- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-04
- Bylos Nr.
- 2T-8/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė, Algirdas Gailiūnas
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Transreisa“
- Kategorijos
- 130.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gailiūno ir Marytės Mitkuvienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo ribotos atsakomybės bendrovės „Krovinių kompanija „Novotrans“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražinio teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimą dėl skolos priteisimo, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Transreisa“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražinis teismas 2010 m. birželio 10 d. sprendimu priteisė pareiškėjui RAB „Krovinių kompanija „Novotrans“ iš suinteresuoto asmens UAB „Transreisa“ 144 020 JAV dolerių skolą pagal RF Centrinio banko faktinio apmokėjimo dienos kursą, 15 842,20 JAV dolerių delspinigių pagal RF Centrinio banko faktinio apmokėjimo dienos kursą bei 33 365,78 rublių žyminio mokesčio išlaidų.
Pareiškėjas RAB „Krovinių kompanija „Novotrans“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražinio teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimą. Kartu prašo informuoti apie priimtą teismo sprendimą ir pervesti išieškotas pinigų sumas į nurodytą banko sąskaitą.
Suinteresuotas asmuo UAB „Transreisa“ atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Byloje dalyvaujantys asmenys į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Pareiškėjas prašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje Rusijos Federacijos arbitražinio teismo sprendimą, priimtą išnagrinėjus teisinį ginčą, susijusį su bylos šalių 2007 m. gegužės 1 d. sudaryta krovinių vežimo paslaugų teikimo sutartimi Nr. 233-05GK. Pagal teismo pažymą prašomas pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimas įsiteisėjo 2010 m. liepos 12 d. ir nebuvo įvykdytas Rusijos Federacijoje (12 b. l.).
Kaip žinoma, užsienio teismų, taip pat kitų valstybės institucijų (išskyrus Europos Sąjungos valstybių narių) priimtų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti tvarka nustatyta CPK 809–817 straipsniuose. Pagal CPK 810 straipsnyje įtvirtintą normų konkurencijos taisyklę užsienio teismų sprendimai pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu, o nesant sutarties – CPK 810 straipsnyje nustatytomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2012). Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 str. 5 d.). Jomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kita, kaip patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009). Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi įgaliojimų tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo įgaliojimų ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti.
Lietuvos Respublika ir Rusijos Federacija 1992 m. liepos 21 d. pasirašė dvišalę sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Dvišalę sutartį), įsigaliojusią 1995 m. sausio 21 d. Tad sprendžiant, ar nėra teisinių kliūčių pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje Rusijos Federacijos arbitražinio teismo sprendimą, remiamasi būtent minėta Dvišale sutartimi.
Sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūrą reglamentuoja minėtos Dvišalės sutarties 50-58 straipsniai. Dvišalės sutarties 56 straipsnis numato baigtinį sąrašą pagrindų, kuriems esant gali būti atsisakyta pripažinti ar leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jei dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas, ar jei tos Susitariančiosios Šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jei pagal šią Sutartį, o šioje Sutartyje nenumatytais atvejais - pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.
Prašomo pripažinti arbitražo teismo sprendimo įžanginėje dalyje nurodyta, kad nagrinėjant bylą atsakovo UAB „Transreisa“ atstovai nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka (RF APK 123 str.) (13 b. l.). Šio teismo 2010 m. spalio 20 d. pažymoje taip pat nurodyta, kad atsakovui UAB „Transreisa“ buvo tinkamu būdu pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą (12 b. l.).
Kaip minėta, suinteresuotas asmuo UAB „Transreisa“ atsiliepimo į prašymą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko (36-37, 38, 39-40 b. l.). Patikrinus informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis tiek, kiek jie yra susiję su Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtomis ar tebenagrinėjamomis civilinėmis bylomis (CPK 27 str. 1 p., 29 str.), nerasta, kad dėl to paties ginčo tarp tų pačių šalių Lietuvoje būtų buvęs priimtas ir įsiteisėjęs kitas teismo sprendimas ar pradėtas civilinis procesas. Taip pat byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų pripažinti, jog byla priklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai. Dėl to bylos šalys turėjo teisę 2007 m. gegužės 1 d. sutarties 6.4 punktu (Maskvos Meščiansko rajono teismo byla Nr. c/n, 78-87, 88-89 b. l.) susitarti, jog ginčai bus sprendžiami Maskvos miesto arbitražiniame teisme. Be to, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad minėto teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Šiame kontekste dar kartą pažymėtina, kad teisėjų kolegija netikrina šio užsienio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 810 str. 4 d).
Aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražinio teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimą dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Dėl to tenkinamas pareiškėjo prašymas.
Pareiškėjas RAB „Krovinių kompanija „Novotrans“ taip pat pareiškė prašymą išieškotas lėšas pervesti į jo nurodytas banko sąskaitas. Teisėjų kolegija pareiškėjui išaiškina, jog Dvišalės sutarties 54 straipsnyje nustatyta, kad sprendimų vykdymo tvarką reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas vykdomas, įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato, kad Lietuvos Respublikos teismai patys galėtų imtis priemonių įvykdyti pripažintus ir leistus vykdyti užsienio teismų sprendimus. CPK 774 straipsnio pagrindu Lietuvos apeliacinis teismas išduoda vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismo sprendimą bei išsiunčia jį išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje. Tačiau šį vykdomąjį raštą pateikti antstoliui vykdyti gali tik pats išieškotojas arba jo atstovas (CPK 650 str. 1 d.). Siekdamas pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražinio teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimą dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš UAB „Transreisa“ įvykdyti priverstinai, pareiškėjas turi teisę su vykdomuoju raštu, prie jo pridėdamas šios nutarties nuorašą, pripažinto ir leisto vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimo nuorašą ir jo vertimą į lietuvių kalbą, kreiptis į sprendimo vykdymo vietos antstolį (CPK 590 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812, 814 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražinio teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui ribotos atsakomybės bendrovei „Krovinių kompanija „Novotrans“ iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Transreisa“ priteista 144 020 (vienas šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai dvidešimt) JAV dolerių skolos pagal RF Centrinio banko faktinio apmokėjimo dienos kursą, 15 842,20 (penkiolika tūkstančių aštuoni šimtai keturiasdešimt du, 20) JAV dolerių delspinigių pagal RF Centrinio banko faktinio apmokėjimo dienos kursą bei 33 365 (trisdešimt trys tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt penki) rublių 78 kapeikos žyminio mokesčio išlaidų.
Ši nutartis per tris mėnesius nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pagal bylų proceso kasaciniame teisme taisykles..