- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-16
- Bylos Nr.
- 2A-573-622/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas (pirm.), Rimvida Zubernienė, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- R. M., A. L.
- Išvadą teikia
- Kretingos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Laimonas Strauka, Raimondas Kivylius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Ievai Mockutei ir Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovei R. M. ir jos atstovui advokatui Raimondui Kivyliui, atsakovei R. M. ir jos atstovui advokatui Laimonui Straukai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovės R. M. ir atsakovų R. M. bei A. L. apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovams R. M. ir A. L. dėl panaudos sutarties pripažinimo nutraukta ir iškeldinimo, ir atsakovės R. M. priešieškinį ieškovei R. M., atsakovui A. L., institucijai, teikiančiai išvadą Kretingos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl panaudos teisės pripažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Kretingos rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį atsakovams R. M. ir A. L. dėl iškeldinimo. Nurodė, kad 2005-02-14 su atsakove sudarė pastato-kavinės su gyvenamosiomis patalpomis neterminuotą panaudos sutartį, pagal kurią ieškovė perdavė neatlygintinai naudotis atsakovei pastatą-kavinę su gyvenamosiomis patalpomis, esančią „(duomenys neskelbtini)“, Kretingoje. Atsakovei buvo perduota naudotis ne tik pastatas, bet ir inventorius. Atsakovė pradžioje turtu naudojosi tinkamai, o vėliau pradėjo turtą naudoti netinkamai, be ieškovės sutikimo suteikė patalpas naudotis kitam asmeniui – A. L. Šiuo metu atsakovai kartu naudojasi ieškovei priklausančiomis patalpomis. Naudodamiesi turtu, jie jį sužalojo, t. y. sugadino garažo duris, nuo pastato buvo nuplėštos lentos, neteisėtai buvo prijungta elektros energija į šalia statomą pastatą. Tokiais veiksmais atsakovai pažeidė jos, kaip panaudos davėjos teises ir interesus. Ieškovė dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės negali grįžti į ankstesnę darbovietę, nes negali suderinti darbo valstybės tarnyboje su vaiko priežiūra, todėl šių aplinkybių kavinės patalpos ieškovei yra reikalingos, nes būtinos pajamos nepilnamečio vaiko interesams užtikrinti bei vykdyti kreditorinius įsipareigojimus. Ieškovė 2007-12-04 įspėjo atsakovus apie panaudos sutarties nutraukimą, tačiau atsakovai į tokį reikalavimą nereagavo, todėl pažeidė jos, kaip savininkės teises ir prašė pripažinti 2005-02-14 pastato-kavinės su gyvenamosiomis patalpomis panaudos sutartį nutraukta ir iškeldinti atsakovus R. M. ir A. L. ir jai nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių „(duomenys neskelbtini)“, Kretingoje. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės R. M. po 6000 Lt kas mėnesį nuo 2008-03-08 iki atsakovė išsikels iš patalpų nuostolių atlyginimą, nes atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, reikškia nepagrįstus ieškinius, taip veikdama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Nuostoliai atsirado dėl to, kad yra sudaryta patalpų nuomos sutartis, tačiau jos negali realizuoti, kadangi atsakovai neužleidžia patalpų.
Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Atsakovas A. L. nurodė, kad jis patalpose, esančiose „(duomenys neskelbtini)“, Kretingoje, niekada negyveno, ir negyvena, jis jokių sutarčių su ieškove nėra pasirašęs, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jis tose patalpose gyventų. Atsakovas gyvena šalia ginčo pastato esančiame nuosavame gyvenamajame name. Atsakovė R. M. nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė gadina ar sužalojo patalpas. Taip pat nėra pagrindo laikyti, kad sutartis yra nutraukta, nes nėra priežasčių sutarčiai nutraukti.
Atsakovė pateikė priešieškinį ieškovei, kuriuo prašė pripažinti jai ir jos nepilnamečiui sūnui P. M. panaudos teisę į visą pastatą-kavinę su gyvenamosiomis patalpomis, 2005-02-14 sudarytos panaudos sutarties sąlygomis iki nepilnamečio P. M. pilnametystės. Nurodė, kad ta teisė būtina, kad būtų užtikrinta nepilnamečio vaiko teisė turėti gyvenamąjį būstą, taip užtikrinant tinkamas sąlygas nepilnamečiui augti, vystytis. Ieškovė su savo nepilnamečiu vaiku turi kitą gyvenamąjį plotą, o ji jokio gyvenamojo ploto neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2009-11-23 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pripažino 2005-02-14 pastato-kavinės su gyvenamosiomis patalpomis panaudos sutartį nutraukta ir iškeldino atsakovę R. M. su šeima iš R. M. nuosavybės teisėmis priklausančių patalpų, esančių „(duomenys neskelbtini)“, Kretingoje. Kitą ieškinio dalį atmetė. A. R. M. priešieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovės R. M. 1 918 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovei R. M.
Teismas nurodė, kad ieškovė R. M. prieš tris mėnesius įspėjo atsakovę R. M. apie sutarties nutraukimą. Ieškovė įvykdė visus reikalavimus, reikalingus sutarčiai nutraukti. Šiai sutarčiai nutraukti nėra būtina, kad šalys netinkamai naudotų daiktą, jį gadintų. Sutarties nutraukimui užtenka vienos iš sutarties šalies valios ją nutraukti ir būtina įspėti kitą šalį apie sutarties nutraukimą. Ieškovės pateikta nuomos sutartis nėra įregistruota viešame registre, todėl ieškovė negali šio sandorio sudarymo fakto naudoti prieš atsakove, įrodinėdama, kad jai yra daromi nuostoliai, kadangi ji yra ginčo patalpas išnuomavusi ir negauna nuomos mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neįrodė, jog ginčo patalpa yra šeimos būstas, todėl jos reikalavimas taikyti uzufruktą yra neįrodytas ir todėl priešieškinys yra atmestinas.
Šalies argumentai
Ieškovė R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-11-23 sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir jį patenkinti, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2009-01-05 pateiktame prašyme dėl nuostolių atlyginimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą po 6 000 Lt kas mėnesį nuo 2008-03-08 iki atsakovė išsikels iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų – kavinės su gyvenamosiomis patalpomis ir jas perduos ieškovei. Teismas nevertino R. M. (atsakovės) sąžiningumo dėl paduoto priešieškinio nagrinėjamoje civilinėje byloje ir ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-994-479/2009. Teismas nevertino, kad atsakovė 2008-11-21 pareiškė ieškinį R. M. dėl ginčo kavinės patalpų pripažinimo asmenine nuosavybe. Dėl minėtos priežasties civilinė byla pagal ieškovės R. M. ieškinį buvo sustabdyta iki teismas išnagrinės šią civilinę bylą. Klaipėdos apygardos teismas 2009-02-27 sprendimu atmetė R. M. ieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, o Lietuvos apeliacinis teismas 2009-09-22 nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad R. M., pateikdama priešieškinį į atsakovės R. M. ieškinį dėl R. M. iškeldinimo iš ginčo patalpų, prašė pripažinti, kad ji turi panaudos teisę į patalpas ir tik vėliau pradėjo įrodinėti, kad ginčo pastatas yra jos nuosavybė. Akivaizdu, kad tokie atsakovės veiksmai turi būti vertinami kap nesąžiningi ir sąmoningas veikimas prieš greitą bylos išnagrinėjimą.
Ji (ieškovė) teismui pateikė įrodymus, kad dėl tam tikrų procesinių atsakovės veiksmų patyrė nuostolius (žalą). Jos prašomus priteisti nuostolius sudaro 2008-02-26 nuomos sutartimi numatytas nuomos mokestis, t. y. negautos pajamos – 6 000 Lt per mėnesį. Nuomos sutarties neįregistravimo viešame registre faktas nagrinėjamu atveju nepanaikina atsakovės atsakomybės, nes tai yra deliktinė atsakomybė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino šios ieškinio dalies.
Šalies argumentai
Atsakovai R. M. bei A. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-11-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, atsakovės prieškinį tenkinti: pripažinti, kad R. M. kartu su nepilnamečiu sūnumi P. M. turi panaudos teisę į visą pastatą – kavinę su gyvenamosiomis patalpomis, 2005-02-14 sudarytos panaudos sutarties sąlygomis ir ši teisė išlieka ir pasikeitus pastato savininkams, kol nepilnametis P. sulauks pilnametystės. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma atsakovų naudai priteisti visas bylinėjimosi šlaidas iš ieškovės. Nurodo, kad į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas juridinis asmuo – IĮ „Klevų paunksnėje“, kurios buveinės adresas „(duomenys neskelbtini)“, Kretingoje. Atsakovė R. M. yra šios įmonės savininkė, tačiau įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, nuo 2005-02-14 ginčo patalpose vykdo ūkinę veiklą, todėl mano, kad teismas turėjo pasiūlyti ieškovei į bylos nagrinėjimą įtraukti ir juridinį asmenį – IĮ „Klevų paunksnėje“, nes vien tik atsakovės R. M. iškeldinimas iš ginčo patalpų neišspręs ginčo, nes R. M. ginčo patalpomis galės naudotis ir jose gyventi kaip įmonės savininkė. Todėl jos kaip fizinio asmens iškeldinimas liečia ir į bylos nagrinėjimą neįtraukto juridinio asmens – IĮ „Klevų paunksnėje“ interesus. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas nėra pagrįstas ir teisėtas. Be to, teismas nepagrįstai ieškovės naudai iš atsakovės priteisė visas bylinėjimosi išlaidas, nors ieškovės ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, todėl teismo sprendimas šioje dalyje taip pat yra keistinas.
Atsiliepimas
Ieškovė (apeliantė) R. M. pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovų R. M. bei A. L. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovei iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovai R. M. bei A. L. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės R. M. ir atsakovų R. M. bei A. L. apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. M. ir atsakovė R. M. 2005-02-14 sudarė pastato-kavinės su gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis „(duomenys neskelbtini)“, Kretingoje, neterminuotą panaudos sutartį (b. l. 9-10, t. 1). Ieškovė 2007-12-04 išsiuntė atsakovei pranešimą apie panaudos sutarties nutraukimą nuo 2008-03-06, šis pranešimas atsakovei buvo įteiktas 2007-12-07 (b. l. 11-12, t. 1). Byloje kilo ginčas, ar teisėtai ieškovė reikalauja iš ginčo patalpų iškeldinti atsakovę ir jos nepilnametį vaiką. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą už piktnaudžiavimą procesu.
Neatlygintinis naudojimasis daiktu (panauda) reglamentuotas CK 6.629 – 6.643 straipnsiuose. Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis).
CK 6.642 straipsnyje įtvirtinta teisė atsisakyti daikto neatlygintinio naudojimo sutarties. CK 6.642 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė R. M. ir atsakovė R. M. 2005-02-14 sudarė pastato-kavinės su gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis „(duomenys neskelbtini)“, Kretingoje, netermintą panaudos sutartį (b. l. 9-10, t. 1). Ieškovė 2007-12-04 išsiuntė atsakovei pranešimą apie panaudos sutarties nutraukimą nuo 2008-03-06, šis pranešimas atsakovei buvo įteiktas 2007-12-07 (b. l. 11-12, t. 1). Todėl darytina išvada, kad ieškovė įstatymų nustatyta tvarka išreiškė savo valią nutraukti panaudos sutartį ir įspėjo (prieš tris mėnesius) apie tai atsakovę. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 2005-02-14 pastato-kavinės su gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis „(duomenys neskelbtini)“, Kretingoje, panaudos sutartis yra nutraukta ir atsakovė R. M. su šeima yra iškeldinama iš šių patalpų.
Todėl atsakovų apeliaciniame skunde keliami reikalavimai pripažinti, kad R. M. kartu su nepilnamečiu sūnumi P. M. turi panaudos teisę į visą pastatą – kavinę su gyvenamosiomis patalpomis, 2005-02-14 sudarytos panaudos sutarties sąlygomis ir ši teisė išlieka ir pasikeitus pastato savininkams, kol nepilnametis P. sulauks pilnametystės, yra nepagrįsti, todėl atmesti.
Į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme buvo įtrauktas Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (Institucija teikianti išvadą), kurio atstovas nurodė, kad jeigu tėvai nesugebės pasirūpinti nepilnamečio vaiko apgyvendinimu, savivaldybės institucija yra pasiruošusi suteikti laikinąjį gyvenamąjį plotą (b. l. 68, t. 2). Todėl atsakovų atstovo teiginiai, kad ieškovės reikalavimas pažeidžia atsakovės nepilnamečio vaiko interesus, kuris lieka be gyvenamojo būsto, ir tai, kad jis turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą, taip pat yra nepagrįsti.
Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-994-479/2008 ieškovė R. M. 2008-11-21 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovei R. M. dėl kavinės patalpų, esančių „(duomenys neskelbtini)“, Kretingoje, pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe. Klaipėdos apygardos teismas 2009-02-27 sprendimu ieškovės R. M. ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad teisėtas kavinės savininkas yra atsakovė (R. M.) (b. l. 49, t. 2). Lietuvos apeliacinis teismas 2009-09-22 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009-02-27 sprendimą paliko nepakeistą.
Atsakovų apeliaciniame skunde teigiama, kad į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas juridinis asmuo – IĮ „Klevų paunksnėje“, kurios buveinės adresas „(duomenys neskelbtini)“, Kretingoje. Atsakovė R. M. yra šios įmonės savininkė ir vien tik atsakovės R. M. iškeldinimas iš ginčo patalpų neišspręs ginčo, nes R. M. ginčo patalpomis galės naudotis ir jose gyventi kaip įmonės savininkė.
Tačiau tokie apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2009-02-27 sprendimu yra nustatyta, kad R. M. priklauso kavinė, esanti „(duomenys neskelbtini)“, Kretingoje, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, t. y. minėtos patalpos R. M. priklauso asmeninės nuosavybės teise (b. l. 49, t. 2). Todėl R. M. turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovė savo nuožiūra gali spręsti išnuomoti tretiesiems asmenims kavinę (ar kitais pagrindais leisti naudotis), esančią „(duomenys neskelbtini)“, Kretingoje, ar ne. Todėl atsakovės argumentai, kad ji galės ginčo patalpomis naudotis ir jose gyventi kaip įmonės savininkė yra nepagrįsti.
CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą po 6 000 Lt kas mėnesį nuo 2008-03-08 iki atsakovė išsikels iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų – kavinės su gyvenamosiomis patalpomis ir jas perduos ieškovei. Apeliantė nurodo, kad teismas nevertino R. M. (atsakovės) sąžiningumo dėl paduoto priešieškinio nagrinėjamoje civilinėje byloje ir ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-994-479/2009. Akivaizdu, kad tokie atsakovės veiksmai turi būti vertinami kap nesąžiningi ir sąmoningas veikimas prieš greitą bylos išnagrinėjimą.
Tačiau padarius išvadą, kad atsakovės priešieškinio pateikimas nagrinėjamoje civilinėje byloje bei ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-994-479/2009 dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe suponuoja pareigą atlyginti suinteresuotam asmeniui (ieškovei) dėl to padarytus nuostolius, paneigtų asmens teisę kreiptis į teismą ir neužtikrintų jos veiksmingo įgyvendinimo. Todėl teisėjų kolegija ieškovės apeliacinio skundo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atmeta.
CK 1.137 straipsnyje nustatytas civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas, o straipsnio 3 dalis draudžia piktnaudžiauti savo teise t. y. draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kuriuos be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektyvinės teisės paskirčiai. Paminėta teisės norma taip pat nustato, kad žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-05-10 sprendimas civilinėje byloje pagal UAB „Lit-Invest“ ieškinį atsakovui UAB „Paribys“ dėl nuostolių atlyginimo, bylos Nr. 2A-50/2010). Taigi tam, kad būtų pagrindas taikyti CPK 95 straipsnio 1 dalį, be ieškovės nurodytų aplinkybių, reikia nustatyti atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą bei visas reikiamas civilinės atsakomybės sąlygas.
CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas. Atsisakymas nuo teisės kreiptis į teismą negalioja (CPK 5 straipsnio 2 dalis). Taigi atsakovė (R. M.), manydama, kad jos teisės yra pažeistos, turėjo teisę kreiptis įstatymų nustatyta tvarka į teismą dėl jų gynimo, t. y. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Ta aplinkybė, kad R. M. pateikdama priešieškinį į R. M. ieškinį dėl apeliantės iškeldinimo iš ginčo patalpų, prašė pripažinti, kad ji turi panaudos teisę į patalpas, o vėliau pradėjo įrodinėti, kad ginčo pastatas yra jos nuosavybė, nesudaro pagrindo teigti, kad tai buvo sąmoningas veikimas prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Teismas laiko, kad atsakovė galėjo nežinoti kokiu būdu galima veiksmingiau apginti savo ginčijamą (tariamą) teisę į ginčo patalpas, todėl neturėdama juridinio išsilavinimo skirtingais būdais ir bandė apginti savo tariamą teisę.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovė R. M. būtų siekusi piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nagrinėti ieškovės reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, kadangi nenustatytas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas.
Atsakovų apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai ieškovės naudai iš atsakovės priteisė visas bylinėjimosi išlaidas, nors ieškovės ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, todėl teismo sprendimas šioje dalyje taip pat yra keistinas. Tačiau šie argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Ieškovė R. M. ieškinyje dėl iškeldinimo pareiškė vieną (neturtinį) reikalavimą – pripažinti 2005-02-14 pastato-kavinės su gyvenamosiomis patalpomis panaudos sutartį nutraukta ir iškeldinti atsakovus iš jai nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių „(duomenys neskelbtini)“, Kretingoje (b. l. 3, t. 1). Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą tenkino, t. y. tenkino šį ieškinio reikalimą visa apimtimi, todėl teisingai ir pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė prašymą dėl nuostolių atlyginimo remiantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, nelaikytina atskiru ieškinio reikalavimu, kuris būtų apmokamas žyminiu mokesčiu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovės bei atsakovų reikalavimų pagrįstumą teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimo apeliacinių skundų motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.