Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Danutės Milašienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Siksta“ ir trečiojo asmens J. D. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-212-227/2008 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Siksta“ ieškinį atsakovui I. V. , tretieji asmenys J. D. ir I. D.–V., dėl žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas, įvertinęs įrodymus bei remdamasis tikėtinumo taisykle, taip pat sprendė, jog nors atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis perdavė kasoje apskaitytus pinigus J. D. , be to, tiek trečiojo asmens, tiek atsakovo paaiškinimai bei jų veiksmai minėtų pinigų atžvilgiu prieštaringi, tačiau, teismo nuomone, labiau tikėtina, kad atsakovas perdavė pinigus J. D., todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą (CPK 178 str.). Šią išvadą teismas grindė nurodydamas, jog po atsakovo nušalinimo nuo direktoriaus pareigų bendrovės kasoje vyko pinigų judėjimas, sumažinęs atsakovo nušalinimo dieną buvusią apskaitytą pinigų sumą kasoje nuo 61 515,85 Lt iki 59 931,95 Lt (bendrovė 2006 m. liepos 31 d. sumokėjo UAB „Omnitel“ 1052,90 Lt, 2006 m. rugpjūčio 31 d. sumokėjo UAB Apskaitos langui 531 Lt, o J. D. 2006 m. rugpjūčio 29 d. įnešė į bendrovės kasą 158,11 Lt, kuri tą pačią dieną pervesta UAB „Omnitel“). Be to, teismas nustatė, jog, nors atsakovas buvo kaltintas neperdavęs bendrovei antspaudo, tačiau UAB „Siksta“ 2006 m. liepos 14 d. kreipėsi į UAB „Hansa lizingas“, prašydama leisti išpirkti anksčiau laiko automobilį, buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis bei turto priėmimo-perdavimo aktas, o 2006 m. liepos 19 d. Pabaigos aktas. Visi šie dokumentai patvirtinti UAB „Siksta“ antspaudu ir pasirašyti UAB „Siksta“ atstovo, kuris pirkimo–pardavimo sutartyje įvardintas direktoriumi I. V. Teismas nurodė, jog visi bylos dalyviai pripažino, kad atsakovas šių dokumentų bendrovės vardu nepasirašė, tačiau ieškovas bei tretieji asmenys negalėjo paaiškinti, kodėl sudarant minėtas sutartis buvo nurodytas nušalintas nuo pareigų atsakovas, o ne tikrasis bendrovės atstovas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovas po jo nušalinimo nuo pareigų grąžino bendrovės antspaudą ir juo bendrovė naudojosi nekliudomai. Nepaisant to, bendrovės akcininkai I. D.–V., J. D. ir R. Ž. atskirais identiškais 2006 m. liepos 26 d. pareiškimais dėl jų, kaip akcininkų, teisių pažeidimo, kreipėsi į teismą, o pareiškimuose įvardino, jog atsakovas neperdavė antspaudo (civilinė byla Nr. A2-2-1952-229/2006). Šių prašymų pagrindu atsakovui buvo iškeltos trys administracinės bylos, kurios vėliau sujungtos, o 2006 m. spalio 5 d. nutrauktos, nesant administracinio teisės pažeidimo (civilinė byla Nr. A2-2-229/2006). Tokius akcininkų veiksmus teismas vertino kaip nepagrįstą veikimą prieš atsakovą. Teismas pažymėjo, kad FNTT prie VRM Panevėžio apskrities skyrius atlieka ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-04503-07 dėl UAB „Siksta“ veiklos, o J. D. pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veiklos, numatytos BK 223 straipsnio pirmojoje dalyje, padarymo (aplaidus apskaitos tvarkymas).

Apeliaciniais skundais ieškovas BUAB ,,Siksta“ ir trečiasis asmuo J. D. prašo minėtą teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Apeliantų nuomone, teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 177, 185 str.), o sprendimas neatitinka CPK 265 straipsnio pirmosios dalies ir 270 straipsnio ketvirtosios dalies keliamų reikalavimų. Skundus grindžia tokiomis aplinkybėmis:

Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas yra netinkamas atsakovas šioje byloje. Atsakovas nuo 2005 m. rugpjūčio 26 d. iki 2006 m. birželio 28 d. buvo bendrovės direktoriumi, o nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. ėjo ir bendrovės kasininko pareigas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad kasininko funkcijas vykdė netinkamai, tai yra kasoje apskaitytus pinigus be jokių dokumentų atidavinėjo akcininkui J. D. . To pakanka atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Nesant rašytinių įrodymų, kad kasoje apskaityti pinigai buvo kažkam perduoti, negalima to kažko traukti atsakomybėn už kasoje apskaitytų pinigų neišsaugojimą. Nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovas neįrodė ieškinio. Rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad atsakovas ieškovo pinigų iš kasos niekam neperdavė. Šiuo atveju negalima žodiniais įrodymais paneigti rašytinių įrodymų. Buhalterinės apskaitos įstatymai draudžia juridinio asmens pinigus perdavinėti neįforminus dokumentų. Teismas, nors ir kritiškai vertino atsakovo paaiškinimus, tačiau jais vis tiek vadovavosi atmesdamas ieškinį. Teismas tinkamai neįvertino prieštaringų atsakovo teiginių apie pinigų perdavimą. Teismas aiškinosi nereikšmingas aplinkybes ir tokiu būdu nukrypo nuo bylos esmės. Ieškinys yra pareikštas tik dėl kasoje apskaitytų pinigų priteisimo, o teismas aiškinosi su ieškinio reikalavimu nesusijusius klausimus dėl automobilio pardavimo, tarpusavio atsakovo ir trečiojo asmens santykių įvairiose instancijose aiškinimosi, dokumentų ir antspaudų perdavimo. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti kaip įrodymą Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. sprendimą, kuriuo išnagrinėtas analogiškas ginčas tarpų tų pačių proceso šalių ir iš atsakovo UAB ,,Irjondos namas“, kurią atstovavo direktorius J. D. , priteista 54 982 Lt.

Trečiasis asmuo I. D. – V. pareiškė prisidedanti prie trečiojo asmens J. D. apeliacinio skundo (CPK 309 str.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teises normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamu atveju viena iš ginčo šalių – ieškovas, yra bankrutuojanti bendrovė – UAB ,,Siksta“ bankroto byla buvo iškelta Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nutartimi, kuri nebuvo skundžiama (t. 1, b. l. 20), ir pagal suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose yra laikoma, jog tokioje byloje ginamas taip pat ir viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Taigi nagrinėdama bylą, teisėjų kolegija remiasi visa bylos medžiaga, o ne tik apeliaciniuose skunduose išdėstytomis aplinkybėmis (CPK 320 str. 2 d.). Taip pat teisėjų kolegija turi omenyje tai, kad nagrinėjamas ieškinys yra pareikštas visų įmonės kreditorių interesais, tačiau laiko, jog šios aplinkybės reikšmė negali būti absoliutinama.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, kilusį tarp ieškovo BUAB ,,Siksta“ bei buvusio šios bendrovės administracijos vadovo atsakovo I. V. , tinkamai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias šio ginčo išsprendimui, tinkamai išaiškino bei pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir, atmesdamas ieškovo BUAB ,,Siksta“ ieškinį, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).

Svarstydama apeliacinių skundų argumentus ir vertindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas kruopščiai ištyrė byloje surinktus įrodymus bei išsamiai apibūdino nustatytas faktines bylos aplinkybes, tačiau laiko, kad būtina papildomai atkreipti dėmesį į bylos aplinkybes, kurios apibūdina UAB ,,Siksta“ valdymą iki bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Taigi iš byloje esančios medžiagos matyti, jog bendrovė faktiškai užsiėmė naujų bei brokuotų drabužių iš Olandijos didmenine bei mažmenine prekyba. Pagal bendrovės steigiamojo akcininkų susirinkimo 2005 m. rugpjūčio 26 d. protokolo duomenis jos steigėjais buvo J. D. , jo dukra I. D. – V. bei R. Ž. . Šiame susirinkime bendrovės vadovu-direktoriumi buvo paskirtas steigėjos I. D. – V. vyras atsakovas I. V. . I. D. – V. bei I. V. santuoka buvo nutraukta 2007 m. sausio 5 d. Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje bei Panevėžio miesto apylinkės teismo administracinėje byloje Nr. A2.2-1952-229/06 esančių kitų bendrovės dokumentų, I. V. paaiškinimų, bendrovės veikloje taip pat dalyvavo J. D. , I. D. – V., V. D. , M. Ž. , o bendrovėje buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Apskaitos langas“ atsakinga darbuotoja buhalterė V. K. . Iš byloje esančių liudytojų V. K. , J. B. –J., R. Ž. , atsakovo I. V. , o taip pat iš dalies trečiųjų asmenų I. D. – V. bei J. D. paaiškinimų matyti, kad atsakovas I. V. gyveno Vilniuje, o bendrovės buhalterija buvo tvarkoma Kupiškyje, kur gyveno ir dirbo J. D. bei buhalterė V. K. , kuri teismui paaiškino, jog apskaitą tvarkė pagal dokumentus, kuriuos jai duodavo I. V. ir J. D. , įgaliojimai buvo suteikti taip pat ir I. D. – V. Teigė, jog pinigų ji netvarkė (t. 1, b. l. 6, 150, 121-129, 173-180, 188-193, adm. bylos l. 4, 8, 14-17 ir kt.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas kuo tiksliau nustatyti faktines bylos aplinkybes, pagrįstai kartu su kitais rašytiniais įrodymais rėmėsi prie bylos prijungtose administracinėse bylose užfiksuotais duomenimis (po adm. bylų sujungimo Nr. A2.2-1952-229/06). Šių bylų medžiaga rodo, kad 2006 m. liepos 26 d. bendrovės akcininkės I. D. –V., J. D. bei R. Ž. su identiško teksto pareiškimais kreipėsi į Kupiškio rajono teismą, prašydamos patraukti administracinėn atsakomybėn I. V. pagal ATPK 50-5 straipsnio nuostatas už tai, kad jis nevykdo nevienkartinio akcininkų reikalavimo jiems atsiskaityti už darbą. Teigė, jog I. V. taip pat neįvykdė 2006 m. birželio 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo, kuriuo, nušalinus nuo darbo, jis buvo įpareigotas pateikti akcininkams bendrovės dokumentus, antspaudą, grąžinti kasoje esančius pinigus. Buvo tvirtinama, kad yra dingusios bendrovei priklausiusios ir I. V. valdyme buvusios prekės. Pareiškėjai teigė, jog nutarimas jam buvo išsiųstas registruotu laišku, tačiau iki šiol neįvykdytas. Kaip matyti iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. nutarimo, I. V. iškelta administracinė byla buvo nutraukta, nesustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas konstatavo, jog pareiškėjai Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka neįrodė, kad bendrovės direktorius I. V. atsisakė jiems pateikti reikalaujamą informaciją, dokumentus ir kt. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad šį nutarimą pareiškėjai būtų skundę, todėl jis yra įsiteisėjęs ir galioja.

Teisėjų kolegijos nuomone, teismas taip pat pagrįstai kruopščiai analizavo bei vertino duomenis, kurie yra užfiksuoti byloje esančioje FNTT Panevėžio apskrities skyriaus specialisto 2008 m. kovo 27 d. išvadoje Nr. 5-5/21, surašytoje patikrinus UAB ,,Siksta“ ūkinę finansinę veiklą laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. rugpjūčio 31 d. Šioje išvadoje konstatuota, jog patikrinimui buvo pateikti apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai už laikotarpį nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. rugpjūčio 31 d., kurių pagrindu buvo konstatuota, jog nuo 2006 m. birželio mėn. bendrovė nebevykdė veiklos, o nuo rugpjūčio mėn. nebegavo pajamų, jog nuo 2006 m. sausio mėn. bendrovėje dirbo tik vienas žmogus, tai yra jos direktorius I. V. , kuriam nuo 2006 m. liepos mėn. nebuvo fiksuojamos darbo valandos ir skaičiuojamas atlyginimas dėl jo nušalinimo nuo pareigų. Nustatyta, kad dar iki nušalinant nuo pareigų I. V. , akcininkas J. D. , apeidamas įmonės buhalterę V. K. bei kasininką I. V. , įnešinėjo pinigus į bendrovės kasą, tai yra naudojosi bendrovės finansiniais dokumentais. Taip pat nustatyta, kad J. D. bei I. V. skirtingai aiškino aplinkybes, susijusias su bendrovės grynųjų pinigų, užpajamuotų bendrovės kasoje, panaudojimą iki buvo nušalintas nuo pareigų I. V. , tai yra iki 2006 m. birželio 28 d., todėl išvados padarytos remiantis bendrovėje esančiais finansiniais dokumentais. Taigi išvadose konstatuota, jog J. D. , kuris nuo 2006 m. birželio 29 d. buvo paskirtas vadovauti bendrovei, pažeisdamas Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo bei kasos operacijų atlikimo taisyklių“ reikalavimus, nepaskyrė inventorizacinės komisijos, nebuvo atlikta grynųjų pinigų inventorizacija, nesurašytas teisinę reikšmę turintis inventorizacinis apyrašas, kuriame būtų užfiksuota kasos būklė, nes pinigų trūkumas arba perteklius nustatomas inventorizacijos būdu. Taip pat nustatytas Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimas, nes 2006 m. buhalterinėje apskaitoje dokumentais neužfiksuotas 59 931, 95 Lt grynųjų pinigų panaudojimas. Išvadoje konstatuota, jog dėl patikrinimui pateiktų prieštaringų duomenų (dokumentai bei V. K. , I. V. , J. D. paaiškinimai) iš dalies nebuvo galima nustatyti turto, kurį bendrovė turėjo 2006 m. Be to, šioje išvadoje yra užfiksuotos automobilio Mersedes Benz VITO VIN, kurį bendrovė išsimokėtinai už 99 950 Lt (atskaičius 15 246, 61 Lt PVM) 2005 m. lapkričio 29 d. buvo įsigijusi iš UAB ,,Hansa lizingas“, pardavimo aplinkybės, kai UAB ,,Siksta“ šiai lizingo bendrovei liko skolinga 9 752, 79 Lt, kurios duoda pagrindą svarstyti, ar šis sandoris neturėjo įtakos bendrovės nemokumui (CPK 185 str.) (t. 1, b. l. 6, 10, 105-115, adm. bylos l. 4 ir kt.).

Taigi pirmosios instancijos teismo nustatytos bei anksčiau šioje nutartyje paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad UAB ,,Siksta“ faktiškai buvo valdoma atsakovo bei jo uošvio trečiojo asmens J. D. , kuris iki 2006 m. birželio 29 d., kai jis buvo paskirtas vadovauti bendrovei, būdamas tik akcininku, faktiškai kontroliavo bendrovės buhalterinę apskaitą. Taip pat šios aplinkybės patvirtina, kad tarp paminėtų asmenų yra kilęs konfliktas. Tai taip pat iš dalies patvirtina paminėtoje FNTT Panevėžio apskrities skyriaus specialisto 2008 m. kovo 27 d. išvadoje Nr. 5-5/21 užfiksuoti duomenys. Šis asmuo vadovavo UAB ,,Siksta“, tai yra atstovavo bendrovę, ar leido ją atstovauti M. Ž. (sutartiniai santykiai su minima lizingo bendrove), valdė bendrovės turtą, vykdė mokėjimus, pasirašinėjo įmonės balansą ir kt., iki 2007 m. lapkričio 22 d., kai bendrovė įgijo bankrutuojančios statusą ir buvo perduota bankroto administratoriui. Būtent bankroto administratorius įstatymo nustatyta tvarka konstatavo pinigų trūkumą bendrovės kasoje (CPK 185 str.). Beje bankroto bylos iškėlimą šiai įmonei inicijavo akcininkas M. Ž. , kuris rėmėsi 35 615, 50 Lt finansiniu reikalavimu (t.1, b. l. 20). Būtina pažymėti ir tai, kad atsakovo I. V. nušalinimo nuo pareigų metu bendrovės kreditoriais buvo įvardijami tik J. D. , I. V. bei M. Ž. , nes, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, bendrovės skolos VMI bei SODRA susidarė tik vėliau, tai yra po I. V. nušalinimo.

Kaip minėta, ieškovas apeliaciniame skunde teisingai nurodo, jog kiekvienas įmonės vadovas atsako už savo veiksmus ir tokio teiginio pagrįstumą patvirtina tiek Akcinių bendrovių įstatymo (toliau ABĮ), tiek Buhalterinės apskaitos įstatymo, tiek CK 2.82 straipsnio 1-3 dalių normos. Apeliantas teigia, kad atsakovas I. V. privalo atlyginti įmonei 59 931,95 Lt žalą, atsiradusią dėl pinigų dingimo, kaip administracijos vadovas bei kasininkas, nes buvo atsakingas už kasos vedimą, kasoje apskaitytus pinigus, jų judėjimą patvirtinančių buhalterinių dokumentų tinkamą įforminimą ir nurodo, kad atsakovas pats pripažino, jog pinigus iš įmonės kasos perdavinėjo akcininkui J. D. be buhalterinių dokumentų, todėl teismas, nustatęs šią aplinkybę, neturėjo pagrindo atmesti ieškinį. Tačiau teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo (CPK 185 str.).

Esant nustatytoms paminėtoms faktinėms aplinkybėms, teismas teisingai konstatavo, jog už laikotarpį nuo atsakovo I. V. nušalinimo bei atleidimo iki bankroto bylos iškėlimo, už bendrovės apskaitos tinkamą organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, bei finansinės atskaitomybės teisingumą, tai yra joje užfiksuotų duomenų atitikimą tikrovei bei įstatymų reikalavimams, buvo atsakingas įmonės administracijos vadovas, nagrinėjamu atveju J. D. , kuris privalėjo įstatymo nustatyta tvarka užfiksuoti, jo žodžiais tariant, atsakovo I. V. padarytą grynųjų pinigų trūkumą kasoje, reikalauti, kad I. V. jį padengtų, o bendrovei iškėlus bankroto bylą, privalėjo perduoti paskirtam bankroto administratoriui visus dokumentus ir visą bendrovės finansinėje apskaitoje užfiksuotą turtą (ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p., 7 d. 1, 2 p., Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21, 22 str., Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr.IX-578 28 str. 2 d., Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 26 p.). Teismas, remdamasis įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, kitais bendrovės dokumentais, taip pat teisingai nustatė, kad atsakovas I. V. po jo nušalinimo, priešingai nei teigia apeliantai, nebevaldė bendrovės, neatliko ir kasininko pareigų. Priešingai, iš atsakovo I. V. 2006 m. liepos 12 d. pranešimo akcininkams matyti, kad bendrovės įstatus, steigimo sutartį, steigimo protokolą jis buvo perdavę bendrovės akcininkei I. D. – V., o visi kiti su įmonės veikla susiję dokumentai, bei bendrovės antspaudas yra bendrovės buhalterės V. K. žinioje (t. 1, b. l. 103); tokius jo teiginius patvirtina vėlesni bendrovės vardu atlikti veiksmai, tame tarpe ir tie, kurie atlikti bendrovės atstovu nurodant atsakovą (t. 1, b. l. 13, 96-100, 161-167). Teismas teisingai atmetė, kaip nepagrįstus ieškovo bei trečiųjų asmenų teiginius apie antro bendrovės antspaudo buvimą (CPK 178 str.).

Apeliantas teisingai nurodo, jog teismas konstatavo, kad atsakovas I. V. nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis perdavė kasoje apskaitytus pinigus J. D. . Tačiau, kaip buvo nustatyta, trečiasis asmuo J. D. įmonę faktiškai iš atsakovo I. V. perėmė ir ėmė ją valdyti. Anksčiau paminėtų įstatymų nuostatas atitinkančių oficialių įrodymų, patvirtinančių, jog bendrovės kasą direktorius J. D. perėmė su minimu grynųjų pinigų trūkumu, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismui apeliantai paaiškino, jog patį pinigų trūkumo faktą įrodinėja remdamiesi bendrovės 2006 m. birželio 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo turiniu bei paties atsakovo I. V. paaiškinimais. Tačiau, kaip matyti iš šio dokumento teksto, jame nėra nustatytas konkretus trūkumas, todėl šis dokumentas (lėšų trūkumo kasoje konstatavimo aspektu) negali būti vertinamas kaip atitinkantis juridinio asmens oficialaus dokumento reikalavimus. Tuo labiau, kad anksčiau šioje nutartyje paminėtos nustatytos aplinkybės patvirtina, jog neatitinka tikrovės ir kiti šiame nutarime nurodyti faktai (ataskaitų nepateikimas, dokumentų, anstpaudo ir kt. negrąžinimas, bendrovės turto dingimas). Kolegija mano, kad vertinant buvusią faktinę situaciją, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įmonės vadovas J. D. per beveik pusantrų metų laikotarpį, buvusį iki bankroto bylos iškėlimo, privalėjo ir turėjo galimybę tinkamai įforminti, jo žodžiais tariant, buvusį lėšų trūkumą, kreiptis dėl tokios žalos atlyginimo, nes pagal ABĮ 37 straipsnio nuostatas jam, kaip bendrovės vadovui, vienasmeniam bendrovės valdymo organui yra uždėta pareiga veikti bendrovės interesais, užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų. Priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas bylos medžiagoje užfiksuotus atsakovo paaiškinimus šiais klausimais taip pat pagrįstai nelaikė įrodymu, patvirtinančiu jo neteisėtus veiksmus. Šie paaiškinimai patvirtina tai, kad bendrovę valdę asmenys, jos lėšas bei turtą naudojo nesilaikydami įstatymuose nustatytų imperatyvių tvarkos reikalavimų. Byloje esanti anksčiau minėta FNTT medžiaga patvirtina, kad Panevėžio apskrities skyriuje buvo atliekamas UAB „Siksta“ veiklos ikiteisminis tyrimas (baudžiamoji byla Nr. 06-1-04503-07), o J. D. buvo pareikštas įtarimas dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo (t. 1, b. l. 95).

Teisėjų kolegija, remdamasi paminėtu, o taip pat nagrinėjamu atveju aktualia ir civiliniame procese taikytina įrodymų pakankamumo taisykle, pagal kurią, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, išvadai apie fakto buvimą ar nebuvimą, pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo, tai yra nagrinėjamu atveju, apie atsakovo I. V. neteisėtus veiksmus, kurių pasekmėje ieškovui buvo padaryta prašoma priteisti žala, - sprendžia, kad ieškovas nepateikė pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo prievolę atlyginti šią žalą. Tokios išvados taip pat nepatvirtina aplinkybės, nurodytos Kupiškio rajono 2008 m. rugsėjo 2 d. sprendime, kuriuo remiasi apeliantai (CPK 178, 185 str., CK 2.87 str. 7 d., 6.263 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir teisingai įvertino visas nagrinėjamo ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, teisingai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, o ieškovo BUAB ,,Siksta“ bei trečiojo asmens J. D. apeliaciniuose skunduose išdėstyti motyvai neduoda pagrindo kitaip įvertinti byloje nustatytus faktus, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas (CPK 185 str.). Todėl paminėti apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 178, 185 str.).

Teisėjų kolegija, atmesdama nurodytus apeliacinius skundus, priteisia valstybei iš ieškovo BUAB ,,Siksta“ ir trečiųjų asmenų J. D. bei I. D. –V., kuri prisidėjo prie trečiojo asmens J. D. apeliacinio skundo, po 4, 60 Lt išlaidų, kurias turėjo apeliacinės instancijos teismas dėl procesinių dokumentų įteikimo (t. 2, b. l. 23) (CPK 93, 88 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 30 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Siksta“, trečiųjų asmenų J. D. bei I. D. –V. po 4,60 Lt (keturi litai 60 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.