Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus (toliau – ir VGTPT Išteklių administravimo skyrius) teikimą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2024 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-600-1218/2024, S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudos bausme. Be to, minėtu nuosprendžiu S. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams; 2) automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 2 020 Eur, konfiskavimas.

2024 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-505-1121/2024, S. B. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Minėta apygardos teismo nutartimi patikslintas 2024 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatant, kad S. B., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimą, numatantį, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, šio reikalavimo nevykdė: 2023 m. liepos 11 d. nuo tiksliai nesustatyto laiko ir vietos iki 12.30 val., Vilniuje, Pilkalnio g. 3 esančios „Moki-veži“ parduotuvės, vairavo motorinę transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po ko policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius, negalėjimą eiti pėda po pėdos, taip pat 13.57 val. pirmu tikrinimu nustačius, kad jo iškvėptame ore yra 2,61 promilės etilo alkoholio koncentracija, nevykdė teisėtų jį sulaikiusių pareigūnų reikalavimų išpūsti orą į alkotesterį, siekiant patikrinti jo blaivumą antrą kartą, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo. Kita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio dalis palikta galioti.

2024 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta 2024 m. gruodžio 18 d. VGTPT Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2024-12989 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 1-3). Minėtoje pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2024 m. gruodžio 4 d. gavo advokato Stanislavo Nalivaikos prašymą Nr. ATP-2024-49069 išmokėti užmokestį, teikiant antrinę teisinę pagalbą S. B. pagal 2024 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. KTS-2024-06062. Vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių parvirtinimo“, 14.2.3. punktu (-ais), valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 170,84 Eur.

2024 m. gruodžio 31 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra ir nuteistasis S. B. e. pranešimais informuoti apie Vilniaus miesto apylinkės tesime gautą teikimą, jo nagrinėjimo datą ir teisę pateikti atsiliepimus iki 2025 m. sausio 13 d. (b. l. 4-7). S. B. atsiliepimas gautas 2025 m. sausio 17 d. S. B. atsiliepime nurodoma, kad VGTPT paskirtas advokatas Stanislovas Nalivaika byloje apeliacinio skundo nerašė, jo dalyvavimas buvo formalus, užtikrinantis baudžiamojo proceso reikalavimus. S. B. atsiliepime prašoma VGTPT prašymo netenkinti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. BPK 361 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-505-1121/2024, 2024 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-600-1218/2024, iš dalies pakeistas, patikslinant nuosprendžio aprašomosios dalies įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismo patikslintos aplinkybės iš esmės neturėjo jokios reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės paskyrimui, todėl kita minėto nuosprendžio dalis palikta galioti be pakeitimų.

Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, 2024 m. spalio 10 d. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, paskyrė S. B. gynėją advokatą Stanislovą Nalivaiką. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Šiuo atveju gynėjo dalyvavimas buvo privalomas ir jo paskyrimas nepriklausė nuo S. B. valios.

BPK 106 straipsnio 2 dalies nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinio teismo nutartys bylose Nr. 2K-374/2012, Nr. 2K-520-303/2015) ir kt.

2024 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu S. B., be kita ko, paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda ir automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 020 Eur, konfiskavimas, atkreiptinas dėmesys, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 170,84 Eur, S. B. yra darbingo amžiaus, dirbantis, SODROS duomenimis nuteistasis dirba UAB „V.“, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal jo skundą, kuris buvo tenkintinas iš dalies. Nepaisant to, VGTPT gynėjas parinktas Vilniaus apygardos teismo iniciatyva, gynėjo dalyvavimas apeliaciniame procese buvo labiau formalus, S. B. nereiškė pageidavimo dėl gynėjo dalyvavimo.

Taigi, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, o taip pat BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas sprendžia, kad VGTPT Išteklių administravimo skyriaus teikimas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106, 361-302, 364 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymo dėl 170,84 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš S. B., baudžiamojoje byloje Nr. 1A-505-1121/2024.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.