Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Evaldo Vanago,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 187 str. 1 d. ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d. 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams.

Į bausmės laiką M. J. įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteistas A. J., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. J. nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su A. J. 2017 m. kovo 26 d., apie 00.24 val., išdaužęs lango stiklą, 100 Eur vertės, įsibrovė į automobilių plovyklą (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – kasos aparate buvusius pinigus 65,50 Eur, ant stalo buvusį nešiojamą kompiuterį (duomenys neskelbtini), 150 Eur vertės, po to išeidamas sugadino automobilių plovyklos vartų užraktą, 50 Eur vertės, ir dvi vaizdo stebėjimo kameras, 200 Eur vertės, t. y. sugadino 350 Eur vertės, ir pagrobė svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, kurio bendra vertė 215,50 Eur.

2. Nuteistasis M. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendį ir jam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas jam skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, nuoširdžiai gailisi bei tai, kad nukentėjusysis atsiėmė pareikštą civilinį ieškinį, taip pat neįvertino to, kad jam išėjus iš įkalinimo įstaigos jis dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau darbo santykius nutraukė, kadangi jam nebuvo mokamas darbo užmokestis. Pažymi, kad jis nėra pavojingas, turi kur gyventi, siekia pasitaisyti, t. y. susirasti darbą, kurti šeimą.

3. Atsiliepimų į M. J. apeliacinį skundą negauta.

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi apeliantas M. J. skundžia nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiuo klausimu.

6. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

7. Nusikalstamos veikos įtvirtintos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki 6 metų, o nusikalstamos veikos įtvirtintos BK 187 str. 1 d. – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

8. Pirmosios instancijos teismas M. J. už BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą skyrė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už BK 187 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d. ir 5 d. 1 p. paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu ir M. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka su šia jam teismo paskirta bausme bei prašo skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba paskirtosios bausmės vykdymą atidėti, atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusysis atsiėmė pareikštą civilinį ieškinį, jis yra nepavojingas ir turi kur gyventi. Be to, M. J. manymu, svarbu įvertinti ir tai, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau darbo santykiai buvo nutraukti, kadangi jam nebuvo mokamas darbo užmokestis.

8.1. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas M. J. teisingai parinko ir paskyrė bausmes tiek už BK 178 str. 2 d., tiek už 187 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą, nustatė jų dydį, ir vadovaujantis BK 63 str. įtvirtintomis bendrinimo taisyklėmis paskyrė galutinę subendrintą bausmę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendį ir švelninti paskirtą bausmę, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 str. įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.

8.2. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas M. J. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltę, nusikalstamų veikų padarymo stadiją – padaryti du baigti, tyčiniai, vienas nesunkus, kitas apysunkis, nusikaltimai. Nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – M. J. prisipažino padaręs BK 178 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi. Taip pat nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu ir veikdamas bendrininkų grupėje. Apylinkės teismas tinkamai įvertino M. J. asmenybę, t. y. tai, kad apeliantas 4 kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, 2016 m. vasario 5 d. paleistas iš pataisos namų, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, teistumas nėra išnykęs, yra baustas administracine tvarka. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų neįmanoma, todėl M. J. už padarytas nusikalstamas veikas pagrįstai nuspręsta skirti laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai yra mažesni nei sankcijose numatytų bausmių vidurkiai.

8.3. Pažymėtina, kad pažeidimų, apylinkės teismui bendrinant M. J. paskirtas bausmes, už nusikalstamų veikų numatytų BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. padarymą, nenustatyta. Tokios už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotus atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės, taip pat ir subendrinta, galutinė bausmė nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nėra. Tokio pagrindo nesuteikia ir apelianto teiginiai, jog nukentėjusysis atsiėmė pareikštą civilinį ieškinį, bei tai, jog (duomenys neskelbtini) buvo jam skolinga, kadangi iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad su juo įmonė yra atsiskaičiusi, šią aplinkybę duodamas parodymus patvirtino ir (duomenys neskelbtini) V. B.. Jokių naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir apeliantas.

8.4. Atsižvelgiant į M. J. asmenybę, į jo ankstesnius teistumus bei tai, kad nagrinėjamus nusikaltimus jis padarė praėjus kiek daugiau nei metams po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, nėra jokio pagrindo manyti, kad jis yra nepavojingas ir daugiau nusikaltimų nebedarys, kas yra būtina sąlyga taikant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą BK 75 str. tvarka, todėl šių nuostatų M. J. atžvilgiu taikyti nėra jokio pagrindo.

9. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantui M. J. švelninti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ar paskirtos bausmės vykdymą atidėti nėra teisinio pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

10. 2018 m. rugsėjo 28 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas M. J. prašymas, kuriuo jis prašo, tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų jo skundo netenkinti, leisti jam laisvės atėmimo bausmę atlikti Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje, kurioje jis galėtų dirbti. Šis M. J. prašymas paliekamas nenagrinėtu, kadangi jo išsprendimas nėra priskirtinas teismo kompetencijai. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas pataisos įstaigos rūšį nustato teismas, tačiau konkrečią pataisos įstaigą parenka Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.