Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje

K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2005 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams; Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pakeistas 2005 m. sausio 28 d. nuosprendis, paskirta bausmė – areštas 90 parų; 2) 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. (2 veikos), 284 str. 1 d., 140 str. 2 d., 150 str. 4 d. laisvės atėmimu 8 metams; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu veika iš BK 140 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. perkvalifikuota į 284 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 165 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Z. 2014 m. sausio 21 d., apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,68 promilės), be jokio pagrindo įsiveržė į G. S. B. priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir vartodamas necenzūrinius žodžius, be jokios priežasties dešine ranka smogė G. S. B. į veidą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, po ko buvo išvytas iš buto, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis vėl grįžo į minėtą butą ir vartodamas necenzūrinius žodžius, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų rankomis smogė G. S. B. į veidą, bei kitas kūno vietas ir sukėlė jam fizinį skausmą, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis daužė minėto buto duris, dėl to iš buto išėjus M. S., koridoriuje jai spyrė į veidą bei sudavė nenustatytą kiekį kartų rankomis, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai M. S. poodines kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, kairės akies vokuose, kairiame skruoste, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, poodinę kraujosruvą nugaros dešinėje pusėje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, o nukentėjusiajam G. S. B. sukėlė fizinį skausmą, tokiu įžūliu elgesiu viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą.

K. Z. 2014 m. vasario 12 d., apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,84 promilės), veikdamas kartu su asmeniu, kuriam procesas nutrauktas jam mirus, viešoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, asmeniui, kuriam byla nutraukta, iš chuliganiškų paskatų sudavus vieną kartą kumščiu į nosį nepilnamečiui nukentėjusiajam E. V., plastmasinio žaislinio automato vamzdžiu sudavus nukentėjusiajam E. V. smūgį į kairę akį, tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į galvą ir veidą, K. Z. kumščiu ir keliu sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam į veidą, padarė nukentėjusiajam E. V. nosies kaulų lūžį su nosies deformacija, nubrozdinimą kairės akies vokuose, kraujosruvas dešinės akies vokuose, už kairės ausies, sumušimą pakaušio srityje, galvos smegenų sukrėtimą, visumoje sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų

Kaltinamasis K. Z. kaltu prisipažino iš dalies. Duodamas parodymus paaiškino, kad jo butas yra greta G. S. B.. Jis išgėrinėjo su draugais, G. S. B. ir M. S. – taip pat. Jis su draugais išėjo parūkyti. G. S. B. kažką girtas šūkavo. Su juo susipyko, K. Z. jį įstūmė į kambarį, sudavė porą kartų. Paskui išėjo M. S., pradėjo šūkauti, ką jis padarė. Parūkę grįžo į kambarį, paskui jiems kažkas ėmė spardyti duris. M. S. išbėgo su kruvinu pirštu, nes kažkas jai prispaudė pirštą durimis. Ji pribėgo, ėmė kaltinti K. Z., kad jis spardė duris. Paskui vėl susipyko, jis sudavė G. S. B., kad ramintųsi. M. S. jis nesudavė, nebent kažkas iš draugų sudavė. Kai ji išbėgo į koridorių, jis ten buvo, nes rūkė. Jiems duris spardė kažkas iš kompanijos, kas, nežino, nes tuo metu buvo namie, tik girdėjo, kad spardė. Jis išėjo, kai M. S. pirštas jau buvo kruvinas. Jam pareiškė pretenzijas, nes jis buvo sudavęs G. S. B.. Nebuvo įsiveržimo, ten durys tiesiog atsidaro. Jis įėjo į butą, nes norėjo išsiaiškinti, kad pirštą ne jis prispaudė. Ne tada buvo prispaustas pirštas.

Nukentėjusioji M. S. paaiškino, kad iki įvykio santykiai su K. Z. buvo geri. Nurodytą dieną jie su G. S. B. gėrė alų. K. šventė su kaimynais. K. Z. kažkas užėjo, jis įlėkė, ėmė mušti G. S. B.. K. Z. pamatė peiliuką ant šaldytuvo, puolė į koridorių, peiliuką iš jo atėmė. Jis atlėkė antrą kartą. Buvo labai girtas, M. S. nežino, ko jam reikėjo. Pradėjo jį vyti, trankyti duris, jis nepasidavė. Jis darydamas duris prispaudė M. S. pirštą. Kai pirštą prakirto, iškvietė policiją. Atvažiavo policija, greitoji. Visi K. draugai stovėjo, šaipėsi. Greitoji atvažiavo, suteikė pagalbą, kad nekraujuotų pirštas. Atėjo R. R., atsinešė alaus, gėrė alų. K. Z. vėl atlėkė, vėl prasidėjo daužymai, dar ir jo draugai prisidėjo. Kai išvažiavo greitoji, jie pradėjo siusti, nebuvo įmanoma susikalbėti. Ėmė daužyti duris kojomis. Durys buvo neužrakintos, nes spyna sugedusi, užrištos raišteliu, buvo lengva atidaryti, dėl to buvo patyčios, jog neturi durų. Paskui, kai kvietė policiją, M. S. buvo koridoriuje, ją K. Z. vaikė, mušė. Pradžioje M. S. buvo su G. S. B. dviese. Durys buvo užrištos virvute. Jos nuomone, K. Z. išgirdo balsus, jam kažkas užėjo. Nieko nesakė, pripuolė, ėmė mušti G. S. B.. Priėjo prie durų, paklausė, ko jis veržiasi, ėmė atstūminėti, nes matė, kad girtas. Durys buvo užsuktos, reikia gerai patraukti, jis su jėga atidarė. Jie norėjo, kad K. Z. išeitų, bet ėmė mušti G. S. B.. Pirmą kartą jis paėmė peiliuką, išėjo, išėjęs į koridorių pradėjo mojuoti, bet vaikinai atėmė. Paskui jie užsidarė, K. Z. vėl ėmė veržtis. Tada jau buvo trise, R. R. atėjo. K. Z. vėl ėmė daužytis, vėl ėmė mušti G. S. B., kliuvo ir kitiems. Jie jį vijo, prasidėjo durų stumdymas. M. S. bandė uždaryti duris, bandė užrišti virvę. Jis stūmė koja ar alkūne. M. S. rišo virvę toje vietoje, kur rankena, kišo į tarpą, nes rišo virvę, tada trenkėsi durys. Pagarsinus nukentėjusios parodymus, t.1, b. l. 24, ji nurodė, kad teisme viską geriau atsimena. K. Z. supyko, kad ji iškvietė policiją, norėjo išmesti ją pro langą, ji gavo smūgių į veidą. Alkoholį ji tą dieną vartojo. K. Z. buvo užėjęs tris kartus. K. Z. trenkė duris, nes turbūt nematė jos piršto, jeigu matytų, nebūtų trenkęs durų. Jis nematė, kad ten jos pirštas. Viskas buvo popiet, vakarop. Ji pykdavosi su K. Z. broliu, bet ne su juo. Iš lauko kažkas spardė duris, buvo K. draugai. Ji buvo kambaryje, nematė, kas spardė duris. Pro duris atėjo K. Z.. Kai atidarė duris, stovėjo K. Z., prie durų koridoriuje dar stovėjo jo draugai.

Nukentėjusysis G. S. B. paaiškino, kad K. Z. ir jo brolis nuomojosi butą tame pačiame name, kuriame gyvena G. S. B.. Jie girtuokliaudavo koridoriuje, keldavo triukšmą. G. S. B. jiems sakydavo, kad taip elgtis negražu. Buvo įsiveržta į kambarį, jis ištrauktas į koridorių, temptas laiptais. Buvo abu Z.. Jeigu nepasibeldžia į duris, jis nenori atidaryti, niekas neturi teisės įeiti. Dienos metu durys buvo nerakintos. Tuo metu durys buvo tiesiog užrištos virvute. Už ką K. Z. jį ištempė, nežino, buvo tiesiog išgėręs. Ten buvo tik K.. Namuose buvo M. S.. Ji norėjo jį užstoti. M. S. – labai skandalinga moteris, ji visaip jį išvadino, turbūt neatlaikė nervai. G. S. B. traukėsi su M. S. į kambarį, ją užstodamas, atidarė duris, įtempė M. S., pataikė durys į pirštą. Jie buvo trise – Z. ir dar kažkoks žmogus. Buvo abu Z.. G. S. B. traukė M. S., nežino, kuris iš jų pastūmė duris. G. S. B. įėjo į kambarį, traukėsi, stakta M. S. prakirto pirštą. G. S. B. ir M. S. buvo išgėrę alaus. K. Z. buvo išgėręs, jeigu nebūtų, taip nebūtų nutikę, šiaip jis yra geras žmogus. Pirštą netyčia nukirto. Žmogus buvo susinervinęs. K. Z. jam sudavė, bet nemušė. Bandė kirsti kelis kartus, bet ne visus pataikė. Su G. S. B. buvo M. S., R. R. nebuvo. Pagarsinus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, t. 1, b. l. 27, G. S. B. nurodė, kad jis sakė teisybę. G. S. B. tempė Z.. M. S. jis tiesiog laikė, kad nesiveržtų į koridorių, traukėsi atbulas. Ją šiek tiek įstūmė į kambarį, ji užkišo ranką, kažkas stūmė duris. Kas trankė duris, jis nematė. K. Z. veržėsi į kambarį, jį išstūmė į koridorių, todėl tai galėjo būti tik jis. K. Z. pro duris veržėsi, todėl mano, kad pirštą jis ir prispaudė. Kiti du vyrai buvo už durų. K. Z. per duris petimi kirto. Durys buvo pusiau praviros, nes jas laikė, kad M. S. galėtų įeiti.

Liudytoja R. R. paaiškino, kad K. Z. buvo jos kaimynas. Tą dieną R. R. atėjo pas M. S.. Truputį išgėrė alaus. Po 5 min. įsiveržė K. Z., puolė ant G. B.. Jie puolė jį ginti, M. S. stūmė K. Z. pro duris, tuo metu įkišo pirštus. R. R. nesuprato, ar jis trenkė duris, ar ji kažkaip įkišo. Paskui ją išvežė į ligoninę, tada R. R. parėjo namo. Kai R. R. atėjo, K. Z. po 5 min. tiesiog įsiveržė į butą, iš karto puolė G. B., puolė mušti. K. Z. išvarė. R. R. nesuprato, ar M. S. kišo pirštus, ar jis jai per pirštus trenkė durimis. Ar duryse buvo spyna, ji pasakyti negali. K. Z. ėmė G. B. mušti. R. R. su M. S. K. Z. išstūmė. Buvo šurmulys, viskas įvyko labai greitai. Dėl piršto ji tiksliai negali pasakyti. Greitoji išvežė M. S. siūti piršto, iki tol, kol atvažiavo greitoji, K. Z. jau nebeatėjo. Pagarsinus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, t.1, b. l. 30, liudytoja parodė, kad aplinkybes prisimena geriau šiuo metu, po to liudytoja parodė, kad po dvejų metų jau mažiau prisimena, ten tikslūs parodymai, kad buvo medikai, tikrai prisimena, tada parėjo namo, antro karto nematė. Peilio ji jokio nematė, mano, kad duris spardė K. Z.. Kas konkrečiai spardė duris, ji nematė, nes buvo kitoje pusėje.

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2014-01-21, 16.20 val. registruotas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) neblaivus kaimynas atėjo pas pranešėją į namus, išeinant iš namų sužalotas pirštas, kraujuoja. Informacija apie patikrinimą – GMP 73 pagalba, tarnybinis pranešimas į 3PK ( t.1, b. l. 17).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2014-01-21, 17.50 val. registruotas pakartotinis pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) neblaivus kaimynas daužo duris iš koridoriaus pusės. Informacija apie patikrinimą – 0822 GMP nukentėjusiąją pristato į RVUL, su sulaikytu – į 3 PK ( t.1, b. l. 16).

M. S. 2014-01-21 pareiškimo duomenimis, 2014 m. sausio 21 d. sėdėjo namie, apie 16 val. įsiveržė kaimynas K. iš (duomenys neskelbtini) kambario. Atidarė duris, trenkė jos sugyventiniui G. S. B.. Pradėjo uždarinėti duris, bet bandė kaimynas atidaryti, jie uždarinėjo. Kaimynė pradėjo rėkti, tada trenkė duris ir prispaudė pirštą. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, greitoji pagalba ( t.1 , b. l. 19).

Įvykio vietos apžiūros 2014 m. sausio 21 d. protokolo duomenimis, apžiūros objektas yra butas adresu (duomenys neskelbtini). Durys šarvuotos, apžiūros metu atidarytos. Nuotraukoje prie apžiūros protokolo matyti šalia durų ant sienos kabanti virvelė ( t. 1, b. l. 20-22).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 265/14(01) duomenimis, M. S. nustatyti šie kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, kairės akies vokuose, kairiame skruoste, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairės plaštakos IV-o piršto galinio pirštakaulio dalinė amputacija, poodinė kraujosruva nugaros dešinėje pusėje. Kairės plaštakos IV-o piršto galinio pirštakaulio dalinė amputacija, atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, padaryta suspaudus minėto piršto galinio pirštakaulio sritį tarp dviejų bukų paviršių, likusieji kūno sužalojimai – nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ( 2014-01-21). Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairės plaštakos IV-o piršto galinio pirštakaulio amputacijos M. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vienu metu. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Vertinant atskirai, kairės plaštakos IV-o piršto galinio pirštakaulio dalinė amputacija kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, likusieji kūno sužalojimai – nežymiu sveikatos surikdymu. Sužalojimų lokalizacija yra pasiekiama nukentėjusiajai, juos pasidarant pačiai. Sužalojimai padaryti 8 trauminiais poveikiais ( t.1, b. l. 33).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo J. V. 2014 m. sausio 21 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2014-01-21, apie 21.30 val., buvo nuvykta (duomenys neskelbtini), ir bendrauta su M. S., kuri pasakė, kad parodymus duos rytoj, nes dabar jai bloga, taip pat bute buvo M. S. sugyventinis G. S. B., kuris miegojo ( t.1, b. l. 50).

Vilniaus apskrities VPK PR 3 kuopos 1 būrio vyriausiosios patrulės Z. R. tarnybinio 2014-01-21 pranešimo duomenimis, 2014 m. sausio 21 d., patruliuojant kartu su D. R., apie 16.20 val., iš VPK OVS gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) žmogui sužalotas pirštas. Atvykus minėtu adresu kreipėsi M. S., kuri paaiškino, jog girtas kaimynas durimis jai prispaudė pirštą. GMP sutvarstė vietoje. Kaimyno iš (duomenys neskelbtini) buto nerado, pareiškimas M. S. pristatytas į 3 PK ( t. 1, b. l. 52).

Vilniaus apskrities VPK PR 3 kuopos 2 būrio vyr. patrulio G. J. 2014-01-21 tarnybinio pranešimo duomenimis, 2014 m. sausio 21 d., apie 17.55 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) konfliktas. Atvykus kreipėsi M. S., pareiškė, kad ją sumušė kaimynas K. Z.. Į vietą atvykusi GMP 0822 brigada nuvežė M. S. į Lazdynų ligoninę. K. Z. pristatytas į 3 PK. Spec. priemonės nenaudotos ( t.1, b. l. 53).

Alkotesterio kvito duomenimis, K. Z. 2014-01-21, 19.05 val., nustatytas 2,08 promilių girtumas ( t.2, b. l. 96).

Kaltinamajam K. Z. šiame epizode inkriminuotas BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 d., 165 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymas

Kaltinamasis K. Z. pripažino brovęsis į nukentėjusiųjų butą, sudavęs nukentėjusiajam G. S. B., tačiau neigė smūgių M. S. sudavimą, neigė smūgiu durimis nukirtęs piršto galą nukentėjusiajai M. S..

K. Z. pripažino sudavęs nukentėjusiajam G. S. B.. Aplinkybę, kad G. S. B. buvo suduoti smūgiai, sukeltas fizinis skausmas, patvirtina M. S., R. R. parodymai, bylos duomenų visuma dėl šios kaltinimo aplinkybės sutampa.

Vertinant duomenis dėl nukentėjusiosios M. S. sužalojimo aplinkybių, konkrečiai, nesunkaus sveikatos sutrikdymo, teismas atkreipia dėmesį, kad jie yra prieštaringi.

K. Z. neigė sudavęs nukentėjusiajai, tvirtino, kad jis durimis jai nenukirto piršto. Teismas vertina šiuos kaltinamojo parodymus, atsižvelgdamas į bylos duomenų visumą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 265/14(01) duomenimis, M. S. nustatyti šie kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, kairės akies vokuose, kairiame skruoste, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairės plaštakos IV-o piršto galinio pirštakaulio dalinė amputacija, poodinė kraujosruva nugaros dešinėje pusėje. Sužalojimai padaryti galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku - 2014-01-21.

Nukentėjusioji M. S. paaiškino, kad kaltinamasi įsibrovė į jų butą, ėmė mušti G. S. B., kliuvo ir kitiems. K. Z. supyko, kad ji iškvietė policiją, norėjo išmesti ją pro langą, ji gavo smūgių į veidą. Nukentėjusysis G. S. B. paaiškino, kad jis nežino, už ką K. Z. jį ištempė, buvo tiesiog išgėręs, namuose buvo M. S., ji norėjo jį užstoti, M. S. – labai skandalinga moteris, ji visaip K. Z. išvadino, turbūt neatlaikė nervai.

Teismas vertina, kad tiek specialisto išvados, tiek nukentėjusiųjų parodymai patvirtina, jog smurtą nukentėjusiajai vartojo būtent K. Z., sužalojimų, nurodytų specialisto išvadoje, išskyrus piršto sužalojimą, aplinkybės, teismo vertinimu, nustatytos, abejonių dėl K. Z. kaltės nekyla.

Teismas pažymi, kad bylos duomenys dėl nukentėjusiosios piršto sužalojimo yra prieštaringi.

Pati nukentėjusioji parodė, kad K. Z. trenkė duris, nes turbūt nematė jos piršto, jeigu matytų, nebūtų trenkęs durų. Iš lauko kažkas spardė duris, buvo K. draugai. Ji buvo kambaryje, nematė, kas spardė duris. Pro duris atėjo K. Z.. Kai atidarė duris, stovėjo K. Z., prie durų koridoriuje dar stovėjo jo draugai. Nukentėjusysis G. S. B. parodė, kad jis traukėsi su M. S. į kambarį, ją užstodamas, atidarė duris, įtempė M. S., pataikė durys į pirštą. Jie buvo trise – Z. ir dar kažkoks žmogus. Buvo abu Z.. G. S. B. traukė M. S., nežino, kuris iš jų pastūmė duris. G. S. B. įėjo į kambarį, traukėsi, stakta M. S. prakirto pirštą. Liudytoja R. R. parodė, kad M. S. stūmė K. Z. pro duris, tuo metu įkišo pirštus. R. R. nesuprato, ar jis trenkė duris, ar ji kažkaip įkišo. Dėl piršto ji tiksliai negali pasakyti. Mano, kad duris spardė K. Z.. Kas konkrečiai spardė duris, ji nematė, nes buvo kitoje pusėje.

Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiosios pirštas buvo sužalotas jam patekus į tarpdurį, su jėga uždarius duris. Teismas vertina, kad nukentėjusieji ir liudytoja R. R. įvykio dieną buvo vartoję alkoholio, kas įtakojo jų situacijos suvokimą, duoda tarpusavyje nesutampančius parodymus, pagal nustatytas faktines aplinkybes - prie nukentėjusiųjų buto durų buvo keletas asmenų, vienas iš jų - K. Z..

Teismas daro išvadą, kad iš nukentėjusiųjų, liudytojos ir kaltinamojo parodymų nėra galimybės tiksliai atkurti įvykio aplinkybių. Teismas atkreipia dėmesį, kad asmens, kuris su jėga uždarė duris tuo metu kai M. S. pirštas buvo tarpduryje, apklausti asmenys ir negalėjo matyti – jis buvo kitoje durų pusėje, ten buvo, kaip minėta, ne vienas asmuo. Duomenų, kad kaltinamasis ar kitas asmuo būtų tyčia daręs duris, nes tarpduryje buvo nukentėjusiosios pirštas, nei vienas iš apklaustų asmenų nenurodė. Remiantis visuotinai žinomomis atsargumo taisyklėmis, pirštų laikymas tarpduryje yra pavojingas, kadangi kitas asmuo, nematydamas to, gali daryti duris. Teismas vertina, kad būtent tokia situacija ir susiklostė šioje byloje – durys buvo uždarytos ne tikslu sužaloti nukentėjusiąją, jas uždaręs asmuo neturėjo pagrindo manyti, kad nukentėjusioji pirštus laikys tarpduryje, be to, įrodymų, patvirtinančių, koks tiksliai asmuo uždarinėjo duris, teismo vertinimu negauta. Abejonės, kurių negalima pašalinti, išnaudojus galimybes papildomiems įrodymams surinkti, aiškintinos kaltinamojo naudai. Negavus duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajai nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas tyčia, patvirtinančių kaltinamojo kaltę dėl tyčinio nukentėjusiosios M. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kaltinamasis atsako tik dėl nežymaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo.

Kaltinamajam šiame epizode inkriminuotas viešosios tvarkos sutrikdymas, jo veika kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.

Teismas vertina, kad kaltinimas šioje dalyje pilnai pasitvirtino.

Smurtas prieš nukentėjusiuosius buvo naudojamas ir privačioje, ir viešojoje erdvėje, bendro naudojimo koridoriuje. Įvykį stebėjo pašalinis žmogus – liudytoja R. R..

Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009).

Būtent tai nustatyta šioje byloje, nes, įsibrovęs į nukentėjusiųjų gyvenamąją patalpą, išstumtas iš jos, kaltinamasis tęsė smurtą prieš M. S., jis veikė matydamas, kad yra pašalinių asmenų, negalėjo nesuprasti pažeidžiantis viešąją tvarką, t. y. kitų asmenų teisę į ramią ir saugią aplinką. Taigi kaltinamojo tiesioginė tyčia, pradžioje nukreipta į smurtą prieš nukentėjusįjį G. S. B. kambaryje, vėliau peraugo į tyčią pažeisti viešąją tvarką.

Asmeninio pobūdžio paskatos (šiuo atveju smurtas prieš kaimyną) nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, kai kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešąją erdvę (t. y. nesiliauja smurtauti joje) ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai. Toks asmeninio pobūdžio paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimo santykio vertinimas visiškai atitinka susiklosčiusią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009).

K. Z. elgesys neabejotinai laikytinas įžūliu, nes ignoravo elementarias elgesio taisykles, bei sutrikdžiusiu kitų tame pačiame aukšte gyvenančių asmenų rimtį, kadangi viskas vyko viešojoje erdvėje, dienos metu, kambaryje, iš kurio jį bandė išstumti, koridoriaus tarpduryje ir pačiame koridoriuje, ten esant kaimynams, liudytojai R. R. bandant jį raminti. Kaltinamajam inkriminuotas veikimas naudojant grasinimus, patyčias, teismas vertina, kad ši aplinkybė nepasitvirtino, šalintina, veikos kvalifikavimui įtakos neturi.

K. Z. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Teismas pasisako, kad kaltinamojo veika papildomai nekvalifikuotina pagal BK 140 str. 1 d. – nežymaus sveikatos sutrikdymas M. S. ir fizinio skausmo sukėlimas G. S. B. - nes šioje normoje numatytą veiką ir jos padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo sudėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009). Nukentėjusiesiems suduotų smūgių tikslus skaičius nenustatytas, ši aplinkybė tikslintina.

Kaltinamajam K. Z. šiame epizode inkriminuotas ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 str., padarymas.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37-942/2015 pasisakyta, kad BK 165 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – žmogaus būsto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus būstas. Žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Šie konstituciniai draudimai yra aktualūs vertinant tiek privataus asmens, tiek valstybės institucijų teisėtumą. Taigi pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą. Neteisėtumui nustatyti būtini du požymiai: 1) kai tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Įstatymų leidėjas, nors ir nurodo galimus įsibrovimo būdus (apgaulė, smurtas), tačiau šių būdų sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad įsibrovimas gali būti padarytas bet kuriuo būdu: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliūtis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritoriją. Su patekimo momentu siejamas ir veikos baigtumas (formalioji sudėtis). Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir norą taip veikti. Nors veikos padarymo motyvai nėra būtinas šios nusikaltimo sudėties požymis, kita vertus, jų nustatymas padeda tinkamai kvalifikuoti padarytą veiką.

Šioje nutartyje taip pat pasisakyta, kad pagal teismų praktiką netgi prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą neišreiškimas nėra vertinamas kaip esminis BPK pažeidimas, esant situacijai, kai tas pats asmuo toje pačioje byloje kaltinamas dėl kelių nusikalstamų veikų padarymo, iš kurių viena – privataus kaltinimo veika, ir, atsižvelgiant į jų pobūdį, kai tų veikų tyrimai yra glaudžiai susiję, nuo vienos veikos tyrimo rezultatų tiesiogiai priklauso kitos nusikalstamos veikos atskleidimas ir įrodinėjimas. Aplinkybės, kad dvi veikos buvo padarytos prieš vieną nukentėjusį asmenį, jos tarpusavyje buvo glaudžiai tarpusavyje susijusios, padarytos per trumpą laiko tarpą, taip pat buvo įvertintos kaip BPK 409 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-93/2010, 2K-258/2014). Nukentėjusiojo asmens teisinė padėtis gali lemti padarinius visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai, kurių reikšmingumas lemia juos sukėlusios nusikalstamos veikos visuomeninę reikšmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2013). Taigi privataus kaltinimo kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos padarymas kartu su BK 147¹ straipsnio 1 dalyje numatyta veika jau rodo veikos didesnį pavojingumą ir jos visuomeninę reikšmę.

Šios baudžiamosios bylos duomenimis, nukentėjusiųjų M. S., G. S. B., liudytojos R. R. parodymais, K. Z. brovėsi į nukentėjusiųjų G. S. B. ir M. S. gyvenamąjį būstą prieš jų valią, nukentėjusieji bandė kaltinamąjį išstumti pro duris. Nors durų uždarymas buvo išspręstas duris tiesiog užrišant virvele, teismas vertina, kad ši faktinė aplinkybė atsakomybės nešalina, kadangi kaltinamasis pateko į būstą prieš savininko valią, neteisėtai. K. Z. kaltė įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 165 str. 1 d.

Kaltinamasis K. Z. kaltu prisipažino iš dalies. Duodamas parodymus jis paaiškino, kad jam paskambino brolis, jis turėjo piktumų su E. V.. Brolis buvo pagavęs E. V., aiškinosi. Brolis sudavė vieną smūgį, K. Z. paėmė E. V. už striukės, juos skyrė, bet jis išsprūdo. K. Z. tempė į koridorių, nes norėjo išsiaiškinti dėl durų spardymo, grasinimo broliui. Brolis paėmė žaislinį automatą, sudaužė E. V. į galvą. K. Z. tiesiog juos skyrė. Nosis paskui gal lūžo, dar kumščiu jam sudavė brolis. E. V. parkrito, atsikėlė, išbėgo į laiptinę. E. V. buvo 17 metų, K. Z. - 30 metų, jo broliui - 32 metai. Kai aiškinosi, E. V. buvo vienas. E. V. nei K. Z., nei M. Z. nesudavė. R. J. išėjo iš buto tik tada, kai atvyko policija. E. V. buvo įtemptas, durys užtrenktos, K. Z. jį įtempė, nes norėjo pakalbėti iki galo. K. Z. ir jo brolis buvo išgėrę.

Liudytoja R. J. paaiškino, kad K. Z. – jos buvęs kaimynas. Ji žino, kad byla dėl to, jog K. Z. ir M. Z. mušė jaunuolį. R. J. ėjo iš darbo, pamatė, kad jie muša jaunuolį, jis vos kvėpavo. Gulėjo nosimi į grindis. Ji iškvietė policiją. Tas įvykis galėtų būti 2014 m. vasarį, buvo žiema, šalta. Ji buvo atėjusi iš darbo. Ten bendras koridorius, ji pamatė, kad prie išėjimo į laiptinę K. su M. mušė žmogų. Vienas laikė už pakarpos, kitas smūgiavo į ausį, veidą, jie į ją net nereagavo. To vaikino nosis kraujavo, ji įlėkė į kambarį, paėmė dukros telefoną, iškvietė policiją. Policija patarė kviesti ir greitąją. Vaikinas, kurį mušė, bandė išeiti į laiptinę. Už ką jie mušė tą vaikiną, ji nežino. Z. buvo išgėrę. Ten buvo dar vienas vaikinas, kuris paskui pabėgo. Z. smūgiavo į galvą, ausį. M. Z. laikė tą vaikiną už pakarpos, K. Z. mušė kumščiu.

Liudytojas A. A. paaiškino, kad E. V. pažįsta, jis kurį laiką pas jį gyveno. E. V. buvo persikėlęs sausio pabaigoje. Kaimynai ėmė išgėrinėti, girdėjosi šurmulys koridoriuje. K. Z. ir M. Z. „šiurpino“ trečią aukštą. A. A. praėjo ramiai, o jie prisikabino prie E. V.. Pradėjo grasinti. A. A. paskambino E. V. tėvui ar patėviui, perspėjo, kad kažkas bus vakare. Kai E. V. ėjo koridoriumi, Z. pastvėrė už striukės, ėmė stumdyti. Buvo plastikinis pistoletas, K. Z. E. V. jį sulaužė į veidą. E. V. sustabdė Z.. Apsižodžiavo, apsistumdė, iš kažkur K. Z. paėmė tą pistoletą, trenkė E. V. į veidą. M. Z. E. V. laikė, o trenkė K. Z.. Tada A. A. ėjo į kambarį, pradėjo skambinti E. V. tėvams. Susitarė su E. V. tėvu, kad jeigu dar kažkas tokio bus, jam skambins, kad galėtų apginti E. V.. Jis buvo tos ar kitos dienos vakare vėl gaudomas, nes pasiskundė tėvui. Kilo muštynės, jie atėjo su beisbolo lazdomis, brovėsi į butą, A. A. pranešė policijai, E. V. tėvams. Policija pradėjo sulaikymą, atvyko E. V. tėvai. Nosis E. V. lūžo muštynių metu. Kitą dieną važiavo į ligoninę ar polikliniką. A. A. mano, kad nosis lūžo tada, kai pistoletas buvo sulaužytas į veidą. Į kambarį įsibrovė su lazdomis, tiek K. Z., tiek M. Z. mušė E. V., galėjo būti, kad nosis lūžo ir tada. Kai tie žmonės įsiveržė su lazdomis, negali pasakyti, ar tai buvo ta pati, ar sekanti diena. Po įvykio, kai atvažiavo policija ir E. V. tėvai, buvo gal 02.00-02.30 val., komisariate pildė pareiškimą. Atrodo, kitą dieną važiavo pas gydytojus. Daro prielaidą, kad pirmu smūgiu buvo įskelta nosis, sulaužyta, kai jie buvo įsiveržę. Kai atvyko policija, matėsi, kad E. V. blogai. K. Z. ar M. Z. sudavė E. V.. Kai buvo komisariate, E. V. skundėsi, pastebėjo, kad su nosimi jam negera. Muštynės buvo apie 23.00 val.

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2014 m. vasario12 d., 18.20 val., registruotas pranešimas dėl to, kad bendrabučio (duomenys neskelbtini) trečiame aukšte Z. K. ir M. muša vyrą, kviečia gyventojas. Informacija apie patikrinimą – nukentėjusįjį GMP į RVUL, sulaikytą ir pareiškėją į 3 PK ( t.1 , b. l. 66).

Protokolo-pareiškimo duomenimis, B. P. 2014-02-12, 21.00 val., kreipėsi dėl to, kad 2014-02-12, apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), bendrabučio viešajame koridoriuje du vyriškiai sumušė jos sūnų E. V. (t.1, b. l. 67). Pareiškimo duomenimis, B. P. pranešė E. draugas, kad koridoriuje du vyrai muša jos sūnų. Ji atvažiavo į įvykio vietą ir pamatė stipriai sumuštą sūnų. Policija jau kvietė greitąją pagalbą. Vaiką išvežė į ligoninę. Vienas mušusių jos vaiką rėkė per visą koridorių: „aš tave, kale, sutiksiu ir užmušiu“ ( t.1, b. l. 68).

A. A. 2014 m. vasario 12 d. pareiškimo duomenimis, vasario 12 d., apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), buvo iškviesta policija dėl muštynių koridoriuje. Policiją iškvietė kaimynai. A. A. grįžus namo telefonu paprašė draugas E. V. atidaryti duris, nes jis užsuko į svečius. A. A. atidarius duris, pradėjo laikyti K. Z., priėjęs M. Z. pasakė: „va šitas man vakar grasino“. Atidarius duris K. Z. iš karto stvėrė E. V. už striukės, o atėjęs M. Z. pasakė, kad jam reikia duoti į kailį ir pradėjo jį daužyti, kur papuola, ir su vaikišku automatu. A. A. ieškojo, kaip padėti draugui ( t.1 , b. l. 69).

Apžiūros 2014 m. vasario 12 d. protokolo duomenimis, apžiūrėta įvykio vieta – bendrabučio adresu (duomenys neskelbtini), trečiojo aukšto koridorius. Apžiūros metu ant grindų matyti oranžinės spalvos plastmasės gabaliukai ( t.1, b. l. 70).

E. V. apklausos protokolo, pagarsinto Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d., tvarka, kitiems įrodymams patikrinti, duomenimis, 2014 m. vasario 12 d., apie 18 val., jis atėjo į bendrabutį, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi trečiame aukšte yra durys su magnetine spyna, paskambino draugui A. A., kad jis įleistų. Kai draugas atidarė duris, jis užėjo į bendrą koridorių, pamatė stovinčius brolius K. ir M., jų pavardės nežino. Tuo metu, kai užėjo į koridorių, M. jam nieko nesakęs sudavė vieną kartą kumščiu į nosį, tuo metu K. sugriebė jį už striukės ir prispaudė prie sienos. M. sušuko, kad jį muštų. Tada A. nubėgo pas save į butą, kaip suprato, skambinti policijai, K. jį kaire ranka laikė už striukės, dešine ranka, kumščiu, mušė jį į veidą, sudavė 6-7 smūgius. Tuo metu M. stovėjo šalia, pakėlė nuo žemės plastmasinį žaislinį automatą ir vieną kartą jo vamzdžiu sudavė į kairę akį. E. V. pasakė, kad jam skauda akį, tačiau M. dar kelis kartus sudavė su minėtu automatu į galvą, veidą. Kiek tiksliai kartų buvo suduota, negali pasakyti, mano, sudavė apie 10-15 kartų, nes automatas subyrėjo į šipulius. Kai M. išmetė pistoletą, K. sugriebė jį už striukės, palenkė į priekį ir apie 4 kartus spyrė keliu į veidą. Tada jis iš jų ištrūko, pribėgo prie išėjimo durų, tačiau ten vėl jį K. ir M. pagavo, tuo metu M. jį iš nugaros apglėbė per pečius ir laikė rankas, kad jis negalėtų gintis, o K. kumščiais sudavė kokius šešis kartus į veidą. Tada E. V. dar kartą iš jų ištrūko ir nubėgo pas draugą A. į butą. Kai jie buvo užsirakinę, kažkas iš jų daužė duris, šaukė, kad A. atidarytų duris. Tuo metu atvažiavo policijos patruliai. Kai E. V. išėjo į koridorių, pamatė, kaip K. įbėgo pas M. į butą, o patį M. policijos pareigūnai sulaikė koridoriuje. Kai jį mušė K. ir M., keikėsi necenzūriniai žodžiais. Kodėl j sumušė, nežino, jie tik pasakė, kad gavo A. ir jis gaus, nes jie galvoja, jog per paskutines jų sukeltas muštynes jie iškvietė policiją. Po muštynių E. V. pastebėjo, kad jam iš nosies ir kairės ausies bėga kraujas, suplėšyta striukė. Tada į bendrabutį atvažiavo greitoji pagalba, jį nuvežė į Lazdynų ligoninė, kur jam nustatė nosies lūžį bei stiprų veido sumušimą ( t.1, b. l. 80-81).

B. P. apklausos protokolo, pagarsinto Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d., tvarka, kitiems įrodymams patikrinti, duomenimis, 2014 m. vasario 12 d., apie 19.30 val., ji iš sugyventinio sužinojo, kad bendrabutyje adresu (duomenys neskelbtini), yra sumuštas jos nepilnametis sūnus E. V.. Kai ji atvažiavo į minėtą bendrabutį, pamatė, kad trečiame aukšte, koridoriuje, gyventojai ir policijos pareigūnai bando išskirti, sulaikyti konfliktuojančius asmenis. Kai virtuvėje prie praustuvų rado savo sūnų E. V., pamatė, kad jis yra išsigandęs, iš nosies ir ausies bėgo kraujas, buvo suplėšyta striukė. Sūnus paaiškino, kad jį už nieką sumušė du kaimynai. Kai ji su sūnumi koridoriuje priėjo prie pareigūnų, laikiusių vieną iš konfliktuojančių asmenų, kuris buvo apie 30 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, normalaus kūno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų, jis pradėjo ant jos šaukti necenzūriniais žodžiais, kad ją sumuš, jeigu nesugebės, jis pats, tai padės jo draugai. Tada ji suprato, kad tai vienas iš vyriškių, kuris sumušė jos sūnų. Kaimynai pasakė, kad kitą vyriškį, kuris sumušė jos sūnų, policijos pareigūnai jau nuvedė į automobilį. Po konflikto buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, jos sūnų pristatė į Lazdynų ligoninę, ten jam diagnozavo nosies lūžį ( t. 1, b. l. 72-73).

M. Z., kuriam tyrimas nutrauktas, asmeniui mirus, apklausos protokolo, pagarsinto Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka, kitiems įrodymams patikrinti, duomenimis, jis paaiškino, jog 2014-02-12, apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), trečio aukšto koridoriuje, jis sutiko E., kurį be jokios priežasties užkabino petimi. Tada tarp jų kilo žodinis konfliktas. M. Z. jam žaisliniu automatu, kurį laikė dešinėje rankoje, sudavė vieną kartą į veidą, žaislinis automatas sulūžo. Po to M. Z. du smūgius dešinės rankos kumščiu sudavė E. į veidą, Koridoriuje pasirodė jo brolis K. Z., kuris prie jų priėjo. Tada E. pradėjo bėgti, tačiau netrukus K. Z. jį sugavo prie įėjimo į trečią aukštą. K. laikant E. už striukės rankovių, M. Z. jam sudavė du kartus dešinės kojos keliu į veidą. Po to E. paspruko ir pabėgo į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Į butą jie nebeldė. K., jo nuomone, E. nemušė. Po to greitai atvažiavo policijos pareigūnai, juos sulaikė, pristatė į 3 PK. M. Z. sumušė E. V. dėl to, kad jis bute dažnai triukšmauja, leidžia muziką ( t.1, b. l. 116-117).

Mirties įrašo Nr. 5344 duomenimis, M. Z. 2014 m. lapkričio 3 d. mirė ( t.1 , b. l. 169). Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje duomenimis, M. Z. atžvilgiu tyrimas nutrauktas, jam mirus ( t. 1, b. l. 170).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 647/14(01) duomenimis, E. V. padaryta: nosies kaulų lūžis su nosies deformacija, nubrozdinimas kairės akies vokuose, kraujosruvos dešinės akies vokuose, už kairės ausies, sumušimas pakaušio srityje, galvos smegenų sukrėtimas, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ( 2014-02-12), paveikus kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl nosies kaulų lūžio, atskirai kiti sužalojimai vertinami nežymius sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais ( t.1, b. l. 85-86).

Apžiūros 2014 m. vasario 12 d. protokolo duomenimis, apžiūrėjus striukę matyti, kad po dešine rankove yra 22 cm ilgio įplyšimas per striukės siūlę, suplyšęs striukės apšiltinimas (t.1, b. l. 91). Pakvitavimu striukė grąžinta E. V. (t.1, b. l. 92).

Alkotesterio kvito duomenimis, K. Z. 2014-02-12, 19.30 val., nustatytas 1,84 promilių girtumas ( t.2, b. l. 95).

Kaltinamasis K. Z. pripažino sudavęs nukentėjusiajam, teigė, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą jam padarė jo brolis – M. Z..

Teismas vertina, kad bylos duomenų visuma paneigia kaltinamojo parodymus.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 647/14(01) duomenimis, E. V. padaryta: nosies kaulų lūžis su nosies deformacija, nubrozdinimas kairės akies vokuose, kraujosruvos dešinės akies vokuose, už kairės ausies, sumušimas pakaušio srityje, galvos smegenų sukrėtimas. E. V., išvykusio į užsienį, apklausos protokolo, pagarsinto Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d., tvarka, kitiems įrodymams patikrinti, duomenimis, smūgius į veidą jam sudavė būtent K. Z.. Liudytoja R. J. teisme patvirtino mačiusi, kad M. Z. laikė E. V. už pakarpos, K. Z. mušė kumščiu. A. A., nors jo parodymai nebuvo labai nuoseklūs, taip pat teisme nurodė, kad smurtą E. V. naudojo abu broliai Z.. Bylos duomenimis, K. Z. ir M. Z. kartu tyčia vartojo smurtą nukentėjusiajam E. V., sudavė jam į veidą, galvą, todėl abu atsako už padarytą sveikatos sutrikdymą. M. Z. byla nutraukta, jam mirus.

Kadangi bylos metu ištirtais įrodymais – paties kaltinamojo parodymais, liudytojų R. J., A. A. parodymais, nustatyta, jog nukentėjusysis buvo užpultas be tarpusavio santykių priežasties, ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, teismas vertina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., kadangi kaltinamasis nesunkiai sužalojo E. V. dėl chuliganiškų paskatų, jo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos įrodyta. Nukentėjusiajam suduotų smūgių tikslus skaičius nenustatytas, ši aplinkybė tikslintina.

Tarpusavyje sutampančiais kaltinamojo, liudytojų parodymais, kaltinamasis smogė nukentėjusiajam bendrame namo koridoriuje.

Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje veikimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Laikoma, kad veikimas padarytas viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms. Vienas iš alternatyvių BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimo – būdų yra įžūlus elgesys. Įžūlus elgesys – tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad viešoje vietoje, koridoriuje, į kurį bet kuriuo metu galėjo išeiti butų, esančių tame name, gyventojai, kuriame buvo liudytojai R. J. ir A. A., K. Z. elgėsi įžūliai: būdamas neblaivus smogė nukentėjusiajam, jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Liudytojų R. J., A. A. parodymais patvirtinta, kad žmonių rimtis ir viešoji tvarka buvo pažeisti. Smūgį viešojoje vietoje K. Z. sudavė be dingsties (pats kaltinamasis nurodė kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – norą išsiaiškinti), todėl teismas daro išvadą, kad bylos duomenimis nustatyta, kad K. Z., viešoje vietoje, elgdamasis įžūliai, be priežasties smogė nepilnamečiui į veidą, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams, pažeidė jų teisę į normalią ir ramią aplinką, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis byloje Nr. 2K-426/2008, 2009 m. gegužės 12 d. nutartis byloje Nr. 2K-159/2009). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Aptartais įrodymais teismas laiko nustatytu, kad K. Z. veikė be aiškios asmeninės motyvacijos, kaltinamojo nurodoma dingstis savo veiksmams - mažareikšmė, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veika buvo nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. K. Z. kaltė dėl šios nusikalstamos veikos įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. Kaltinamajam inkriminuotas veikimas naudojant grasinimus, patyčias, teismas vertina, kad ši aplinkybė nepasitvirtino, šalintina, veikos kvalifikavimui įtakos neturi.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 176,69 Lt ( 51,17 Eur) civilinį ieškinį dėl M. S. gydymo išlaidų. Gydymo paslaugų apskaitos išrašo duomenimis, išlaidos susijusios su vieno piršto traumine amputacija ( t.1, b. l. 43-47). K. Z. kaltės dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, ieškinio nepripažino. Kadangi bylos nagrinėjimo metu negauta duomenų, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas M. S. padarytas K. Z. tyčiniais veiksmais, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas ( BPK 115 str. 3 d. 2 p.)

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 1405,67 Lt (407,11 Eur) civilinį ieškinį dėl E. V. gydymo išlaidų (t.1, b. l. 98-104). K. Z. kaltės, civilinio ieškinio nepripažino. Kadangi bylos duomenimis nukentėjusiajam K. Z. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl nukentėjusiojo gyydymo Vilniaus teritorinė ligonių kasa patyrė išlaidų, ieškinys pagrįstas, tenkintinas.

B. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl sūnui padarytos fizinės ir moralinės žalos, kurią vertina 10000 Lt, dėl suplėšytos striukės, 400 Lt vertės, sudaužyto mobiliojo ryšio telefono, 800 Lt vertės, bendras ieškinio dydis – 11200 Lt /3243,74 Eur (t.1, b. l. 74-77). 2014 m. gegužės 5 d. nutarimu B. P. pripažinta civiliniu ieškovu ( t. 1, b. l. 77). Byloje esančio pranešimo dėl teisės pareikšti civilinį ieškinį duomenimis, E. V. 2014 m. vasario 12 d. buvo išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį ( t. 1, b. l. 83).

Į teisiamąjį posėdį B. P. neatvyko. Civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 252 str.).

Kaltinamojo K. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas nevertina K. Z. dalinio savo kaltės pripažinimo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi kaltinamojo parodymai tik iš dalies atitiko bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, buvo paneigti kitais įrodymais. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos - apysunkis ir nesunkūs (trys veikos) nusikaltimai. K. Z. teistas, teistumas neišnykęs (t. 2, b. l. 97-106, 139-142), administracinėmis nuobaudomis baustas (t. 2, b. l. 77-85), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2014-01-09 iki 2014-01-16, diagnozė: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija, abstinencijos būklė, priklausomybės sindromas (t. 2, b. l. 108), įregistruotas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę nuo 2011-09-06, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (t. 2, b. l. 109), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 2, b. l. 110).

Skirdamas bausmę, teismas vertina, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymą K. Z. yra teisiamas, padarytos jam neatlikus bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, susijusios su smurto panaudojimu. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai K. Z. gali būti paskirti skiriant laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, nustatant įvertinus sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Bausmės už veikas, padarytas idealiąja sutaptimi, vadovaujantis 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. bendrintinos taikant apėmimą, po ko bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., taikant dalinį sudėjimą. Bausmė, skirtina šiuo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., bendrintina su bausme, paskirta 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžiu, pakeistu 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu, prie neatliktos bausmės dalies pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį.

K. Z. laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. numatyta tvarka 2014 m. sausio 21 d., 17.55 val. ( t.1, b. l. 55), paleistas 2014 m. sausio 23 d., 14.05 val. (t.1, b. l. 56), sulaikytas 2014 m. vasario 12 d., 19.00 val. ( t. 2, b. l. 2). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartimi K. Z. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams nuo 2014 m. vasario 12 d. (t. 2, b. l. 19-20). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi K. Z. kardomosios priemonės-suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams nuo 2014 m. gegužės 12 d. (t. 2, b. l. 25-26). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartimi K. Z. kardomosios priemonės-suėmimo terminas pratęstas 1 mėnesiui nuo 2014 m. liepos 12 d. ( t. 2, b. l. 46-48). K. Z. paleistas į laisvę 2014 m. rugpjūčio 12 d. ( t. 2, b. l. 60). Laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

K. Z. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( t. 1, b. l. 63, 64-65, t. 2, b. l. 11, 12), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi pakeistos į suėmimą ( t.2, b. l. 162-164). K. Z. sulaikytas pagal Vilniaus apygardos teismo nuosprendį 2016 m. vasario 4 d., 19.00 val. (t. 2, b. l. 187). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi K. Z. skirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikinta ( t. 2, b. l. 194-196). Kardomoji priemonė neskirtina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ( 2014-01-21 epizodas), skirti bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

K. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., skirti bausmę - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę, skirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

K. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ( 2014-02-12 epizodas), skirti bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

K. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., skirti bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę, skirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d, paskirtas bausmes subendrinti taikant dalinį sudėjimą, galutinę bausmę skirti 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. bausmę subendrinti su bausme, paskirta 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžiu, pakeistu 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu, prie neatliktos bausmės dalies pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, galutinę bausmę K. Z. skirti 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016 m. balandžio 25 d.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2014 m. sausio 21 d. iki 2014 m. sausio 23 d. (dvi dienas), nuo 2014 m. vasario 12 d. iki 2014 m. rugpjūčio 12 d.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 407,11 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti, priteisti iš K. Z. 407,11 Eur Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 51,17 Eur atlyginimo palikti nenagrinėtą.

B. P. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.