Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statega“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-1437-796/2017 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Statega“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Omega Capital“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys bankrutuojanti akcinė bendrovė „Neapolis“, V. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Omega Capital“ 169 827,87 Eur žalos atlyginimą ir visas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išnagrinėtas šis ieškinys, uždrausti BUAB „Neapolis“ bankroto administratoriui grąžinti bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) – BUAB „Neapolis“ akcininkams, likusį bankrutavusios įmonės turtą.Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 23 d. nutartimi prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. 2017 m. birželio 26 d. ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei UAB „Omega Capital“ ir esančias pas trečiuosius asmenis 169 827,87 Eur sumai. Nurodė, kad UAB „Omega Capital" nevykdo realios ūkinės veiklos, neturi kito turto, išskyrus reikalavimo teises į jai, kaip BUAB „Neapolis” akcininkei, priklausančias pinigines lėšas, esančias BUAB „Neapolis“ banko sąskaitose, net neturi banko sąskaitos, todėl yra reali grėsmė, kad padalijus akcininkams pinigines lėšas, nebus realiai galimybių patenkinti būsimą sprendimą, jeigu jis bus palankus ieškovei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 28 d. nutartimi ieškovės UAB „Statega“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 23 d. nutartimi atmesdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pažymėjo, kad paprastai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekdamas išvengti būsimo jam nenaudingo sprendimo vykdymo. Teismas taip pat nustatė, kad minėtoje nutartyje pažymėta, jog ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovė UAB „Omega Capital“ ketina sumažinti savo turto vertę, jį perleisti tretiesiems asmenims, kitaip siekti išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo (CPK 178 straipsnis). Pateikdama pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė jokių naujų aplinkybių nenurodė ir naujų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė gali siekti išvengti teismo sprendimo įvykdymo, nepridėjo, todėl sprendė, kad daryti kitokią išvadą nėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė UAB „Statega“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:Pirmosios instancijos teismas ignoruoja pateiktą informaciją apie tai, kad atsakovė nevykdo veiklos, neturi kito turto, išskyrus piniginių lėšų, esančių šiuo metu BUAB „Neapolis“ banko sąskaitose ir kurios atsakovė reikalauja nedelsiant išmokėti. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovė ketina sumažinti savo turto vertė, jį perleisti tretiesiems asmenims, kitaip siekti išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo, nors kartu su ieškiniu teismui buvo pateiktas išrašas iš Juridinių asmenų registro, kad atsakovė neteikė finansinės atskaitomybės nuo 2012 metų.Atsakovės nesąžiningumą pagrindžia ir tai, kad atsakovė iš ofšorinės kompanijos „LuxHouse LLP“ įgijo nuosavybėn 5 000 UAB „Neapolis“ akcijų už 3 500 000 Lt (1 013 670 Eur). Pagal sutartį atsakovė su pardavėja „LuxHouse LLP“ turėjo atsiskaityti ne vėliau kaip per 90 darbo dienų nuo šios sutarties sudarymo, bet atsakovė laiku neatsiskaitė, o finansinėje atskaitomybėje visa kaina parodė kaip įsiskolinimą. Tačiau 2012 m. gegužės 8 d. ofšorinė kompanija išregistruojama iš Jungtinės Karalystės įmonių registro taip ir nepareikalavusi grąžinti skolos. Taip jau 2012 m. atsakovė gavo 3 500 000 Lt nerealizacinio pelno ir iki 2013 m. gegužės 1 d. turėjo sumokėti mokesčių biudžetui 15 procentų pelno, kas atitinka 152 052,51 Eur. Tam, kad nemokėti mokesčių biudžetui, bendrovė nuo 2012 metų nustojo teikti duomenis registro tvarkytojui, banko sąskaita buvo uždaryta. Grėsmę galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui pagrindžia ir tai, jog atsakovė neturi banko sąskaitos, todėl bankroto administratorius buvo priverstas išmokėti atsakovės prašomas lėšas grynais arba akcininko nurodymu šie pinigai bus pervesti į trečiojo asmens sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą, teisėtumo ir pagrįstumo. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl bylą nagrinėja atskirojo skundo ribose.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Pirmosios instancijos teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių nenustatęs antrosios sąlygos, o akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo nenustatė. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, jog pagal ieškovės pareikštą ieškinį negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas.Kadangi apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad pagal byloje pateiktus duomenis nėra pagrindo spręsti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidarytų nebeįmanomas, tai apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė VĮ Registrų centro išrašą apie atsakovę, 2012 m. atsakovės balansą ir aiškinamąjį raštą, išrašą iš „Rekvizitai.lt“ tinklapio, 2010 m. lapkričio 19 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties kopiją, 2013 m. spalio 23 d. išrašą iš viešojo registro apie „LuxHouse LLP“, banko išrašą apie 2017 m. birželio 28 d. grynųjų pinigų įnešimą į ieškovės sąskaitą.Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškinys kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismui pateiktas 2017 m. birželio 23 d., antrasis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktas 2017 m. birželio 26 d. Pažymėtina, kad kartu su šiais procesiniais dokumentais buvo pateiktas VĮ Registrų centro išrašas apie atsakovę, todėl išrašą, pateiktą kartu su atskiruoju skundu, atsisakytina priimti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2012 m. atsakovės balansą ir aiškinamąjį raštą, išrašą iš „Rekvizitai“, 2010 m. lapkričio 19 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, 2013 m. spalio 23 d. išrašą iš viešojo registro apie „LuxHouse LLP“ apeliantė galėjo pateikti pirmosios instancijos pirmosios instancijos teismui kartu su prašymais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl šiuos papildomus įrodymus, pateiktus kartu su atskiruoju skundu, taip pat atsisakytina priimti. Banko išrašą apie 2017 m. birželio 28 d. grynųjų pinigų įnešimą į ieškovės sąskaitą apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina kartu su kitais į bylą pateiktais ir priimtais įrodymais, nes šis įrodymas negalėjo būti pateiktas kartu su ieškiniu ir ieškovės prašymais taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

Laikinosios apsaugos priemonės – tai asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių bei interesų suvaržymas. Toks suvaržymas suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, taip pat parenkamų priemonių ekonomiškumą ir proporcingumą. Apeliantė savo procesiniuose dokumentuose jai galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką grindė tuo, kad UAB „Omega Capital“ nevykdo realios ūkinės veiklos, neturi kito turto, išskyrus reikalavimo teises į jai, kaip BUAB „Neapolis“ akcininkei, priklausančias lėšas, esančias BUAB „Neapolis“ banko sąskaitose, kad atsakovė neturi banko sąskaitos.Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (poreikį) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų esant pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Taigi, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.).Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie atsakovės nesąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prie prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė pridėjo VĮ Registrų centro išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovė VĮ Registrų centrui daugiau kaip 24 mėn. neteikia finansinės atskaitomybės rinkinių. Iš banko išrašo apie 2017 m. birželio 28 d. grynųjų pinigų įmokėjimą į ieškovės sąskaitą matyti, kad, vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-413-460/2016, atsakovei UAB „Statega“ iš ieškovės UAB „Omega Capital“ priteistas 1 401,76 Eur bylinėjimosi išlaidas į ieškovės sąskaitą grynaisiais pinigais įmokėjo atsakovės direktorius R. P.. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovė UAB „Omega Capital“ pateikė atsiliepimą civilinėje byloje Nr. e2-1437-796/2017, kuriuo prašo atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Jame atsakovė nurodo, kad pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra, nes ieškovė pati, kartu su kitomis įmonėmis, bandė išvaistyti BUAB „Neapolis“ turtą. Pažymėtina, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme neneigė ieškovės argumentų dėl sąskaitos banke neturėjimo, finansinės ataskaitos rinkinių neteikimo viešajam registrui.Šioje byloje apeliantė savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia aplinkybėmis, kad atsakovė, neturėdama jokio turto, išskyrus BUAB „Neapolis“ esančias lėšas, taip pat neturėdama sąskaitos, gali atlikti nesąžiningus veiksmus, siekdama išvengti jai galbūt nepalankaus teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikti VĮ Registrų centro išrašo duomenys apie atsakovės finansinės atskaitomybės rinkinių neteikimą, taigi įstatyme nustatytos pareigos nevykdymą (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalis, 28 straipsnis, 29 straipsnio 3 dalis), ieškovės argumentai, kad atsakovė neturi sąskaitos banke, leidžia konstatuoti, jog atsakovė galbūt veikia neskaidriai, dėl ko iškyla reali grėsmė, jog, neužtikrinus ieškinio, atsakovė gali sumažinti savo mokumą, perleisti jai priklausantį turtą ar pinigines lėšas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus (žr. nutarties 8 punktą), taip pat į tai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.). CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kuris gali būti palankus ieškovui. Dėl to pirmiausiai areštuotinas atsakovei priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, turtinės teisės ir, tik šių nesant ar esant nepakankamai, areštuotinos pas atsakovę ar trečiuosius asmenis esančios atsakovei priklausančios lėšos, neviršijant ieškinio sumos – 169 827,87 Eur (CPK 144 str., 145 str. 1 d. 1 p. ir 3 p.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovės dėmesį į tai, kad jei jos finansinė padėtis yra gera ir prašoma priteisti suma jai nėra reikšminga, tai ji gali pasinaudoti įstatymo suteikta teise sumokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą (CPK 148 str. 2 d.) ir taip apskritai išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tuo atveju, jei konkretaus turto areštas neproporcingai suvaržytų ūkinę komercinę veiklą, yra galimybė prašyti jį pakeisti kito turto areštu (CPK 148 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statega“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statega“ (juridinio asmens kodas 300104977) reikalavimams užtikrinti areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Omega Capital“ (juridinio asmens kodas 301487585, Liepų g. 5, Klaipėda) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bendrai neviršijant 169 827,87 Eur sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims.

Nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Omega Capital“ (juridinio asmens kodas 301487585, Liepų g. 5, Klaipėda) ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškove uždarąja akcine bendrove „Statega“, taip pat leidžiant mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atlyginimus darbuotojams.

Išaiškinti ieškovei, kad dėl turto suradimo ir aprašymo ji turi kreiptis į antstolį, kuris taip pat privalo nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį atsakovės gali būti panaudota mokėti savo darbuotojams išmokas, susijusias su darbo santykiais, privalomuosius mokesčius į valstybės biudžetą, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos.

Nutarties skaitmenines kopijas išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registrui.