Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos antstolių rūmų teikimą dėl A. S. (A. S.), gimusiam (duomenys neskelbtini), baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-909-1034/2019, be kita ko, A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. S. paskirta subendrinta 330 MGL (16 500 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. paskirta 220 MGL (11 000 Eur) dydžio bauda, o vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas A. S. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. spalio 27 d. 12.50 val. iki 2019 m. sausio 24 d. (90 dienų), kaip sumokėta 180 MGL (9 000 Eur) dydžio bauda, ir A. S. skirta galutinė bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) (dviejų tūkstančių eurų) dydžio bauda, nustatant vienerių metų savanorišką baudos sumokėjimo terminą. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. kovo 19 d.

Lietuvos antstolių rūmai 2020 m. birželio 29 d. teikimu (teisme gautas 2020 m. liepos 8 d.), atsižvelgdami į antstolės Nemiros Šiugždaitės – Stakeliūnės 2020 m. birželio 17 d. patvarkymą Nr. S-20-33-3934 atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, grąžino Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-909-1034/2019 dėl baudos iš nuteistojo A. S. išieškojimo. Teikime nurodoma, jog vykdomasis dokumentas antstoliui pateiktas vykdyti ne pagal skolininko gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 590 str. 1 d.). Pateiktame vykdyti vykdomajame rašte nurodyta, kad skolininkas gyvena (duomenys neskelbtini).

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti . Nuteistasis yra Estijos pilietis, registruota gyvenamoji vieta yra Estijoje, natūralu, kad Lietuvos Respublikoje jis gali neturėti turto, iš kurio būtų galima išieškoti piniginę sankciją, todėl yra pagrindas tenkinti Lietuvos antstolių rūmų teikimą ir perduoti piniginės sankcijos vykdymą kitai Europos Sąjungos valstybei, tai būtent Estijos Respublikos institucijoms.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 342 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė – bauda arba baudžiamojo poveikio priemonės – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą arba turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas, arba teismas iš nuteistojo nusprendė išieškoti proceso išlaidas, o nuteistasis ar turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba konfiskuotinas turtas yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, teismas savo iniciatyva arba bausmę (baudžiamojo poveikio priemonę) vykdančios institucijos teikimu gali šią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę arba sprendimą dėl proceso išlaidų išieškojimo perduoti vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Sprendimas priimamas šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų ir sprendimų konfiskuoti perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisykles patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. BPK 342 straipsnio 6 dalis numato, jog Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ numatytais atvejais ir tvarka teismas nuosprendį dėl tam tikrų rūšių bausmių ar kitų priemonių gali perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei.

Pagal 2014 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – ir Įstatymas) V skyriaus nuostatas kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti perduodami vykdyti ir Lietuvos Respublikos teismų priimti sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimai dėl probacijos. Įstatymo 33 straipsnio 3 dalis nustato, jog probacijos tarnybos teikimu arba savo iniciatyva teismas gali perduoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, jeigu nuteistasis grįžo arba nori sugrįžti į šioje valstybėje narėje esančią gyvenamąją vietą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 219 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 33-1164; TAR, 2014-04-02, Nr. 2014-03998) patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 punkte numatyta, jog jeigu piniginės sankcijos priverstinio vykdymo metu nustatomos CPK 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės (jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus CPK 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį; jeigu išieškotojas atsisakė paimti skolininko turtą, neparduotą vykdant sprendimą; nustačius, kad skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų), tačiau yra duomenų, kad pinigine sankcija nubaustas asmuo (toliau – nubaustas asmuo) ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, piniginę sankciją vykdanti institucija privalo pateikti baudžiamąją bylą išnagrinėjusiam teismui teikimą perduoti piniginės sankcijos vykdymą kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Kartu su šiuo teikimu teismui pateikiamas liudijimo projektas, antstolio surašytas išieškojimo negalimumo aktas, dokumentai, galintys patvirtinti, kad nubaustas asmuo ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Piniginė sankcija gali būti perduodama vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei tik, jei: 1) nubaustas asmuo savanoriškai nesumokėjo piniginės sankcijos ir yra teisinis pagrindas ją vykdyti priverstinai; 2) turima duomenų, kad nubaustas asmuo yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar nuolatinis gyventojas arba nubausto asmens turtas ar pajamos, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba nubausto juridinio asmens buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje; 3) piniginė sankcija yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies h punkte nustatytą sumą (t. y. 70 Eur) ir nežinoma aplinkybių, dėl kurių kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija galėtų atsisakyti pripažinti ar vykdyti paskirtą piniginę sankciją; 4) nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės arba yra kitų priežasčių manyti, kad priverstinis piniginės sankcijos išieškojimas Lietuvos Respublikoje būtų neįmanomas ar sudėtingas; 5) piniginę sankciją būtų tikslinga perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei (Taisyklių 4 p.). Klausimą dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai Baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja ir nutartimi išsprendžia sprendimą dėl piniginės sankcijos priėmęs teismas. Šį sprendimą teismas priima savo iniciatyva pagal baudžiamojoje byloje esančią medžiagą arba piniginę sankciją vykdančios institucijos teikimą (Taisyklių 5 p.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad visi Įstatyme bei Taisyklėse įtvirtinti ir aukščiau nurodyti reikalavimai dėl su baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, piniginės sankcijos (baudos) perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei yra tenkinami. Minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu A. S. paskirta 40 MGL bauda savanoriškai per teismo nustatytą terminą nesumokėta ir yra teisinis pagrindas ją vykdyti priverstinai, A. S. yra Estijos Respublikos pilietis, grįžo ir šiuo metu gyvena Estijos Respublikoje, taigi šiuo atveju egzistuoja minėtos Įstatymo ir Taisyklių sąlygos, pagal kurias galima perduoti piniginės sankcijos (baudos) išieškojimą vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei.

Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. teismo baudžiamojo įsakymo dalis dėl A. S. paskirtos baudos išieškojimo perduotina vykdyti Estijos Respublikai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 5, 6 dalimis, 362, 364 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos antstolių rūmų teikimą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. teismo baudžiamojo įsakymo priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-909-1034/2019 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-51655-2018-6) dalį dėl A. S. (A. S.), gimusiam 1990 m. liepos 22 d., paskirtos 40 MGL (2 000 Eur) (dviejų tūkstančių eurų) dydžio piniginės sankcijos – baudos, perduoti vykdyti Estijos Respublikai.

Nutarties nuorašą įteikti prokurorui ir nuteistajam A. S. (A. S.).

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.