- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- e2A-299-280/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-08-3-04514-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- AB ,,Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybei
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau - AB) ,,Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-211-902/2021 pagal ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Panevėžio miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, AB ,,Eurovia Lietuva“, UAB ,,Jaukurai“, T. S. dėl turtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 874,74 Eur turtinės žalos atlyginimo, 49 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. birželio 15 d. 12.30 val. automobilis ,,KIA“, v.n. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Dėl įvykio nebuvo pradėta administracinio pažeidimo bylos teisena, kadangi vairuotojo veiksmuose nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko), vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė paskaičiavo nuostolį ir išmokėjo draudimo išmoką, vadovaudamasi Draudimo taisyklėmis (I dalies 9.1., punktu, 9.5. punktu). Nuostolį ieškovė paskaičiavo pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę, jos detalių, dalių vertę iki draudžiamojo įvykio. Paskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka sudaro 1175,41 Eur nuostolio sumą, atskaičius 204 Eur PVM, t.y. 971,41 Eur. Atsižvelgiant į nusidėvėjimą, priteistina žala sudaro 874,74 Eur. Atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą, kadangi yra kelio savininkė ir valdytoja. Ieškovė atsakovei siuntė pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė žalos neatlygino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 252,67 Eur žalai atlyginti, 14,16 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą (266,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 29,71 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinys netenkintas.
4. Teismas nustatė, kad UAB ,,Jaukurai“ priklausančiu automobiliu Kia Optima, v.n. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 15 d. (ieškinyje klaidingai nurodyta birželio 15 d.) naudojosi trečiasis asmuo T.S., kuris apie 12:30 val. važiuodamas (duomenys neskelbtini), ties poliklinika, įvažiavimu į vaistinę, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, dėl ko buvo apgadintas automobilis. Dėl įvykio nebuvo pradėta administracinio pažeidimo bylos teisena, kadangi vairuotojo veiksmuose nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo požymių. Policijos pareigūnas nurodė, jog kelyje esanti duobė buvo nepažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais, nustatė, jog įvykio metu buvo apgadintas transporto priemonės dešinės pusės ratas. Įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko), vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė išmokėjo draudimo išmoką, vadovaudamasi Draudimo taisyklėmis (I dalies 9.1., punktu, 9.5. punktu). Nuostolį ieškovė paskaičiavo pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę, jos detalių, dalių vertę iki draudžiamojo įvykio, padangoms taikė 33,33 proc. nusidėvėjimą nuo padangų vertės, ką nurodė ieškovės atstovė, matyti iš žalų eksperto 2020 m. birželio 5 d. atsakymo.
5. Nustatė, kad transporto priemonės apgadinimo metu (duomenys neskelbtini) gatvėje vyko rekonstrukcijos darbai, kuriuos vykdė trečiasis asmuo AB ,,Eurovia Lietuva“ pagal 2018 m. liepos 4 d. rangos darbų sutartį, pasirašytą su atsakove. Rangovas, vykdydamas darbus pastatė kelio ženklus Nr. 626 ,,Apylankos kryptis“, nukreipiančius eismą ir kelio ženklus Nr. 301 ,,Įvažiuoti draudžiama“, atkarpa, kuria buvo leidžiama judėti automobiliams, sudarė tik kelis šimtus metrų. Teismas vertino trečiojo asmens T.S. paaiškinimus, kad kelio ruože, kur įvyko įvykis nebuvo draudžiančių važiuoti kelio ženklų, todėl jis judėti toje vietoje automobiliu galėjo, jis taip pat atsižvelgdamas į situaciją, buvo pasirinkęs saugų važiavimo greitį, ką patvirtina ir policijos medžiaga. Teismas atmetė argumentą, jog vairuotojas, matydamas remontuojamą kelią, turėjo paisyti reikalavimų elgtis saugiai ir būti pakankamai atidus kelyje, esant geroms oro sąlygoms, turėjo išvengti duobės. Pažymėjo, jog kelio duobė, į kurią įvažiavo automobilis, nebuvo paženklinta jokiais vairuotoją įspėjančiais ženklais, toje dalyje vyko intensyvus eismas. Teismas nematė pagrindo spręsti buvus paties vairuotojo kaltei dėl įvykio ir automobiliui padarytų apgadinimų ar kito automobilio vairuotojo kaltei.
6. Teismas laikė neįrodyta, jog automobiliui nustatyti defektai ant ratlankio buvo padaryti įvažiavus į duobę, nes duobė nebuvo ypatingai blogos, avarinės būklės, duobės kraštai nebuvo aštrūs, negili duobė, todėl tokio pobūdžio sugadinimai automobiliui negalimi. Sprendė, kad padarius priekinio rato dešinės pusės ratlankio apgadinimus būtų nustatyta daugiau automobilio apgadinimų (pvz., dešinės pusės galinio rato – padangos arba padangos ir ratlankio), nes po įvykio automobilis, pasak trečiojo asmens toliau riedėjo, tačiau daugiau automobilio apgadinimų nebuvo užfiksuota.
7. Taip pat teismas laikė neįrodytu, jog įvykio metu trečiasis asmuo įvažiavę į duobę, kliudė bortelį, dėl ko galėjo būti apgadintas ratlankis, nes šios aplinkybės netyrė policijos pareigūnas, jis neatliko matavimų, kurių metu būtų nustatyta, jog ratlankio apgadinimas kilo po automobilio rato kontakto su borteliu; įvykio vietoje buvęs (jeigu iš tiesų buvo) gatvės bortelis nebuvo nufotografuotas. Tyrimo metu policijos pareigūnas iš vairuotojo nepaėmė rašytinio paaiškinimo apie įvykio aplinkybes, kur vairuotojas išsamiai būtų nurodęs įvykio aplinkybes, o kartu automobilio rato kontaktą su borteliu (tokio rašytinio paaiškinimo policijos medžiagoje nėra), nepaprašė papildomų įrodymų (pvz., vaizdo registratoriaus duomenų), neišsireikalavo papildomų įrodymų iš kitų subjektų (tikėtina, jog įvykio vieta buvo filmuojama iš kitų objektų/statinių). Teismas iš atlikto tyrimo medžiagos nustatė, jog užfiksuota, jog vairuotojas įvažiavo į kelyje esančią duobę, nesurinkta jokių objektyvių duomenų apie buvusį kontaktą su borteliu. Byloje surinktų duomenų nepakanka įrodyti, jog automobilis, įvažiavęs į duobę, toliau važiavo dar kelis šimtus metrų ir to pasekoje ratlankis patyrė apgadinimus, nes tokios išvados nepateikė nei tyrimą atlikęs policijos pareigūnas, arba kitas spec. tyrimus atliekantis specialistas, ekspertas.
8. Teismas vertino, kad dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, galima padaryti išvadą, jog automobilis galėjo įvažiuoti į duobę ir to pasekoje galėjo atsirasti apgadinimai ant priekinio rato dešinės padangos.
9. Teismas vadovavosi civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalies, Kelių įstatymo nuostatomis, pažymėjo, kad duobė, į kurią įvažiavo T. S., buvo kelio važiuojamojoje dalyje ir dėl šios duobės įvyko eismo įvykis, tokiu būdu tai yra traktuotinas kaip kelio konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl netinkamos kelio konstrukcijų priežiūros ir savininko (valdytojo) atžvilgiu taikytina griežtoji atsakomybė. Konstatavo, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Panevėžio mieste, nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl būtent jai ir yra nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Pažymėjo, kad tarybos sprendimas dėl savivaldybės turto valdymo perdavimo rangovui nebuvo priimtas ir trečiajam asmeniui nebuvo perduotas kelio valdymas, tik statybvietės valdymo teisė.
10. Spręsdamas dėl padarytos žalos dydžio, teismas vertino 2019 m. balandžio 17 d. (duomenys neskelbtini) sąmatą, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės remonto kaštai, pritaikius dalims 10 proc. nuolaidą bei smulkioms dalims 2 proc. nuolaidą, su PVM sudaro 1175,41 Eur sumą. Kadangi neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir automobilio ratlankio pažeidimų, teismas pripažino, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti su ratlankio pakeitimu susijusias išlaidas. Teismas pripažino, kad dėl eismo įvykio padaryta žala nustatytina įvertinus tik smulkių dalių, dviejų padangų bei jų pakeitimo darbų kainas, taikant serviso nurodytą 10 proc. nuolaidą dalims/padangoms bei nuskaičiavus 33.33 proc. padangų nusidėvėjimą, bei 21 proc. PVM, nes automobilis buvo remontuojamas servise ir sudaro 252,67 Eur (((18,62 Eur+(145 Eur+145 Eur)*0.9*66.67)+8,10 Eur+8,10 Eur)*21 proc.).
11. Pažymėjo, jog trečiasis asmuo T. S. paaiškino, kad įvykio metu nepažeistos priekinio rato dešinės pusės padangos vertė buvo nulinė, t.y. buvo labai nudėvėta, apie 50 proc., nes jis automobiliu daug važinėjo, jos parduoti ir gauti kokią tai sumą dėl padangos specifiškumo buvo neįmanoma, faktiškai galėjo būti patirtos tik išlaidos dėl padangos utilizavimo. Teismas pažymėjo, jog pritaikius nuolaidą, naujo daikto įsigijimas už mažesnę kainą (tokio daikto vertės nustatymas) ir nudėvėto daikto, kaip šiuo atveju padangų, vertės paskaičiavimas yra skirtingos kategorijos, todėl skaičiuojant žalos dydį, taikytini abu turto vertę mažinantys dydžiai: 10 proc. serviso nuolaida keičiamoms padangoms bei 33.33 proc. padangų nusidėvėjimui. Pripažino, jog ieškovė savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė trejų metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) nepažeidusi.
12. Teismas vadovavosi CK 6.210, 6.261 straipsnių nuostatomis, nurodė, kad nėra praleistas CK 1.125 straipsnio 9 punkte numatytas ieškinio senaties terminas bei pripažino, jog ieškovė pagrįstai prašo priteisti kompensuojamas palūkanas. Sumažinus žalos dydį, 5 procentų dydžio metinės palūkanos paskaičiuotos nuo 252,67 Eur sumos nuo 2019 m. birželio 10 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, už 409 pradelstas dienas, ir sudaro 14,16 Eur sumą. Ieškovei iš atsakovės priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Teismas, patenkinęs ieškinį iš dalies, iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 28,89 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 29,71 Eur sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė AB ,,Lietuvos draudimas“ prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 25 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas reikalavimas priteisti 656,92 Eur, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neturėdamas objektyvių įrodymų nepagrįstai sprendė, jog įvažiavus į duobę nebuvo apgadintas ratlankis. Žalų ekspertas vertintojas, administravęs žalos bylą, ratlankio pažeidimą siejo būtent su tuo, kadangi ratlankis buvo ne deformuotas, praradęs savo formą, o pažeistas vienoje vietoje (nuotraukose fiksuotas įlinkimas). Tokią poziciją ieškovė įrodinėjo savo paaiškinimais. Ieškovė teikia naujus įrodymus – ekspertinę pažymą, patvirtinančią teiginius, kad padanga ir ratlankis buvo pažeisti įvažiavus į duobę. Išvadai dėl ratlankio apgadinimo pobūdžio reikalingos specialios techninės žinios, todėl teismas negalėjo vadovautis atsakovės ar vairuotojo nuomone, bet vertinti transporto priemonės apgadinimo pobūdį bei mechanizmą.
15. Nurodo, kad teismas nepagrįstai mažino žalos dydį, apskaičiuotą dėl sugadintos padangos, vertindamas techninio išsilavinimo neturinčio vairuotojo nuomonę, o ne objektyvius duomenis, kurie buvo pateikti į bylą. Nuotraukoje matyti išmatuotas padangos protektoriaus gylis, t.y. apie 7 mm. Šiuo duomeniu remiantis ir turi būti nustatytas žalos padangai dydis, o ne subjektyviu vertinimu. Ieškovė pateikė duomenis apie padangos kainą, dėl žalos dydžio ginčo nebuvo.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Panevėžio miesto savivaldybė prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas vertino ne tik pateiktus ieškovės rašytinius įrodymus, bet ir visą įrodymų visetą, trečiojo asmens pateiktus paaiškinimus, kurie turėjo didelės reikšmės nagrinėjant bylą. Teismas, padarydamas išvadą, rėmėsi ir logikos dėsniais, nes įvertinus duobę, jos gylį bei kraštus, sprendė, kad byloje nebuvo įrodyta aplinkybė, jog automobiliui nustatyti defektai ant ratlankio buvo padaryti įvažiavus į duobę, nes duobė nebuvo ypatingai blogos, avarinės būklės, duobės kraštai nebuvo aštrūs, negili duobė, todėl tokio pobūdžio sugadinimai automobiliui tiesiog yra negalimi. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir automobilio ratlankio pažeidimų. Nebūtinai eksperto teikiama informacija gali būti teisinga ir pagrįsta, nes net ir neturint specialių techninių žinių, akivaizdu, jog ratlankio sugadinti tokio dydžio duobėje nėra įmanoma.
17. Nurodo, kad pateikta ekspertinė pažyma yra suinteresuoto asmens, t. y. apeliantės darbuotojo išvada, todėl ja remtis, kaip nepriklausomo eksperto nešališka nuomone, nebūtų pagrįsta. Ieškovė ekspertinę pažymą galėjo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė, todėl naujas įrodymas neturėtų būti priimamas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.
18. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai atsižvelgė į trečiojo asmens T. S. teiktus paaiškinimus dėl padangų nusidėvėjimo. Trečiasis asmuo paaiškino, jog įvykio metu nepažeistos priekinio rato dešinės pusės padangos vertė buvo nulinė, t. y. buvo labai nudėvėta, apie 50 proc., nes jis automobiliu daug važinėjo, jos parduoti ir gauti kokią tai sumą dėl padangos specifiškumo buvo neįmanoma, faktiškai galėjo būti patirtos tik išlaidos dėl padangos utilizavimo. Vertinant tokius paaiškinimus, teismas pagrįstai laikė, jog pritaikius nuolaidą, naujo daikto įsigijimas už mažesnę kainą (tokio daikto vertės nustatymas) ir nudėvėto daikto, kaip šiuo atveju padangų, vertės paskaičiavimas yra skirtingos kategorijos, todėl skaičiuojant žalos dydį, taikytini abu turto vertę mažinantys dydžiai: 10 proc. serviso nuolaida keičiamoms padangoms bei 33.33 proc. padangų nusidėvėjimui. Atsižvelgiant į tai, žala pagrįstai buvo sumažinta nuo 874,74 Eur iki 252,67 Eur.
19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB „Eurovia Lietuva“ prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas grindė padarytas išvadas, analizavo ir vertino ne tik ieškinyje, bet ir kituose procesiniuose dokumentuose bei policijos pateiktoje medžiagoje nurodytas faktines aplinkybes, trečiojo asmens T. S. paaiškinimus. Tai, kad teismas, įvertinęs įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantė, nereiškia, kad buvo pažeistos proceso normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą.
20. Nurodo, kad apeliantė galėjo pateikti ekspertinę pažymą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl nėra pagrindo ją priimti. Be to, pateikta ekspertinė pažyma yra suinteresuoto asmens išvada, todėl nėra objektyvi.
21. Teigia, kad teismas vertino įrodymų visetą, trečiojo asmens pateiktus paaiškinimus, pagrįstai sprendė, jog byloje nebuvo įrodyta aplinkybė, kad automobiliui nustatyti defektai ant ratlankio buvo padaryti įvažiavus į duobę. Trečiasis asmuo T. S. paaiškino dėl nepažeistos priekinio rato dešinės padangos vertės. Žala pagrįstai nustatytina įvertinus tik smulkių dalių, dviejų padangų bei jų pakeitimo darbų kainas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
23. Apeliantė prašo priimti naujai teikiamą įrodymą – ekspertinę pažymą, jos nuomone, patvirtinančią teiginius, kad padanga ir ratlankis buvo pažeisti įvažiavus į duobę.
24. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad 2021 m. vasario 12 d. apeliantės žalų tyrimo eksperto pateikta ekspertinė pažyma negali būti priimama ir vertinama, kadangi tokį tyrimą ieškovė turėjo galimybę inicijuoti bei pažymą pateikti dar pirmosios instancijos teisme, o ne po iš dalies jai nepalankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Šiuo atveju negalima spręsti, jog naujo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Antra vertus, šiame dokumente naujų faktų nepateikta, pateiktas tik vertinimas.
25. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas priteisti 656,92 Eur žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje ginčas kilo dėl draudiko, išmokėjusio draudėjui draudimo išmoką, subrogacijos teisės įgyvendinimo, reikalaujant išmokėtą sumą grąžinti atsakingą asmenį už kilusią žalą, atsiradusią automobiliui įvažiavus į kelyje buvusią duobę.
26. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas atsakovei Panevėžio miesto savivaldybei, kaip gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis ir buvo padaryta žala apdraustai transporto priemonei, valdytojai.
27. CK 6.266 straipsnyje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015). Subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Tokio pobūdžio bylose ieškovė turi įrodyti žalos faktą ir dydį, asmens neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o atsakovė turi paneigti kaltės prezumpciją (CK 6.246-6.249 straipsniai). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019 33 punktas).
28. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir automobilio ratlankio pažeidimų, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti su ratlankio pakeitimu susijusias išlaidas. Teismas sprendimu priteisė iš atsakovės draudikui 252,67 Eur žalos atlyginimo, pripažinęs, kad dėl eismo įvykio padaryta žala nustatytina įvertinus tik smulkių dalių, dviejų padangų bei jų pakeitimo darbų kainas, taikant serviso nurodytą 10 proc. nuolaidą dalims/padangoms bei nuskaičiavus 33.33 proc. padangų nusidėvėjimą, 21 proc. PVM.
29. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, nepagrįstai atsisakė atlyginti žalą dėl ratlankio pakeitimo. Pažymi, kad išvadai dėl ratlankio apgadinimo pobūdžio reikalingos specialios techninės žinios, todėl teismas negalėjo vadovautis atsakovės ar vairuotojo nuomone.
30. Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).
31. Pabrėžtina, kad pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis, laikydamasi rungimosi principo, privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Aplinkybių įrodinėjimo našta šioje byloje teko ieškovei, kuri, grįsdama savo reikalavimus, jog žala atsirado dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo, turėjo įrodyti ir priežastinį ryšį tarp automobilio įvažiavimo į nepaženklintą duobę ir ratlankio sugadinimo (CPK 178 straipsnis).
32. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas laikė neįrodyta aplinkybę, jog automobiliui nustatyti defektai ant ratlankio buvo padaryti įvažiavus į duobę, nes tokio pobūdžio sugadinimai automobiliui negalimi, bet tomis pačiomis aplinkybėmis pripažino, kad padanga buvo sugadinta. Dėl padangos sugadinimo nustatytomis aplinkybėmis sprendimas byloje neginčijamas, todėl teismas pripažįsta, kad ir psdanga ir ratlankis buvo sugadinti tomis pačiomis aplinkybėmis.Teismo išvada dėl ratlankio, kuri ginčijama skundu, padaryta įvertinus, kad duobė nebuvo ypatingai blogos, avarinės būklės, duobės kraštai nebuvo aštrūs, duobė negili. Pirmosios instancijos teismas taip pat nematė pagrindo spręsti, kad ratlankis patyrė apgadinimus dėl atsitrenkimo į bortelį ar dėl važiavimo keliu dar kelis šimtus metrų.
33. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš policijos pateiktos medžiagos, iš karto tuoj po įvykio užfiksuotų nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad ratlankio apgadinimai yra visai greta pažeistos padangos vietos, policijos pareigūnų pažymėta, kad yra pažeistas ratas (neišskiriant, kad pažeista tik padanga). Byloje neginčijamai nustatyta, kad įvykio metu automobilio ratui įvažiavus į duobę buvo pažeista padanga. Vertinant, tai kad tiek padangos, tiek ratlankio pažeidimų lokalizacija iš esmės yra toje pačioje vietoje, labiau tikėtina, kad įvažiavus į duobę, buvo pažeista padanga ir ratlankis, t.y pažeidimai tiek padangos, tiek ratlankio atsirado vienu metu. Nors vairuotojas automobiliu dar pavažiavo kelis šimtus metrų, tačiau įvertinus pažeidimo pobūdį, nuvažiuotą atstumą, negalima spręsti, jog ratlankio pažeidimas atsirado laiku nesustojus po įvažiavimo į duobę.
34. Nors ieškovė ir nepateikė įrodymų dėl pažeidimo susidarymo mechanizmo (specialistų išvados) pirmosios instancijos teismui, pažymėtina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje pagal nustatytas joje aplinkybes yra nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų/neveikimo ir eismo įvykio metu transporto priemonės ratlankio apgadinimų (CK 6.247 straipsnis), šias aplinkybes tiesiogiai patvirtina policijos medžiagoje esančios fotonuotraukos. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, pripažindamas, kad atsakovė atsakinga tik už padangos sužalojimą, ieškovės naudai visiškai atsisakė priteisti už ratlankio sugadinimą ir pakeitimą patirtas išlaidas.
35. Byloje buvo keliamas ginčas dėl ratlankio vertės. Atsakovė pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad sąmatoje nurodyta ratlankio kaina (744,66 Eur (pritaikius 10 proc. nuolaidą – 670,19 Eur) yra per didelė. Teismui buvo pateikti duomenys, kad oficialiame Kia internetiniame puslapyje nurodyta 4-ių ratlankių kaina 1141 Eur. Kadangi Kia internetiniame puslapyje nurodyta ratlankių komplekto, o ne vieneto, kaina, tikėtina, kad 1 atskirai ratlankis kainuotų daugiau nei 285,25 Eur, ką teigė atsakovė. Pastebėtina, kad iš atsakovės atstovės ir (duomenys neskelbtini) atstovo susirašinėjimo matyti, jog originalus ratlankis kainuotų 739,95 Eur, pataisyti sugadintą ratlankį būtų galima už 200 Eur. Įvertinus, kad originalaus ratlankio kaina nurodyta su PVM, o ieškovė, prašydama priteisti žalos atlyginimą PVM neskaičiuoja, išeitų, kad naujo originalaus ratlankio kaina sudarytų 584,56 Eur. Teismas konstatuoja, kad sąmatoje nurodyta ratlankio vertė, net ir pritaikius nuolaidą, yra neatitinkanti rinkos vertės. Be to, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė, išmokėdama draudimo išmoką, nurodė vertinusi ir detalių nusidėvėjimą. Todėl ratlankio sugadinimu padaryta turtinė žala sudarytų 391,66 Eur. Taip pat pagrįstomis pripažintinos ir 5,40 Eur išlaidos už ratlankių nuėjimą ir uždėjimą.
36. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai mažino žalos dydį, apskaičiuotą dėl sugadintos padangos. Tačiau pažymėtina, kad pati ieškovė nuostolį paskaičiavo pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę, jos detalių, dalių vertę iki draudžiamojo įvykio, jau įvertinus serviso 10 proc. nuolaidą bei taikant padangoms 33,33 proc. nusidėvėjimą nuo padangų vertės, taip pat atimant mokėtiną 21 proc. Atitinkamais skaičiavimais vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, kuris pagrįstai pripažino, jog dėl smulkių dalių, dviejų padangų bei jų pakeitimo darbų žalos dydis yra 252,67 Eur.
37. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai sprendė, kad nenustatytas priežastinis ryšys tarp ratlankio sugadinimo bei automobilio įvažiavimo į nepaženklintą duobę, dėl to netinkamai nustatė turtinės žalos dydį. Dėl nurodyto, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas padidinant priteistą turtinės žalos dydį nuo 252,67 Eur iki 649,73 Eur, kompensacines palūkanas - nuo 14,16 Eur iki 36,40 Eur, patikslinant teismo priteistą sumą (686,13 Eur), nuo kurios skaičiuotinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
38. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš naujo spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo. Ieškovė teismui pateikė įrodymus, jog patyrė bylinėjimosi išlaidų: 70,08 Eur už ieškinio parengimą, 21 Eur sumokėjo žyminį mokestį, 11,75 Eur kelionės išlaidų. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu, ieškinį patenkinus iš dalies (74 proc.), iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 76,09 Eur bylinėjimosi išlaidų.
39. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 55,04 Eur bylinėjimosi išlaidų (20 Eur žyminis mokestis, 35,04 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti). Todėl apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (64 proc.), iš atsakovės ieškovei priteistina 35,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 25 d. sprendimą pakeisti padidinant iš atsakovės ieškovei priteistą turtinės žalos atlyginimą, kompensuojamąsias palūkanas, bylinėjimosi išlaidas, patikslinant teismo priteistos sumos dydį ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:
„Priteisti iš atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės, kodas 111104115, ieškovei AB ,,Lietuvos draudimas“, kodas 110051834, 649,73 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 73 ct) žalai atlyginti, 36,40 Eur (trisdešimt šešis eurus 40 ct) kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą (686,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 76,09 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 9 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti“.
Priteisti iš atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės, kodas 111104115, ieškovei AB ,,Lietuvos draudimas“, kodas 110051834, 35,23 Eur (trisdešimt penkis eurus 23 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.