- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- 1A-527-988/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23776-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Paulius Veršekys, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Darius Pranka
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Renatos Augutavičienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo S. P., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį G. V. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis S. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 18 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalimis S. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – iš jo išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 4 205 Eur – į valstybės biudžetą.
S. P. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintos.
Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – S. P. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus perduotas kartu su nuosprendžio nuorašu Valstybės įmonei „REGITRA“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. S. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta vadovaujantis BK 40 straipsniu dėl to, kad: jis 2020 m. birželio 17 d., apie 22.28 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,75 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais S. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorė Renata Augutavičienė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio dalį dėl S. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalimis S. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – iš jo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (13 901 Eur) į valstybės biudžetą. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nepagrįstas išieškotino turto vertės sumažinimas reikštų aiškiai neteisingą sprendimą. Tinkamai taikant BK 72 straipsnio 5 dalį iš kaltininko turi būti išieškoma ta pinigų suma, kuri atitinka konkretaus automobilio vertę. Tokios automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš S. P. nepažeistų teisingumo ir proporcingumo principų.
2.2. Apeliaciniame skunde apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė išieškotiną automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, nes nepagrįstai į šią sumą įtraukė ir pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM) – 2 919 Eur. Nustatant turto vertę turi būti nustatoma turto rinkos vertė, o ne jo mokestinė, likutinė vertė. Nei Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, nei BK nenumato, jog išieškant turto vertę atitinkančią pinigų sumą taip pat į šią sumą turi būti įtraukiami ir mokesčiai valstybei. Šiuo atveju automobilis nėra prievolės dalykas, nes jis nėra parduodamas, dovanojamas, paveldimas ar pan. Taigi nei S. P., nei automobilio savininkas šiuo metu neturi pareigos sumokėti kokį nors su automobiliu susijusį mokestį valstybei, tarp jų ir PVM (b. l. 151–153).
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o asmuo, kuriam byla nutraukta, S. P. ir jo gynėjas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Prokurorės Renatos Augutavičienės apeliacinis skundas atmetamas
4. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl konfiskuotino turto kaip nusikalstamos veikos priemonės, t. y. automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, nurodyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir priklausančio trečiajam asmeniui, vertės nustatymo, tai yra, ar į ją turi būti įskaičiuotas PVM, ir kokia konfiskuojamo turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti išieškoma iš nusikalstamą veiką padariusio asmens, šiuo atveju – iš S. P., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės.
5. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-648-1121/2019). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad įstatymas nenumato, kokio konkretaus dydžio pinigų sumos išieškojimą turi taikyti teismas.
6. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019, 8 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
7. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą (atsižvelgdamas į tai, kad automobilis „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui – uždarajai akcinei bendrovei „G.“ (b. l. 14, 19) ir nustatydamas šios pinigų sumos dydį – 4 205 Eur, šių reikalavimų nepažeidė ir asmeniui, kuriam byla nutraukta, S. P. paskyrė tinkamą ir teisingą baudžiamojo poveikio priemonę bei nustatė jos dydį.
8. Prokurorė sutinka ir neginčija, kad S. P. teisėtai ir pagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, tačiau apeliaciniu skundu prašo padidinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės dydį iki 13 901 Eur (16 820 Eur (vidutinė konfiskuotino turto – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – rinkos vertė pagal VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išrašą su (įskaitant) PVM (b. l. 20) – 2 919 Eur (PVM (b. l. 20).
9. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad iš kaltininko turi būti išieškoma ta pinigų suma, kuri atitinka konkretaus automobilio vertę. Teismas svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018, 14 punktas).
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas nustatydamas 4 205 Eur baudžiamojo poveikio priemonės dydį baudžiamojo įstatymo nepažeidė, o tokį dydį nustatė atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į pakankamai didelę minėto automobilio vidutinę rinkos vertę – 16 820 Eur su PVM. Iš teismo motyvų ir bylos medžiagos matyti, kad visos automobilio vidutinės rinkos vertės išieškojimas turėtų didelį ir neproporcingai neigiamą poveikį S. P. turtinei padėčiai (jo mėnesinis neto darbo užmokestis sudaro apie 1 650 Eur (b. l. 126), jis moka 250 Eur dydžio kreditą kas mėnesį (b. l. 126), o apeliacinės instancijos posėdyje buvo pateikti dokumentai, įrodantys ir didesnius S. P. kreditinius bei komunalinių paslaugų įsipareigojimus, sutuoktinė nedirba, augina mažametį vaiką (b. l. 127). Teismas taip pat atsižvelgė, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne S. P., o jo darbdaviui (b. l. 19, 23). Apylinkės teismas siekdamas užtikrinti turto konfiskavimo tikslus bei proporcingumo ir teisingumo principų įgyvendinimą iš S. P. konfiskavo ne visą automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, vertę, o tik jos dalį, t. y. ¼, kuri sudaro 4 205 Eur sumą.
11. Vertindama proporcingumo principo įgyvendinimą baudžiamosios poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo – kontekste teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į šias aplinkybes: iki įvykio S. P. nebuvo teistas (b. l. 74, 118), jis pirmąjį kartą padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 9, 10, 49–50, 126); nuo 2012 metų buvo padaręs 13 administracinių nusižengimų (past. – iki 2017 m. sausio 1 d. – administracinių teisės pažeidimų), susijusių su KET nesilaikymu, tačiau nesusijusių su vairavimu esant neblaiviam (b. l. 61, 63); vedęs, turi tris vaikus (b. l. 123, 124, 126), turi aukštąjį išsilavinimą (b. l. 38, 126), dirba UAB „G.“ nuo 1997 m. gegužės 26 d. (b. l. 23, 72), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 112); S. P. buvo nustatytas 1,75 promilių neblaivumas – nežymiai viršijantis 1,5 promilių ribą (b. l. 9, 12); teigia, kad po įvykio nebevartoja alkoholinių gėrimų (b. l. 127). S. P. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumažinimas ketvirtadaliu atitinka ir teismų formuojamą praktiką dėl tokios proporcijos parinkimo (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-648-1121/2019).
12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su prokurorės argumentu, kad apylinkės teismas į 4 205 Eur sumą nepagrįstai įtraukė ir PVM. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius 2020 m. birželio 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020 sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai konstatavo, jog konfiskuotino turto vertė (BK 72 straipsnio 5 dalis) turi būti nustatoma be PVM vadovaujantis PVM įstatymo nuostatomis dėl PVM objekto, apmokestinamų asmenų, prievolės skaičiuoti ir mokėti į valstybės biudžetą PVM ir kt. Taigi pagal kasacinio teismo praktiką konfiskuotino turto vertė (BK 72 straipsnio 5 dalis) turi būti nustatoma su (įskaitant) PVM. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pasirinko tinkamą konfiskuotino automobilio vertės nustatymo būdą ir taip BPK nuostatų nepažeidė.
13. Įvertinęs šias aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas nustatydamas konfiskuotino automobilio „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą – 4 205 Eur, įstatymų nepažeidė, iš esmės nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, o teisingai ir pagrįstai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, ir pagrįstai tokią vertę atitinkančią pinigų sumą priteisė iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės.
14. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – S. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės dydis nėra aiškiai per mažas ar nepagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Renatos Augutavičienės apeliacinį skundą atmesti.