- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-18
- Bylos Nr.
- e2A-511-613/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE, Lietuvoje
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Baltic Underwriting Agency“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1696-793/2020 pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Baltic Underwriting Agency“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – ERGO), kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Baltija“ priteisti 2 331,41 Eur nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jis su draudėja J. B. sudarė draudimo sutartį Nr. 710-301-14924 (toliau – Draudimo sutartis), kurios pagrindu buvo apdraustos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Draudimo sutarties pagrindu ieškovas kompensavo draudėjai 2 331,41 Eur dydžio nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl 2017 m. lapkričio 13 d. įvykusio vandens pratekėjimo pro nesandarų lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdį. Daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo namas), administratorė – atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“, kuri atsakinga už įvykio metu kilusius nuostolius. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką pereina teisė (regreso tvarka) reikalauti išmokėtų sumų grąžinimo iš atsakingo už žalą asmens, šiuo atveju – daugiabučio namo administratorės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir, be kita ko, priteisė iš atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“ 2 331,41 Eur turtinės žalos atlyginimo, 6 procentus metinių procesinių palūkanų ir 45,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo ERGO naudai.
4. Teismas nustatė, kad Butas nuosavybės teise priklauso J. B., kuri su ieškove sudarė Draudimo sutartį. 2017 m. lapkričio 13 d. dėl įvykusio vandens pratekėjimo pro nesandarų lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdį, nukentėjo draudėjai priklausantis Butas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė draudėjai išmokėjo 2 331,41 Eur draudimo išmoką (2 003,81 Eur už apgadintą nekilnojamąjį turtą, 327,60 Eur už apgadintus baldus). Ginčo namo bendro naudojimo patalpų ir objektų administratore yra atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ (buvęs pavadinimas UAB „Jūros būstas“).
5. Teismas konstatavo, kad byloje pateikti duomenys bei liudytojų parodymai patvirtina, kad žala Butui kilo dėl name esančio lietaus nuotekų kanalizacijos stovo, kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnį ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalį priklauso visiems Ginčo namo bendrasavininkams, trūkumų.
6. Teismas taip pat nustatė, jog atsakovės pateiktame 2017 m. lapkričio 3 d. statinio apžiūros akte nurodyta, kad Ginčo namo lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdynas vietomis remontuotas, vamzdyno būklė patenkinama. Atsakovė 2017 m. lapkričio 23 d. bute Nr. 26 atlikusi apžiūrą nustatė, kad bendro naudojimo lietaus nuotekų vamzdyno stovas buvo remontuotas, atlikti remonto darbai su defektais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad iki 2017 m. lapkričio 23 d. vykusios lietaus nuotekų kanalizacijos stovo apžiūros, namo administratorė būtų nustačiusi atliktų stovo remonto darbų defektus, nors šią pareigą atsakovė turėjo. Atsakovė teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių nuolatinę ir nepertraukiamą viso lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdyno, įskaitant ir ginčo stovo, priežiūrą, ko pagrindu 2017 m. lapkričio 3 d. statinio apžiūros akto 6 dalis, kurioje nurodyta, kad lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdyno būklė yra patenkinama, vertintina, kaip prieštaringa ir nepatikima.
7. Teismas konstatavo, kad atsakovė turi pareigą tiesiogiai ir nepertraukiamai vykdyti administruojamo pastato bendrojo naudojimo patalpų ir objektų priežiūrą, o vien tai, kad namo bendro naudojimo lietaus nuotekų kanalizacijos stovas yra namo bendrasavininkams nuosavybės teise priklausančiuose butuose, nepanaikina atsakovės pareigos tinkamai prižiūrėti bendro naudojimo objektus. Atsakovė teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad lietaus nuotekų kanalizacijos stovo priežiūra buvo vykdyta tinkamai. Taip pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių atsakovės dėtas pastangas dar prieš įvykį patekti į butą ir užtikrinti tinkamą objekto techninį stabilumą. Atsakovė namo bendrasavininkams teikia atlygintines Ginčo namo bendro naudojimo patalpų ir objektų priežiūros paslaugas, taigi, už lietaus nuotekų kanalizacijos stovo priežiūrą namo bendrasavininkai atsakovei mokėjo pinigines lėšas.
8. Teismas pažymėjo, kad pagal 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintas Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatas bei pagal įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1067 patvirtintą Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau – Reglamentas STR 1.12.05:2010) 5 punkto, 7 punkto, 8 punkto, 9 punkto nuostatas atsakovė turėjo pareigą vykdyti tinkamą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų ir objektų priežiūrą, šiuo konkrečiu atveju, nepertraukiamai, nuolatos techniškai prižiūrėti namo lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdyną, siekiu užtikrinti inžinerinio objekto stabilumą, esant lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdyno nesandarumams, trūkumams ar kitiems nustatytiems defektams, juos kuo skubiau pašalinant. Įvykio metu privalomieji reikalavimai buvo nustatyti Reglamente STR 1.12.05:2010, pagal kurio priedo 1.1.1. punkto nuostatas namo būklės nuolatinis stebėjimas atliekamas periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, - ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį, vizualiai apžiūrint namo pagrindines konstrukcijas, fiksuojant (įskaitant fotografavimą) pastebėtus defektus, numatant priemones jiems šalinti, tikrinant gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklę, bendrojo naudojimo patalpų fizinę ir sanitarinę būklę, fiksuojant ir vertinant gyventojų pranešimus apie pastebėtus konstrukcijų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus, kas priskiriama daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams. Apdraustas Butas buvo užlietas dėl lietaus nuotekų kanalizacijos stovo, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, nestabilumo. Vien aplinkybė, jog atsakovė galbūt neturėjo galimybės įprastai patekti į Ginčo namo bendrasavininkams nuosavybės teise priklausančias patalpas, kuriose ir yra bendro naudojimo lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdynas, nepanaikina jos pareigos vykdyti nepertraukiamą minėto objekto techninę priežiūrą. Šiuo pagrindu atsakovė savo neveikimu (pasyviu objekto priežiūros vykdymu) sąlygojo ieškovei atsiradusią žalą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas skundžiamame sprendime pasisakydamas dėl bendro naudojimo patalpų ir objektų administratoriaus pareigų iš esmės rėmėsi ginčo įvykio metu nebegaliojusiu Reglamentu STR 1.12.05:2010, dėl ko teismas galėjo padaryti nepagrįstas išvadas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-971 pagrindu Reglamentui STR 1.12.05:2010 netekus galios, bendrojo naudojimo objektų administratorius nebeturėjo teisinio ir faktinio pagrindo priimti sprendimų dėl esminių statinio reikalavimų neatitinkančių, tačiau grėsmės nekeliančių bendrojo naudojimo objektų, įskaitant, lietaus nuotekų vamzdynų, remonto, juolab panaikinus Reglamentą STR 1.12.05:2010 iš esmės nebeliko privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų teisinio reglamentavimo.
9.2. Atsakovės vertinimu, nesant jos neteisėtų veiksmų neegzistuoja ir priežastinis ryšys, tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių. Žala šiuo atveju buvo nulemta nenustatytų asmenų (galbūt buto Nr. 26 savininko ar jo pasitelktų asmenų) bute Nr. 26 netinkamai atliktų vamzdynų guminės jungties keitimo darbų ir neįprastai daug per trumpą laiką iškritusių kritulių sąveikos. Tai, kad atsakovė, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė, bei paskirtas pastato techninis prižiūrėtojas iki ginčo įvykio nepastebėjo bute Nr. 26 neteisėtai ir netinkamai atliktų vamzdynų keitimo darbų, kurie faktiškai buvo uždengti stacionaria danga, yra akivaizdžiai teisiškai pernelyg nutolę nuo išsiliejimo padarinių.
9.3. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, tačiau ieškovas į bylą nepateikė nei vieno dokumento, kuris patvirtintų, jog ieškovė išmokėjo žalos sumą nukentėjusio buto savininkui.
10. Ieškovas Ergo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas nustatė visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad pastaroji neįgyvendino jai teisės aktų nustatytų pareigų – tinkamai neprižiūrėjo daugiabučio namo bendro naudojimo lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdyno, dėl šių atsakovės pareigų nevykdymo, ieškovė patyrė 2 331,41 Eur žalą. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų – neveikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes, būtent, dėl atsakovės neveikimo įvyko draudiminis įvykis ir atsirado žala.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis
13. Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų ir objektų administratoriui (ne)taikytinos civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens butui padarytos žalos.
Faktinės bylos aplinkybės
14. Pagal ieškovo ERGO ir draudėjos J. B. 2017 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą Draudimo sutartį 6 000 Eur sumai buvo apdraustas J. B. priklausantis Butas nuo šių draudžiamųjų įvykių: ugnies, stiklo dužimo, vandens, elektros įtampos svyravimų bei trečiųjų asmenų tyčinės veikos (I t., e. b. l. 4). 2017 m. lapkričio 13 d. Defektinis aktas, 2017 m. lapkričio 14 d. Statinio apžiūros aktas, 2017 m. lapkričio 21 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas su fotonuotraukomis (I t., e. b. l. 6; II t. e. b. l. 3-6) patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 13 d. buvo aplietas Butas. Žalos atsiradimo priežastis – nesandarus lietaus nuotekų vamzdynas. Ginčo namo bendro naudojimo patalpų ir objektų administratore yra atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ (buvęs pavadinimas UAB „Jūros būstas“).
15. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas į bylą nepateikė nei vieno dokumento, kuris patvirtintų, jog ieškovas išmokėjo žalos sumą nukentėjusio buto savininkui. Tačiau ieškovas ERGO, vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartį, į bylą pateikė 2017 m. gruodžio 13 d. bankinių pavedimų išrašus, kurie patvirtina, kad ieškovas ERGO J. Brasiūnienei už aplietą Butą iš viso išmokėjo 2 331,41 Eur draudimo išmoką (2 003,81 Eur už apgadintą nekilnojamąjį turtą, 327,60 Eur už apgadintus baldus).
Dėl ginčo esmės
16. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai).
17. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).
18. Jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012).
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė yra Ginčo namo, kuriame įvyko draudiminis įvykis, administratorė. CK 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.
20. Pagal Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. gruodžio 1 d.), reglamentavimą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (4.3 punktas). Administratorius, be kitų pareigų, privalo nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas), jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).
21. Nors atsakovė apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės, kaip Ginčo namo administratorės, civilinės atsakomybės klausimą, vadovavosi Reglamentu STR 1.12.05:2010, kuris neteko galios nuo 2017 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymui Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas STR 1.07.03:2017), t. y. pirmosios instancijos teismas vadovavosi Reglamentu STR 1.12.05:2010, kuris nebegaliojo draudžiamojo įvykio metu. Tačiau priešingai nei teigia atsakovė, įsigaliojus Reglamentui STR 1.07.03:2017, jos, kaip Ginčo namo administratorės, pareiga tinkamai prižiūrėti Ginčo namą neišnyko. Tiek Reglamente STR 1.12.05:2010, tiek draudžiamojo įvykio metu galiojusiame Reglamente STR 1.07.03:2017 nurodyta privalomųjų reikalavimų gyvenamųjų namų administratoriui visuma yra identiška – išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus, gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, užtikrinti, kad nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai, nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (Reglamento STR 1.12.05:2010 5, 6 punktai; Reglamento STR 1.07.03:2017 84, 85 punktai). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas, be kitų veiksmų atlikimo, užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (Reglamento STR 1.12.05:2010 7 punktas; Reglamento STR 1.07.03:2017 86 punktas). Gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas (daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus), paskirdamas gyvenamojo namo techninį prižiūrėtoją (Reglamento STR 1.12.05:2010 19 punktas; Reglamento STR 1.07.03:2017 98 punktas). Reglamento STR 1.12.05:2010 priede bei Reglamento STR 1.07.03:2017 6 priede nurodytas daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas, kurio 1.1.8 punkte nurodyta, kad vienas iš bendro pobūdžio organizacinių ir tvarkomųjų darbų yra stogo ir lietaus nuotekų sistemos priežiūra (stogo dangos pratekėjimų lokalizavimas, plokščių stogų prijungimų prie vertikalių paviršių sandarinimas, įlajų, latakų, lietvamzdžių ir kitų lietaus nuotekų sistemos dalių pralaidumo ir sandarumo tikrinimas ir profilaktinis valymas, ant stogo susikaupusių šiukšlių, vandens, sniego ir varveklių šalinimas). Be to, minėtame priede numatyta, kad namo būklės nuolatinis stebėjimas turi būti atliekamas periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, – ne rečiau kaip kartą per du mėnesius), o sezoninės apžiūros organizuojamos pasibaigus šildymo sezonui bei rudenį.
22. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra Ginčo namo administratorė, o Butas buvo aplietas dėl nesandaraus lietaus nuotekų vamzdyno. Atsižvelgiant į tai, kad už lietaus nuotekų sistemos priežiūrą atsakinga atsakovė, vadovaujantis nutarties 19-21 punktais, atsakovė turėjo pareigą vykdyti minėto bendrojo naudojimų objekto priežiūrą, užtikrinti jų sandarumą. Nors atsakovės pateiktame 2017 m. lapkričio 3 d. statinio apžiūros akto 6 punkte nurodyta, kad Ginčo namo lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdynas vietomis remontuotas, vamzdyno būklė patenkinama, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šis statinio apžiūros aktas yra prieštaringas ir nepatikimas, nes atsakovės atstovai tik 2017 m. lapkričio 23 d. bute Nr. 26 atlikę apžiūrą nustatė, kad bendro naudojimo lietaus nuotekų vamzdyno stovas buvo remontuotas, atlikti remonto darbai su defektais, t. y. šios aplinkybės leidžia spręsti, kad būtent lietaus nuotekų sistemos, einančios per Ginčo namo butus, priežiūra iš tikrųjų nebuvo vykdoma arba buvo vykdoma netinkamai. Nors atsakovė apeliaciniame skunde bando Buto užliejimo kaltę perkelti buto Nr. 26 savininkams dėl netinkamai atliktų vamzdynų guminės jungties keitimo darbų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nepašalina atsakovės pareigos tinkamai organizuoti namo techninę priežiūrą. Atsakovė byloje nėra pateikusi jokių kitų duomenų, kurie galėtų pagrįsti, kad ji tinkamai atliko savo pareigas prižiūrėti ir rūpintis bendrojo naudojimo objektais, įskaitant ginčo lietaus nuotekų vamzdį.
23. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė netinkamai vykdė savo kaip administratorės pareigą organizuoti namo techninę priežiūrą, todėl esant visų minėtų aplinkybių visumai darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai.
24. Nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kad Buto užliejimas įvyko dėl lietaus nuotekų sistemos defektų, atsakovė nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą bendrojo naudojimo objekto – lietaus nuotekų sistemos – priežiūrą, kad nekiltų žalą galintis padaryti įvykis, elgėsi nerūpestingai, todėl yra pagrindas konstatuoti egzistuojant priežastiniam ryšiui tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Esant visų nustatytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir klaidingai vadovavosi draudžiamojo įvykio metu jau nebegaliojančiu Reglamentu STR 1.12.05:2010, tačiau iš esmės tinkamai įvertino visus pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, teisingai taikė žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, nustatė visas būtinas civilinei atsakomybei kilti sąlygas (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai), priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.
27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.