- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-28
- Bylos Nr.
- 2S-854-265/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00573-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Suinteresuotas asmuo
- „Swedbank“, UAB „Būsto paskolų draudimas“, BIGBANK AS
- Pareiškėjas
- A. P.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens „Swedbank“, AB atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-04 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys „Swedbank“, AB, UAB „Būsto paskolų draudimas“, BIGBANK AS, veikiantis per savo struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, UAB „General Financing“, AB „Lesto“, AB „Klaipėdos vanduo“, DNSB „Smiltelė“, AB „Klaipėdos energija“, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, antstolis Aleksandras Selezniovas, antstolė Reda Vizgaudienė, antstolis Jonas Petrikas, antstolis Giedrius Jonauskas, antstolė Marija Trijonė, antstolė Vida Daugirdienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pareiškimu prašo teismo iškelti jam, A. P., bankroto bylą. Nurodė, kad 2007-11-09 su „Swedbank“, AB sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pareiškėjui buvo suteiktas 108 607,50 Eur kreditas buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Nurodė, kad tuo metu pareiškėjo finansinė padėtis buvo gera, tai įvertino ir bankas, suteikdamas kreditą. Tačiau 2008 m., prasidėjus ekonominei krizei, reikšmingai sumažėjo nekilnojamojo turto kainos, ženkliai smuko pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis, todėl pareiškėjas, suprasdamas, kad negalės tinkamai ir laiku mokėti eilinių įmokų bankui, pradėjo imti vartojimo kreditus iš greitųjų kreditų bendrovių BIGBANK AS, UAB „General Financing“. Paaiškino, kad tikėjosi, jog finansinė būklė pagerės ir pareiškėjas bus pajėgus įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, tačiau taip neįvyko.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-04 nutartimi iškėlė pareiškėjui bankroto bylą. Bankroto administratore paskyrė Editą Lenkauskaitę. Teismas, iškeldamas pareiškėjui bankroto bylą, konstatavo, kad pareiškėjas A. P. pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, nes skolinių įsipareigojimų suma yra didelė, ženkliai viršija 25 MMA, t.y. 7500 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokių įsipareigojimų pagal savo turimą turtą, gaunamas pajamas pareiškėjas negali įvykdyti. Atsižvelgdamas į tai teismas pripažino, kad pareiškėjo gaunamų pajamų ir turimo turto nepakaktų padengti skolinius įsipareigojimus. Dėl to teismas konstatavo, kad pareiškėjas A. P. yra nemokus. Tai pat teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima abejoti pareiškėjo sąžiningumu ir atsisakyti iškelti jam bankroto bylą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB su priimta nutartimi nesutiko, prašė ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti pareiškėjui iškelti bankroto bylą arba, panaikinus nutartį, bylą iš naujo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Suinteresuotas asmuo nesutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog pareiškėjas yra nemokus. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nenustatė pareiškėjo turimo turto masės bei jo rinkos vertės santykio su skolinių įsipareigojimų apimtimi. Dėl to pirmosios instancijos teismui pareiškėjas turėjo pateikti duomenis apie tikrąją turimo turto rinkos vertę, nes, pasak suinteresuoto asmens, kadastro nustatyta rinkos kaina neatitinka tikrosios rinkos vertės. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas neatskleidė visos informacijos apie gaunamas pajamas. Apeliantas nurodo, kad pareiškėjo pajamas yra didesnės nei 450 Eur, nes Vokietijoje dirbant analogiško pobūdžio darbą gaunamas atlyginimas yra 8,5 Eur per valandą arba 1 100 – 1 500 Eur per mėnesį. Taip pat apeliantas nurodo, kad byloje nėra atlikta analizė apie Vokietijoje nustatytą pragyvenimo minimumą, kokie mokesčiai ir nuo kokių pajamų jie skaičiuojami. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatliko pareiškėjo mokumo analizės, kadangi neturėjo visų tam reikalingų dokumentų. Dėl to, apelianto teigimu, sprendimas iškelti pareiškėjui bankroto bylą yra nepagrįstas ir naikintinas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas su suinteresuoto asmens atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjas nurodo, kad jis Vokietijoje dirba nekvalifikuotą darbą, nemoka vokiečių kalbos, dėl to jo atlyginimas yra mažesnis nei paprastai gaunamas darbuotojų, dirbančių analogiškoje ūkio šakoje. Taip pat nurodo, jog pagal gaunamą darbo užmokestį ir turimus įsipareigojimus jis yra nemokus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo atskiruoju skundu kvestionuoja FABĮ 2 straipsnio 2 dalies taikymą. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, kuriam iškelta bankroto byla, yra nemokus. Teisinis reglamentavimas apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, jog viena iš sąlygų fiziniam asmeniui iškelti bankroto bylą yra jo nemokumas. Nemokumui konstatuoti būtina šių aplinkybių visuma: skoliniai įsipareigojimai turi viršyti 25 MMA, šių skolinių įsipareigojimų terminas turi būti suėjęs, ir asmuo pagal gaunamas lėšas nėra finansiškai pajėgus finansinius įsipareigojimus padengti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visetą nustatė ir konstravo pareiškėjo nemokumą. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis dėl pareiškėjo nemokumo, tačiau nesutinka su atskirajame skunde nurodomais argumentais dėl netinkamo aplinkybių vertinimo pareiškėjo nemokumui nustatyti. Negalima sutikti su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė pareiškėjo turimo turto masės bei jo rinkos vertės santykio su skolinių įsipareigojimų apimtimi. Pirmosios instancijos teismo nutartyje buvo nurodytas pareiškėjo turimas turtas, taip pat visi jo skoliniai įsipareigojimai kreditoriams. Aplinkybė, jog pareiškėjo turto vertė buvo nustatyta remiantis Registrų centro duomenimis, nėra pagrindas konstatavimui, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas, o išvados dėl turto vertės nepagrįstos. Pažymėtina, jog Civilinio proceso kodekso normos taip pat taikomos ir sprendžiant klausimus dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 1 straipsnio 1 dalis, FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). Dėl to nagrinėjamu atveju galioja ir rungimosi principas, pagal kurį šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Suinteresuotam asmeniui manant, jog pareiškėjo nurodyta turto vertė neatitinka rinkos vertės, norint ją paneigti turėjo pateikti atitinkamus įrodymus, kurie paneigtų pareiškėjo įrodymus dėl turto vertės nustatymo. Suinteresuotas asmuo tokių įrodymų nepateikė, o įrodinėjimo pareigą atskirojo skundo argumentais siekia perkelti pareiškėjui. Suinteresuotam asmeniui nepateikus duomenų apie kitokią pareiškėjui priklausančio turto vertę nei yra byloje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją nustatė remdamasis Registrų centro duomenimis. Taip pat suinteresuotas asmuo nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė pareiškėjo darbo užmokestį. Pasak suinteresuoto asmens, pareiškėjo atlyginimas per mėnesį sudaro apie 1 100– 1 500 Eur, o ne 450 Eur. Kaip matyti iš byloje esančios sutarties, pareiškėjo atlyginimas per valandą yra 6 Eur. Netgi konstatavus, kad pareiškėjo atlyginimas ir sudarytų 1 500 Eur, įvertinus išlaikytinių skaičių ir pragyvenimui būtinas lėšas visvien tektų konstatuoti, jog pareiškėjas yra nemokus ir nėra finansiškai pajėgus šiai dienai įvykdyti finansinių įsipareigojimų. Suinteresuoto asmens atskirajame skunde nurodomi argumentai, jog sprendžiant klausimą dėl pareiškėjui bankroto bylos iškėlimo turėjo būti vertinama, koks pragyvenimo minimumas yra Vokietijoje, kokie mokesčiai ir nuo kokių pajamų jie skaičiuojami, yra teisiškai nepagrįsti. Ši suinteresuoto asmens nurodoma analizė ir tikslios iš darbo santykių gaunamos lėšos prieš mokesčius ir po jų, bei kiti su mokumo atkūrimu susiję klausimai turės būti išspręsti ir numatyti mokumo atkūrimo plane (FABĮ 7 straipsnis). Pažymėtina, jog pareiškėjui pateikus planą, kuris neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų, kreditoriai turi teisę jo netvirtinti ir pateikti pareiškėjui jį tikslinti (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai, kiek jie susiję su Vokietijos mokesčių analize ir tiksliu darbo užmokesčio apskaičiavimu, yra aktualūs sprendžiant ne bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui klausimą, o vėlesnėse bankroto proceso stadijose. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, be fizinio asmens mokumo, esminę reikšmę turi asmens sąžiningumas, kuris apibrėžiamas per FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 – 6 punktuose numatytų sąlygų nebuvimą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas yra nemokus ir sąžiningas, dėl to apeliantui nekvestionuojant pareiškėjo sąžiningumo ir byloje nesant įrodymų apie FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 – 6 punktuose aplinkybių egzistavimą, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui negalėjo būti iškelta bankroto byla.
Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas yra nemokus. Dėl to naikinti skundžiamos nutarties atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-04 nutartį palikti nepakeistą.