6) ir V. G. skiriama 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti, registruotis Užimtumo tarnyboje arba mokytis bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktas, 5 dalies 4 punktas).

32. Kadangi byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltę pripažino, jam skiriama bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

33. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas – paliekamos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį naikinamos.

34. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais – paliekami saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303–305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalimi, skirti jam 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo metu:

- įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- įpareigojant dirbti, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis;

- uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas).

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo metu:

- įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- įpareigojant dirbti, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis;

- uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėti, prie griežtesnės 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį švelnesnės (tris mėnesius iš skiriamų šešių) ir skirti V. G. subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės apribojimo, skiriant tuos pačius įpareigojimus ir draudimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo metu:

- įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- įpareigojant dirbti, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis;

- uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais – palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Išaiškinti V. G., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Išaiškinti V. G., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, taip pat paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (kaltinamajam – nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos) gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Martyna Verbiejė