Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems mėnesiams).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo šioje byloje laikotarpis nuo 2022 m. gegužės 14 d. iki gegužės 15 d. (viena para), ir suėmimo laikotarpis baudžiamojoje byloje Nr. 1-52-290/2022 nuo 2020 m. birželio 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, T. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, T. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – T. B., priklausančio nenustatytos markės keturračio motociklo be valstybinių numerių, saugomo UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas.

5. Apeliaciniu skundu neginčijamos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, veikos kvalifikavimas bei kaltė, nėra ginčijama T. B. paskirta bausmė (jos rūšis ir dydis), tačiau keliamas klausimas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo ir prašoma atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija detaliau aptaria bausmės vykdymo atidėjimo taikymo T. B. klausimą, plačiau dėl nuteistajam skirtos bausmės (jos rūšies, dydžio, bausmių bendrinimo) nepasisakydama.

6. BK 75 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimas pagal aptartas normas yra galimas esant šioms sąlygoms: 1) asmeniui paskirta laisvės bausmė neviršija ketverių metų; 2) laisvės atėmimo bausmė, kuri neviršija ketverių metų, yra paskirta už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus; 3) yra pagrindo manyti, kad paskirtosios bausmės tikslai bus pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik nustačius visų aptartų sąlygų visumą.

7. Nagrinėjamu atveju yra visiškai akivaizdu, kad T. B. skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta bausmė už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, ši bausmė buvo subendrinta su Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d nuosprendžiu paskirta bausme už vieno nesunkaus ir vieno sunkaus nusikaltimų padarymą, o galutinė subendrinta bausmės neviršija baudžiamajame įstatyme numatyto termino, kai teismas turi teisę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, kurios yra reikšmingos ir sprendžiant paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumo klausimus, nėra pagrindo manyti, jog nuteistajam T. B. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo taikymas yra teismo diskrecinė teisė, todėl pagal įstatymą teismui nekyla pareiga kiekvieną kartą baigiamajame akte pateikti argumentus, kodėl bausmės vykdymas nėra atidedamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015). Pirmosios instancijos teismas pagrįsdamas, kodėl nuteistajam yra skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, tuo pačiu pagrindė ir tai, kodėl jam nėra galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatų.

8. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta viena T. B. atsakomybę lengvinti aplinkybė, t. y. jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei dėl jos padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, buvo viena iš sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir mažinti jam skiriamą bausmę vienu trečdaliu. Tuo pačiu yra nustatyta ir viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

9. Baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad T. B. vairavo keturratį motociklą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo neblaivumas ženkliai viršijo 1,5 promilės ribą, kuomet kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Nuteistajam buvo nustatytas 2,23 promilių neblaivumas. Čia būtina pažymėti, kad nuteistasis vairavo keturratį motociklą neturėdamas teisės vairuoti, t. y. vairavo teisės vairuoti neįgijęs. Be to, kaip nustatyta byloje, policijos pareigūnams stabdant įjungus tarnybinio automobilio šviesos ir garsinį signalą, T. B. staiga apsisuko, važiavo gatvės viduriu, vinguriavo per visą gatvę, taip sukeldamas pavojų aplinkiniams ir policijos pareigūnams, per garsiakalbį kelis kartus reikalaujant jo sustoti, T. B. padidino greitį, blokuodamas pareigūnams kelią, o pareigūnams jį aplenkus, nesant galimybės važiuoti, šis prieš sustojant kairio rato padanga atsirėmė į tarnybinio automobilio galines dešinės pusės duris, kurias apgadino (b. l. 10–11). Taigi nekyla abejonių, kad nusikalstami T. B. veiksmai kėlė realų pavojų aplinkiniams (jų gyvybei, sveikatai ir turtui). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad T. B., be jokios rimtesnės priežasties (noro pasivažinėti, nes buvo susinervinęs) valdydamas keturratį motociklą neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis.

10. Kaip matyti iš bylos duomenų, T. B. teistas vieną kartą, naują nusikalstamą veiką padarė praėjus tik 3 mėnesiams po nuosprendžio priėmimo, kuriuo jam buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas. Be to, jis ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Būtina pažymėti tai, kad T. B. jau buvo baustas ir už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, sukėlė eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus. Šios aptartos aplinkybės rodo, kad T. B. priešingas teisei (nusikalstamas) elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, o anksčiau jam taikytos teisinio poveikio priemonės nedavė pageidaujamų rezultatų, nepaskatino jo keisti savo elgesio.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų kompleksinis įgyvendinimas yra galimas nuteistajam atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir nustačius jam vieną ar kelias BK 75 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas. Tokios išvados nekeičia ir tai, kad nuteistasis dirba, visiškai atsisakė alkoholio.Tai, kad nuteistasis tvirtina supratęs, kad visos jo nelaimės, jo padaryti nusikaltimai, susiję su alkoholio vartojimu, nelengvina jo teisinės padėties dėl anksčiau aptartų aplinkybių.

12. Esant aptartoms aplinkybėms, keisti skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio nėra pagrindo, todėl nuteistojo T. B. apeliacinis skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. B. apeliacinį skundą atmesti.