Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo 2014 m. rugsėjo 18 d. sudaryta ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo pardavimo sutartis Nr. 64-98-IL-2134 tarp Marijampolės AVPK ir Uždarosios akcinės bendrovės „Geliuksus“ (toliau - ir Sutartis). Atkreipė dėmesį, kad už parduodamų paslaugų kokybės atitikimą Lietuvos Respublikos standartams atsakomybė buvo nustatyta UAB „Geliuksus“. Maistas telefonu užsakomas iš UAB „Geliuksus“ kiekvienu konkrečiu atveju, kaip tai numato Sutarties 4.4 punktas - t. y. maistas užsakomas pagal tuo metu esančių ilgalaikio sulaikymo patalpose sulaikytų asmenų skaičių. Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK sulaikyti asmenys, tame tarpe ir pareiškėjas, buvo maitinami pagal UAB „Geliuksus“ maitinimo valgiaraštį. Bendrovė sutartimi yra įsipareigojusi, kad tiekiamas maistas turi atitikti Lietuvos Respublikos maisto įstatymo, Lietuvos higienos normos HN 15:2055 „Maisto higiena“ ir kitų teisės aktų reikalavimus (Sutarties 3.7 punktas), todėl laikytina, kad jos tiekiamas maistas ginčo laikotarpiu turėjo atitikti nustatytas mitybos normas. Be to, skundų ar pretenzijų dėl šios bendrovės tiekiamo maisto nebuvo gauta. Duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu būtų nesilaikoma sutartinių įsipareigojimų ar Maisto higienos normų reikalavimų dėl maisto kokybės ir kiekio, nėra. Taip pat, duomenų, kad pareiškėjas būtų negavęs tinkamo maitinimo nustatytu laiku nėra. Pareiškėjo teiginys, kad maitinimas neatitiko teisės aktų reikalavimų vertintinas kaip neatitinkantis tikrovės. Visų aukščiau išvardintų reikalavimų dėl sulaikytų asmenų maitinimo pareiškėjo laikymo areštinėje laikotarpiais, kaip ir šiuo metu, buvo laikomasi. Nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo nusiskundimų dėl sveikatos neužfiksuota. Taip pat nėra užfiksuota duomenų, kad galimai netinkamos sąlygos sulaikymo patalpose ar netinkamas maitinimas būtų turėję poveikį fizinei ar psichinei pareiškėjo sveikatai. Be to, pats pareiškėjas tai patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė.

Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo tvarka reglamentuota Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintoje Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijoje (toliau – ir Instrukcija) nenustatyta, kad asmenims, laikomiems ilgalaikio sulaikymo patalpose, privalo būti organizuojami pasivaikščiojimai ar nustatyti pasivaikščiojimų kiemelių ir jų įrengimo reikalavimai. Pažymėjo, kad nei Instrukcija, nei kiti teisės aktai nereglamentuoja ventiliacijos, dušų įrengimo, sanitarinio mazgo reikalavimų ilgalaikio sulaikymo patalpose, tačiau asmenys šiose patalpose neturi būti laikomi ilgiau kaip 48 valandas. Tuo pačiu Instrukcijoje nenumatyta, jog asmenims laikomiems ilgalaikio sulaikymo patalpose, turi būti suteikta galimybė nusimaudyti duše. Jurbarko r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose įrengtas mechaninis vėdinimas bei atsidarantys langai, todėl pareiškėjo teiginys dėl nemalonaus kvapo yra deklaratyvaus pobūdžio. Visiškai nepagrįstais pareiškėjo teiginiais laikytina ir tai, kad Jurbarko r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo nešvaru bei lovų čiužiniai nešvarūs, nedezinfekuoti ir tvyrojo nemalonus kvapas. Marijampolės AVPK ir jo padaliniams skalbimo paslaugas, įskaitant patalynės, rankšluosčius skalbimą, nuolat teikė UAB „Aktaja“. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad būtų reiškęs pretenzijas dėl netinkamos patalynės Jurbarko r. PK pareigūnams. Taip pat ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo 2014 m. lapkričio 7 d. sudaryta Vidaus patalpų ir teritorijų valymo paslaugų pirkimo sutartis Nr. 64-ST2-113 tarp Marijampolės AVPK ir UAB „eKopija“. Šia sutartimi nustatoma tvarka ir sąlygos, pagal kurias paslaugų teikėjas įsipareigoja teikti Marijampolės AVPK, įskaitant Jurbarko r. PK, valdomų ir naudojamų patalpų, priskirtų lauko teritorijų valymo paslaugas. Duomenų, kad būtų nesilaikoma aukščiau nurodytų sutarčių sutartinių įsipareigojimų nėra. Patalpose įrengti dienos ir nakties apšvietimai, kurie keičiami rankiniu būdu nustatytu laiku arba asmeniui paprašius.

Abstrakčiais ir deklaratyviais laikytini pareiškėjo teiginiai apie tai, kad ilgalaikio sulaikymo patalpose pareiškėjas, atliekant jam gamtinius reikalus, buvo stebimas. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-492 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų (toliau – ir Reikalavimai) 33.15 punkte numatyta, kad uždarytų asmenų elgesiui stebėti įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros ir pamainos pareigūnams sudaromos sąlygos nuolat stebėti uždarytų asmenų elgesį, kurios neturi fiksuoti sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų. Šio Reikalavimų punkto nuostatų laikomasi - t. y. sulaikymo patalpa yra stebima vaizdo stebėjimo įrenginiu arba pareigūnų, tačiau sanitarinis mazgas yra atskirtas pertvara bei įrengtas patalpos kampe, todėl sanitarinio mazgo ir praustuvo buvimo vieta į stebėjimo zoną nepatenka. Taigi, atsakovas laikėsi teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės. Duomenų, kas atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis taip pat nėra. Užfiksuotų duomenų (tarnybinių patikrinimų ar pan.), kad pareiškėjas Jurbarko r. PK patyrė ypatingą, visuomenei nepriimtiną pareigūnų elgesį nėra. Būdamas Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK, ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas nei karto nesikreipė su skundais ar prašymais į pareigūnus dėl jo manymu netinkamų laikymo sąlygų ir maitinimo. Pažymėjo, kad pareiškėjas ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo laikomas atskirais, neilgais periodais - t. y. 2015 metų ginčo laikotarpį 3 kartus iki 48 valandų.

Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, 2015-2016 metais periodiškai laikant jį netinkamomis sąlygomis Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose.

Teismas pabrėžia, kad valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant 3 būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas, atsižvelgdamas į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl tokio pobūdžio bylose taikytinų aktų (LVAT 2018 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1563-492/2018), šioje byloje vadovaujasi ginčo teisinius santykius reglamentuojančia Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtinta Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcija ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-492 patvirtintais Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimais (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 5-V-263 redakcija, toliau – ir Reikalavimai) (b. l. 72-80).

Pagal Instrukcijos 41.2 punktą (nuo 2015 m. birželio 12 d. galiojančios redakcijos 47.2. punktą) į ilgalaikio sulaikymo patalpas gali būti uždarytas asmuo, laikinai pristatytas procesiniams veiksmams iš policijos areštinės, kitų laisvės atėmimo vietų, kol neatliekami procesiniai veiksmai arba atlikus procesinius veiksmus, iki tol, kol asmuo bus išvežtas, bet ne ilgiau kaip 48 valandas. Atsakovo atstovas pateikė duomenis, kad pareiškėjas į Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpas buvo pristatytas iš Kauno AVPK areštinės procesinių veiksmų atlikimui baudžiamojoje byloje ir buvo laikomas nuo 2015 m. gegužės 25 d. 16.40 val. iki gegužės 27 d. 9.50 val., nuo 2015 m. birželio 1 d. 13.15 val. iki birželio 3 d. 10.20 val., nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. 18.00 val. iki rugsėjo 17 d. 11.30 val. Pareiškėjas nekelia ginčo dėl atsakovo nurodytų jo laikymo Jurbarko r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose terminų, o teismas neturi pagrindo abejoti į bylą pateiktais atsakovo oficialiais duomenimis (b. l. 16), todėl šioje byloje bus vertinami aukščiau paminėti pareiškėjo buvimo Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose laikotarpiai.

Reikalavimų 33 punkte nurodyta, kad ilgalaikio sulaikymo patalpoje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio atskiriamąja pertvara. Sanitariniame mazge įrengiama metalinė praustuvė ir grindyse montuojamas unitazas (33.6 punktas); virš durų įrengiama niša apšvietimui (niša neturi būti didesnė nei 15 x 15 cm) ir vaizdo stebėjimo kamerai (vaizdo stebėjimo kameros vieta gali būti pasirinkta ir kita) (33.9 punktas); uždarytų asmenų elgesiui stebėti įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros, kurios neturi fiksuoti sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų (33.15 punktas). Reikalavimų 33.12 punkte nurodyta, jog ilgalaikio sulaikymo patalpoje įrengti langus neprivaloma, bei nėra numatyti reikalavimai dėl ventiliacijos sistemos įrengimo. Instrukcijos 40 punkte (nuo 2015 m. birželio 12 d. galiojančios instrukcijos redakcijos 46 punkte) nurodyta, kad ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomiems asmenims, kai numatoma juos laikyti 24 ar daugiau valandų, turi būti išduodamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės), taip pat paklodės, užvalkalai, rankšluosčiai.

Pareiškėjo argumentu, kad Marijampolės AVPK. Jurbarko r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose nebuvo ventiliacijos, langai neatsidarė paneigia atsakovo pateiktas 2017 m. gruodžio 6 d. tarnybinis pranešimas Nr. 64-PR2-13579 (b. l. 16), kuriame nurodyta, kad ilgalaikio sulaikymo patalpose yra įrengti langai į lauką, langus atsidaro patys patalpinti asmenys, norėdami ventiliuoti patalpas.

Dėl pareiškėjo nusiskundimo, kad kamerose nebuvo karšto vandens, pažeidimas nenustatytinas, kadangi teisės aktai nenumato, kad ilgalaikio sulaikymo patalpose turi būti įrengta karšto vandens tiekimo sistema.

Pareiškėjas taip pat skundėsi ir dėl to, kad Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK nėra įrengta pasivaikščiojimo kiemelių, dušų. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato dušų įrengimo ilgalaikio sulaikymo patalpose, taip pat nenustatyta, kad asmenims, laikomiems ilgalaikio sulaikymo patalpose privalo būti organizuojami pasivaikščiojimai. Šiuo atveju atsižvelgtina į ilgalaikio sulaikymo patalpų specifiką ir tai, kad jose asmenys laikomi ne ilgiau nei 48 valandas. Pareiškėjas Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo laikomas tris kartus po maždaug 2 paras. Taigi, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjas, pakankamai trumpą laikotarpį neturėjęs galimybės išeiti į lauką pasivaikščioti ir neturėdamas galimybės nusprausti duše patyrė neturtinę žalą.

Instrukcijos (akto redakcija, galiojusi iki 2015 m. birželio 12 d.) 42.1. punktas nustatė, kad asmenims, laikomiems ilgalaikio sulaikymo patalpose, turi būti užtikrinta jų teisė tinkamai maitintis. Budėtojas ar kitas įgaliotas asmuo turi imtis priemonių nustatytu laiku duoti ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomiems asmenims tinkamai paruoštą maistą, kurio kokybė ir kiekis turi atitikti mitybos ir higienos reikalavimus. Pagal Instrukcijos 42.2. punktą asmenys maistą gauna nemokamai pagal fiziologines mitybos normas, kurias nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Valgiaraštį sudaro maistą teikianti įmonė. Vadovaujantis Instrukcijos 42.3. punktu asmenys, laikomi policijos ilgalaikio sulaikymo patalpoje, maitinami 3 kartus per dieną (maitinimo intervalai, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi viršyti 7 valandų). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir nuo 2015 m. birželio 12 d. galiojančios Instrukcijos redakcijos 48.1 - 48.3. punktuose.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad asmenų laikomų Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK maitinimą organizuoja UAB „Geliuksus“ pagal 2014 m. rugsėjo 18 d. sutartį Nr. 64-98-IL-2134 (toliau – Sutartis) (b. l. 17-20), kurios objektas – maitinimo paslaugos. Taigi, vadovaujantis Instrukcijos 48.2. punktu, valgiaraščio sudarymas yra UAB „Geliuksus“, kuri yra maistą teikianti įmonė, pareiga. Instrukcija nereglamentuoja, kokie patiekalai turi būti įtraukti į valgiaraštį, todėl pareiškėjo argumentai dėl to, kad pagal įstatymus per pusryčius priklauso košė, balta duona, arbata, per pietus priklauso sriuba, antras patiekalas, salotos, duona ir kompotas, vakarienei taip pat košė, duona, arbata, išskirtinais atvejais ir salotos, atmestini kaip nepagrįsti. Iš pateiktų UAB „Geliuksus“ ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomų asmenų maitinimo 2015 m. gegužės 25 d., 2015 m. birželio 1 d., 2015 m. rugsėjo 15 d. valgiaraščių (b. l. 47-48) matyti, kad maitinimas Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK organizuojamas 3 kartus per dieną, dienos maisto kaloringumas svyruoja nuo 2254 iki 2265 kalorijų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 yra patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Šiuo nutarimu nustatytos fizio­loginės mitybos normos nedirbantiems vyrams, kur nurodyta, kad fiziologinė norma laikomam kardomojo kalinimo ar ir laisvės atėmimo vietose nedirbančiam vyrui yra 2298 kcal. Taigi, maisto kaloringumas nevisiškai atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą fiziologinę mitybos normą. Tokiu būdu pripažintina, kad laikant pareiškėją Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą fiziologinę mitybos normą.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų dvasinius ir emocinius išgyvenimus, sukrėtimus, depresiją, orumo pažeminimą. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų sąlygų Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniu mazgu ir neužtikrinant tinkamo maitinimo gyveno neilgą laikotarpį (apie 6 paras), pareiškėjo teisių pažeidimas nebuvo nepertraukiamas, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais teiginiais: pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo buvo pažeistas jo privatumas, tačiau konkrečių duomenų apie tai, kad Jurbarko r. PK pareigūnai ar kiti kamerose buvę asmenys stebėjo pareiškėją jam naudojantis sanitariniu mazgu, pareiškėjas nepateikė, tokių duomenų byloje taip pat nenustatyta, pareiškėjui teikiamo maisto kaloringumas nuo nustatytos fiziologinės mitybos normos skyrėsi nežymiai, be to, pareiškėjas šiais aspektais atsakovui nesiskundė. Byloje nėra duomenų, kad Jurbarko r. PK pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų suimtųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas kankinančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis.

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, tinkamo maitinimo neužtikrinimo), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą; 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimui dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pareiškėjui būnant Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo pažeista jo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu bei teisė į tinkamą maitinimą, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 4 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad 2015 m. gegužės 25-27 d., 2015 m. birželio 1-3 d., 2015 m. rugsėjo 15-17 d. buvo pažeista A.G. teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu bei teisė į tinkamą maitinimą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate.

Pareiškėjo A.G. reikalavimą dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.