Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) Kauno savivaldybės įmonės ,,Kapinių priežiūra“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. patikslintą ieškinį atsakovams A. V., Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“, tretieji asmenys K. V. ir K. V., dėl asmens atsakingo už kapavietės priežiūrą pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Įpareigojo atsakovą KSĮ „Kapinių priežiūra“ pakeisti už kapavietės, esančios Karmėlavos kapinėse, 33 kvartale, eilės numeris 13, kapo Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą atsakingą asmenį, panaikinus A. V. teisę į kapavietės, esančios Karmėlavos kapinėse, 33 kvartale, eilės numeris 13, kapo Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą, paskiriant atsakingu už kapavietės, esančios Karmėlavos kapinėse, 33 kvartale, eilės numeris 13, kapo Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą J. V.. Priteisė iš atsakovės A. V. ieškovui J. V. 144 Lt žyminio mokesčio, 1 000 Lt už advokatės teisinę pagalbą bei valstybei 34 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant išieškotojai VMI prie FM, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Ieškovas nesikreipė į Kauno SĮ ,,Kapinių priežiūra“ su prašymu išduoti leidimą laidoti mirusią S. V., su tokiu prašymu kreipėsi A. V., kuri teisėtai paskirta atsakinga už mirusiosios kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno Karmėlavos viešosiose kapinėse, priežiūrą. Ieškinio pagrindas nepagrįstas, kadangi nepateikta įrodymų, kad veikdami teisės aktų nustatyta ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka, mirusiosios giminaičiai, sutuoktinis arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinio susitarimą dėl kito asmens paskyrimo atsakingu už kapavietės priežiūrą arba įrodymų, kad toks susitarimas nepasiektas dėl ne nuo ieškovo priklausančių priežasčių, t. y. nepateikti įrodymai, kad mirusiosios giminaičiai nesutaria dėl kapavietės priežiūros.Teismas peržengė ieškinio nagrinėjimo ribas. Tokio ieškininio reikalavimo, kokį patenkino teismas savo skundžiamu sprendimu, ieškovas nereiškė, jo netikrino ir dėl to, toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu. Teismo sprendimas už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu paskirti J. V. yra nelogiškas ir prieštaringas, kadangi ieškovas dėl amžiaus ir sveikatos fiziškai nepajėgus prižiūrėti kapavietės ir būti už ją atsakingas. Nepateikta jokių įrodymų apie A. V. negalėjimą vykdyti kapavietės priežiūrą, kad ji kapavietės priežiūrą vykdė neteisėtai ir nevykdė savo, kaip atsakingos už kapavietės priežiūrą, pareigų ar savo veiksmais ar neveiklumu pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus, kadangi asmens pakeitimas kitu galimas tik tada, kai miršta ar neprižiūri kapavietės. Šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus, galioja šalių dispozytivumo principas, pagal rungimosi principą ir pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Teismas priimdamas sprendimą visiškai ignoravo teismų praktiką ir sprendime išdėstė priešingas išvadas nei tos, kurios įtvirtintos įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose ir nutartyse (Kauno miesto apylinkės teismo 2-1583-894/2012 ir 2-700-587/2011 ir Kauno apygardos teismo 2A-1-230/2013).

Apeliantas nepateikia jokių Kauno apylinkės teismo sprendimo negaliojimo, neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų. Neaišku, kuo remiantis bei kokiais pagrindais, apeliantas teigia, jog teismo sprendimas yra nešališkas, apeliaciniame skunde nepateikiama jokių šią aplinkybę patvirtinančių argumentų bei motyvų, išdėstytos tik deklaratyvios nuostatos.Apeliacinio skundo pateikimas nesiderina su apelianto veikla – Kauno miesto viešųjų kapinių administravimu, priežiūra bei ritualinėmis paslaugomis. A. V. neskundė 2013-12-02 Kauno apylinkės teismo sprendimo, kas reiškia, kad ji sutinka su priimtu teismo sprendimu ir sutinka nebebūti atsakingu už aukščiau nurodytos kapavietės priežiūrą asmeniu Ieškovas yra mirusiosios šeimos narys, jis organizavo laidotuves ir su savo šeimos nariais prižiūri kapavietę. Laidojimo paslaugas biure užsakė P. R. ieškovo pavedimu, mirties liudijimas buvo išduotas P. R., o ne atsakovei A. V., ieškovas kartu su sūnumi statė paminklą, antkapį, atliko meno bei kapo tvarkymo darbus. A. V. piniginės lėšomis prie mirusiosios S. V. laidojimo neprisidėjo, nepateikė nė vieno įrodymo, jog ji yra mirusiosios giminaitė, sutuoktinė ar laidojimą organizuojantis asmuo.Apeliantui buvo puikiai žinoma, jog mirusiosios S. V. valia buvo, kad jos kapą prižiūrėtų sūnus J. V. bei, kad J. V. ir jo sutuoktinė S. V. būtų palaidoti šalia jos. Nei apeliantas, nei atsakovė A. V. nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šiuos bylos nagrinėjimo metu nustatytus faktus. A. V. tinkamai neatlieka savo kaip asmens, atsakingo už kapavietės priežiūrą, pareigų, tokias funkcijas atlieka pats ieškovas. A. V. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nenori būti atsakinga už S. V. kapavietės priežiūrą. Apelianto fotonuotraukos darytos jau bylos nagrinėjimo metu, pateiktas aktas apie kapavietės priežiūrą nepatvirtina fakto, kad šias kapavietės priežiūros funkcijas atlieka būtent atsakovė A. V.. Nėra jokio teisės akto ribojančio tam tikro amžiaus asmeniui teisę tapti atsakingu už kapavietės priežiūrą. Ieškovas kurčnebylys, tačiau nėra įrodymų apie neva prastą jo sveikatą. Ieškovas sutiko atsisakyti ieškinio reikalavimų su sąlyga, kad jam ir jo sutuoktinei būtų leista būti palaidotiems toje pačioje kapavietėje, tačiau iki šiol atsakovė vengia perleisti mirusiosios sūnui (ieškovui) kapavietės priežiūros darbus, grasina ieškovui, jog nebus leista jam laidotis prie motinos, tokiu būdu nepaisoma mirusiosios valios. Šios kategorijos bylose ikiteisminė procedūra nėra privaloma. Apeliantas sąmoningai klaidina teismą teigdamas, jog jokio susitarimo tarp mirusiosios artimų giminaičių nėra, tačiau byloje esantis ir Kauno apylinkės teismo sprendime analizuotas ieškovo J. V. ir trečiojo asmens K. V. 2013-06-06 susitarimas dėl asmens, atsakingo už S. V. kapavietės priežiūrą, paneigia apelianto apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.Teismas neperžengė ieškinio nagrinėjimo ribų, įpareigodamas Kauno SĮ „Kapinių priežiūra“ pakeisti už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį, kadangi byla buvo nagrinėjama pagal ieškovo atstovės žodžiu patikslino ieškinio reikalavimus. Apeliantas nepagrįstai remiasi teismo nutartimis, kadangi jokios prejudicinės galios neturi kitose bylose, tarp kitų šalių nustatyti ir konstatuoti faktai. Nėra aišku, kokiomis bylomis remiasi apeliantas, nes vienoje vietoje yra cituojama ir nurodoma viena byla, o tos pačios pastraipos kitoje vietoje yra cituojama kita byla. Nėra nei vieno teismo sprendimo, kuriuo būtų aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuoti kapavietės nepriežiūros kriterijai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo mama S. V., kuri buvo palaidota Karmėlavos kapinėse 33 kvartale, 13 eilėje, (duomenys neskelbtini) kapavietėje. Už šios kapavietės priežiūrą yra atsakinga atsakovė A. V. (ieškovo sūnaus buvusi žmona), kuriai, pagal 2010 m. spalio 14 d. jos prašymą, atsakovė Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ išdavė leidimą laidoti. Ieškovas J. V. yra artimiausias mirusiosios giminaitis (sūnus), jis, padedant giminaičiams, nes yra neįgalus (kurčniabylys), organizavo laidotuves bei prižiūri kapavietę (tą patvirtino trečiaisis asmuo jos sūnus K. V., liudytojos O. S. ir G. R.). Ginčas kilo tarp atsakovės A. V. ir ieškovo J. V. dėl to, jog atsakovė, tapusi kapavietę prižiūrinčiu asmeniu, atsisako leisti laidoti ieškovą ir jo sutuoktinę, kai pradžioje tikino, kad tai yra ieškovo šeimos kapas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog šios kategorijos bylose svarbu yra užtikrinti mirusiojo asmens ir jo artimiausių asmenų (giminaičių) valią (norą) turėti šeimos kapavietę, nes tai atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), laidojimo papročius bei moralines nuostatas. Taigi, sprendžiant bet kokius klausimus, susijusius su skiriama kapaviete, jos priežiūra, būtina įsitikinti, ar priimamas sprendimas atitinka mirusiojo ir jo artimųjų valią. Nagrinėjamu atveju, jau išduodant leidimą laidoti ne giminaičiui (kuris tampa atsakingu už kapavietės priežiūrą ir be kurio sutikimo negalima nieko šioje kapavietėje laidoti), turėjo būti svarstomas klausimas, ar tai atitinka artimųjų giminaičių valią, kapavietės priežiūrą patikėti ne artimiems giminaičiams (pvz.: gavimas rašytinio sutikimo dėl leidimo išdavimo laidoti ne artimam giminaičiui ir pan.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto skunde išdėstyti argumentai yra labai formalūs, apsiribojantys tuo, jog apeliantas teisėtai išdavė atsakovei leidimą laidoti bei nėra pagrindo keisti atsakingą už kapavietę asmenį.

Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (toliau – įstatymas) numatyta, kad mirus asmeniui kuris šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepaskyrė laidojančio asmens arba kurio paskirtas laidojantis asmuo dėl objektyvių priežasčių negalėjo organizuoti laidojimo arba atsisakė organizuoti laidojimą, laidojimą organizuoja: <...> 2) mirusio asmens sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jeigu jų nėra, – kiti giminaičiai ar kiti veiksnūs asmenys, galintys organizuoti laidojimą. Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių 46 punkte nurodyta, kad leidimas laidoti išduodamas mirusiojo giminaičiams, sutuoktiniui (-ei), ar kitam laidojimą organizuojančiam asmeniui, pateikusiam rašytinį prašymą ir mirties liudijimą. Šiuo atveju, mirusioji nebuvo, kaip numato įstatymas (raštu), išreiškusi savo valios dėl palaikų laidojimo organizavimo, todėl laidojimą organizuoti turėjo būtent ieškovas (pilnametis mirusiosios vaikas), o tik jo nesant arba atsisakant tai daryti, šią pareigą ir iš jos kylančias teises galėjo įgyti atsakovė (kitas veiksnus asmuo). Byloje nustatyta, kad būtent ieškovas ir organizavo laidotuves, prižiūri kapavietę. Taigi, leidimas laidoti atsakovei mirusiąją išduotas neatsižvelgiant į įstatymo nuostatas, skubotai, nesiaiškinant artimųjų valios ir neužkertant kelio ginčams ateityje, t. y. esant gyvam mirusiosios sūnui, kuris organizavo mamos laidotuves bei siekė turėti šeimos kapavietę, leidimas išduotas kitam veiksniam asmeniui (atsakovei), kuris nesutinka, jog kapavietė būtų mirusiosios ir ieškovo šeimos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, į tai, kad mirusiosios valia (išreikšta žodžiu) buvo, jog ją laidotų ir jos kapą prižiūrėtų sūnus (tą patvirtina liudytojos), į tai, kad ieškovas yra neįgalus (kurčniabylys), dėl ko jam buvo apsunkintas leidimo laidoti gavimas, o atsakovė, pasinaudojusi tuo, gavo leidimą laidoti savo vardu (tikėtina, kad ieškovas buvo suklaidintas atsakovės, jog tai bus ieškovo šeimos kapas), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes ir pagrįstai tenkino ieškinį.

Nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas dėl savo amžiaus ir sveikatos fiziškai nepajėgus prižiūrėti kapavietės ir būti už ją atsakingas. Teisėjų kolegija pažymi, kad amžius, sveikatos būklė (neįgalumas) negali būti būti priežastimi riboti ieškovo teises. Pareiga prižiūrėti kapavietę nereiškia, kad asmuo būtinai pats turi ją tvarkyti, tai gali būti daroma pasitelkiant kitus asmenis. Svarbu yra tai, kad kapavietė būtų tvarkinga, prižiūrėta.

Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumetas, kad teismas peržengė ieškinio reikalavimo ribas. Nurodo, kad ieškovas prašė „pakeisti už kapavietės, esančios Karmėlavos kapinėse, 33 kvartale, eilės numeris 13, kapo Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą atsakingą asmenį ir atsakingu asmeniu už kapavietės, esančios Karmėlavos kapinėse, 33 kvartale, eilės numeris 13, kapo Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą paskirti ieškovą J. V.“, kaip tuo tarpu sprendime nusprendė „įpareigoti atsakovą KSĮ „Kapinių priežiūra“, į. k. (duomenys neskelbtini) pakeisti už kapavietės, esančios Karmėlavos kapinėse, 33 kvartale, eilės numeris 13, kapo Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą atsakingą asmenį, panaikinus A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę į kapavietės, esančios Karmėlavos kapinėse, 33 kvartale, eilės numeris 13, kapo Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą, paskiriant atsakingu už kapavietės, esančios Karmėlavos kapinėse, 33 kvartale, eilės numeris 13, kapo Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas) ir ieškinio dalykas (ieškovo reikalavimas). Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo spręsti, jog teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluotas sprendimas neatitinka ieškinio pagrindo, ar ieškinio dalyko. Priešingai, reikia pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje tik aiškiau, suprantamiau išdėstė ieškovo reikalavimą, visiškai nepakeisdamas ieškinio reikalavimo esmės.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.), tinkamai taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės ieškovui priteistinos jos turėtos 600 Lt bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (t. 1, b. l. 155-156; CPK 98 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“, į. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Lt (šešių šimtų litų) bylinėjimosi išlaidų.