Alytaus apylinkės teismo sprendimas, e2-285-835/2023

Civilinė byla Nr. e2-285-835/2023Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01958-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.1.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.3.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.2; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1. (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 23 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Audra Dudzinskienė,sekretoriaujant J. R.,dalyvaujant ieškovei J. G., jos atstovei advokatei E. D.,atsakovui R. G., jo atstovei advokatei R. G.,

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-320-675/2018 nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš R. G. nepilnametės dukros U. G. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 400 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, atitinkamai indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio padavimo dienos, lėšas pervedant į J. G. sąskaitą, esančią banke Swedbank, AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 7300, iki einamojo mėnesio 15 dienos, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant J. G., pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-320-673/2018 nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti tokią R. G. bendravimo tvarka su nepilnamete dukra U. G.: 1. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-320-675/2018 nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš R. G. nepilnametės dukros U. G. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 400 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, atitinkamai indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio padavimo dienos. Lėšas pervedant į J. G. sąskaitą, esančią banke Swedbank, AB, sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), banko kodas 7300, iki einamojo mėnesio 15 dienos. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant J. G., pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-320-673/2018 nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti tokią R. G. bendravimo tvarka su nepilnamete dukra U. G.: 1) R. G. turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamete dukra U. G. 2 kartus į mėnesį, t. y. kas antrą mėnesio šeštadienį (antrą ir ketvirtą), pasiimdamas dukrą U. G. šeštadienį 10 val. iš dukros gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą šeštadienį 20 val., į dukros gyvenamąją vietą arba kitą vietą (duomenys neskelbtini) mieste, kurią J. G. nurodys sms žinute ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki dukros grąžinimo laiko. Jeigu R. G. pageidaus parvežti dukrą U. į jos gyvenamąją vietą anksčiau, R. G. turės pareigą pranešti apie tai J. G. mobiliojo ryšio priemonėmis (skambučiu arba sms žinute) ne vėliau, kaip prieš 2 valandas iki numatomo atvežimo laiko; 2) Apie tai, kad R. G. dėl asmeninių priežasčių negalės pasiimti dukros U. G. bendravimui šeštadieniui, R. G. turi pareigą informuoti J. G. ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki numatyto pasiėmimo. Šiuo atveju R. G. neturės teisės reikalauti susitikimo kitą šeštadienį, atitinkamai J. G. turės teisę planuotis savo laiką su dukra; 3) Jeigu R. G. negalės pasiimti dukros U. G. bendravimui savaitgaliui, dėl to, jog U. G. sirgs ar dėl kokių nors kitų su U. G. susijusių svarbių priežasčių (papildomo socialinio užimtumo ir pan.), tokiu atveju R. G. turi teisę prašyti susitikti su dukra U. G. kitą savaitgalį. Apie tokį savo ketinimą R. G. turės pareigą pranešti J. G. ne vėliau kaip prieš 2 dienas sms žinute ir suderinti pasiėmimo laiką ir vietą; 4) Nepilnametei dukrai U. G. bendravimo su tėvu R. G. metu išreiškus pageidavimą grįžti namo, R. G. turi pareigą dukrą grąžinti į jos gyvenamąją vietą ir apie tai raštu (sms žinute) informuoti J. G.; 5) R. G. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra U. G. nuotoliniu būdu (mobiliojo ryšio priemonėmis), tačiau turi pareigą skambinti ir rašyti sms žinutes tinkamu laiku (t. y. ne pamokų bei kitų užsiėmimų metu). R. G. turi teisę parašyti ne daugiau kaip 2-4 žinutes per savaitę, nebent raštu (sms žinutėmis) R. G. susitartų su nepilnametė U. G. apie konkretų papildomą susirašinėjimą konkrečiu klausimu. R. G. turi pareigą laukti nepilnametės dukros U. G. atsakymo į sms žinutes 24 valandas; 6) Nepilnametei dukrai U. G. išreiškus pageidavimą, ji gali bendrauti su tėvu R. G. telekomunikacijų priemonėmis ar internetu be apribojimų, atsižvelgiant į jos pageidavimą; 7) R. G. turi teisę ir pareigą nuo 2024 metų vasaros Lietuvoje ar užsienio šalyse su nepilnamete dukra U. G. 10 dienų nepertraukiamai bendrauti dukros turimų vasaros atostogų metu. Dėl konkretaus išvykimo su nepilnamete dukra į užsienį turi būti gautas rašytinis mamos J. G. sutikimas (pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba originalus ant popierinio dokumento). Atitinkamai R. G. turi pareigą raštu informuoti J. G. apie ketinimą išvykti su dukra U. į konkrečią užsienio valstybę, nurodant išvykimo ir grįžimo datas bei vietą, kurioje ketinama praleisti laiką, ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki numatomo išvykimo pradžios, kad J. G. turėtų galimybę pasirašyti rašytinį sutikimą; 8) Siekiant išvengti nesusipratimų, kiekvienų kalendorinių metų pradžioje, bet ne vėliau kaip iki sausio 15 d., R. G. turi pareigą raštu suderinti vasaros atostogų datą tam, kad J. G. ir R. G. planuojamos atostogos su vaiku nesutaptų. Siekiant išvengti galimų ginčų, vienais metais vienas iš tėvų turi pirmumo teisę pateikti kitam savo planuojamų atostogų su vaiku datą, o kitais metais kitas. Dėl 2024 metų vasaros atostogų datos R. G. turi pareigą informuoti J. G. iki 2024 m. sausio 15 d. Siekiant išvengti galimų ginčų, visi raštu suderintų datų pakeitimai turi būti fiksuojami raštu ir tokių pakeitimų privaloma laikytis, jeigu bus gautas aiškus rašytinis kitos pusės sutikimas dėl datos ar laiko pakeitimo. Siekiant išvengti nesusipratimų R. G. turi teisę kiekvienu konkrečiu atveju parašyti ne daugiau kaip po 3 žinutes, o J. G. turi pareigą į jas atsakyti; 9) Tuo atveju, jeigu R. G. neturės galimybės pasiimti dukros U. G. nepertraukiamam 10 dienų bendravimui vasaros atostogų metu, R. G. turi pareigą apmokėti 1-ą pamainą vasaros stovyklos (su nakvyne), skirtos dukros U.s amžiaus vaikams, į kurią dukra U. G. pageidautų važiuoti; 10) Nepilnametei U. G. išreiškus norą, R. G. ir J. G. turi pareigą iš anksto raštu susitarti, dėl papildomo R. G. bendravimo su nepilnamete dukra U. G. laiko; 11) Pasikeitus dukros U. G. gyvenamajai vietai, J. G. turi pareigą apie šį pasikeitimą pranešti R. G. per 2 dienas; 12) Atsižvelgus į faktinę situaciją bei nepilnametės dukros U.s interesus, J. G. ir R. G. tam tikru konkrečiu atveju turi teisę susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos ar bendravimo laiko, negu yra nustatyta, tačiau visi tokie susitarimai turi būti fiksuojami rašytine forma (sms žinute ar elektroniniu paštu) ir turi būti gautas aiškus kitos pusės sutikimas. J. G. ir R. G. turi teisę kiekvienu konkrečiu atveju vienas kitam parašys ne daugiau kaip po 3 žinutes bei turi pareigą į šias žinutes atsakyti, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

Ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2018 metais sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovas skyrė išlaikymą po 200 Eur periodinėmis išmokomis dviem dukroms – U. G. ir R. G., todėl toks susitarimas atitiko vaikų poreikius, tuometinę situaciją bei atsakovo turtinę padėtį. Šiuo metu, pasikeitė ne tik U. poreikiai, bet ir prekių bei paslaugų kainos, atsakovas neremia pilnametės dukros R., todėl atsakovo galimybės teikti didesnį išlaikymą nepilnametei dukrai U. padidėjo iš esmės. 2018 metais nustatytas išlaikymo dydis neatitinka nepilnametės U. poreikių ir šiandieninės faktinės situacijos. Nors buvo nustatyta su dukromis bendravimo tvarka, tačiau atsakovas nepageidavo nustatyta tvarka naudotis. Norą bendrauti išreikšdavo labai retai, o ir pasiėmęs dukras bendravimui, atsakovas su dukromis dažnai susipykdavo ir jas „grąžindavo“. Atsižvelgiant, kad atsakovas nepageidavo pasinaudoti jau nustatyta bendravimo tvarka, dukra R. G. yra jau pilnametė, atsakovas nuolat gyvena Lietuvoje, yra tikslinga pakeisti nustatytą bendravimo tvarką, kuri būtų aiškesnė, pagal kurią atsakovas turėtų ne tik teisę bendrauti su nepilnamete U., tačiau ir pareigą bendrauti su dukra ir atitinkamai dėtų pastangas surasti bendrą kalbą ja. U. poreikius padeda įgyvendinti ieškovės tėvai, ieškovė stengiasi pati kuo daugiau dirbti, tačiau jos vienos gaunamų pajamų neužtenka visiškai patenkinti augančios trylikametės dukros poreikius, kadangi dukra yra žingeidi, meniška, noriai lanko įvairius nemokamus užsiėmimus mokykloje, stengiasi kuo geriau mokytis. U. lanko papildomas matematikos pamokas, 1 pamoka kainuoja 20 Eur, jeigu lankys 2 kartus per savaitę užsiėmimus, kaip rekomenduoja korepetitorius, tokiu atveju mėnesiui papildomos matematikos pamokos kainuos 160 Eur. Dukros išlaikymui reikia skirti apie 800 – 900 Eur sumą, kurios didžiąją dalį sudaro išlaidos maistui ir drabužiams, avalynei, komunaliniams mokesčiams, įskaitant internetą ir dukros telefoną, kanceliarinėms prekėms, higienai, vaistams, vitaminams, patalynei, būreliams, pramogoms, socializacijai, nepilnametei reikalingas naujas kompiuteris. Gydytojai dukrai, dėl prastėjančios regos, rekomendavo vartoti vitaminus, taip pat atpalaiduojančius sprando masažus ir akių pratimus, kurių tik 5 kartai į pusmetį yra nemokami, tačiau gydytojai rekomenduoja, kad būtų bent 10 kartų. U. nešioja akinius, už kurių įsigijimą nesenai sumokėjo 90 Eur, akinių priežiūrai buvo perkamos priemonės. Dukrai reikalingas ortodontinis gydymas, nes jos dantys silpni, netaisyklingai augantys, jos dantų būklė yra stebima nuolatos, o už kiekvieną vizitą, kaip ir prieš metus reikėjo susimokėti už gydymą 260 Eur. Mergaitė yra paauglė, todėl papildomai lėšų reikia skirti veido priežiūrai, nori važiuoti į įvairias stovyklas, prie jūros. Vien jos pasiruošimui į mokyklą reikėjo skirti 320 Eur, už uniformą reikėjo sumokėti 168 Eur. U. yra stambesnio kūno sudėjimo, todėl sudėtinga jai nupirkti rūbus, kelnės greit susidėvi. Mokykloje reikėjo susimokėti už mokyklinės spintelės nuomą 50 Eur, pietums reikia skirti po 4 Eur į dieną. Atsakovo finansinė padėtis yra pakankamai gera teikti nepilnametei dukrai po 400 Eur išlaikymą, jis turi daug nekilnojamojo turto, o išlaikyti reikia tik vieną nepilnametę dukrą.

Atsakovas ir jo atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį tenkinti iš dalies, padidinti išlaikymą iki 240 Eur ir nustatyti tokią bendravimo tvarką: 1) Nustatyti trijų mėnesių trukmės pereinamąjį laikotarpį, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pereinamuoju laikotarpiu bendraujama tokia tvarka: 1.1. Pereinamojo laikotarpio metu, R. G. su U. G. bendrauja 2 kartus į mėnesį, t. y., kas antrą mėnesio šeštadienį (antrą ir ketvirtą), pasiimdamas U. G. šeštadienį 10 val. iš U. G. gyvenamosios vietos ir grąžindamas U. G. šeštadienį 20 val., į dukros gyvenamąją vietą ar kitą su J. G. sutartą vietą (duomenys neskelbtini) mieste. Tuo atveju, jeigu dėl susiklosčiusių aplinkybių nėra galimybės kartu praleisti nustatytą dieną, bendravimo diena yra perkeliama į artimiausią šeštadienį; 1.2. Pereinamojo laikotarpio metu R. G. su U. G. neribotai bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis, tačiau nepažeidžiant U. G. dienos (t. y. ne pamokų metu) ir nakties (nuo 21 val. iki 8 val.) režimų. Bendravimas nuotolinėmis ryšio priemonėmis vyksta be kitų asmenų, t. y. užtikrinama R. G. ir U. G. teisė į privatumą (bendravimą tik dviese). J. G. įsipareigoja užtikrinti tinkamą nuotolinio ryšio priemonių veikimą; 2) Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, bendraujama tokia tvarka: 2.1. R. G. praleidžia su U. G. kiekvienos savaitės antradienį, pasiimdamas U. G. nuo 15.30 val. iki 16 val. iš jos ugdymo įstaigos, gyvenamosios vietos arba kitos jos buvimo vietos ir grąžindamas U. G. tą pačią dieną iki 19 val. į U. G. gyvenamąją vietą ar kitą su ieškove J. G. sutartą vietą (duomenys neskelbtini) mieste. Jeigu R. G. dėl objektyvių priežasčių (ligos, darbo reikalų ar kt.) negali su U. G. bendrauti šiame punkte numatytu laiku, apie tai ne vėliau kaip prieš 1 dieną privalo informuoti J. G.. Jeigu U. G. dėl objektyvių priežasčių (dėl ligos, mokyklinių įsipareigojimų ar pan.) negali bendrauti su R. G. šiame punkte numatytu laiku, apie tai ne vėliau kaip prieš 1 dieną privaloma informuoti R. G.. Tuo atveju, jeigu nustatytą dieną bendravimas neįvyksta dėl objektyvių priežasčių, bendravimo valandos yra perkeliamos į kitą artimiausią darbo dieną; 2.2. R. G. su U. G. praleidžia kiekvieną kalendorinių metų nelyginių savaičių savaitgalį, pasiimdamas U. G. penktadienį nuo 16.30 val. iki 17 val., iš jos ugdymo įstaigos, gyvenamosios vietos arba kitos jos buvimo vietos ir grąžindamas U. G. sekmadienį iki 20 val. į jos gyvenamąją vietą ar kitą su J. G. sutartą vietą (duomenys neskelbtini) mieste. Jeigu R. G. dėl objektyvių priežasčių (ligos, darbo reikalų ar kt.) negali su U. G. bendrauti šiame punkte numatytu laiku, apie tai ne vėliau kaip prieš 2 dienas privalo informuoti J. G.. Jeigu U. G. dėl objektyvių priežasčių (dėl ligos, įsipareigojimų ar pan.) negali bendrauti su R. G. šiame punkte numatytu laiku, apie tai ne vėliau kaip prieš 2 dienas privaloma informuoti R. G.. Tuo atveju, jeigu nustatytą savaitgalį bendravimas neįvyksta dėl objektyvių priežasčių, bendravimo valandos yra perkeliamos į kitą artimiausią savaitgalį; 2.3. R. G. kiekvienais metais vasaros atostogų metu su U. G. bendrauja / kartu praleidžia vieną mėnesį (lygiomis dalimis po dvi savaites) per tris vasaros mėnesius. Šį laiką šalys suderina likus trims mėnesiams iki numatomų atostogų pradžios. Jei šalims nepavyksta susitarti dėl būsimo R. G. ir U. G. atostogų laiko, laikoma, kad R. G. su U. G. bendrauja/praleidžia birželio 16-30 dienas ir rugpjūčio 1-15 dienas (poilsio laikas). R. G. pasiima U. G. numatyto bendravimo termino pirmąją dieną nuo 10 val., iš jos ugdymo įstaigos, gyvenamosios vietos ar kitos jos buvimo vietos ir grąžina U. G. numatyto bendravimo termino paskutinę dieną iki 20 val. į U. G. gyvenamąją vietą ar kitą su J. G. sutartą vietą (duomenys neskelbtini) mieste. Šiuo laikotarpiu R. G. įsipareigoja užtikrinti J. G. galimybę telefonu/elektroninių ryšių priemonėmis susisiekti su U. G.; 2.4. R. G. su U. G. praleidžia kiekvienų lyginių metų Šv. Kūčių dieną (gruodžio mėn. 24 d.). pasiimdamas U. G. gruodžio 23 d. 17 val. iš jos ugdymo įstaigos, gyvenamosios vietos arba kitos jos buvimo vietos ir grąžina U. G. pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio mėn. 25 d.) iki 11 val. į U. G. gyvenamąją vietą arba į kitą su J. G. sutartą vietą (duomenys neskelbtini) mieste. Jei R. G. negali su U. G. bendrauti šiame punkte numatytu laiku, apie tai ne vėliau kaip prieš 3 dienas privalo informuoti J. G.. Jeigu U. G. dėl ligos negali bendrauti šiame punkte numatytu laiku, apie tai privaloma informuoti R. G.; 2.5. R. G. su U. G. praleidžia kiekvienų nelyginių metų Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio mėn. 25 d.) pasiimdamas U. G. pirmosios Šv. Kalėdų dienos 11 val. iš jos gyvenamosios vietos arba kitos jos buvimo vietos ir grąžindamas U. G. antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio mėn. 26 d.) iki 20 val. į U. G. gyvenamąją vietą arba į kitą su kitą su J. G. sutartą vietą (duomenys neskelbtini) mieste. Jei R. G. negali su U. G. bendrauti šiame punkte numatytu laiku, apie tai ne vėliau kaip prieš 3 dienas privalo informuoti J. G.. Jeigu U. G. dėl ligos negali bendrauti šiame punkte numatytu laiku, apie tai privaloma informuoti R. G.; 2.6. R. G. su U. G. praleidžia kiekvienų nelyginių metų Šv. Velykų antrą dieną, pasiimdamas U. G. 10 val. iš jos gyvenamosios vietos arba kitos jos buvimo vietos ir grąžindamas U. G. tą pačią dieną iki 20 val. į U. G. gyvenamąją vietą ar kitą su J. G. sutartą vietą (duomenys neskelbtini) mieste. Jei R. G. negali su U. G. bendrauti šiame punkte numatytu laiku, apie tai ne vėliau kaip prieš 3 dienas privalo informuoti J. G.. Jeigu U. G. dėl ligos negali bendrauti šiame punkte numatytu laiku, apie tai privaloma informuoti R. G.; 2.7. R. G. su U. G. praleidžia kiekvienų lyginių metų Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas U. G. dieną prieš Šv. Velykų pirmąją dieną 17 val. iš jos gyvenamosios vietos arba iš kitos jos buvimo vietos ir grąžindamas U. G. pirmąją Šv. Velykų dieną iki 13 val. į U. G. gyvenamąją vietą ar kitą su J. G. sutartą vietą (duomenys neskelbtini) mieste. Jei R. G. negali su U. G. bendrauti šiame punkte numatytu laiku, apie tai ne vėliau kaip prieš 3 dienas privalo informuoti J. G.. Jeigu U. G. dėl ligos negali bendrauti šiame punkte numatytu laiku, apie tai privaloma informuoti R. G.; 2.8. R. G. su U. G. bendrauja neribotai nuotolinėmis ryšio priemonėmis, tačiau nepažeidžiant nepilnametės dukros dienos (t. y. ne pamokų metu) ir nakties (nuo 21 val. iki 8 val.) režimų. Bendravimas nuotolinėmis ryšio priemonėmis vyksta be kitų asmenų, t. y. užtikrinama tėvo ir vaiko teisė į privatumą (bendravimą tik dviese). J. G. įsipareigoja užtikrinti tinkamą nuotolinio ryšio priemonių veikimą; 2.9. Abu iš tėvų t. y. R. G. ir J. G., išveždami U. G. ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui į užsienį, turi gauti rašytinį kito iš tėvų sutikimą; 2.10. J. G. telefonu arba elektroninių ryšių priemonėmis privalo nedelsiant informuoti R. G. apie pasikeitusį U. G. nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, kontaktus, dukros susirgimus, taip pat privalo teikti informaciją apie dukros sveikatos būklę, ugdymo eigą, poreikius ir kitą svarbią informaciją; 2.11. Priežastis praleisti šioje bendravimo tvarkoje nustatytas bendravimo dienas ir valandas gali būti U. G. liga, kuri apibrėžiama, kaip organizmo veiklos sutrikimas, pasireiškiantis didesne nei 37 laipsnių temperatūra ir kai U. G. gydymui yra būtina išskirtinė priežiūra, kuri nurodyta šeimos gydytojo. Pranešant apie bendravimo atidėjimą/atšaukimą dėl ligos, R. G. privalo būti pateikti ligą patvirtinantys įrodymai iš e.sveikatos arba kitokie įrodymai, neginčijamai patvirtinantys ligą. Nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra maksimaliai ribojanti. Tėvo ir dukros bendravimas nuo pat tėvų skyrybų tapo komplikuotas, nors atsakovui pavyko pradžioje su dukra išlaikyti draugišką santykį, tačiau dėl ieškovės neigiamos įtakos jis pasikeitė. Ieškovė atsakovą dukrai neigiamai charakterizuoja, nuteikinėja, kritikuoja, skatino reikalauti iš tėvo įvairių dovanų, o šiam atsisakius jas nupirkti, įtikinėdavo, kad jam jų tiesiog gaila, nepaaiškino, kad tėvas kiekvieną mėnesį perveda išlaikymo sumą. Apklausus dukrą teismo posėdžio metu jos nuomonė apie tėvą buvo neigiama, išreikštas noras neturėti nieko bendro. Mergaitės kalbos maniera, demonstruojama panieka tėvui, pašaipiu tonu, menkinančiai įvardinant jos siūlomus laiko leidimo būdus ar jo rūpestį, nėra būdinga tokio amžiaus vaikui. Beveik visi kartai, kuomet U. nurodė užsiutusi ant tėvo, buvo susiję su jo atsisakymu nupirkti vieną ar kitą daiktą. Mergaitei bendravimo su tėvu būdai yra netinkami – pasivaikščiojimas parke, pasivažinėjimas. Atsižvelgiant į U. amžių, manytina, jog ji paauglystės etape, kuriame patiria įvairių emocijų, nepastovių nuotaikų ir maištavimo, tačiau įvertinus ieškovės įtaką, orientavimą į materialinius dalykus, manytina, kad neigiamas požiūris į atsakovą yra paremtas ne asmenine dukros patirtimi. Atsakovas siekė ir iki šiol siekia kuo daugiau bendrauti su savo dukra, stengiasi suteikti jai kuo kokybiškesnį laisvalaikį, kurio skirtingai nei dukra, nesieja vien su daiktais, dovanomis ir pramogomis. Atsakovas siekia atkkėdi jo ir dukters ryšį, suformuoti jai kuo teisingesnes vertybes ir požiūrį į gyvenimą. Prašoma nustatyti bendravimo tvarka maksimaliai apribojanti atsakovo teisę bendrauti su dukra U., nenumatanti jokių realių garantijų ar įsipareigojimų. Ieškovės prašoma 9 punkte sąlyga yra nesuprantama, kadangi jei atsakovas neturės galimybės pasiimti dukros 10 dienų per vasaros atostogas, jis turės apmokėti jos vasaros stovyklos pamainą, nors dukros išlaikymo dydį grindė išlaidomis stovyklai, todėl sąlyga numatanti stovyklos apmokėjimą nėra pagrįsta.

Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė nurodė, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis neprieštarauja vaiko interesams, tačiau prašoma nustatyti bendravimo tvarka tik iš dalies atitinka vaiko interesus, kadangi riboja ir neužtikrina nuolatinio bendravimo su tėvu. Neturėtų būti nustatomas minimalus bendravimas, nes tėvas nekenkia vaiko interesams, o stengiasi kuo daugiau bendrauti su nepilnamete dukra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2018 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-320-673/2018 nutraukė ieškovės J. G. ir atsakovo R. G. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino ieškovės ir atsakovo 2018 m. birželio 20 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys išsprendė klausimus dėl nepilnametės dukros U. G. gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo su tėvu, išlaikymo priteisimo. U. G. gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. G. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 21 d. sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir nustatytą bendravimo tvarką.

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

Pasikeitus aplinkybėms ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti 2018 m. birželio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-320-673/2018 nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra U. G. tvarką, tačiau atsakovas nesutinka su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka ir siūlo savo bendravimo tvarką.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad tarp šalių susiklostė itin konfliktinė situacija, kurios neigiamus padarinius jaučia šalių nepilnametė dukra U., tačiau tėvų tarpusavio konfliktai yra tėvų problema, kurią tėvai ir privalo išspręsti. Nepilnametės U. G. apklausa parodė, kad ji neigiamai charakterizuoja tėvą, jai nėra priimtina tėvo siūloma susitikimų forma, ji bendravimą su tėvu sieju su jo skiriama pinigų suma išlaidoms prekybos centre. Manytina, kad šis nepilnametės mergaitės neigiamas požiūris, kuriai yra 13 metų, yra susiformavęs darant motinai neigiamą įtaką, iš nepilnametės kalbos teisme matyti, kad mergaitė didele dalimi perteikia motinos išgyvenimus ir tai slopina vaiko norą bendrauti su tėvu. Nepilnametė priežastis, dėl kurių nenori bendrauti su tėvu, nurodo, kad tėvas jos nesiveža į prekybos centrus tiek kiek ji nori, neperka jai daiktų, nesiveža jos draugės kartu, kad tėvas priekaištauja dėl jos noro apsipirki, t. y. dukra sieja bendravimą su tėvu tik materialine išraiška. Tačiau pabrėžtina, kad vaiko interesų turinys – tai ne paties vaiko subjektyvus požiūris į tai, kas jam svarbu, reikšminga ir naudinga, be tai, kas lemia teigiamą vaiko vystymąsi, darnią raidą, o vaikų bendravimas su tėvais atitinka jų interesus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020 nurodė, jog EŽTT praktikoje nurodoma, kad pagal Konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat gali egzistuoti pozityvios pareigos, neatskiriamai susijusios su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr., pvz., EŽTT 1979 m. birželio 13 d. sprendimą byloje Marckx prieš Belgiją, peticijos Nr. 6833/74, par. 31). Vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Konvencijos 8 straipsnyje. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai ir vaikai dėl tarpusavio ryšio bei bendravimo, yra fundamentalus šeimos gyvenimo elementas, todėl visos valstybių vidaus priemonės, kaip nors kliudančios šiam pasitenkinimo jausmui, laikomos kišimusi į teisę, ginamą Konvencijos 8 straipsnyje. Todėl tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti privalo būti išsaugota. Bet koks valstybės sprendimas, kuriuo ši teisė paneigiama ar ribojama, laikytinas Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui apribojimu, todėl jis privalo išplaukti iš įstatymo, juo turi būti siekiama vieno ar kelių Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėtų tikslų ir jis turi būtinas demokratinėje visuomenėje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3- 160-378/2019 kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad tėvai turi ne teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaikais ir būti jų auklėjamiems.

Ieškovė prašo nustatyti bendravimo tvarką, kuri yra ribojanti bei neužtikrina tėvo ir nepilnametės nuolatinio nenutrūkstamo bendravimo. Ieškovės prašomoje bendravimo tvarkoje numatytos sąlygos, kuriose nustatoma, kad tėvui ar dukrai negalint susitikti dėl objektyvių priežasčių, tėvo susitikimai nėra perkeliami į kitą laiką, yra numatoma, kad tėvas turi tik teisę prašyti ieškovės susitikti su dukra kitą savaitgalį, tokiu būdu ieškovei suteikiant teisę elgtis savo nuožiūra ir riboti tėvo ir dukros bendravimą, atsakovas ir nepilnametė dukra gali bendrauti žinutėmis labai ribotai. Ieškovė į bendravimo tvarką įtraukia sąlygą, kuria tėvas įpareigojimas apmokėti vieną pamainą vasaros stovyklos, jeigu neturės galimybės pasiimti dukros nepertraukiamam dešimties dienų bendravimui atostogų metu. Teismas mano, kad ieškovės siūloma bendrauti bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų, nes neužtikrina nuolatinio tėvo ir dukros bendravimo, be to, darys žalą tėvo ir dukros ryšiui, kuris ir taip yra minimalus. Įstatyme nustatyta, kad suteikti galimybę bendrauti kartu negyvenančiam tėvui yra asmens, pas kurį vaikas gyvena, pareiga, jis neturi teisės kliudyti vaikui bendrauti. Šio ginčo atveju, motina maksimaliai turi prisidėti prie dukros bendravimo su tėvu įprastos tvarkos atkūrimo, o ne priešingai – riboti. Padėti ir skatinti dukrą bendrauti su tėvu yra ir motinos pareiga, nes motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi padėti vaikui įgyvendinti jo teises bei veikti vaiko interesais, priešingu atveju galėtų kilti tinkamo tėvų pareigų vykdymo klausimas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog nėra jokių kliūčių nustatyti atsakovo prašomą maksimalią bendravimo su vaiku tvarką, be to nurodė, kad tėvas stengiasi bendrauti su dukra, deda pastangas. Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną (peticijos Nr. 32250/08)). Nors ieškovė nurodė, kad tėvas nesinaudojo ankstesne bendravimo tvarka, dažnai pykstasi su dukra, ji kelia prielaidas, kad atsakovas gali rašyti neigiamo turinio, kaltinančias žinutes, tačiau tai nesudaro pagrindo paneigti atsakovo ir nepilnametės tarpusavio teisės jiems maksimaliai bendrauti. Juolab, kad pati ieškovė nededa pastangų skatinti dukrą bendrauti su tėvu, tai pademonstravo atsisakydama su dukra lankyti psichologų konsultacijas. Tėvas psichologo konsultacijas lankė, tačiau nelankant motinai ir dukrai, jų atsisakė. Šalys, norėdamos atkurti normalų tėvo ir dukros bendravimą, privalo kartu su dukra lankyti specialistų teikiamas konsultacijas, kad išmoktų bendrauti dalykiškai ir vaikas nejustų jų negatyvių emocijų.

Teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Iš pateiktos atsakovo prašomos bendravimo tvarkos matyti, kad atsakovas siekia užtikrinti tolygų abiejų tėvų bendravimą su dukra savaitgaliais, vasaros atostogų metu, švenčių metu bei nuolatinį dukros ir tėvo bendravimą nuotolinėmis ryšio priemonėmis, dukrai netrukdant pamokų ir nakties metu.

Teismas, įvertinęs esamą tėvų tarpusavio konfliktą, abiejų asmeninius bruožus, teismo posėdžiuose išklausius šalių paaiškinimus, institucijos atstovę, Kėdainių pagalbos šeimai centro socialinę darbuotoją E. Z., kuri tiesiogiai vykdė atvejo vadybą šalims, sprendžia, kad ieškovės prašoma nustatyta bendravimo tvarka yra minimali ir neatitinkanti vaiko poreikių bei interesų, o atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka atitinka vaiko ir šalių interesus, todėl nustatoma atsakovo prašoma bendravimo tvarka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismas atsižvelgdamas į institucijos nuomonę, kad reikalinga skirti pereinamąjį laikotarpį, į nepilnametės dukros ir tėvo ryšį, mano, kad yra tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį. Kadangi šalys dėl bendravimo tvarkos nesusitarė, konfliktuoja, ir kad ateityje būtų išvengta dar didesnių konfliktinių situacijų, teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-320-673/2018 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 18 punkte numatyta atsakovo R. G. ir nepilnametės U. G. bendravimo tvarka keistina ir nustatoma tokia tėvo ir dukros bendravimo tvarka:

1) Nustatyti trijų mėnesių trukmės pereinamąjį laikotarpį, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pereinamuoju laikotarpiu R. G. ir U. G. bendrauja tokia tvarka:

1.1. Pereinamojo laikotarpio metu, R. G. su U. G. bendrauja 2 kartus į mėnesį, t. y., kas antrą mėnesio šeštadienį (antrą ir ketvirtą), pasiimdamas U. G. šeštadienį 10 val. iš U. G. gyvenamosios vietos ir grąžindamas U. G. šeštadienį 20 val., į dukros gyvenamąją vietą ar kitą su J. G. sutartą vietą (duomenys neskelbtini) mieste. Tuo atveju, jeigu dėl susiklosčiusių aplinkybių nėra galimybės kartu praleisti nustatytą dieną, bendravimo diena yra perkeliama į artimiausią šeštadienį.

1.2. Pereinamojo laikotarpio metu R. G. su U. G. neribotai bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis, tačiau nepažeidžiant U. G. dienos (t. y. ne pamokų metu) ir nakties (nuo 21 val. iki 8 val.) režimų. Bendravimas nuotolinėmis ryšio priemonėmis vyksta be kitų asmenų, t. y. užtikrinama R. G. ir U. G. teisė į privatumą (bendravimą tik dviese). J. G. įsipareigoja užtikrinti tinkamą nuotolinio ryšio priemonių veikimą.

2) Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, R. G. ir U. G. bendrauja tokia tvarka:

2.1. R. G. praleidžia su U. G. kiekvienos savaitės antradienį, pasiimdamas U. G. nuo 15.30 val. iki 16 val. iš jos ugdymo įstaigos, gyvenamosios vietos arba kitos jos buvimo vietos ir grąžindamas U. G. tą pačią dieną iki 19 val. į U. G. gyvenamąją vietą ar kitą su ieškove J. G. sutartą vietą (duomenys neskelbtini) mieste. Jeigu R. G. dėl objektyvių priežasčių (ligos, darbo reikalų ar kt.) negali su U. G. bendrauti šiame punkte numatytu laiku, apie tai ne vėliau kaip prieš 1 dieną privalo informuoti J. G.. Jeigu U. G. dėl objektyvių priežasčių (dėl ligos, mokyklinių įsipareigojimų ar pan.) negali bendrauti su R. G. šiame punkte numatytu laiku, apie tai ne vėliau kaip prieš 1 dieną privaloma informuoti R. G.. Tuo atveju, jeigu nustatytą dieną bendravimas neįvyksta dėl objektyvių priežasčių, bendravimo valandos yra perkeliamos į kitą artimiausią darbo dieną.

2.2. R. G. su U. G. praleidžia kiekvieną kalendorinių metų nelyginių savaičių savaitgalį, pasiimdamas U. G. penktadienį nuo 16.30 val. iki 17 val., iš jos ugdymo įstaigos, gyvenamosios vietos arba kitos jos buvimo vietos ir grąžindamas U. G. sekmadienį iki 20 val. į jos gyvenamąją vietą ar kitą su J. G. sutartą vietą (duomenys neskelbtini) mieste. Jeigu R. G. dėl objektyvių priežasčių (ligos, darbo reikalų ar kt.) negali su U. G. bendrauti šiame punkte numatytu laiku, apie tai ne vėliau kaip prieš 2 dienas privalo informuoti J. G.. Jeigu U. G. dėl objektyvių priežasčių (dėl ligos, įsipareigojimų ar pan.) negali bendrauti su R. G. šiame punkte numatytu laiku, apie tai ne vėliau kaip prieš 2 dienas privaloma informuoti R. G.. Tuo atveju, jeigu nustatytą savaitgalį bendravimas neįvyksta dėl objektyvių priežasčių, bendravimo valandos yra perkeliamos į kitą artimiausią savaitgalį.

2.3. R. G. kiekvienais metais vasaros atostogų metu su U. G. bendrauja/kartu praleidžia vieną mėnesį (lygiomis dalimis po dvi savaites) per tris vasaros mėnesius. Šį laiką šalys suderina likus trims mėnesiams iki numatomų atostogų pradžios. Jei šalims nepavyksta susitarti dėl būsimo R. G. ir U. G. atostogų laiko, laikoma, kad R. G. su U. G. bendrauja/praleidžia birželio 16-30 dienas ir rugpjūčio 1-15 dienas (poilsio laikas). R. G. pasiima U. G. numatyto bendravimo termino pirmąją dieną nuo 10 val., iš jos ugdymo įstaigos, gyvenamosios vietos ar kitos jos buvimo vietos ir grąžina U. G. numatyto bendravimo termino paskutinę dieną iki 20 val. į U. G. gyvenamąją vietą ar kitą su J. G. sutartą vietą (duomenys neskelbtini) mieste. Šiuo laikotarpiu R. G. įsipareigoja užtikrinti J. G. galimybę telefonu/elektroninių ryšių priemonėmis susisiekti su U. G..

2.4. R. G. su U. G. praleidžia kiekvienų lyginių metų Šv. Kūčių dieną (gruodžio mėn. 24 d.). pasiimdamas U. G. gruodžio 23 d. 17 val. iš jos ugdymo įstaigos, gyvenamosios vietos arba kitos jos buvimo vietos ir grąžina U. G. pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio mėn. 25 d.) iki 11 val. į U. G. gyvenamąją vietą arba į kitą su J. G. sutartą vietą (duomenys neskelbtini) mieste. Jei R. G. negali su U. G. bendrauti šiame punkte numatytu laiku, apie tai ne vėliau kaip prieš 3 dienas privalo informuoti J. G.. Jeigu U. G. dėl ligos negali bendrauti šiame punkte numatytu laiku, apie tai privaloma informuoti R. G..

2.5. R. G. su U. G. praleidžia kiekvienų nelyginių metų Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio mėn. 25 d.) pasiimdamas U. G. pirmosios Šv. Kalėdų dienos 11 val. iš jos gyvenamosios vietos arba kitos jos buvimo vietos ir grąžindamas U. G. antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio mėn. 26 d.) iki 20 val. į U. G. gyvenamąją vietą arba į kitą su kitą su J. G. sutartą vietą (duomenys neskelbtini) mieste. Jei R. G. negali su U. G. bendrauti šiame punkte numatytu laiku, apie tai ne vėliau kaip prieš 3 dienas privalo informuoti J. G.. Jeigu U. G. dėl ligos negali bendrauti šiame punkte numatytu laiku, apie tai privaloma informuoti R. G..

2.6. R. G. su U. G. praleidžia kiekvienų nelyginių metų Šv. Velykų antrą dieną, pasiimdamas U. G. 10 val. iš jos gyvenamosios vietos arba kitos jos buvimo vietos ir grąžindamas U. G. tą pačią dieną iki 20 val. į U. G. gyvenamąją vietą ar kitą su J. G. sutartą vietą (duomenys neskelbtini) mieste. Jei R. G. negali su U. G. bendrauti šiame punkte numatytu laiku, apie tai ne vėliau kaip prieš 3 dienas privalo informuoti J. G.. Jeigu U. G. dėl ligos negali bendrauti šiame punkte numatytu laiku, apie tai privaloma informuoti R. G..

2.7. R. G. su U. G. praleidžia kiekvienų lyginių metų Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas U. G. dieną prieš Šv. Velykų pirmąją dieną 17 val. iš jos gyvenamosios vietos arba iš kitos jos buvimo vietos ir grąžindamas U. G. pirmąją Šv. Velykų dieną iki 13 val. į U. G. gyvenamąją vietą ar kitą su J. G. sutartą vietą (duomenys neskelbtini) mieste. Jei R. G. negali su U. G. bendrauti šiame punkte numatytu laiku, apie tai ne vėliau kaip prieš 3 dienas privalo informuoti J. G.. Jeigu U. G. dėl ligos negali bendrauti šiame punkte numatytu laiku, apie tai privaloma informuoti R. G..

2.8. R. G. su U. G. bendrauja neribotai nuotolinėmis ryšio priemonėmis, tačiau nepažeidžiant nepilnametės dukros dienos (t. y. ne pamokų metu) ir nakties (nuo 21 val. iki 8 val.) režimų. Bendravimas nuotolinėmis ryšio priemonėmis vyksta be kitų asmenų, t. y. užtikrinama tėvo ir vaiko teisė į privatumą (bendravimą tik dviese). J. G. įsipareigoja užtikrinti tinkamą nuotolinio ryšio priemonių veikimą.

2.9. Abu iš tėvų t. y. R. G. ir J. G., išveždami U. G. ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui į užsienį, turi gauti rašytinį kito iš tėvų sutikimą.

2.10. J. G. telefonu arba elektroninių ryšių priemonėmis privalo nedelsiant informuoti R. G. apie pasikeitusį U. G. nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, kontaktus, dukros susirgimus, taip pat privalo teikti informaciją apie dukros sveikatos būklę, ugdymo eigą, poreikius ir kitą svarbią informaciją.

2.11. Priežastis praleisti šioje bendravimo tvarkoje nustatytas bendravimo dienas ir valandas gali būti U. G. liga, kuri apibrėžiama, kaip organizmo veiklos sutrikimas, pasireiškiantis didesne nei 37 laipsnių temperatūra ir kai U. G. gydymui yra būtina išskirtinė priežiūra, kuri nurodyta šeimos gydytojo. Pranešant apie bendravimo atidėjimą/atšaukimą dėl ligos, R. G. privalo būti pateikti ligą patvirtinantys įrodymai iš e.sveikatos arba kitokie įrodymai, neginčijamai patvirtinantys ligą.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-320-673/2018 patvirtintoje ieškovės ir atsakovo sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkte numatyta sąlyga, kad atsakovas nepilnametei dukrai U. G. teikia išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė prašo pakeisti priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą po 400 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nes pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai, atsakovas nesutinka su prašomu pakeisti išlaikymo dydžiu, nes įvertinęs vaiko poreikius ir savo turtinę padėtį gali teikti išlaikymą po 240 Eur.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti pakeistas dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto – gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais. Jos vardu VĮ Regitroje registruotos dvi transporto priemonės. Iš ieškovės darbo užmokesčio pažymos matyti, kad ji gauna pastovų atlyginimą, kuris yra apie 650 Eur. Atsakovas pateikė savo išlaidų lentelę, kurioje nurodyta, kad jo išlaidos per mėnesį jo poreikių tenkinimui yra 441 Eur, iš Užimtumo tarnybos pažymos nustatyta, kad jis bedarbis, turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą, 4 butus ir 1/2 žemės sklypo su statiniais, VĮ Regitros duomenimis, jo vardu registruotos dvi transporto priemonės. Atsakovas nurodė, kad dirbo Danijoje, tačiau šiuo metu grįžęs į Lietuvą ir į Daniją nebevyksta, todėl jo finansinė padėtis yra pablogėjusi.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar vaiko poreikiai padidėjo, turi būti vertinamos konkrečios bylos faktinės aplinkybės. Ieškovė nurodo, kad nepilnametės dukros poreikiai išaugo, yra paauglė, išaugo įvairūs poreikiai – laisvalaikiui, užklasinei veiklai, drabužiams, reikalingos papildomos matematikos pamokos. Ieškovė pateikė dukros poreikių lentelę, kurioje nurodo, kad dukrai per mėnesį yra reikalinga 210 Eur maistui, 105 Eur komunaliniams mokesčiams, 17 Eur telefono ir interneto paslaugoms, 150 Eur drabužiams ir avalynei, 15 Eur mokyklos fondui, 30 Eur dailės būreliui ir priemonėms (teismo posėdžio metu nurodė, kad šio būrelio vaikas nelanko), 35 Eur ekskursijoms, 20 Eur sporto inventoriui, 20 Eur kanceliarinėms prekėms, 15 Eur pramogoms, 15 Eur šventėms ir gimtadieniams, 25 Eur higienos priemonės, 15 Eur kirpyklai, 35 Eur vaistams, 7 Eur transporto išlaidoms, 30 Eur gimtadienio šventėms, 20 Eur dienpinigiams, 25 Eur rankšluosčiams ir patalynei, 40 Eur kompiuterinės technikos priemonėms, matematikos korepetitoriui 80 Eur arba 160 Eur, viso 909 Eur arba 989 Eur. Iš nurodytų aplinkybių, pridėtų duomenų teismas sprendžia, kad atsakovės, kai kurios išlaidos nėra pagrįstos ir nėra būtinos. Ieškovė į išlaidų lentelę įrašė du kartus išlaidas šventėms ir gimtadieniams kas sudarytų net 45 Eur, ekskursijoms kiekvieną mėnesį 35 Eur, ir tai nėra visiškai racionalu. Be to, ieškovė nurodo, kad drabužiams ir patalynei yra reikalinga per mėnesį skirti dukrai 175 Eur, tačiau abejotina, ar kiekvieną mėnesį yra reikalinga pirkti naują patalynę, naujus drabužius ir batus, todėl laikytina, kad šios išlaidos yra padidintos. Ieškovė, nurodo, kad nepilnametės išlaikymui reikalinga suma yra 800-900 Eur, bet jos pačios pajamos nėra tokios, kad galėtų užtikrinti ne tik nepilnametės dukros nurodomus poreikius, tačiau ir savo būtinuosius poreikius, todėl kyla klausimas dėl pateiktų išlaidų pagrįstumo. Nors ieškovė ir nurodo, kad prie dukros išlaikymo prisideda jos tėvai, tačiau byloje nepridėjo visiškai jokių duomenų šiems faktams pagrįsti (CPK 178 – 179 straipsniai).

Atsakovas nurodo, kad jo turtinė yra pablogėjusi, jis negali teikti prašomo išlaikymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra darbingas, realiai galintis gauti darbo užmokestį, todėl yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą savo vaikui. Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog jis nepajėgus teikti didesnio išlaikymo nei 240 Eur, nes jis niekur nedirba, teismo vertinimu, tai nėra ta aplinkybė dėl kurios negalėtų būti mokamas didesnis išlaikymas, nes atsakovas turi nekilnojamojo turto iš kurio gali uždirbti, turi galimybes dirbti, byloje nėra duomenų, kad jis turėtų sveikatos sutrikimų. Pažymėtina, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas.

Šalys turi skirti nepilnamečiam vaikui išlaikymą vienodai. Byloje nėra duomenų, kad būtų pagrindas nukrypti nuo proporcingumo principo (CK 3.192 straipsnio 2-3 dalys). Po U. G. priteisto išlaikymo priteisimo praėjus daugiau kaip penkiems metams, natūralu, kad pasikeitė ekonominė situacija, išaugo pragyvenimo lygis, nepilnamečiam vaikui augant bei vystantis didėja jam išlaikyti reikalingų lėšų suma, todėl teismas įvertinęs pateiktus duomenis byloje, šalių paaiškinimus, mano, kad nepilnametės U. G. poreikiai pasikeitė, todėl nėra pakankamas priteistas 200 Eur išlaikymo dydis iš tėvo R. G.. Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis, nepilnametės amžių (13 metų), į tai, kad išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, sprendžiama, kad nepilnametei yra reikalinga 640 Eur suma per mėnesį, todėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-320-673/2018 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkto sąlyga dėl išlaikymo dydžio keistina ir priteisiamas iš atsakovo R. G. nepilnametei U. G. išlaikymas po 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad lėšos pervedamos į J. G. sąskaitą, esančią banke Swedbank, AB, sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), banko kodas 7300, iki einamojo mėnesio 15 dienos. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama J. G. (CK 3.192 straipsnis, 3.201 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui –proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1 850 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro advokato teisinės paslaugos 1 750 Eur ir 100 Eur žyminis mokestis. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 803 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas. Prašomos priteisti išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, jos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio reikalavimų.

Ieškinys tenkintas 40 procentų (dėl ieškovės prašomos bendravimo tvarkos atmestas, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo 40 procentų (320 Eur x 100/400 Eur = 80 procentų / 2), todėl iš atsakovo priteistinos 700 Eur bylinėjimosi išlaidos (1 750 Eur x 40 procentų = 700 Eur) ieškovei.

Ieškovės reikalavimai netenkinti 60 procentų, todėl iš ieškovės atsakovui priteistinos 482 Eur (803 Eur x 60 procentų = 481,80 Eur) bylinėjimosi išlaidos. Kadangi, iš šalių kiekvienai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, atlikus vienarūšių mokėjimų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistinos 218 Eur (700 Eur – 782 Eur = 218 Eur) bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Nuo 32,40 Eur (120 Eur x 12 mėn. x 3 % = 43,20 Eur x 75 %) žyminio mokesčio dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ieškovė atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Ieškinį dėl išlaikymo padidinimo tenkinus iš dalies, 32,40 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybei. Žyminis mokestis sumokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.

Išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, tenkančios kiekvienai šaliai, yra mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT- 320-675/2018 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą ir priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai U. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2022 m. spalio 10 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad lėšos pervedamos į J. G. sąskaitą, esančią banke Swedbank, AB, sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), banko kodas 7300, iki einamojo mėnesio 15 dienos, ir šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuos J. G..

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT- 320-675/2018 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 18 punktą ir nustatyti tokią atsakovo R. G. bendravimo su nepilnamete dukra U. G. tvarką:

1) Nustatyti trijų mėnesių trukmės pereinamąjį laikotarpį, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pereinamuoju laikotarpiu bendraujama tokia tvarka:

1.1. Pereinamojo laikotarpio metu, R. G. su U. G. bendrauja 2 kartus į mėnesį, t. y., kas antrą mėnesio šeštadienį (antrą ir ketvirtą), pasiimdamas U. G. šeštadienį 10 val. iš U. G. gyvenamosios vietos ir grąžindamas U. G. šeštadienį 20 val., į dukros gyvenamąją vietą ar kitą su J. G. sutartą vietą (duomenys neskelbtini) mieste. Tuo atveju, jeigu dėl susiklosčiusių aplinkybių nėra galimybės kartu praleisti nustatytą dieną, bendravimo diena yra perkeliama į artimiausią šeštadienį.

1.2. Pereinamojo laikotarpio metu R. G. su U. G. neribotai bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis, tačiau nepažeidžiant U. G. dienos (t. y. ne pamokų metu) ir nakties (nuo 21 val. iki 8 val.) režimų. Bendravimas nuotolinėmis ryšio priemonėmis vyksta be kitų asmenų, t. y. užtikrinama R. G. ir U. G. teisė į privatumą (bendravimą tik dviese). J. G. įsipareigoja užtikrinti tinkamą nuotolinio ryšio priemonių veikimą.

2) Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, bendraujama tokia tvarka:

2.1. R. G. praleidžia su U. G. kiekvienos savaitės antradienį, pasiimdamas U. G. nuo 15.30 val. iki 16 val. iš jos ugdymo įstaigos, gyvenamosios vietos arba kitos jos buvimo vietos ir grąžindamas U. G. tą pačią dieną iki 19 val. į U. G. gyvenamąją vietą ar kitą su ieškove J. G. sutartą vietą (duomenys neskelbtini) mieste. Jeigu R. G. dėl objektyvių priežasčių (ligos, darbo reikalų ar kt.) negali su U. G. bendrauti šiame punkte numatytu laiku, apie tai ne vėliau kaip prieš 1 dieną privalo informuoti J. G.. Jeigu U. G. dėl objektyvių priežasčių (dėl ligos, mokyklinių įsipareigojimų ar pan.) negali bendrauti su R. G. šiame punkte numatytu laiku, apie tai ne vėliau kaip prieš 1 dieną privaloma informuoti R. G.. Tuo atveju, jeigu nustatytą dieną bendravimas neįvyksta dėl objektyvių priežasčių, bendravimo valandos yra perkeliamos į kitą artimiausią darbo dieną.

2.2. R. G. su U. G. praleidžia kiekvieną kalendorinių metų nelyginių savaičių savaitgalį, pasiimdamas U. G. penktadienį nuo 16.30 val. iki 17 val., iš jos ugdymo įstaigos, gyvenamosios vietos arba kitos jos buvimo vietos ir grąžindamas U. G. sekmadienį iki 20 val. į jos gyvenamąją vietą ar kitą su J. G. sutartą vietą (duomenys neskelbtini) mieste. Jeigu R. G. dėl objektyvių priežasčių (ligos, darbo reikalų ar kt.) negali su U. G. bendrauti šiame punkte numatytu laiku, apie tai ne vėliau kaip prieš 2 dienas privalo informuoti J. G.. Jeigu U. G. dėl objektyvių priežasčių (dėl ligos, įsipareigojimų ar pan.) negali bendrauti su R. G. šiame punkte numatytu laiku, apie tai ne vėliau kaip prieš 2 dienas privaloma informuoti R. G.. Tuo atveju, jeigu nustatytą savaitgalį bendravimas neįvyksta dėl objektyvių priežasčių, bendravimo valandos yra perkeliamos į kitą artimiausią savaitgalį.

2.3. R. G. kiekvienais metais vasaros atostogų metu su U. G. bendrauja/kartu praleidžia vieną mėnesį (lygiomis dalimis po dvi savaites) per tris vasaros mėnesius. Šį laiką šalys suderina likus trims mėnesiams iki numatomų atostogų pradžios. Jei šalims nepavyksta susitarti dėl būsimo R. G. ir U. G. atostogų laiko, laikoma, kad R. G. su U. G. bendrauja/praleidžia birželio 16-30 dienas ir rugpjūčio 1-15 dienas (poilsio laikas). R. G. pasiima U. G. numatyto bendravimo termino pirmąją dieną nuo 10 val., iš jos ugdymo įstaigos, gyvenamosios vietos ar kitos jos buvimo vietos ir grąžina U. G. numatyto bendravimo termino paskutinę dieną iki 20 val. į U. G. gyvenamąją vietą ar kitą su J. G. sutartą vietą (duomenys neskelbtini) mieste. Šiuo laikotarpiu R. G. įsipareigoja užtikrinti J. G. galimybę telefonu / elektroninių ryšių priemonėmis susisiekti su U. G..