Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Jolantos Malijauskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. D. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, LAGK) 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 21R-798 (AG-747/07-2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – ir Žalos nustatymo komisija) pateikti pareiškėjui sprendimus į 2021 m. vasario 19 d. skundą, 2021 m. kovo 5 d. skundo papildymą, 2021 m. gegužės 26 d. papildymą ir 2021 m. liepos 29 d. pareiškimą (patikslinimą).

2. Pareiškėjas paaiškino, jog jis 2015 metais teismo sprendimu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme 8 metams. Pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę buvo stipriai sužalota jo sveikata. Pareiškėjas nebuvo gydomas, dėl to suprastėjo jo sveikatos būklė. Pareiškėjas 2020 m. liepos 14 d. su kitais nuteistaisiais buvo perkeltas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pirmąjį sektorių (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), kuriame buvo daug tarakonų, vabzdžių ir kitų parazitų. Pravieniškių PN-AK buvo sudariusi sutartį su Utenoje esančia įmone parazitams naikinti, kurių naikinimui buvo naudojama vandenilio cianido rūgštis. Pareiškėjas suprato, kad tai vandenilio cianidas pagal naudoto chemikalo spalvą, kvapą bei poveikį organizmui. Vandenilio cianido rūgštis, patekusi į organizmą sukelia deguonies problemas, paralyžiuoja širdies raumenis, kvėpavimo takus ir organus.

3. Pareiškėjas nurodė, kad vienas iš nuteistųjų – P. D. bandė protestuoti prieš parazitų naikinimą, naudojant vandenilio cianidą, tačiau buvo nubaustas. Tokį nuteistųjų nuodijimą stebėjo tiek pareigūnai, tiek būrio viršininkė. Pareiškėjas dar iki jo perkėlimo į Pravieniškių PN-AK persirgo sunkios formos bronchitu, o būdamas pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje jis nebuvo gydomas. Pravieniškių PN-AK buvo naikinamos pareiškėjo rentgeno nuotraukos, klastojami sveikatos istorijos duomenys. Pareiškėjas pažymėjo, jog 2020 m. rugsėjo 11 d. suprastėjo jo sveikata, deguonies kiekis kraujyje nukrito iki 86 proc., o deguonies kiekiui nukritus kraujyje iki 93 proc. iškyla pavojus gyvybei. Pareiškėjas buvo išvežtas į LSMU Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių, kur jam buvo nustatytas 50 proc. nedarbingumas bei išduotas neįgaliojo pažymėjimas. Pareiškėjas dėl susiklosčiusios situacijos kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) dėl jam padarytos žalos atlyginimo. Tarnybos direktorius 2020 m. gruodžio 8 d. įsakymuose konstatavo, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos, o dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į Žalos nustatymo komisiją. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 23 d. kreipėsi į Žalos nustatymo komisiją dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau pareiškėjo skundas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad pritrūko įrodymų pareiškėjo suprastėjusiai sveikatos būklei patvirtinti. Pareiškėjas Žalos nustatymo komisijos sprendimo neskundė. Pareiškėjas nurodė, kad jam yra apribotos galimybės rinkti duomenis ir ginti savo pažeistas teises, todėl jis neturėjo galimybės atlikti medicininių tyrimų bei gydytis kitoje medicinos įstaigoje.

4. Pareiškėjas pažymėjo, jog teikiant skundą Žalos nustatymo komisijai antrą kartą, jam buvo diagnozuota liga. Žalos nustatymo komisija su pareiškėjo sveikatos istorija galėjo susipažinti Sveikatos apsaugos ministerijos duomenų bazėje. Žalos nustatymo komisija nereagavo į pareiškėjo pakartotinai teikiamus skundus, vilkino procesą priimti sprendimą, tokiais savo veiksmais bandydama užkirsti pareiškėjui kelią kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjo teigimu, Žalos nustatymo komisija pažeidė Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 ,,Dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), o konkrečiai Taisyklių 30 punktą. Žalos nustatymo komisija pareiškėją diskriminavo, ignoravo jo teikiamus prašymus, pareiškėjui nėra pateiktas atsakymas iki šiol.

5. Pareiškėjas teigė, kad Žalos nustatymo komisijos priimtas sprendimas gali sukelti ir sukels teisines pasekmes kitoms valstybės institucijoms. Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas nuo 2015 m. balandžio mėnesio iki 2016 m. balandžio mėnesio. Tam tikrose Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose patalpose buvo šalta, ant sienų kaupėsi pelėsis, drėgmė, todėl pareiškėjas susirgo sunkios formos bronchitu. Pareiškėjui, atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK buvo naikinamos jo rentgeno nuotraukos, klastojami sveikatos istorijos išrašai, naikinami kiti su sveikatos istorija susiję duomenys. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL) 2017 m. spalio 26 ir 27 dienomis buvo atliktos rentgeno nuotraukos, pareiškėjui buvo diagnozuota plaučių liga, tačiau LAVL panaikino šiuos duomenis.

6. Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į skundą prašo jį atmesti.

7. Sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad Žalos nustatymo komisijoje 2021 m. vasario 22 d. gavus pareiškėjo skundą buvo identifikuoti jo skundo trūkumai, kuriuos jis buvo įpareigotas pašalinti, tačiau iki šiol to nėra padaręs. Paaiškino, jog Žalos nustatymo komisijoje yra nagrinėjami tik Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nustatytą turinį ir formą atitinkantys reikalavimai, t. y. skundai dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigose teiktų paslaugų. Pareiškėjo skunduose buvo nurodytas netinkamas subjektas, nekonkretizuota galimai pareiškėjo sveikatai padaryta žala. Be to, Žalos nustatymo komisijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia jai kompetencijos diagnozuoti pareiškėjui ligas.

8. Atsakovas pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde ir nurodo, kad Žalos nustatymo komisija galėjo susipažinti su Tarnybos priimamais dokumentais ministerijos duomenų bazėje, todėl pareiškėjas šios įstaigos pareiškėjo prašymu pagrindu priimtų dokumentų komisijai neteikė, tačiau Žalos nustatymo komisija neturi prieigos prie ministerijai pavaldžių įstaigų dokumentų valdymų sistemų. Pareiškėjas, kreipdamasis į Žalos nustatymo komisiją, privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo skunde dėstomas aplinkybes, pridėti turimus dokumentus. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįvykdė Įstatyme nustatytų reikalavimų, t. y. kreipdamasis į minėtą komisiją pateikė prašymą, neatitinkantį Įstatymo nustatyto turinio reikalavimų, o įpareigotas pašalinti nurodytus prašymo trūkumus, jų nepašalino.

II.

9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. D. skundą.

10. Teismas nustatė, kad Žalos nustatymo komisijoje 2021 m. vasario 22 d. buvo gautas pareiškėjo skundas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2015 metais buvo išvežtas į Šiaulių tardymo izoliatorių, dėstė įvairius sveikatos sutrikimus, turėtus nuo 2015 metų iki 2020 metų. Taip pat nurodė, kad jo atžvilgiu Žalos nustatymo komisija buvo priėmusi 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 56-118, kuriuo atmetė jo skundą. Pareiškėjas Žalos nustatymo komisijos 2021 m. vasario 23 d. raštu Nr. PŽK-2-220 informuotas apie jo skundo neatitikimus Įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatytos formos ir turinio reikalavimus atitinkantį pareiškimą (nurodyti skundžiamą asmens sveikatos priežiūros įstaigą, konkretizuoti žalą padarytą jo sveikatai bei nurodyti prašomos atlyginti žalos dydį). Žalos nustatymo komisijoje 2021 m. kovo 12 d. buvo gautas pareiškėjo skundas. Pareiškėjas rašte kėlė klausimus dėl įvairių valstybės institucijų veikimo, prašė kompensuoti jam 8 000 000 Eur.

11. Teismas, be kita ko, nustatė, kad Žalos nustatymo komisijoje 2021 m. gegužės 31 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad LAVL vengia diagnozuoti pareiškėjui ligas. Žalos nustatymo komisija 2021 m. liepos 13 d. raštu Nr. PŽK-2-937, atsakydama į pareiškėjo 2021 m. gegužės 31 d. prašymą, 2021 m. kovo 12 d. skundą bei 2021 m. vasario 22 d. skundą pateikė informaciją apie Žalos nustatymo komisijos veiklą reglamentuojančius teisės aktus bei priminė, kad pareiškėjo atžvilgiu 2018 m. rugsėjo 19 d. buvo priimtas sprendimas dėl Šiaulių tardymo izoliatoriuje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų bei nurodė, kad Žalos nustatymo komisijai pateikti pareiškėjų dokumentai atgal negrąžinami ir yra saugomi Žalos nustatymo komisijos sekretoriate. Žalos nustatymo komisijoje 2021 m. rugpjūčio 5 d. buvo gautas pareiškėjo 2021 m. liepos 29 d. prašymas, kuriuo pareiškėjas prašė Žalos nustatymo komisijos padaryti ir jam atsiųsti jo skundų 2021 m. vasario 19 d., 2021 m. kovo 5 d., 2021 m. gegužės 26 d. kopijas, liudytojų parodymų kopijas, pažymos ir skundo poliklinikos kopijas, tapatybės kortelės kopijos kopiją. Prie šio rašto taip pat pridėtas pareiškėjo pareiškimo patikslinimas. Šiame patikslinime pareiškėjas nurodė, kad jo atžvilgiu 2018 m. rugsėjo 19 d. priimtas spendimas yra neteisingas bei pateikė savo nesutikimo motyvus. Nurodė, kad atsakovu laiko Lietuvos valstybę, o jos atsakovu nurodė Šiaulių tardymo izoliatorių, Pravieniškių PN-AK II ir III sektorių, LAVL, Kalėjimų departamentą. Prašyme taip pat kėlė klausimus dėl teismo proceso tinkamumo. Į bylą prašė įtraukti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją. Pareiškėjas, nesutikdamas su Žalos nustatymo komisijos veiksmais, kreipėsi į Komisiją, kuri 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 21R (AG-747/07-2021), nutraukė bylą dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti Žalos nustatymo komisiją pateikti sprendimus pareiškėjui į jo 2021 m. vasario 19 d. skundą, 2021 m. kovo 5 d. skundo papildymą, 2021 m. gegužės 26 d. papildymą ir 2021 m. liepos 29 d. pareiškimą. Pareiškėjas Komisijai ginčijo Žalos nustatymo komisijos neveikimą, t. y. sprendimų į pareiškėjo skundus bei prašymus minėtai komisijai nepateikimą.

12. Teismas išaiškino, jog pagal Įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, asmuo, norėdamas gauti žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą, Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatyta tvarka turi kreiptis į Ministerijos komisiją su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo. Ministerijos komisija yra privaloma ikiteisminė institucija žalai atlyginti. Įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu kartu su prašymu pateikti ne visi, netinkamai įforminti dokumentai, kurie turi būti teikiami su prašymu, ir (ar) juose ir (arba) prašyme pateikta ne visa ir (ar) netiksli informacija, Ministerijos komisija Apraše nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo nurodo prašymą pateikusiam asmeniui nustatytus trūkumus ir informuoja, kad per 30 dienų nuo prašymą pateikusio asmens informavimo apie nustatytus trūkumus dienos nepasalinus trūkumų prašymas nebus nagrinėjamas ir kad tokiu atveju pacientas turi teisę prašymą Ministerijos komisijai pateikti iš naujo.

13. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad Žalos nustatymo komisija nėra viešojo administravimo subjektas ir nevykdo minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje bei ABTĮ apibrėžtos viešojo administravimo veiklos. Paaiškino, jog ši komisija yra ginčų nagrinėjimo institucija, kurios paskirtis – ikiteismine tvarka spręsti civilinius ginčus dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo, todėl jos sprendimų teisėtumas tiek materialiniais, tiek procesiniais aspektais turi būti vertinamas civilinius ginčus nagrinėjančio bendrosios kompetencijos teismo, o ne administracinio teismo. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju kreipėsi su skundu į Komisiją, prašydamas įpareigoti Žalos nustatymo komisiją pateikti sprendimus pareiškėjui į 2021 m. vasario 19 d. skundą, 2021 m. kovo 5 d. skundo papildymą, 2021 m. gegužės 26 d. papildymą ir 2021 m. liepos 29 d. pareiškimą (papildymą). Pareiškėjas su 2021 m. vasario 19 d. skundu ir jo vėlesniais patikslinimais bei papildymais (2021 m. kovo 5 d., 2021 m. gegužės 26 d., 2021 m. liepos mėnesio bei 2021 m. liepos 29 d. raštais) kreipėsi į Žalos nustatymo komisiją kaip į ikiteisminę instituciją žalai atlyginti. Teismas nustatė, kad pareiškėjas šiuose raštuose kėlė klausimus dėl įvairių valstybės institucijų veikimo, prašė kompensuoti jam 8 000 000 Eur. Pareiškėjas savo skunduose ir prašymuose dėstė aplinkybes, susijusias su tuo, kaip jis sirgo ir buvo gydomas, o neturtinę žalą pareiškėjas siejo su netinkamu jo gydymu. Teismas įvertinęs šias aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjo keliami reikalavimai susiję tik su žalos, padarytos pacientui netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo santykiais, o šie santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

III.

14. Pareiškėjas A. D. apeliaciniame skunde ir jo papildyme prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą arba persiųsti bylą pagal teismingumą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės išdėstė tuos pačius argumentus, kuriais grindė savo skundą pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, turėjo bylą perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

16. Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą, jo papildymą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde pareiškėjo nurodoma specialiosios teisėjų kolegijos nutartis dėl teismingumo, negali būti taikoma nagrinėjamu atveju, kadangi ginčas bendrosios kompetencijos teisme galėtų būti nagrinėjamas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas, vadovaudamasis Įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, teismui pateiktų skundą dėl Žalos nustatymo komisijos priimto sprendimo. Nagrinėjamu atveju komisija pareiškėjo atžvilgiu nėra priėmusi sprendimo, kadangi pareiškėjas nėra pašalinęs komisijai teikto prašymo trūkumų, taigi šiuo atveju bylos nagrinėjimo perdavimas bendrosios kompetencijos teismui yra negalimas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

18. Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 21R-798 (AG-747/07-2021), kuriuo buvo nutraukta byla dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti Žalos nustatymo komisiją pateikti sprendimus pareiškėjui į jo teiktus 2021 m. vasario 19 d. skundą, 2021 m. kovo 5 d. skundo papildymą, 2021 m. gegužės 26 d. papildymą ir 2021 m. liepos 29 d. pareiškimą, pagrįstumo ir teisėtumo.

19. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjo keliami reikalavimai yra susiję tik su žalos, padarytos pareiškėjui, kaip pacientui, netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo santykiais, o tokie santykiai yra civilinio pobūdžio ir dėl jų kilęs ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

20. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde ir jo papildyme prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą arba perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie buvo išdėstyti skunde pirmosios instancijos teismui.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi su skundu į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, ginčydamas Žalos nustatymo komisijos neveikimą, t. y. kad minėta komisija nepateikė pareiškėjui sprendimų (atsakymų) į jo teiktus skundus ir prašymus, tačiau Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, bylą nutraukė, nusprendusi, kad ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjui galimai netinkamai suteiktų gydymo paslaugų padarytos neturtinės žalos ir toks ginčas turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

23. Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, norėdamas gauti žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatyta tvarka turi kreiptis į Ministerijos komisiją su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo. Ministerijos komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. Pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu kartu su prašymu pateikti ne visi, netinkamai įforminti dokumentai, kurie turi būti teikiami su prašymu, ir (ar) juose ir (arba) prašyme pateikta ne visa ir (ar) netiksli informacija, Ministerijos komisija Apraše nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo nurodo prašymą pateikusiam asmeniui nustatytus trūkumus ir informuoja, kad per 30 dienų nuo prašymą pateikusio asmens informavimo apie nustatytus trūkumus dienos nepašalinus trūkumų prašymas nebus nagrinėjamas ir kad tokiu atveju pacientas turi teisę prašymą Ministerijos komisijai pateikti iš naujo.

24. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, o pagal bendrąją taisyklę, ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, be kita ko, išaiškinta, kad Žalos nustatymo komisija nėra viešojo administravimo subjektas, ji nevykdo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 1 dalyje bei ABTĮ apibrėžtos viešojo administravimo veiklos. Ji yra ginčų nagrinėjimo ikiteismine tvarka komisija, kurios paskirtis spręsti civilinius ginčus dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo (Įstatymo 24 straipsnio 3 dalis). Kadangi ši komisija veikia kaip ginčus sprendžianti institucija civilinių ginčų nagrinėjimo srityje, jos sprendimų teisėtumas tiek materialiniais, tiek procesiniais aspektais turi būti vertinamas civilinius ginčus nagrinėjančio bendrosios kompetencijos teismo, o ne administracinio teismo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-442/2011 ir kt.). Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ginčai dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų padarytos žalos atlyginimo nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją ir yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.

26. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju kreipėsi su skundu į Komisiją, kuriame prašė įpareigoti Žalos nustatymo komisiją pateikti sprendimus (atsakymus) pareiškėjui į jo pateiktus skundus, prašymus, ir jų papildymus, į tai, kad šiuose prašymuose pareiškėjas nurodė aplinkybes, susijusias su tuo, kaip jis sirgo ir buvo gydomas bei, kad pareiškėjas neturtinę žalą sieja su, jo vertinimu, netinkamu gydymu, o reikalavimų dėl žalos atlyginimo, kurie būtų siejami su atitinkamų institucijų administravimo veikla, atliekama specialių bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatyta tvarka pareiškėjas nenurodė, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo keliami reikalavimai yra susiję išimtinai tik su žalos, padarytos pareiškėjui netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu atlyginimo santykiais. Teismas, be kita ko, pagrįstai sprendė, kad šie santykiai yra civilinio pobūdžio ir nagrinėtini ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde ir jo papildyme tvirtina, kad, teismui nustačius, jog byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, ji turėjo būti perduota nagrinėti šiam teismui. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog, pagal Įstatymo 25 straipsnio, reguliuojančio kreipimąsi į teismą, 1 dalį, asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Ministerijos komisijos sprendimą, turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, ginčas bendrosios kompetencijos teisme galėtų būti nagrinėjamas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas, vadovaudamasis Įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, teismui pateiktų skundą dėl Žalos nustatymo komisijos priimto sprendimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Žalos nustatymo komisija nėra priėmusi sprendimo pareiškėjo atžvilgiu, kadangi kaip jau minėta pareiškėjas nėra pašalinęs Žalos nustatymo komisijai teikto skundo trūkumų, todėl ir byla negalėjo ir negali būti perduota nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

28. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ginčo teisinius santykius reguliuojančius teisės aktus bei faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus. Todėl, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.