- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-07-28
- Bylos Nr.
- 1-32-804/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24546-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Civilinis ieškovas
- G. Ž., Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Kaltinamasis
- I. S., R. S.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Vilenai Antonovič, Vigitai Lavrinovičienei, Daliai Gipaitei, Astai Kielytei, Alinai Žilionienei,
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorei Raimondai Mackevičienei,
nedalyvaujant civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini), neteista
R. S. , a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis vedęs, bedarbis, neteistas
kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. S. veikdama bendrininkų grupėje, nežymiai sutrikdė G. Ž. sveikatą, o būtent: Ji, veikdama bendrininkų grupėje su R. S. 2021-07-06 apie 16:29 val. (duomenys neskelbtini) kieme, kilusio konflikto metu, tyčia nagais apdraskė G. Ž. veido kairio skruosto viršutinę dalį, kaklo kairės pusės apatinę dalį, įdrėskė lūpų kairiame kampe ir dešiniu kumščiu sudavė G. Ž. į kairį skruostą, koja užmynė ant G. Ž. dešinės kojos nykščio, dėl ko G. Ž. nugriuvus ant žemės, R. S. sudavus nukentėjusiajam G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, I. S. sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių G. Ž. į įvairias kūno vietas, delnu sudavė vieną smūgį ties kairiu smilkiniu, ir ranka sugriebusi už G. Ž. dešinės rankos suspaudusi tempė. Tokiu būdu bendrais veiksmais padarydama G. Ž. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, krūtinės ląstoje, rankose, kairiame sėdmenyje, odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, kairio lūpų kampo srityje, žaizdeles dešiniame skruoste, kairėje kaktos – smilkinio srityje, kairio lūpų kampo srityje, nežymiai sutrikdė G. Ž. sveikatą.
Šiais savo veiksmais I. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.
R. S. veikdamas bendrininkų grupėje, nežymiai sutrikdė G. Ž. sveikatą, o būtent: jis veikdamas bendrininkų grupėje su I. S., 2021-07-06 apie 16:29 val. adresu (duomenys neskelbtini), kieme, kilusio konflikto metu, I. S. tyčia nagais apdraskius G. Ž. veido kairio skruosto viršutinę dalį, kaklo kairės pusės apatinę dalį, įdrėskus lūpų kairiame kampe ir dešiniu kumščiu sudavus G. Ž. į kairį skruostą, koja užmynus ant G. Ž. dešinės kojos nykščio, dėl ko G. Ž. nugriuvus ant žemės, R. S. sudavė nukentėjusiajam G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių kojomis į įvairias kūno vietas, I. S. sudavus ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių G. Ž. į įvairias kūno vietas, delnu sudavus vieną smūgį ties kairiu smilkiniu, ir ranka sugriebus už G. Ž. dešinės rankos ir suspaudus tempus, šiais bendrais veiksmais padarydamas G. Ž. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, krūtinės ląstoje, kairiame sėdmenyje, odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, kairio lūpų kampo srityje, rankose, žaizdeles dešiniame skruoste, kairėje kaktos – smilkinio srityje, kairio lūpų kampo srityje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė G. Ž. sveikatą.
Šiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.
Kaltinamoji I. S. teisiamajame posėdyje vykusiame 2022-09-06 parodė, kad visa tai įvyko prieš metus, liepos 6 d. Ji su šeima buvo namuose. Dukra pamatė, kad atvažiuoja buvęs giminaitis G. Ž.. Su juo jau daug metų nebendrauja, kadangi ir ankščiau su juo buvo konfliktų. Jis buvo sumušęs jos vyrą. Ji dukros iš karto paprašė, kad viską filmuotų. G. atvažiavo girtas, su apdraskytu veidu, prie akies buvo guziukas, mašina buvo jau apmėtyta išmatomis. Vyras vaikščiojo su šuniu. Mergaitė rėkė, kad jis išvažiuotų. Ji gi priėjo prie automobilio ir vairuotojo paprašė, kad jis išvežtų šį žmogų, nes bus konfliktas. G. Ž. atėjo ir pradėjo ją (I. S.) tąsyti, pargriovė, sudaužė akinius. Šis žmogus yra jai persunkus, kad ji jį tampytų Kai jis pradėjo ją tampyti, tuomet vyras pradėjo ją ginti. Ko jis tuomet atvažiavo nežino. Sakė, kad vaikams atvežė uogų. Tuo metu jo vaikų pas juos nebuvo. Vaikai buvo per Velykas atvažiavę ir šis žmogus eilinį kartą buvo atvažiavęs girtas. Jis visada konfliktuoja, įžeidinėja ir yra agresyvus. Vyras tuo metu kai jis atėjo vaikščiojo su šuniu. Specialiai šuns tikrai nesiundė ant jo ir šunį uždarė. Konfliktas truko apie 15 min. Jis bėgo dar į bagažinę kažką pasiimti ir tuomet vairuotojas jį kaip ir sulaikė. Kitoje byloje jie yra pripažinti nukentėjusiaisiais. Mergaitė viską filmavo. Po to kai ją pargriovė, ji atsikėlė ir tuomet R. priėjo, o ką tiksliai darė jau neatsimena. Bet tikrai nespardė kaip nurodė G.. Jos vyras buvo po kojos lūžio. Gal sudavė į veidą porą sykių, bet jis (G.) labai greit atsistojo. Kai Ž. nukrito, jam gulinčiam, R. sudavė į veidą. Ji gi tuo metu juos skyrė ir bandė traukti Ž., kad jis greičiau keltųsi ir išvažiuotų. O jis tada pašoko ir priėjęs prie mašinos pradėjo išmatomis mėtytis. Iš kur tos išmatos atsirado ji nežino – jos buvo ant automobilio kuriuo atvažiavo G. Ž.. Galima manyti, kad jau ankščiau jis dalyvavo konflikte.
Kaltinamoji I. S. teisiamajame posėdyje vykusiame 2023-04-04 dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos kalta prisipažino nurodydama, kad su 2022-02-23 d, kaltinamajame akte nurodyta nusikalstama veika kurią ji įvykdė nukentėjusiojo G. Ž. atžvilgiu ir kaltinime nurodytais veiksmais t.y. suduotų smūgių ir sužalojimų padarymu nukentėjusiajam sutinka visiškai gailisi dėl savo tokių veiksmų ir atsiprašo nukentėjusiojo. Prieš tai vykusiuose teismo posėdžiuose neprisipažino, kadangi jautė gėdą dėl savo veiksmų. Dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam mano, kad jis per daug nori, tačiau teismui nustačius atlygintiną sumą ji sutinka tai atlyginti. Ji yra prieš smurtą, todėl nuoširdžiai gailisi, kad taip atsitiko.
Kaltinamasis R. S. teisiamajame posėdyje vykusiame 2022-09-06 parodė, kad kaltinime nurodytą dieną G. Ž. atvažiavo į jų kiemą visiškai girtas. Viskas vyko jų kiemo teritorijoje. Pradžioje visi rėkė, kad jis išvažiuotų, kad ir taip daug problemų yra pridaręs. Buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Jis (R. S.) jį pirmą kartą pargriovė kai jis sudavė jo žmonai. Po to tiksliai jau nebeatsimena kas buvo. Kiek atsimena jis nuo G. Ž. traukėsi, o jis (G. Ž.) ėjo link jo. Vėliau buvo vienas kartas, po to kai G. Ž. jau pasimėtė fekalijomis, kai jis ėjo link jo ir norėjo paglostyti veidą „šudinom“ rankomis, tada jis (R. S.) jį pastūmė ir sudavė jam vieną smūgį. Kai bandė perversti G. Ž. ant žemės, suplėšė jam marškinėlius ir abu nugriuvo ant žemės. Kai atvažiavo jau turbūt marškinėliai jo buvo įplyšę. Jam sudavė, kadangi galvojo, kad jis nusiramins, gindamasis. Filmuotoje medžiagoje yra matyti, kad kai jis atvažiavo jau guzas po akimi ir geltona dėmė. Dukra pirma rėkė, kad jis išvažiuotų, o vėliau jis ir žmona I. S. taip pat pradėjo rėkti, kad G. Ž. išvažiuotų, po ko jis puolė žmoną. Pas G. Ž. gerų ketinimų jų atžvilgiu nėra. Matė, kad jis yra neblaivus, o kadangi daug metų jį žino, tai žino jo agresyvų elgesį. Jis (R. S.) dar parduotuvėje prieš įvykį buvo susitikęs G. Ž., kuris klausė kur jo žmona. Iš kur atsirado ant mašinos fekalijos jis nežino. Buvo karšta diena ir kai jis atvažiavo fekalijos nebuvo dar išdžiūvusios ant automobilio, jei jis galėjo dar jas mėtyti. Vadinasi tai buvo įvykę nesenai. Kaip pargriovė G. Ž. antrą kartą neatsimena. Prisimena, kad delnu sudavė vieną kartą į veido sritį. Po to jis nuėjo link mašinos, vairuotojui liepė atidaryti bagažinę norėdamas kažką paimti. Vairuotojas jam bagažinės neatidarė ir jie išvažiavo. Kai sudavė jam į veidą I. S. buvo kažkur šone, nežino ką ji darė, ber šalia jos nebuvo. Nežino iš kur sužalojimai nurodyti išvadose.
Kaltinamasis R. S. teisiamajame posėdyje vykusiame 2023-04-04 kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino nurodydamas, kad su 2022-02-23 d, kaltinamajame akte nurodyta nusikalstama veika kurią jis kartu su žmona I. S. įvykdė nukentėjusiojo G. Ž. atžvilgiu ir kaltinime nurodytais veiksmais t.y. suduotų smūgių ir sužalojimų padarymu nukentėjusiajam sutinka visiškai gailisi dėl savo tokių veiksmų ir atsiprašo nukentėjusiojo. Prieš tai vykusiuose teismo posėdžiuose neprisipažino, kadangi jautė gėdą dėl savo veiksmų. Dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam mano, kad jis per daug nori, tačiau teismui nustačius atlygintiną sumą jis sutinka tai atlyginti.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021-07-06 važiavo į Vievį aplankyti vaikų. Tuo metu vyko jo su žmona skyrybos. Ji bandė atitolinti, supriešinti jį su vaikais. Neradęs vaikų adresu (duomenys neskelbtini), kur jie tuo metu gyveno sugalvojo nuvažiuoti pas jos seserį, tikėdamasis ten rasti savo vaikus. Ten jie dažnai būna. Važiavo su vairuotoju T. S., kadangi pats buvo išgėręs. Atvažiavo į S. namų valdos prieigas. Ėjo link namų ir jį pasitiko I.. Pamatė, kad ji nusiteikusi tikrai nedraugiškai, su agresija, su pykčiu ir riksmais. Jis stabtelėjo ir paklausė ar pas ją yra jo vaikai. Į šį klausimą atgal gavo tik keiksmų pliūpsnį. Ji artėjo prie jo ir iš karto jis (G. Ž.) gavo smūgį į kairę akį. Tuomet prasidėjo jos strategija, kad ji jį (G. Ž.) varo iš kiemo, bet tuo pačiu ir nepaleidžia, naudodama prieš jį smurtinius veiksmus. Buvo apdraskyta veido sritis, kaklas, užmynė jam ant kojos, ko pasėkoje jis pergriuvo. Tuomet vėl sulaukė smūgių iš I.. R. prisiima didžiąją sutuoktinės kaltės dalį. Pagal jo preliminarius skaičiavimus I. sudavė ne mažiau 10 smūgių, o R. ne mažiau 3 smūgių. Kaip ir sakė jam nebuvo paliktas šansas atsitraukti. Buvo varomas iš kiemo, bet tuo pačiu ir žalojamas. Veikė ir jo gynybiniai veiksmai, kai tave puola tu privalai gintis, atsistumti, dengtis. Kai tave puola turi atsakyti tuo pačiu. Tų veiksmų pasėkoje I. nukrito akiniai ant žemės. Jis gi jokių smurtinių veiksmų nenaudojo, norėjo kuo greičiau palikti tą kiemą, bet jam neleido. Pradžioje užpjudė šuniu, bet jo nepuolė. Jis gi smurtauti nenorėjo, vienintelis tikslas buvo pamatyti vaikus. R. jį buvo prispaudęs prie žemės ir laukė pareigūnų. Kai atvažiavo jokių sužalojimų jis neturėjo, prieš tai jokių incidentų irgi neturėjo. Tą dieną buvo neblaivus - nuo išgerto alkoholio jam buvo lengvas girtumas, jautėsi normaliai, nusiteikęs šventiškai. Aplinkybes atsimena pilnai. Ne mažiau 2 kartus buvo pergriautas ant žemės. Pirmą kartą pergriuvo dėl to, kad I. S. užlipo jam ant kojos piršto. Vėliau, jam neleido keltis, jį spaudė, spardė, sudavė smūgį į veido sritį, draskė. Varė lauk, bet neleido atsitraukti. I. sudavė ranka į veido sritį. R. S. sudavė ranka ir atsimena vieną kojos spyrį, tuo metu kai gulėjo ant žemės. Po įvykio T. S. jį parvežė namo, kur jis nuėjo prigulti, kadangi po sužalojimų jautėsi blogai, išgėrė nuskausminamųjų ir pusvalandžio bėgyje atvažiavo R. S. su dviem pareigūnais. Jie įėjo į namus, uždėjo antrankius ir jį išvežė į Elektrėnų komisariatą. Ten jis prašėsi medikų pagalbos, tačiau niekas į tai nesureagavo. Konvojavo į Vilniaus areštinę. Tik ten sulaukė medikų pagalbos. Reabilitacija buvo dėl išnarinto kairio peties, ko pasėkoje buvo ribojamas fizinis krūvis. Jis „iškrito“ iš savo individualios veiklos darbo rinkos 2,5 mėnesiams. Prarado dideles pajamas, kadangi jo veikla yra sezoninė. Neturtinę žalą grindžia patirtu fiziniu skausmu, psichologiniais išgyvenimais.
Liudytojas T. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad G. Ž. yra jo pažįstamas. 2021-07-06 apie 12.00 val. G. Ž. paprašė nuvežti jį į Vievį aplankyti vaikus. Pas jį atvyko po 13.00 val., G. Ž. buvo neblaivus, tačiau kiek matė nesužalotas. Išvyko apie 14.00 val. G. priklausančiu automobiliu. Nuo (duomenys neskelbtini) iki Vievio apie 30-35 km. Buvo dar sustoję pas jo draugus, kurie užsiima augalais. Dar sustojo pas kažkokius jo pažįstamus ir tuomet nuvažiavo, ten kur gyvena jo vaikai. Pakeliui pas vaikus jis pirko uogas. Atvažiavus į vietą kaip suprato vaikų namie nerado. Po to jis atėjo ir pasakė, kad važiuojam. Nuvyko į nuosavą kiemą, kur buvo nepažįstami vyras, moteris ir mergaitė. G. išlipo iš automobilio ir ėmė eiti link minėtų asmenų. Moteris šaukė, kad G. važiuotų iš čia, vartojo necenzūrinius žodžius, o G. priėjus prie jos arti, moteris abejomis rankomis stūmė jį į krūtinę, varydama jį. Kadangi G. atsisakė išvažiuoti, moteris dar kelis kartus jį pastūmė į krūtinės sritį. Ar G. sudavė smūgius moteriai, jis nematė, tačiau G. mojavo rankomis. Tuo metu jos vyras ir mergaitė stovėjo šalia. Vyras uždarė šunį į voljerą ir priėjęs prie G. sugriebė jį už drabužių, greičiausiai už marškinėlių ties krūtine, ir parvertė jį ant žemės. G. gulint ant žemės, vyras bei moteris smūgiavo rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Kiek konkrečiai smūgių kiekvienas sudavė, pasakyti negali, tačiau bendrai G. buvo suduota ne mažiau dešimt smūgių rankomis ir kojomis. G. gulėdamas ant žemės gynėsi nuo smūgių, mojavo rankomis bei kojomis. Vyrui ir moteriai atsitraukus nuo G., jis atsistojo. Atsistojęs G. tikrai jokių smūgių nei vyrui, nei moteriai nesudavė. Tiksliai prisimena, kad kuomet jis atvyko pasiimti iš namų G., ant jo kūno – nei ant veido, nei ant kaklo, ar rankų jokių sužalojimų nebuvo. Įvykio metu G. buvo neblaivus – nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Muštynės truko gal 15 minučių. Kai prieš tai buvo sustoję prie augalų augintojų ir sėdo važiuoti fekalijos jau buvo ant stiklo. Matyt kažkas jas atnešė. Nežino dėl ko taip padarė. Ten kur važinėjome prieš tai jokių konfliktų nebuvo. Taip ir važiavo su fekalijomis ant stiklo. Prasivalė valytuvais ir važiavo toliau. Ant nukentėjusiojo veido sužalojimų prieš atvažiuojant į įvykio vietą nebuvo. Jis buvo tvarkingai apsirengęs. Pasakė jis, kad nori pasimatyti su vaikais. Po konflikto nuvežė G. ten iš kur jį ir paėmė.
Liudytoja K. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. liepos mėnesį, tikslios dienos neprisimena, apie 16:00 val. buvo namuose kartu su savo tėvais. Per namų langą ji pamatė, kad prie jų namų savo automobiliu atvyko jos dėdė G. Ž.. Apie jo atvykimą ji iškart pasakė mamai. Abi išbėgo į kiemą. G. buvo neblaivus, abi su mama prašė G., išvažiuoti iš jų kiemo, tačiau jis neklausė ir elgėsi agresyviai ir jis sudavė mamai į veidą. Mama dėl smūgio nugriuvo ant žemės, taip pat nukrito jos akiniai, kurie sulūžo. Tuomet prie G. priėjo tėtis ir tiksliai neprisimena, ar jis sudavė G., ar tik jį pastūmė, tačiau kažkoks fizinis kontaktas tarp jų buvo, dėl ko G. tapo dar agresyvesnis – ėmė eiti link tėčio ketindamas jam suduoti, matė, kad kėlė ranką link tėčio ir jai atrodo, kad jis sudavė tėčiui, tačiau kur sudavė, tiksliai neprisimena, nes buvo išsigandusi. Tuomet jie susigrūmė, abu stumdėsi, tačiau tuo metu ji skambino ir kvietė policiją, todėl kaip jie nugriuvo ant žemės, nepastebėjo, tačiau vėliau pamatė, kad G. guli ant žolės, o tėtis jam vieną kartą sudavė į apatinę kūno dalį. Mama stovėjo šalia jų, tačiau nieko nedarė. Po spyrio tėčiui, tėtis atsitraukė, todėl G. atsistojo ir nuėjo prie savo automobilio. Pamatė, kad ant jo automobilio variklio dangčio bei lango buvo kažkokios atliekos arba išmatos. Jis paėmė jas į ranką ir metė mamai į veidą. Tada antrą kartą vėl paėmė tas atliekas ir ketino mesti į juos su tėčiu, tačiau nepataikė. Tuomet jis nuėjo į savo automobilį ir išvažiavo. Ji visą konfliktą tarp savo tėvų ir G. nufilmavo.
Liudytoja R. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji po santuokos pavardę pasikeitė, nes dokumentuose dar yra Ž.. Ji yra UAB Tarandės šeimos klinikos šeimos gydytoja. Nurodė, kad būtent tą dieną ne, deja, o bendrai atsimena, kad buvo kreiptasi dėl smurto ir aprašinėjo smurto požymius. Ką aprašinėjo neatsimena, tai buvo per seniai. Tikrai neįsidėmi tokių dalykų, nes yra rašiusi ne vieną kartą , ne vienam pacientui ir tikrai negalį detalizuoti. Nurodo, kad preliminarus lapas yra tas lapas, į kurį ji parašo nustatytas diagnozes t.y. aprašo, kaip atrodė pacientas – jo objektyvę būklę. Tai reiškia, visiškai galima naudotis jos duomenimis, nes tai ką mato tai ir aprašo. O dėl diagnozės tai kai kurių diagnozių negali pilnai aprašyti dėl tam tikrų diagnostinių galimybių. Sumušimą, taip ji jį mato, taip jį ir aprašo, bet galimai tikslinti reikėtų traumatologo arba teismo medikui. Tai matyt pagal aprašą reikia žiūrėti, objektyviai. Jei yra parašyta mėlynės arba įbrėžimai, tai tą ir pažymėjo. Galį pasakyti, kaip įvyko paciento apžiūra. Ateina pacientas į kabinetą ir skundžiasi. Visada jei yra smurtas, ji teiraujasi paciento, ar tai yra smurtas. Kaip gydytoja, ji privalo žinoti, ar pranešta policijai. Tada liepia pacientui skųstis, ką, kur, kaip skauda. Tuo metu jis rodo, skauda čia, skauda čia. Ir ji ką mato, tą ir aprašo. Turėtų būti e.sveikata siuntimas. Kam siuntė nėra tikra, galbūt peties sužalojimui patikslinti ar panašiai. Tą įrašą įmeta į e.sveikata, kad ji siunčia radiologui atlikti rentgeną. Galimai. Dėl ausų būgnelių, radiologinis ištyrimas negalėjo būti. Ten rodos yra parašyta tam dokumente, kas yra pagrindinė diagnozė. Ji neatsimena, ar skundėsi dėl ausies, jei išrašuose nėra, kad ji jį apžiūrėjo, arba pacientas tuo metu skundėsi, arba tuo metu tiesiog nepasiskundė, arba ji neapžiūrėjo. Ji atsimena, kad pacientas atėjo, pasakė, kad buvo sužalotas. Kadangi reikia aprašyti jo būklę, tai ji liepė parodyti, kur, kaip, ką skauda ir tuo metu aprašinėjo. Dar norėtų pabrėžti, kad tam laikas būna labai ribotas gydytojai, jeigu ekstrinis pacientas, dažniausiai turi apie 10 min. Tai nuo galvos plauko iki kojos nago, dažniausiai nepavyksta apžiūrėti, tik tokius esminius nusiskundimus dėl pacientų eilių. Nes dažniausiai jis kreipiasi tą pačią dieną, arba iš vakaro kitai dienai yra užrašomas, jei ūmiai dėl smurto ir jau būna planiniai vizitai. Tarp tų planinių vizitų būna įterpiamas ekstrinis pacientas. Dėl įplyšusio ausies būgnelio tai gali būti labai įvairūs simptomai. Žmogus gali nieko nejausti. Galimai, gali būti ūžesys ausyse, bet ne visada. Gali būti sausa perforacija. Nuo ko atsiranda sausa perforacija, nes plyšęs būgnelis gali būti ir uždegiminis ir gali būti kažkokia trauma. Gali būti baro trauma, nardymo metu, gali būti smūginė trauma, gali būti labai didelis garsas. Tokie pažeidimai pradžioje dažniausiai vizualiai nesimato. Skausmas. Galimai taip, bet čia labai subjektyvus dalykas. Skausmas iš vis yra labai subjektyvus dalykas. Vieniems skauda labiau, kitiems skauda mažiau. Jei pavyzdžiui yra kelios traumos, žmogus gali ne identifikuoti, kur tiksliai jam skauda. Konkrečiai apie raktikaulio skausmą, tai jis gali tiesiog atžymėti, kad toje vietoje, maždaug lokacija, kad skauda, bet tiksliai neparodys. Dėl ko petyje galėjo atsirasti mėlynė ji pasakyti negali.
Liudytojas Giedrius Vitkauskas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra policijos pareigūnas ir tą dieną – tikslios datos neprisimena gal tai ir buvo 2021 liepos 6 d., gavo pranešimą dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos. Buvo išvykęs į įvykio vietą. Jis kaip skyriaus vadovas irgi tuo metu dirbo, kadangi pajėgų tuo metu kažkiek trūko. Jam su kolega teko pavažiuoto iki Vievio. Nuvažiavus nurodytu adresu pasitiko vyras su moterim ir dar mergaitė Vaikas sakė, kad atvažiavo, kažkoks tai žmogus, kuris sukėlė muštynes. Atvažiavo savo automobiliu, kurį vairavo, kažkas kitas. Jiems labai įstrigo, kad automobilis buvo visas ištepliotas fekalijomis. Ir ten įvyko konfliktinė situacija. Jam rodos ta mergaitė tą konfliktą telefonu nufilmavus buvo. Pasižiūrėjo. Ten iš tikrųjų ne kaip atrodė. Paskui gavo duomenų, kur galėtų būti asmuo sukėlęs konfliktą. Buvo nustatyta, kad jis gali būti Vilniaus r. sodų bendrijoje tai yra Brinkiškės kaime, gal aplinkui ten kažkur, ties Suderve, Rieše. Jis kartu su kolega važiavo tiesiog sulaikinėti tą žmogų. Ten jau Vilnius rajono teritorija. Atvažiavus į vietą prie namo stovėjo automobilis būtent tas išteptas. Namas atidarytas. Užėjus į vidų, jie tą žmogų rado. Sakykim jis tuo metu buvo alkoholio paveiktas, jis miegojo ant lovos su cigarete rankoje. Jie jį pasižadino ir pristatinėjo į komisariatą. Važiuojant jis buvo ganėtinai agresyvus t.y. daužėsi automobilio sulaikymo kameroje, sakė, kad jam ten negerai, reikia medikų. Važiuojant jam buvo išsikviesta greitoji medicinos pagalba, kuri atvažiavus prie komisariato apžiūrėjo sulaikytąjį. Medikai užtruko 2-3 min. apžiūrėjo tiesiai prie automobilio ir pasakė, kad jam pagalba medicininė nereikalinga. Jie turbūt nenustatė, kad yra kažkokie sužalojimai dėl kurių reikėtų į ligoninę pristatyti.. Pasakė, kad jie jo neims, nes jam nereikalinga medicininė pagalba. Akivaizdžių sužalojimų nebuvo. Jeigu būtų akivaizdūs sužalojimai, jie būtų greitąją pagalbą iškvietę į vietą t.y. į vietą kur sulaikinėjo asmenį. Pristačius jį į komisariatą toliau dirbo kiti pareigūnai. Ar vežant sulaikytąjį buvo naudotos spec. Priemonės antrankiai tai dabar neprisimena.
Liudytojas Vytautas Karpavičius teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu užima Elektrėnų policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo pareigas. Tuo momentu dirbo patruliu, o ne tyrėju. Atsimena, kad įvykis buvo su išmatom. Kai sužinojo, kad asmuo kuris galimai sukėlė muštynes gali būti link Dūkštu, atsimena, kad kartu su kolega G Vitkausku ten nuvažiavo, rado jį miegantį. Prikėlė jį, o jis pradėjo priešintis, buvo agresyvus, todėl teko uždėti jam antrankius, dėl jo paties saugumo ir išvežė į skyrių. Prisimena, kad dar buvo kviesti jam medikai, nes jis reikalavo. Jis pasakė, kad jam bloga buvo, dėl to ir iškvietė jam medikus. Sužalojimų ant sulaikytojo jis nematė. Medikai apžiūrėjo jį, nieko nenustatė ir išvažiavo. O sulaikytasis buvo pristatytas į policijos komisariatą ir perduotas kitiems pareigūnams.
Liudytojas R. I. Ivaškevičius teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra Elektrėnų policijos komisariato vyresnysis tyrėjas. Tą dieną t.y. 2021 m. liepos 6 patruliavo Elektrėnų mieste. Iš reagavimo skyriaus viršininko Giedriaus Vitkausko, kuris dirba kartu su Vytautu Karpavičium, gavo telefoninį pranešimą: „Atvažiuok įforminti smurtą artimoje aplinkoje“, kadangi jie išvyko ieškoti asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką. Atvykus į nurodytą teritoriją jį pasitiko moteris, dabar duomenų jos nepasakys, paaiškino situaciją. O ieškojo to asmens pagrinde, tai Vytautas Karpavičius ir viršininkas Giedrius Vitkauskas. Jis gi pradėjo ikiteisminį tyrimą viršininko palepimu. Kiemo danga neasfaltuota, dalinai žvyras dalinai žolė, matėsi padangų žymės, kaip staigaus išvažiavimo. Kaip nurodė galimai nukentėjusioji gal jai į veidą sudavė ar išmatom apipylė. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad moteriai buvo suduoti smūgiai, padaryta nusikalstama veika. Dar buvo vyriškis ir aplink vaikai vaikščiojo, kiek pamena. Tiksliai nepamena ar akivaizdžiai buvo matomi smurto požymiai. Apie smūgius pasakė sesers vyras ar sugyventinis. Pradėjo ikiteisminį tyrimą. To asmens ieškojo kitas ekipažas, kuris buvo atvykęs pirmas į įvykio vietą Giedrius Vitkauskas ir Vytautas Karpavičius. Galimai, kiek pamena moteris pasakė, kad jai sudavė į veidą, bet tiksliai to nurodyti negali.
Specialistas D. Fomin teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš teismo posėdį pasižiūrėjo savo duomenų bazėje, tai mato, kad pas jį yra tik dvi medicininės išvados. Pirma išvada 2021 m. liepos 13 d. Nr. G1674, o kita išvada 2021 gruodžio 1 d. Nr. G3268.
Na jeigu yra dar papildomos išvados, tai matyt nukentėjusysis buvo pateikęs papildomai medicininius dokumentus. Kadangi nukentėjusysis pats apmokėjo, pats atėjo ir paprašė, kad jam padarytu tyrimą, tai matomai jis buvo pateikęs dar papildomai. Kai klientas ateina ir asmeniškai prašo, jam suteikiamas numeris ir atliekama apžiūra ir medicininių dokumentų tyrimas. Jeigu per kelias dienas jis atneša papildomai kokius nors dokumentus papildymui prie to paties tyrimo, tai nėra tikslo užvedinėti naują numerį ir jam paprasčiausiai suvedama prie to paties numerio papildomi duomenis. Tie pirmieji sužalojimai, kurie buvo išvardinti pirmiau, tai yra objektyvūs sužalojimai, kurie yra pagrįsti apžiūra bei medicininių dokumentų duomenimis iš karto, kai kreipėsi po traumos. Būgnelio plyšimas bei išnirimas dalinis buvo diagnozuoti vėliau ir pateiktuose medicininiuose dokumentuose nebuvo pateikti aprašymai, kurie rodytu į tai, kad šitie sužalojimai yra švieži, kuriuos pagal aprašymą galima būtu susieti su įvykiu. Dėl to pasakyti ar jie buvo padaryti šiuo įvykio metu ar prieš pusmetį, neturi galimybės, todėl jis negalį jų traukti objektyviai į padarytu tuo metu sužalojimų sąrašą. Dėl to ir buvo taip aprašyta išvadoje. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose buvo nurodyta, kad buvo apžiūrėtas ausies būgnelis, po šešių ar septynių dienų nuo įvykio dienos, ir nebuvo nurodyta apie kokias nors kraujosruvas. Tad pasisakyti, kad tai šviežiai padaryta, negalėjo ir dėl to nebuvo įtraukta į sužalojimų sąrašą. Taip pat ir dėl peties išnėrimo, jis galėjo būti ir iš anksčiau padarytas ir per įvykį ir po įvykio. Patį nukentėjusįjį jis apžiūrėjo, bet pačio būgnelio apžiūrėti jis negalėjo, nes neturi tam specialybės ir įrankių. Jis tokiais atvejais remiasi tik medicininiais išrašais. Neprisimena ar asmuo skundėsi dėl ausies ir dėl išnirimo. Jeigu būtu akivaizdžiai matoma, tai būtu įrašyta į išvadą. Išvada duodama tik turimais duomenimis. Kartais darbo praktikoje pasitaiko, kad tiriamasis po kažkurio laiko ateina ir sako: „Aš turiu tokį išrašą, nes lankiausi poliklinikoje pas specialistą. Prašome įvertinti ir priimti, kad buvo atlikti tokie tyrimai ir pateikti tokie rezultatai“. Galimai ikiteisminio tyrimo metu pareigūnas po kažkurio laiko surinks kažkokią medžiagą ir irgi atvažiuos ir pasakys, kad tai buvo tuo metu darytas magnetinis rezonansas ar tenai gydėsi, dėl to jis savo išvadoje rašo „paaiškėjus“, kad būtu pateikta išsamesnė informacija ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Gydytojos nurodyti simptomai yra subjektyvūs. Skausmai yra subjektyvūs, tačiau, kai pacientas ateina pas gydytoją ir sako: „Man skauda tą ir tą“, tai gydytojas turi į tai reaguoti ir įrašyti į savo statusą, kad pacientas skundžiasi savo skausmu ir sveikata. Nuo to priklauso tolimesnė tyrimo strategija, toliau jis siunčia rentgenui ir pas kitus specialistus. Pirminiais dalykais, gydytojas remiasi paciento žodžiais. Jeigu pacientas pasako, kad buvo sumušimas, gydytojas ir įrašo, kad sumušimas, nes turi pateikti ligonių kasoms, kad apmokėtu paslaugą. Jo (D. Fomin) išvadoje buvo nurodyta kraujosruva. Objektyvi informacija šitoje išvadoje yra gematoma, kraujosruva. Jeigu jis būtu po traumos iškart nuėjęs pas specialistus, būtu padaryti atitinkami radiologiniai tyrimai, magnetinio rezonanso tyrimas, echoskopija, tai būtu galima nustatyti, kad tai yra sąnario sužalojimas ir remiantis tais išrašais jis galėtų teigti, kad taip yra. Jis negali su įvykiu surišti 2021 liepos 23 d. tyrimus, nes jie buvo padaryti ne iš karto po įvykio. Kraujosruva buvo įrašyta į išvadą ir buvo užkvalifikuota. Kai buvo atliktas radiologinis tyrimas po kurio tai laiko, bet tas mums nieko neįrodo, kada tas išnirimas buvo padarytas. Tik nurodo, kad tą dieną buvo nustatytas iširimas, bet kada jis buvo padarytas nei gydytojas nei radiologas nustatyti negalėtu. Jeigu būtu atliktas echoskopinis tyrimas bei magnetinis rezonansas, tada galima būtu pasakyti, kada tas išnirimas įvyko. Išvadoje nurodyta, kad sužalojimas yra nežymus, bet čia yra techninė klaida, kadangi 2021 m. gruodžio 1 d. savo išvadoje nurodė, kad tai vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tai yra techninė klaida, kadangi kaip minėjo tokie sužalojimai vertintini nežymiu kūno sužalojimu. Kalbant apie sąnario išnirimą tai gali būti be išorinės kraujosruvos, akim matomos, gali būti su kraujosruva akim matomos, tai priklauso dažniausiai nuo traumos mechanizmo, nuo tiesioginio trauminio poveikio į šitą vietą ar netiesioginio poveikio, sakykim truktelėjus ranką įplyšta sąnario skaidulos ir vyksta išnirimas. Bet visada šioje srityje, viduje, ten, kur sąnaris bus vidinė kraujosruva, kuri gali būti matoma, jeigu būtu atliktas echoskopinis ar magnetinio rezonanso tyrimas. Šiuo atveju toks tyrimas nebuvo padarytas. Išnirimas būna dalinis ir pilnas. Pilnas, kai sąnariniai paviršiai visiškai vienas nuo kito atitrūksta, o jeigu dalinis – mažai ( vieno laipsnio), daugiau (antro laipsnio), o jeigu maksimaliai (trečio laipsnio), tai yra radiologų klasifikacija, pagal kurią jie nustato. Kaip šiuo konkrečiu atveju buvo atliktas radiologinis rentgeno tyrimas ir jie pamatė, kad kaulai stovi ne taip, kaip turi būti, bet dalinai pasislinkę vienas kitu atžvilgiu., dėl to taip buvo nustatyta diagnozė trečio laipsnio išnirimas. Su daliniu išnirimu jis gali atlikti tam tikrus ribotus ar neribotus judesius, nes tai yra dalinis išnirimas. Kiekvienas žmogus skausmą perneša skirtingai. Kai po išnirimo praeina kelios savaitės, tai skausmas sumažėja ir jeigu jam netrukdo, jis gali su tuo vaikščioti daug metų. Iš karto po traumos turėtu matytis, kad jam skauda, kad negali judinti rankos, bet kiek žino ir kiek jam buvo pateikta duomenų, kad buvo tam tikra sedacija, tai yra alkoholinis nuskausminimas. Jeigu taip yra, tada žmogus į skausmą gali visai nekreipti dėmesį.
Kiti byloje ištirti įrodymai.
2021-07-21 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24546-21 pagal LR BK 140 str. 1 d. dėl to, kad 2021-07-06 apie 16.30 val. G. Ž., buvo sumuštas R. S. ir I. S. kieme, adresu (duomenys neskelbtini). dėl ko patyrė įvairius sužalojimus, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (I tomas, b.l. 7-10)
Iš G. Ž. pareiškimų matyti, kad liepos 6-ą dieną perspėjęs atvyko į Vievio miestą adresu (duomenys neskelbtini), ten neradęs vaikų motinos nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Jį pasitiko jo vaikų teta I. S. ir pradėjo stiprią fizinę ataką. Tuomet prisijungė ir R. S.. Jį daužė kumščiais, pargriovė ir spardė kartu su I. S.. Savo veiksmais šie asmenys sukėlė didelį fizinį skausmą, padarė fizinius sužalojimus. Jis atsistojęs ir ištaikęs sekundę atokvėpio šoko į automobilį ir pabėgo nuo neadekvačių smurtaujančių žmonių. Grįžęs į namus išgėrė skausmą malšinančių vaistų ir prigulė. Pabudo pažadintas R. S. ir dviejų kartu atvykusių pareigūnų. Jie jį išvežė į Elektrėnų PK Jis prašė iškviesti medikus, tačiau jo prašymai buvo ignoruojami. Vėliau buvo iškviesta GMP ir suteikta medicininė pagalba. Prašo patraukti I. S. ir R. S. baudžiamojon atsakomybėn. (b.l. 13-16) (26-35)
Iš 2021-07-21 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Į kiemo teritoriją atvykstama žvyruotu keliuku. Kiemas iš atvažiavimo pusės nepatvertas. Kieme yra vandens tvenkinys, šalia jo mobili pavėsinė su stalu ir gultu. Nuo tvenkinio link namo pusės voljeras padarytas iš statybvietės sudedamų tvorų. Voljere šuns būda. Teritorija nefilmuojama, atokesnė nuo kitų gyvenamųjų namų. (I tomas, b.l. 89-91)
Iš 2021-08-24 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašai kuriuos I. S. pateikė 2021-07-28 įtariamosios apklausos metu. Vaizdo įrašai peržiūrimi tarnybiniu kompiuteriu HP per tarnybiniame kompiuteryje įrašytą multimedijos leistuvą „Windows Media Player”. Pirmojo peržiūrimo vaizdo įrašo pavadinimas IMG_5147, vaizdo įrašo trukmė 1 min. Paleidus vaizdo įrašą matomas kelias ir pieva, girdisi moteriškas balsas „G., išvažiuok, tu čia esi nelaukiamas“. Matomas automobilis KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš automobilio priekinės keleivio vietos išlipantis vyriškis, kaip tyrimo metu nustatyta, G. Ž.. Girdisi moteriški balsai, prašoma išvažiuoti iš kiemo, sakoma, kad bus kviečiama policija. G. Ž. išlipęs iš automobilio eina link asmenų, prašančių jo išvažiuoti. Moteris sako „dink, kiek bėdų tu mums esi pridaręs“. Vaizdo kamera nukreipta į žemę, todėl matosi tik kelio gruntas bei asmenų kojos. Taip pat vaizdo įraše matomas R. S. už pavadėlio laikomas šuo. R. S. laikymas už pavadėlio šunį sako „pisk nachui iš čia“. G. Ž. šaukia, mojuoja rankomis. Moterys prašo jo dingti. G. Ž. stovi prie automobilio. Matosi, kad moteris, kaip tyrimo metu nustatyta, I. S., jį rankomis pastumia į krūtinę. Tuo metu G. Ž. mosteli kaire ranka, tačiau ar kam nors suduoda, vaizdo įraše nematyti. Tuomet moteris ima šaukti „dar tu čia mane muši“ ir rankomis griebia G. Ž. už veido bei kaklo. Vaizdo įrašas pasibaigia.
Antrojo peržiūrimo vaizdo įrašo pavadinimas IMG_5148. Vaizdo įrašo trukmė 3 min 53 s. Paleidus vaizdo įrašą matomas G. Ž., kurio marškinėliai ties kaklu suplėšyti, jo veidas raudonas, sako „ateik čia blet“. Prie jo prieina I. S., ji sako “ką tu blet, pydere dar mane muši dar, svolačiau pas mane į kiemą atvažiavęs“ ir abejomis rankomis stumia jam į krūtinę. G. Ž. svirduliuodamas žengia keletą žingsnių atgal. G. Ž. sako „aš pas J.“. I. S. šaukia “ką darai, pas kokią J.“ ir rankomis vėl stumia G. Ž., kaire ranka suduodama į G. Ž. veido apatinę dalį. G. Ž. vėl susvirduliuoja ir žengia kelis žingsnius atgal. I. S. šaukdama, kad jis jos kieme, vėl jį pastumia sugriebdama už drabužių ir sako „von iš čia, von nachui iš čia“. Tada vėl abejomis rankomis stumia G. Ž., kaire ranka sugriebdama jam už kaklo. Ji šaukia “kur blet vaikai tavo“. Tuomet G. Ž. ima eiti link I. S. ir sugriebia jai už abiejų rankų, tačiau I. S. jas ištraukia ir vėl rankomis nuo savęs stumia G. Ž. sugriebdama jam už veido. Tuomet G. Ž. užsimoja kairės rankos kumščiu link I. S., tačiau ar jai suduoda, vaizdo įraše nesimato. Moteris, kaip tyrimo metu nustatyta, K. S., sako „mamyte traukis“. I. S. šaukia “svolačiau tu, sėsk į mašiną, eik šūdą pauostyk“. G. Ž. sako „J. namuose“. K. S. sako „gerai, važiuok tu pas tą J.“. G. Ž. prieina prie automobilio ir paėmęs masę, esančią ant automobilio kapoto, meta link I. S.. K. S. sako „mamyte eik, jisai apmėtys. Tėti imk, aš trenksiu jam vieną į klyną, kad jis atsijungs“. G. Ž. vėl prieina prie automobilio, pasiima rudos masės ir meta į R. S.. I. S. šaukia „eik tu, kažkas apmėtė šūdu nachui, urode“. Tuomet R. S. su pavadėliu kelis kartus užsimoja link G. Ž. ir suduoda jam per delną, ir šaukia „pydere tu“. G. Ž. eina link I. ir R. S., sako „ateik čia“. Priėjęs prie I. S. susistumdo. I. S. šaukia „ar žinai kur tavo vaikai? Ar užsiimi vaikais? Urode tu, ar žinai ką tavo mažiukas myli, ką mėgsta“. Matosi, kai G. Ž. užsimoja kaire ranka link I. S., tačiau ar suduoda, vaizdo įraše nematyti. Matosi, kad G. Ž. susigrumia su R. S., šis jį pastumia. I. S. šaukia „tu manęs neliesk, urode tu“. G. Ž. eina prie automobilio, atidaro vairuotojo pusės dureles. Vairuotojo vietoje sėdi vyriškis, kaip tyrimo metu nustatyta, tai T. S.. K. S. šaukia „neduokit jam prie vairo“. G. Ž. prašo „atidaryk bagažinę“. K. S. šaukia „nedarykit, nedarykit.“ Tuomet G. Ž. ima eiti link R. S., tiesdamas jam dešinę ranką. R. S. nueidamas sako „pašol nachui su savo ranka, šiukšles man mėtai, kiaule tu blet“. G. Ž. ima sparčiu žingsniu eiti link R. S. ir sako „nachui dulkini mano moterį“. Jie susikimba ir R. S. parverčia G. Ž. ant metalinių sūpynių, po ko G. Ž. nugriūna ant žemės. 02:16 vaizdo įraše matyti, kai prie gulinčio G. Ž. pasilenkusi I. S. ir R. S.. 02:20 matosi, kai R. S. dešine ranka suduota G. Ž., tačiau kur tiksliai, nematyti ir tuomet abu su I. S. atsitraukia. G. Ž. bando keltis, tačiau R. S. priėjęs laiko jį už drabužių ir neleidžia atsistoti. K. S. sako, kad policiją jau atvažiuoja. G. Ž. sako „patrauk rankas“ ir dešine ranka bando suduoti R. S. per kojas, tačiau šis pasitraukia ir G. Ž. ranka suduoda į sūpynių atramą. Tuomet R. S. sugriebia G. Ž. už galvos ir palenkęs žemyn laiko. I. S. stovi šalia jų, sako „tegu, šūdais mėto, kažkur jau buvo, geria turbūt pasirodė“. R. S. paleidžia G. Ž. ir pasitraukia. G. Ž. nusivelka striukę ir pasiremdamas į sūpynes atsistoja. Svirduliuodamas eina link automobilio, atsisukęs į I. S. sako „šiukšle“. I. S. šaukia „tu šiukšlė, vaikas neįgalus neturi mašinos, o tu važinėji. G. Ž. įsėda į automobilį. Vaizdo įrašas baigiasi. (II tomas, b.l. 63-66)
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus gautos specialisto išvados Nr. G1674/2021(01) matyti, kad remiantis G. Ž., gim. 1978 m., apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis pateikia išvadą: 1. G. Ž. padarytos poodinės kraujosruvos veide, krūtinės ląstoje, rankose, odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, kairio lūpų kampo srityje, žaizdelės dešiniame skruoste, kairėje kaktos - smilkinio srityje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai tiriamojo nurodytu laiku (2021-07-06). 2. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (I tomas, b.l. 36-38)
Iš papildomai pateiktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus gautos specialisto išvados Nr. G1674/2021(01) matyti, kad remiantis G. Ž., gim. 1978 m., apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikia išvadą: 1. G. Ž. padarytos poodinės kraujosruvos veide, krūtinės ląstoje, rankose, odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, kairio lūpų kampo srityje, žaizdelės dešiniame skruoste, kairėje kaktos - smilkinio srityje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai tiriamojo nurodytu laiku (2021-07-06). Taip pat nukentėjusiajam 2021-07-15 d. buvo diagnozuota dešinės ausies būgnelio perforacija. Pasisakyti apie būgnelio perforacijos padarymo mechanizmą bei laiką nėra galimybės, kadangi ausys buvo apžiūrėtos tik po šešių parų po traumos, kai šviežios traumos požymių jau galėjo ir nesimatyti, o būgnelio aprašymas pateiktuose medicininiuose dokumentuose nepakankamai informatyvus. Paaiškėjus kad būgnelio plyšimas yra trauminės kilmės, sužalojimas būtų kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. 2. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (I tomas, b.l. 106-108)
Iš papildomai pateiktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus gautos specialisto išvados Nr. G1674/2021(01) matyti, kad remiantis G. Ž., gim. 1978 m., apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikia išvadą: 1. G. Ž. padarytos poodinės kraujosruvos veide, krūtinės ląstoje, rankose, odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, kairio lūpų kampo srityje, žaizdelės dešiniame skruoste, kairėje kaktos - smilkinio srityje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai tiriamojo nurodytu laiku (2021-07-06). Taip pat nukentėjusiajam 2021-07-15 d. buvo diagnozuota dešinės ausies būgnelio perforacija, o 2021-07-23 d. buvo diagnozuotas kairio petinio raktikaulio sąnario 3 laipsnio išnirimas. 1.a Pasisakyti apie būgnelio perforacijos padarymo mechanizmą bei laiką nėra galimybės, kadangi ausys buvo apžiūrėtos tik po šešių parų po traumos, kai šviežios traumos požymių jau galėjo ir nesimatyti, o būgnelio aprašymas pateiktuose medicininiuose dokumentuose nepakankamai informatyvus. Paaiškėjus kad būgnelio plyšimas yra trauminės kilmės, sužalojimas būtų kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. 1.b Pasisakyti apie kairio petinio raktikaulio sąnario 3 laipsnio išnirimo padarymo laiką bei mechanizmą nėra galimybės, kadangi pateiktų medicininių dokumentų duomenys neinformatyvūs tam padaryti. Paaiškėjus, kad plyšimas buvo padarytas aukščiau nurodyto įvykio metu, sužalojimas būtų kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Būgnelio lyšimas, ir sąnario išnirimas galėjo būti padaryti tiek aukščiau nurodyto įvykio metu, tiek ir kitu laiku iki kreipiantis medicininės pagalbos, kuomet buvo diagnozuoti šie pakitimai. Objektyvių duomenų leidžiančių nustatyti šių pakitimų tikslų laiką bei mechanizmą, nėra. 2. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (I tomas, b.l. 115-117)
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus gautos specialisto išvados Nr. G3268/2021(01) matyti, kad remiantis G. Ž., gim. 1978 m., apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikia išvadą: 1. G. Ž. padarytos poodinės kraujosruvos veide, krūtinės ląstoje, rankose, odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, kairio lūpų kampo srityje, žaizdelės dešiniame skruoste, kairėje kaktos - smilkinio srityje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai tiriamojo nurodytu laiku (2021-07-06). Taip pat nukentėjusiajam 2021-07-15 d. buvo diagnozuota dešinės ausies būgnelio perforacija, o 2021-07-23 d. buvo diagnozuotas kairio petinio raktikaulio sąnario 3 laipsnio išnirimas. 1.a Pasisakyti apie būgnelio perforacijos padarymo mechanizmą bei laiką nėra galimybės, kadangi ausys buvo apžiūrėtos tik po šešių parų po traumos, kai šviežios traumos požymių jau galėjo ir nesimatyti, o būgnelio aprašymas pateiktuose medicininiuose dokumentuose nepakankamai informatyvus. Paaiškėjus kad būgnelio plyšimas yra trauminės kilmės, sužalojimas būtų kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. 1.b Pasisakyti apie kairio petinio raktikaulio sąnario 3 laipsnio išnirimo padarymo laiką bei mechanizmą nėra galimybės, kadangi pateiktų medicininių dokumentų duomenys neinformatyvūs tam padaryti. Paaiškėjus, kad plyšimas buvo padarytas aukščiau nurodyto įvykio metu, sužalojimas būtų kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Būgnelio lyšimas, ir sąnario išnirimas galėjo būti padaryti tiek aukščiau nurodyto įvykio metu, tiek ir kitu laiku iki kreipiantis medicininės pagalbos, kuomet buvo diagnozuoti šie pakitimai. Objektyvių duomenų leidžiančių nustatyti šių pakitimų tikslų laiką bei mechanizmą, nėra. 2. Atsakyti į šį klausimą nėra galimybės, kadangi sužalojimuose bei jų aprašyme individualūs žalojančių daiktų požymiai neužsifiksavo. Tačiau iš pateikto IMG_5147 vaizdo įrašo matyti, kad kai G. Ž. išlipo iš automobilio, sužalojimai jo kojose (odos nubrozdinimai) jau buvo padaryti. Taip pat šio įrašo 56 sekundė matosi, kad G. Ž. priėjus prie moters ir sudavus jai smūgį, moteris abiejų rankų nagais pradėjo braižyti jo veidą. kuomet galėjo būti padaryti (visi ar dalis jų) odos nubrozdinimai ir žaizdelės G. Ž. veide. Taip pat odos nubrozdinimai ir žaizdelės (ar dalis jų) G. Ž. veide galėjo būti padaryti, kai moteris kaire ranka jį nustūminėjo nuo savęs, tai matosi vaizdo įrašo IMG_5148 9,22,24 sekundėse (po šių trauminių poveikių matosi, kad veido apdraskymai G. Ž. veide jau atsirado, o pirmiau išlipus jam iš automobilio veide sužalojimų nesimatė). Poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose galėjo būti padaryta kai R. S. vaizdo įrašo IMG_5148 02:19 sek. dešine ranka sudavė G. Ž. smūgį į veido sritį. Kiti sužalojimai (poodinės kraujosruvos krūtinės ląstoje, kairiame sėdmenyje, rankos bei odos nubrozdinimai rankose) galėjo būti padaryti grumtynių su R. S. ir I. S. metu, nugriuvus ant žemės metu bei G. Ž. kontaktuojant su sūpynių metaliniu rėmu. 3. Atsižvelgiant į sužalojimų makromorfologinį vaizdą, lokalizaciją bei padarymo mechanizmą, visi sužalojimai, išskyrus poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, galėjo būti padaryti griuvinėjimo metu kontaktuojant su žeme, sūpynių metaliniu rėmu bei ant žemės esančiais smulkiais kietais bukais daiktais. Mažai tikėtina, kad izoliuota poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose galėjo būti padaryta griuvimo metu, labiausiai tikėtina kad šis sužalojimas atsirado nuo smūgio sudavimo į akies sritį. 4. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kiekvienas kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (I tomas, b.l. 176-180)
2021-08-20 G. Ž. akistatos metu su įtariamąja I. S. tvirtino savo parodymus, I. S. neigė G. Ž. nagais draskiusi veidą, ji tik prašydama išeiti, abiem rankom stūmė jį į krūtinę, prie jo veido prisilietusi net nebuvo. G. Ž. smūgių nei rankomis, nei kojomis nesudavė. Kuomet G. Ž. sudavė jai į veidą, jo sutuoktinis R. S., gindamas ją, G. Ž. parvertė ant žemės. Neatmeta galimybės, kad R. ramindamas G. rankomis sudavė jam vieną arba du smūgius. G. Ž. neigia I. S. sudavęs smūgius, teigia, jog galimai besigindamas ranka palietė I. akinius, kurie nukrito ant žemės, tačiau smūgių I. nesudavė. Kad I. būtų nugriuvusi ant žemės, jis nematė. (II tomas, b.l. 37-41)
2021-09-22 T. S. su R. S. akistatos metu patvirtino savo duotus parodymus, bei parodė, kad 2021-07-06 prieš jam kartu su G. Ž. atvykstant pas I. ir R. S. jokių sužalojimų ant jo veido ar kūno jis nematė ir jo rūbai suplyšę nebuvo. Visą laikotarpį, tą dieną būnant su G. Ž., jis jokių konfliktų su kitais asmenimis neturėjo, jo drabužiai suplyšę nebuvo. R. S. neneigė jog 2021-07-06 įvykusio konflikto metu parvertęs G. ant žemės, jam gulint ant žolės sudavė vieną arba du smūgius į veidą, kumščiu, ar delnu, neprisimena, jam nespyrė. T. S. tvirtino, kad sėdėdamas automobilyje matė, kaip R. parvertus G. ant žemės, tiek jis, tiek I. sudavė smūgius rankomis ir kojomis ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas. R. spyrė ir kojomis, tačiau kiek kartų, ir kuria koja, nežino. R. S. teigė, kad G. Ž. tikrai tiek smūgių suduoti nei jis, nei I. negalėjo. Kadangi jis laikė G. prispaudęs prie žemės, jog jis nesipriešintų todėl nematė, ar I. jam spyrė kojomis ar sudavė smūgius rankomis. (II tomas, b.l. 49-53)
2021-09-22 T. S. su įtariamąja I. S. patvirtino savo duotus parodymus, jog 2021-07-06 prieš jam kartu su G. Ž. atvykstant pas I. ir R. S. jokių sužalojimų ant jo veido ar kūno jis nematė. Visą laikotarpį, kuomet jis tą dieną buvo kartu su G. Ž., jis jokių konfliktų su kitais asmenimis neturėjo, drabužiai suplyšę nebuvo. I. S. neigė sudavusi G. Ž., bet T. S. tvirtino, kad sėdėdamas automobilyje matė, kad R. parvertus G. ant žemės, tiek I., tiek jos vyras sudavė smūgius rankomis ir kojomis, bendrai su R. jie sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas. I. S. iš dalies sutiko su T. S. parodymais, jog G. Ž. gulint ant žemės, R. sudavė jam ne daugiau kaip du smūgius rankomis, tačiau į kurias vietas, nematė. Kuria ranka sudavė, nematė, taip pat nematė, ar delnu ar kumščiu. T. S. tvirtino, kad R., G. gulint ant žemės sudavė smūgius rankomis bei kojomis. (II tomas, b.l. 58-62)
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikalstamos veikos padarymu yra įrodytas (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti (Lietuvos Respublikos BPK 20 str.). LR BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iš jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė.
LR BK 140 str. 1 d. baudžiamąją atsakomybę numato už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.
Taigi teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visos bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, jog byloje esančiais, aukščiau nurodytais įrodymais yra visiškai įrodyta, jog kaltinamieji I. S. ir R. S. įvykdė jiems inkriminuojamą nusikaltimą ir jų nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 d.
Kaltinamieji pripažįsta savo kaltę dėl jiems inkriminuojamo nusikaltimo nurodydami, kad jie gindamiesi nuo nukentėjusiojo agresyvių veiksmų sudavė jam kaltinime nurodytus smūgius bei padarė kūno sužalojimus. Vertinant kaltinamųjų veiksmus teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra taikytina būtinosios ginties samprata, kadangi kaltinamųjų veiksmai nukentėjusiojo asmens atžvilgiu buvo neadekvatūs jo keliamai grėsmei. Nesiimant aktyvių veiksmų nukentėjusiojo asmens atžvilgiu kaltinamieji galėjo ir turėjo galimybę išvengti šių pasekmių (sužalojimų padarymo nukentėjusiajam).
Vertinant nukentėjusiojo G. Ž. veiksmus teismas pažymį, kad būtent jis buvo šio konflikto iniciatorius, kadangi būdamas neblaivus atvykęs į svetimą jam teritoriją ir matydamas priešiškai nusiteikusius namo šeimininkus nesiėmė jokių veiksmų išvengti konflikto, o priešingai savo veiksmais tik kėlė įtampą ir provokavo juos, ko pasėkoje įvyko konfliktas kurio metu pats ir nukentėjo.
Iš nukentėjusiojo 2023-04-04 yra gautas prašymas dėl kaltinimo nurodytos veiklos faktinių aplinkybių ir kaltinimo nurodytos veiklos kvalifikavimo pakeitimo, nurodant, kad kaltinamųjų veika papildomai kvalifikuotina ir pagal LR BK 138 str. 1 d.
Teismas išanalizavęs byloje esančius įrodymus t.y. medicinos dokumentų išrašus, specialisto išvadas, apklausęs medicinos specialistus bei įvertinęs kitus įrodymus konstatuoja, kad byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusiajam G. Ž. padaryti sužalojimai būtų vertintini nesunkiu kūno sužalojimu, kas leistu kaltinamųjų veikas kvalifikuoti pagal aukščiau minėtą baudžiamojo kodekso straipsnį, todėl teismo vertinimu kaltinamųjų I. S. ir R. S. nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1 d.
Teismas konstatuoja, kad byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad I. S. ir R. S. veikdami bendrininkų grupėje 2021-07-06 apie 16:29 val. (duomenys neskelbtini)kieme, kilusio konflikto metu, I. S. tyčia nagais apdraskė G. Ž. veido kairio skruosto viršutinę dalį, kaklo kairės pusės apatinę dalį, įdrėskė lūpų kairiame kampe ir dešiniu kumščiu sudavė G. Ž. į kairį skruostą, koja užmynė ant G. Ž. dešinės kojos nykščio, dėl ko G. Ž. nugriuvus ant žemės, R. S. sudavus nukentėjusiajam G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, I. S. sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių G. Ž. į įvairias kūno vietas, delnu sudavė vieną smūgį ties kairiu smilkiniu, ir ranka sugriebusi už G. Ž. dešinės rankos suspaudusi tempė. Tokiu būdu bendrais veiksmais padarydami G. Ž. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, krūtinės ląstoje, rankose, kairiame sėdmenyje, odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, kairio lūpų kampo srityje, žaizdeles dešiniame skruoste, kairėje kaktos – smilkinio srityje, kairio lūpų kampo srityje, nežymiai sutrikdė G. Ž. sveikatą.
Šiais savo veiksmais I. S. ir R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1
Teismo vertinimu ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas I. S. ir R. S. pripažinti kaltais padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę. Kadangi apklausiami kaltinamieji išreiškė norą būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.
LR BK 40 str. numato galimybę, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą.
Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pažymėtina, kad teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).
Teismas išnagrinėjęs baudžiamos bylos medžiagą konstatuoja, kad tiek I. S. tiek R. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra įstatyminiai pagrindai, o būtent jie yra teisiami pirmą kartą, kaltinami įvykdę tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.) dėl nusikaltimo savo kaltę pripažino visiškai ir gailisi padarę nusikalstamą veiką, civilinis ieškinys Vilniaus teritorinei ligonių kasai yra atlygintas, nukentėjusiam G. Ž. ieškinys nėra atlygintas, tačiau kaltinamieji nurodo, kad teismui nustačius atlygintiną sumą jie ją atlygins.
LR BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Teismo posėdžio metu kaltinamieji I. S. ir R. S. prašė atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą R. S. sesers D. O. atsakomybei, mano, kad būtent ji galės daryti teigiamą įtaką.
Byloje yra pateiktas laiduotojos D. O. prašymas dėl kaltinamųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei.
Prašyme laiduotoja D. O. nurodė, kad yra kaltinamojo sesuo ir I. S. draugė su kuria draugauja nuo mokyklos laikų. Mano, kad yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, administracine tvarka yra bausta vieną kartą už KET pažeidimą. Nurodo, kad su kaltinamaisiais nuolat bendrauja ir palaiko glaudų ryšį. Gyvena vienoje gatvėje su kaltinamaisiais, todėl matosi beveik kiekvieną dieną. Ji yra jiems moralinis autoritetas, todėl stengiasi jiems padėti susitvarkyti su kilusiomis problemomis. Dėl šių priežasčių teigia, kad turės galimybę stebėti I. S. bei R. S. jiems patarti bei užtikrinti, kad jie pasitaisys ir nusikalstamas poelgis nepasikartos, mano, kad moralės požiūriu jos reputacija yra nepriekaištinga, todėl galvoja, kad sugebės kaip laiduotoja daryti teigiamą įtaką.
Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamieji I. S. ir R. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jie ankščiau nebuvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja D. O. sutinka laiduoti už kaltinamuosius teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamieji I. S. ir R. S. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą D. O. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato, ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad galima pasitikėti D. O. kaip laiduotoja, nes ji neteista, charakterizuojama teigiamai. Teismas netikėti ją neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad D. O. objektyviai gali daryti kaltinamiesiems teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.
LR BPK 109 str., numato, kad dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusysis G. Ž. prašo priteisti 5000 (penkis tūkstančius) eurų neturtinės žalos ir 357,30 eurų turtinės žalos solidariai iš kaltinamųjų I. S. ir R. S..
Nukentėjusysis G. Ž. civiliame ieškinyje nurodo, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų turtinė žala pasireiškė tuo, kad jis buvo priverstas kreiptis medicininės pagalbos bei specialistų išvadų už ką iš viso išlaido 357,30 Eur. sumą.
Dėl neturinės žalos nurodo, kad jis dėl kaltinamųjų bendrų neteisėtų veiksmų patyrė didelį šoką ir sukrėtimą dėl panaudoto prieš jį smurto buvo priverstas kentėti didelį skausmą, atlikti netrumpą gydymo seansą. Dėl tokių kaltinamųjų veiksmų iki šiol jaučia nesaugios aplinkos įspūdį, dėl ko nuolat jaučiai įsitempęs.
Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005).
Taigi, vadovaujantis aukščiau išdėstytais civilinio ieškinio tenkinimo kriterijais, įvertinęs nukentėjusiojo G. Ž. civiliniame ieškinyje išdėstytus argumentus dėl patirtos neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, įvertinęs paties nukentėjusiojo elgesį, o būtent, tai, kad teismo vertinimu pats nukentėjusysis elgėsi konfliktiškai, įžūliai, priekabiai ir privokuojančiai kaltinamųjų atžvilgiu dėl ko ir nukentėjo, o taip pat įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pasekmes vadovaudamasis byloje turimais įrodymais teismas mano, kad nukentėjusiajam turi būti atlygina tik 357,30 Eur turtinė žala, nepriteisiant neturinės žalos dėl aukščiau minėtų pagrindų.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys 87,87 Eur sumai yra atlygintinas.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Teismas mano, kad nepriteisti ar sumažinti iš kaltinamųjų priteistinų bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo, todėl nukentėjusiojo atstovo pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajam 600,00 eurų. sumoje yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 303 str. 2 d. 305 str., 307 str. ir 308 str., teismas
nusprendžia:
I. S. a.k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 140 str. 1 d. padarymo perduodant laiduotojos D. O. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato.
R. S. a.k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 140 str. 1 d. padarymo perduodant laiduotojos D. O. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato.
Baudžiamąją bylą Nr.1-32-804/2023 nutraukti.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus I. S. ir R. S. atžvilgiu – panaikinti.
Priteisti solidariai iš I. S. ir R. S. nukentėjusiojo G. Ž. naudai 357,30 eurus turtinės žalos.
Priteisti iš I. S. 300,00 eurų bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiojo G. Ž. naudai.
Priteisti iš R. S. 300,00 eurų bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiojo G. Ž. naudai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su CD kuriame 2021-07-28 pateikti vaizdo įrašai – palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.