Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovams A. B. (A. B.) ir I. J. (I. J.) dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, institucija išvadai duoti – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas I. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Institucija, teikianti išvadą, - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – Tarnyba) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – nurodė, jog vaikas turi žinoti savo tikrąją kilmę, prieštarauti ieškiniui neturi pagrindo.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad su I. J. kartu negyvena nuo 2017 metų, tačiau skyrybų byla užtruko ir vaikas gimė santuokoje, todėl įregistruotas kaip I. J. sūnus. A. B. atliko ir DNR tyrimą tėvystei nustatyti, taip tikintis pagreitinti tėvystės nustatymo procesą. I. J. su D. J. neturi jokio ryšio, vaiko nėra matęs. Berniuką augina ji kartu su A. B.. Nori, kad vaikui būtų suteikta tikro tėvo pavardė.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. B. ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad su J. B. gyvena kartu su nuo 2019 metų. Ieškovei nepavyko anksčiau išsiskirti, todėl susiklostė tokia situacija, kad jiems gimęs vaikas registruotas kaip ieškovės buvusio sutuoktinio sūnus. Jis kartu su ieškove rūpinasi sūnumi, augina, nori, kad vaikui būtų suteikta jo pavardė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

I. J. ir J. J. (dabartinė pavardė – B.) santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini), Santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-20329-1094/2020, todėl (duomenys neskelbtini) ieškovei gimusio sūnaus tėvu gimimo įraše (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodytas I. J..

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada) ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų – šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien įrodomųjų faktų pagrindu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Ieškinyje, atsakovo atsiliepime išdėstytos aplinkybės, ieškovės ir atsakovo A. B. teismo posėdyje teikti žodiniai paaiškinimai patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo I. J. santykiai seniai nutrūkę, pastarasis vaiko nematė, niekada juo nesirūpino, atsakovo A. B. tėvystę D. J. atžvilgiu patvirtina ir 2020 m. lapkričio 17 d. teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. B. yra D. J. tėvas su 99,99998 proc. tikimybe. A. B. teigimu, D. J. jis pripažįsta kaip savo sūnų, nori, kad berniukas turėtų jo pavardę, ginčo dėl pavardes nėra.

Teismas, spręsdamas dėl prioritetinio vaiko intereso žinoti tiesą apie savo genetines šaknis bei nesant ginčo tarp šalių dėl to, kas yra vaiko biologinis tėvas, vertina šios kategorijos bylose didelę reikšmę turinčius įrodomuosius faktus, kurie pagal įstatymą sudaro tėvystės nustatymo pagrindą (CPK 376, 389 straipsnis, CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Tai yra, teismas atsižvelgia į tai, kad bylos šalys laikosi vieningos pozicijos, kad vaiko motina su dabar jau buvusiu sutuoktiniu I. J. kartu negyveno ir jokių artimų santykių nepalaikė dar prieš santuokos nutraukimą, A. B. tėvystę D. J. atžvilgiu patvirtina moksliniai įrodymai, A. B. berniuką augina ir juo rūpinasi. Taigi nuoseklūs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai rodo, kad tarp vaiko ir A. B. yra susiformavę tėvo ir vaiko faktiniai ryšiai, tuo tarpu atsakovas I. J. vaiko tėvu įrašytas vaiko gimimo įraše vadovaujantis tėvystės prezumpcija ir juos sieja tik teisinis ryšys (CK 3.138 straipsnis, 3.140 straipsnio 2 dalis).

Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad, esant nurodytoms aplinkybėms, įrodyta, kad vaiko D. J. gimimo dokumentuose įrašytas šio vaiko tėvu I. J. nėra D. J. tėvas (CK 3.150 straipsnis), taigi ieškinys tenkintinas, nustatant, kad D. J. nėra I. J. sūnus, o jis nėra berniuko tėvas. Įrodymų visuma pagrindžia ieškovės reikalavimą, kad vaiko biologinis tėvas yra atsakovas A. B. (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 185, 187 straipsniai, CK 3.149 straipsnis). Pripažintina, kad A. B. yra D. J. tėvas, o jis yra A. B. sūnus.

Dėl nepilnamečio vaiko pavardės

Vaikas turi teisę žinoti savo tikruosius tėvus, o taip pat turėti tėvų pavardę (CK 3.161 straipsnio 1, 2 dalys). Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų sutarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 straipsnio 2 dalis).

Tarp šalių nesant ginčo dėl sūnaus pavardės, vaiko pavardė pakeistina į tėvo A. B. pavardę (CK 3.167 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo žyminį mokestį, tačiau neprašė iš atsakovų priteisti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Iš kiekvienos iš šalių į valstybės biudžetą išieškotina suma būtų mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisia (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259–260, 375–380, 392, 394–399 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad I. J. (I. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra D. J. (D. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. J. (D. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra I. J. (I. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti, kad A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. J. (D. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. J. (D. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

D. J. (D. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę pakeisti į tėvo A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę ,,B.“.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.