- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-12
- Bylos Nr.
- 1A-135-354/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00392-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Gražvydas Poškus, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- S. Z.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Z. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo S. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš S. Z. G. P. priteista 30 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
S. Z. nuteistas už tai, kad 2015 m. liepos 22 d., apie 00.20 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vandališkais veiksmais, tyčia kumščiu išdaužė G. P. buto durų stiklą, apgadino medžio apdailą, padarydamas nukentėjusiajam G. P. 30 Eur turtinę žalą, ir įžūliu elgesiu – mesdamas puodą į G. P. ir pataikydamas jam į ranką ir į galvą sukėlė nukentėjusiajam G. P. fizinį skausmą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. Z. prašo jį išteisinti, kadangi nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, jis nepadarė. Apeliantas nurodo, jog jis yra nekaltas, su juo norima susidoroti, nes paskirta laisvės atėmimo bausmė.
Teismo posėdyje nuteistojo S. Z. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Nuteistasis S. Z. pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 284 str. 1 d., tvirtindamas, kad nusikaltimo nepadarė. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie apelianto skundo teiginiai pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinti tik kaip S. Z. siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, pripažindamas S. Z. kaltu, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Pažymėtina, kad apylinkės teismas nuosprendyje motyvuotai nurodė, kodėl netiki nuteistojo S. Z. parodymais, kad jis nusikaltimo nepadarė. Nuteistojo S. Z. versija, jog jis tą vakarą buvo (duomenys neskelbtini) (1 t., 147 b. l.), buvo paneigta nuosekliais liudytojų V. G., L. K., S. L. parodymais, jog jie įvykio vakarą gėrė kartu su S. Z. (duomenys neskelbtini) kaime (1 t., 146–147 b. l.). Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo S. Z. parodymai nebuvo nuoseklūs – iš pradžių jis nurodė, kad 2015 m. liepos 21 d, apie 5 val., grįžo į namus ir ten visą laiką buvo (1 t., 16 b. l.), o vėliau teigė, kad įvykio vakarą buvo (duomenys neskelbtini) – priešingai nei nukentėjusiojo parodymai, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs (1 t., 9, 20, 37, 145–146 b. l.), jis (nukentėjusysis) dar tą pačią naktį kreipėsi į policiją dėl S. Z. neteisėtų veiksmų (1 t., 9 b. l). Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojo V. G. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad S. Z. įvykio vakarą norėjo eiti pas nukentėjusįjį G. P., kad jis nuteistąjį atkalbinėjo, kad jiems grįžtant namo S. Z. kažkur nuėjo, tada išgirdo dūžtant stiklą, o jam einant namo, S. Z. jį pralenkė (1 t., 146 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. G. aplinkybes buvo nurodęs dar detaliau, t. y., kad S. Z. nuėjo pas G. P., tada jis (V. G.) išgirdo kaip dūžta stiklas, vėliau S. Z. pro jį prabėgo nieko nesakęs (1 t., 48–49 b. l.). Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai V. G., L. K., S. L. turėtų pagrindą apkalbėti S. Z. (tokių duomenų apeliaciniame skunde nepateikė ir nuteistasis), todėl nesiremti nuosekliais ir logiškais šių asmenų parodymais teismui nebuvo pagrindo. Taigi, apylinkės teismas S. Z. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pagrindė įvertinęs ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, visus įrodymus palygino tarpusavyje ir pagrįstai pripažino, jog šių duomenų pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Toks įrodymų vertinimas ir skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka BPK 20 str. 5 d., 301 str. 1 d., 305 str. išdėstytus reikalavimus.
Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. Z. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, atsižvelgė į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Taigi, apylinkės teismas, skirdamas S. Z. bausmę, BK 54 str. įtvirtintų nuostatų nepažeidė.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, išteisinti apeliantą, kaip jis prašo apeliaciniu skundu, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo S. Z. apeliacinį skundą atmesti.