- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-30
- Bylos Nr.
- II-55-549/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00002-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- I. M.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto I. M. (toliau ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Šilutėje, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir Institucija) 2022-12-06 nutarimo Nr. 30-ANR N-16384-2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2022-12-06 nutarimu I. M. už administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį padarymą paskirta 800,00 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams bei draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, už tai, kad jis 2022-11-20, 16 val. 43 min., Tilžės g., Klaipėdos m., vairavo transporto priemonę automobilį „Skoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,43 promilių, po paklaidos 0,41 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas I. M. skundu prašoma pakeisti 2022-12-06 nutarimą ir taikyti švelnesnę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, t. y. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir pakeisti nutarimo dalį dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir netaikyti šios teisės atėmimo arba paskirti trumpesnį atėmimo terminą.
Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pareiškėjas remiasi teismų praktikoje nustatytomis nuostatomis dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo ir nurodo, jog policijos pareigūnas skirdamas jam administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, jų iš esmės neindividualizavo, t. y., skirdamas nuobaudą neatsižvelgė į pareiškėjo asmenybę, pažeidimo padarymo aplinkybes, nuobaudai keliamus tikslus ir kt. Pareiškėjas pažymi, kad jo šeimoje beveik visi asmenys turi sveikatos problemų bei jiems reikalinga ne tik pagalba, bet ir būtinybė nuvežti į atitinkamas sveikatos priežiūros įstaigas. Pareiškėjo uošviai R. V. ir A. V. turi neįgalumą. O 2022-11-22, kuomet pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, jis skubiai vežė uošvienei vaistus, nes būtent tą dieną A. V. buvo atlikta operacija – kojos piršto amputacija. Pareiškėjas iš esmės yra vienintelis asmuo, kuris šeimoje vairuoja transporto priemonę, bei gali tiek šeimos narius, tiek ir artimuosius giminaičius nuvežti į gydymo ir/ar reabilitacijos įstaigas, vaistinę ir kitas vietas. Todėl teisė vairuoti transporto priemonės pareiškėjui yra labai reikalinga, o šios teisės praradimas iš esmės reikštų dideles neigiamas pasekmes ne tik jo, bet ir visai šeimai, uošviams ir sukeltų didelius nepatogumus. Papildomai pažymi ir tai, kad pareiškėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, vienintelis akcininkas, kuris iš esmės yra vienintelis asmuo, kuris betarpiškai užtikrina tinkamą įmonės veiklą, įmonės darbuotojų ir jų šeimos narių interesus. Todėl neturint teisės vairuoti transporto priemonės pareiškėjo darbinė veikla bus labai apsunkinta, jo, bei įmonės darbuotojų pajamos ženkliai sumažės, nes bus apribotos galimybės nuvykti pas klientus, į darbo vietą ir kt. Pareiškėjas taip pat prašo atsižvelgti į lengvinančias aplinkybes, jog jis bendradarbiavo su policijos pareigūnais, išsamiai paaiškino, kad iš vakaro vartojo alkoholį, nes šventė gimtadienį. Tikėtina, jog pareiškėjas nebūtų vairavęs transporto priemonės, jeigu ne uošvienės operacija ir būtinybė jai nuvežti reikalingus vaistus. Taip pat pažymi, kad pareiškėjo neblaivumo laipsnis tik 0,01 promilės viršija leistiną ribą. Tai jokiu būdų nereiškia, kad pareiškėjas nesigaili padaryto administracinio teisės pažeidimo, priešingai jis suvokia padaryta administracinį teisės pažeidimą, smerkia save dėl tokio elgesio bei labai gailisi, tačiau pagrįstai mano, kad paskirta nuobauda yra neproporcinga, t. y. jis sulaukė iš esmės tokios pat nuobaudos, kaip ir kuris nors kitas vairuotojas, kuris vairavo neblaivus, kai jam nustatytas žymiai didesnis girtumas ir kurio pavojingumas buvo ženkliai didesnis, nei pareiškėjo. Be to, jei patikrinimas būtų atliktas 10-15 min. vėliau, tai pažeidimo apskritai nebūtų buvę. Pareiškėjas alkoholį buvo vartojęs iš vakaro, praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui buvo įsitikinęs, kad jis yra blaivus ir vairuodamas transporto priemonę nedaro pažeidimo, nustatytas neblaivumas minimaliai viršija leistiną ribą. Todėl pareiškėjas mano, kad, įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, jo asmenybę, teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, jo paties kritišką požiūrį į padarytą nusižengimą, tai, jog asmuo pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to gailėjosi, įvertinus nustatytą girtumo laipsnį (0,41 promilės), aplinkybę, kad ne tik pažeidėjas, bet ir jo šeima patirs didelius nepatogumus, yra pagrindas daryti išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti neskiriant jam specialiosios administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba taikyti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, t. y. paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą.
Atsiliepimu į skundą, Institucija prašo skundo netenkinti. Nurodoma, kad skunde I. M. nenurodo jokių itin reikšmingų, išimtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti skiriama švelnesnė administracinio poveikio priemonė, arba ji visai neskiriama. Be to mano, kad šiuo atveju, kadangi I. M. padarė administracinį nusižengimą būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, neturėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio nuostatos. Atkreipiamas dėmesys, kad I. M. elgėsi lengvabūdiškai sėsdamas už transporto priemonės vairo po to, kai vartojo alkoholinius gėrimus (pirmu bandymu 16:50 val. nustatytas 0,54 promilės neblaivumas, antru bandymu 17:10 val. nustatytas 0,43 promilės neblaivumas, pritaikius prietaiso paklaidą 0,017 promilės – nustatytas neblaivumo laipsnis – 0,413 promilės), tai rodo tyčinius veiksmus jo veikoje, tuo jis padarė grubų administracinį nusižengimą, kuriuo sukėlė pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Manoma, kad I. M. galėjo ir privalėjo numatyti neišvengiamai kilsiančias neigiamas pasekmes pačiam, jei bus sulaikytas vairuojantis transporto priemonę neblaivus (gresiančią piniginę baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą), ir šiuo atveju tas pasekmes turi prisiimti. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę. Pažymima, kad skundžiamu nutarimu I. M. paskirta minimali administracinė nuobauda ir minimalūs administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – terminai yra adekvati administracinė nuobauda, kurią skiriant buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį. Pažymima, kad I. M. paskirta nuobauda yra nukreipta būtent administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, verčianti I. M. ir kitus asmenis laikytis įstatymų, gerbti bendras gyvenimo taisykles, nedaryti naujų nusižengimų, ypač atsižvelgiant į tai, kad neblaivių vairuotojų nemažėja, daugėja pakartotinio vairavimo neblaiviems atvejų. Be to, dažnu atveju, asmenys patraukti atsakomybėn už vairavimą neblaiviems ir nubausti teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, kaip ir I. M. savo skunde, teisinasi ligotų giminaičių slaugymu, būtinybe jiems pristatyti vaistų ir pan., akivaizdžiai bandydami tokiais argumentais įtikinti pareigūną ar teismą sušvelninti administracinę nuobaudą ar atitinkamą administracinio poveikio priemonę. Tačiau tokie administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų argumentai vertintini kritiškai, kadangi asmenys visada turi kitą pasirinkimą (pvz.: prašyti draugų ar giminaičių pagalbos, samdyti kitą vairuotoją, taksi ar pan.). Todėl nesutinka su skundo reikalavimu sutrumpinti administracinio poveikio priemonių terminą labiau, negu sankcijoje numatytas bei skundžiamu nutarimu paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai terminas, kadangi tam nėra jokio pagrindo. Prašo atmesti I. M. skundą kaip nepagrįstą, o skundžiamą 2022-12-06 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-16384-2022 palikti nepakeistą, taip bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas I. M. ir Institucija, surašiusi skundžiamą nutarimą, tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą ir pateikė prašymus skundą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis, 639 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkinamas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, ir užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas I. M. neneigia faktinių bylos aplinkybių ir savo kaltės, padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtą administracinį nusižengimą, pareiškėjo kaltė skundžiamame nutarime yra konstatuota pagrįstai. I. M. už jo padarytą nusižengimą paskirta minimalaus dydžio bauda, taip pat nustatytas trumpiausias ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinės poveikio priemonės taikymo terminas.
Skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – I. M. prašo jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam specialiosios administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba taikyti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, t. y. paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą.
Vertinant pareiškėjo argumentus, kuriais yra grindžiamas ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimas, būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę.
ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018, 2AT-38-895/2019, 2AT-62-648/2022).
Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad I. M. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino nuo pat tyrimo pradžios, paaiškino nusižengimo padarymo aplinkybes. Skunde pareiškėjas nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad I. M., nors ir yra ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau už analogiškus ar kitokius itin šiurkščius, pavojingus pažeidimus nėra baustas (b. l. 30-32). Todėl I. M. nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, pastoviai nesilaikančiu teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių, turinčiu neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, ignoruojančiu eismo saugumo reikalavimus.
Vertinant I. M. padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamo pažeidimo fiksavimo metu jam nustatytas neblaivumo (girtumo) laipsnis atitiko minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą (0,41 prom.) girtumo ribą (įvertinus paklaidą). Kaip matyti iš neblaivumo nustatymo akto (b. l. 11), neblaivumo lygis patikrinimo metu nuo pirmu pūtimu nustatyto 0,54 promilių, greitai mažėjo – antruoju putimu nustatytas 0,43 promilių neblaivumas. Todėl tikėtina, kad I. M. galėjo sąžiningai klysti, įvertindamas savo organizmo būklę prieš nusižengimą ir jo padarymo metu, kadangi alkoholį vartojo iš vakaro, jautėsi gerai ir nesitikėjo, jog jo organizme likęs alkoholis viršys leistiną ribą ir jeigu jis būtų tikrintas šiek tiek vėliau, neblaivumo lygis galimai apskritai nebūtų siekęs draudžiamos ribos. Tai reiškia, kad I. M. padaryto nusižengimo pavojingumas yra mažesnis.
Įvertinama ir tai, jog pareiškėjas dirba, vadovauja įmonei, nuo jo gebėjimų ir galimybių tinkamai vykdyti vadovo funkcijas priklauso ne tik įmonės sėkmingas veiklos tęstinumas ir vystymas, bet tuo pačiu ir darbuotojų gerovė. Atsižvelgtina ir į tai, jog I. M. rūpinasi neįgaliais giminaičiais R. V. ir A. V. (b. l. 20-21, 22-23). Nepaneigta, kad įvykio dieną jis vairavo automobilį verčiamas aplinkybių, nes A. V. nusižengimo padarymo dieną buvo atliekama operacija ir jis nurodė vežęs jai vaistus (b. l. 24-25). Taigi, I. M. yra socialiai integruotas, atsakingas visuomenės narys, jo gyvenimo būdas nėra lengvabūdiškas ar pavojingas visuomenei. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakomybėn traukiamas asmuo piktnaudžiautų alkoholiu ar būtų įrašytas į priklausomybių ligų kabineto įskaitą. Dėl padaryto pažeidimo eismo įvykis nebuvo padarytas, sunkūs padariniai nekilo, policijos pareigūnai pareiškėją sustabdė vykdydami prevencinę priemonę, o ne dėl to, kad jis pavojingai vairavo ar kitaip kėlė grėsmę (b. l. 12). I. M. baudą sumokėjo (b. l. 10). Visos šios aplinkybės (atsakomybėn traukiamo asmens vairavimo stažas ir padarytų KET pažeidimų skaičius, paskutinio nusižengimo padarymo aplinkybės, nustatytas girtumo laipsnis ir kt.) leidžia pagrįstai teigti, kad atsakomybėn traukiamas asmuo I. M. iš esmės yra drausmingas vairuotojas, o jo padarytas paskutinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir dėl to mažiau pavojingas už rūšinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Kaip minėta, dėl padaryto pažeidimo eismo įvykis nebuvo padarytas, sunkūs padariniai nekilo. Šie duomenys bei I. M. paaiškinimai skunde neleidžia teismui abejoti tuo, kad pareiškėjas itin neigiamai vertina savo elgesį, suvokia tokio elgesio galimas sukelti pasekmes bei padarė dėl jo atitinkamas išvadas
Kita vertus, negalima neigti, jog vairavimas neblaiviam, net jei nustatomas ir minimalus ar nedaug leidžiamą ribą viršijantis girtumo laipsnis, yra šiurkštus KET pažeidimas. Pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę, turėjo būti itin kritiškas sau, žinodamas, jog vartojo alkoholį ir įvertinti tokio elgesio neigiamas pasekmes – galimą tam tikrų suvaržymų patyrimą. Teismo vertinimu, išimtinai pažeidėjo interesus atitinkanti nuobauda nepasiektų jai keliamų tikslų – nebūtų sukeltos tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos paskyrimu, taip pat nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti ir nuobaudos paskyrimu siekiami tikslai – atgrasymas nuo pažeidimų darymo, bausmės neišvengiamumas, nes nuobauda sukeliami nepatogumai buityje, materialiniai praradimai ir yra tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimu.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nors šiuo atveju visuma aukščiau išdėstytų aplinkybių ir vertinamos pareiškėjo naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau jos visa apimtimi neeliminuoja jo atsakomybės už šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą. Dėl ko, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti nustatant I. M. trumpesnį administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, negu sankcijoje numatytas minimalus terminas.
Dėl šių priežasčių nutarimo dalis, kuria I. M. paskirta administracinio poveikio priemonė keistina, paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams, specialiosios teisės atėmimo termino pradžią skaičiuojant nuo sprendimo sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones, t. y. nuo 2022-11-20, bei sutrumpinant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, iki 10 mėnesių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto I. M. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-12-06 nutarimą Nr. 30-ANR N-16384-2022 ir I. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, skirti švelnesnę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 10 (dešimčiai) mėnesių. Specialiosios teisės atėmimo termino pradžią skaičiuojant nuo sprendimo sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones, t. y. nuo 2022-11-20.
Kitą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-12-06 nutarimo Nr. 30-ANR N-16384-2022 dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.