Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal M. K., A. K. ieškinį atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovės, trečiojo asmens atstovės su ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-402-965/2024 nuspręsta terminuotai apriboti ieškovų valdžią į nepilnamečius vaikus. 2024 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartimi nepilnamečiams J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. K., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta nuolatinė globa ir jų nuolatiniu globėju paskirta BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Rytas“, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta jų nuolatinio globėjo BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centro „Rytas“ buveinės vietoje.

Ieškovai prašo panaikinti terminuotą tėvų valdžios apribojimą vaikų atžvilgiu bei jų nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovais.

Dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad vaiko perdavimas globai turėtų būti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turėtų būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti. Nustačius, kad nebeliko pagrindo taikyti priemones, ribojančias šeimos ryšius, valstybė turi iš esmės veikti taip, kad šie ryšiai galėtų plėtotis, ir imtis priemonių, kurios leistų išskirtiems tėvui (motinai) ir vaikui vėl būti kartu (1989 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Eriksson prieš Švediją, peticijos Nr. 11373/85, 71 punktas; 1992 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (Nr. 2), peticijos Nr. 13441/87, 90 punktas; kt.).

Tėvų valdžios apribojimo panaikinimas turi apsaugoti geriausius vaiko interesus. EŽTT praktikoje geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, 79 punktas).

Spręsdami dėl tėvų valdžios apribojimo ir teisės į šeimos įgyvenimą suvaržymo, nacionaliniai teismai turi išsamiai įvertinti visą šeimos situaciją ir visas susijusias aplinkybes, ypač faktines, emocines, psichologines, materialines, medicininio pobūdžio aplinkybes, ir atlikti subalansuotą ir pagrįstą kiekvieno asmens interesų vertinimą, siekdami nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui.

Sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, turi būti įvertinama, kaip pasikeitė teisiškai reikšmingos aplinkybės nuo teismo sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo priėmimo iki pateikto prašymo panaikinti tėvų valdžios apribojimą. Tokiu atveju vertinama, ar pasikeitusios aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindai, dėl kurių buvo taikytas tėvų valdžios apribojimas, išnyko (visiškai ar iš dalies), kaip pasikeitė tėvų elgesys, ar teigiami pokyčiai yra stabilūs ir apima visas sritis bei rodo jų galimybes tinkamai auklėti ir auginti vaiką, juo rūpintis, užtikrinti geriausius vaiko interesus. Tokios aplinkybės turi būti ne pavienės (epizodiškos), o pakankamai stabilios, pagrindžiančios tėvų valdžios ribojimo panaikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 20 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.

Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Šios taisyklės taikomos ir teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nuo teismo sprendimo apriboti tėvų valdžią išliko vaikų ir tėvų emocinis ryšys, bendravimas.

Pateiktose išvadose ir jų prieduose nurodyta, kad apribojus M. K. ir A. K. tėvų valdžią, ieškovams ir toliau buvo teikiamos socialinės paslaugos, per šį laikotarpį šalims buvo suorganizuoti trys atvejo vadybos posėdžiai - 2024-07-02, 2024-09-19, 2024-12-13. Klaipėdos rajono socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja R. K., kuri dirba su ieškovų šeima, atvejo vadybos posėdžių metu nurodė, jog M. K. ir A. K. jiems skirtus įpareigojimus vykdo: lanko psichologo konsultacijas, bendrauja ir bendradarbiauja su BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centro „Rytas“ atstovais, tariasi dėl bendravimo tvarkos su vaikais vykdymo ir jos laikosi, ieškovai lankė ir baigė mokymus „Laimingi tėvai, laimingi vaikai“.

Po teismo sprendimo tėvai intensyviai dalyvauja vaikų gyvenime, domisi jų pasiekimais, sveikatos būkle, laisvalaikiu bei elgesio problemomis. 2024 m. liepos mėnesį M. K. ir A. K. pradėjo lankyti BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centro „Rytas“ psichologo konsultacijas (dalyvavo 5 susitikimuose), iniciatyva buvo rodoma iš abiejų tėvų. Gautą informaciją ir rekomendacijos ieškovai pritaiko praktiškai, kritiškai vertina savo elgesį, supranta, ką darė gerai ir ko trūko, logiškai analizuoja situacijas. Ieškovai taip pat reguliariai palaiko ryšį telefonu ne tik su vaikais, bet ir socialiniais darbuotojais. Šiuo metu vyksta nuoseklus bendravimas ir bendradarbiavimas su vaikų tėvais, tėvai laikosi priimtų susitarimų, kai kuriuos inicijuoja patys. Vaikai labai dažnai (kiekvieną savaitgalį, švenčių, atostogų dienomis) svečiuojasi tėvų šeimoje (net kai tėtis būna išvykęs į darbą). Po svečiavimosi pas tėvus, vaikai grįžta puikios nuotaikos, džiaugiasi kartu praleistu laiku, pramogomis, bendromis veiklomis buityje, tai suteikia vaikams realų gyvenimo su tėvais patyrimą. Mama, būdama ir viena, aktyviai įsitraukia ne tik į santykių kūrimą, bet ir į vaikų ugdymo, socialinio gyvenimo procesą. Priteistą išlaikymą tėvai perveda periodinėmis išmokomis kas mėnesį į vaikų vardu atidarytas sąskaitas banke Swedbank. Be to dar savanoriškai aprūpina vaikus drabužiais, higienos ir kanceliarinėmis priemonėmis, duoda dienpinigių. Šiuo metu vyksta nuoseklus bendravimas ir bendradarbiavimas su vaikų tėvais, tėvai laikosi priimtinų susitarimų.

Apibendrinant surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad per laikotarpį nuo laikino tėvų valdžios apribojimo, ieškovai įdėjo nuoseklias ir kryptingas pastangas vykdant specialistų teikiamas rekomendacijas, bendrauja ir bendradarbiauja su pagalbą šeimai teikiančiais specialistais, vaikų nuolatiniais globėjais, dalyvauja nepilnamečių vaikų gyvenime, palaiko nuolatinį ryšį su vaikais, jų pastangos yra nuoseklios ir kryptingos, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Dėl reikalavimų panaikinti tėvų valdžios apribojimus, ieškovas ir atsakovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų yra atleisti (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 400-406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Panaikinti 2024 m. birželio 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimu terminuotai apribotą motinos M. K. valdžią į nepilnamečius vaikus J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir terminuotai apribotą tėvo A. K. (A. K.) valdžią į nepilnamečius vaikus J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti 2024 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartimi nepilnamečiams J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. K., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytą nuolatinę globą jų nuolatiniu globėju paskiriant BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Rytas“ kuria vaikų gyvenamoji vieta nustatyta jų nuolatinio globėjo BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centro „Rytas“ buveinės vietoje.

Nepilnamečių vaikų J. K. ir I. K. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvais M. K. ir A. K..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.