Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-12-21 · Administracinė byla Nr. I3-2525-872/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-12-21Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-01-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-12-21
Bylos Nr.
I3-2525-872/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00063-2022-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Fausta Vitkienė
Pareiškėjas
A. D.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai
Administracinė byla Nr. I3-2525-872/2022 (S)Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00063-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. D. pateikė teismui skundą ir patikslintą skundą, kuriame prašoma: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 21R-798 (AG-747/07-2021); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – ir Žalos nustatymo komisija) pateikti pareiškėjui sprendimus į 2021 m. vasario 19 d. skundą, 2021 m. kovo 5 d. skundo papildymą, 2021 m. gegužės 26 d. papildymą ir 2021 m. liepos 29 d. pareiškimą (patikslinimą) (b. l. 1–4, 34).

Skunde nurodo, jog (duomenys neskelbtini) m. teismo sprendimu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme (duomenys neskelbtini) metams. Pareiškėjo vertinimu, jis buvo nuteistas atsisakant apklausti liudytojus bei pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktus. Pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę buvo smarkiai sužalota sveikata. Jis buvo savalaikiai negydomas, dėl to sveikatos būklė vis prastėjo. Pareiškėjas 2020 m. liepos 14 d. su kitais nuteistaisiais iš (duomenys neskelbtini) buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), t. y. į (duomenys neskelbtini) I-ąjį sektorių, kuriame buvo daug tarakonų, vabzdžių ir kitų parazitų. Parazitų naikinimui (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi sutartį su Utenoje esančia įmone. Parazitų naikinimui buvo naudojama vandenilio cianido rūgštis. Pareiškėjas suprato, kad tai vandenilio cianidas pagal naudoto chemikalo spalvą, kvapą bei poveikį organizmui. Vandenilio cianido rūgštis patekusi į organizmą sukelia deguonies problemas, paralyžiuoja širdies raumenis, kvėpavimo takus ir organus.

Pažymi, kad vienas iš nuteistųjų (P. D.) bandė protestuoti prieš tokį parazitų naikinimą (naudojant vandenilio cionidą), tačiau buvo nubaustas. Tokį nuteistųjų nuodijimą stebėjo tiek pareigūnai, tiek būrio viršininkė. Pareiškėjas dar iki perkėlimo, t. y. būdamas (duomenys neskelbtini) prasirgo (duomenys neskelbtini), o būnant (duomenys neskelbtini) jis nebuvo gydomas. (duomenys neskelbtini) buvo naikinamos jo rentgeno nuotraukos, klastojami sveikatos istorijos duomenys. 2020 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjui labai suprastėjo sveikatos būklė, deguonies kiekis kraujyje nukrito iki 86 proc., kai deguonies kiekiui nukritus kraujyje iki 93 proc. iškyla pavojus gyvybei. Pareiškėjas buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) skubios pagalbos skyrių, kur jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Dėl susiklosčiusios situacijos, pareiškėjas kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) dėl jam padarytos žalos atlyginimo. Tarnybos direktorius 2020 m. gruodžio 8 d. įsakymuose informavo, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos. Kiek vėliau, dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į Žalos nustatymo komisiją. Pirmą skundą pareiškėjas pateikė dar 2018 m. balandžio 23 d., tačiau jis buvo atmestas, nes nebuvo pateikta pakankamai įrodymų dėl prastos sveikatos būklės. Kadangi pareiškėjui yra apribotos galimybės rinkti duomenis ir ginti savo teises, jis neturėjo galimybės atlikti medicininius tyrimus bei gauti gydymą nepriklausomoje medicinos įstaigoje. Pareiškėjas pripažįsta, kad Žalos nustatymo komisijos 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. 56-118 neskundė.

Teigia, jog tiekiant skundą Žalos nustatymo komisijai antrą kartą, jam jau buvo diagnozuota liga. Pareiškėjo vertinimu, Žalos nustatymo komisija su pareiškėjo sveikatos istorija galėjo susipažinti Ministerijos duomenų bazėje. Žalos nustatymo komisija nereagavo į pareiškėjo pakartotinius skundus, vilkino sprendimo priėmimą, tokiu būdu bandydama užkirsti pareiškėjui kelią kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Šiuo atveju, Žalos nustatymo komisija pažeidė Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 ,,Dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), t. y. konkrečiai Taisyklių 30 punktą. Žalos nustatymo komisija pareiškėją diskriminavo, ignoravo jo papildomus prašymus. Pareiškėjui nėra pateiktas atsakymas iki šiol.

Pareiškėjo nuomone, Žalos nustatymo komisijos priimtas sprendimas gali sukelti ir sukels pasekmes kitoms valstybės tarnybos institucijoms. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) buvo kalinamas nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. Dalyje gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) buvo ypač šalta, ant sienų kaupėsi pelėsis, drėgmė, todėl pareiškėjas susirgo (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) buvo naikinamos jo rentgeno nuotraukos, klastojami sveikatos išrašai, naikinami kiti su sveikatos istorija susiję duomenys. Be to, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL) 2017 m. spalio 26 ir 27 dienomis buvo atliktos rentgeno nuotraukos, kuriomis diagnozuota plaučių liga, tačiau LAVL šiuos duomenis panaikino.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 47–50).

Nurodo, jog Žalos nustatymo komisijoje 2021 m. vasario 22 d. gavus pareiškėjo skundą Nr. PŽK-1-213, buvo identifikuoti jo skundo trūkumai, kuriuos pilietis buvo įpareigotas pašalinti, tačiau iki šiol to nėra padaręs. Žalos nustatymo komisijoje nagrinėjami tik Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nustatytą turinį ir formą atitinkantys reikalavimai, t. y. skundai dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigose teiktų paslaugų. Šiuo atveju iš pareiškėjo skundų turinio matyti, kad juose buvo nurodomas nekorektiškas skundžiamas subjektas, be kita ko, pareiškėjas nekonkretizavo galimai jo sveikatai padarytos žalos. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde nurodo, kad Žalos nustatymo komisijos prašė diagnozuoti jo ligas, pažymėtina tai, kad Žalos nustatymo komisijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai kompetencijos diagnozuoti pareiškėjų ligas nesuteikia.

Šalies argumentai

Teigia, kad nors pareiškėjas skunde nurodo, kad Žalos nustatymo komisija galėjo susipažinti su Tarnybos priimamais dokumentais Ministerijos duomenų bazėje, todėl pareiškėjas šios įstaigos pareiškėjo prašymo pagrindu priimtų dokumentų komisijai neteikė, tačiau atsakovė pamini, jog Žalos nustatymo komisija prieigos prie Ministerijai pavaldžių įstaigų dokumentų valdymų sistemų neturi. Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, pareiškėjas, kreipdamasis į Ministerijos komisiją, privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo dėstomas aplinkybes, pridėti turimus dokumentus. Šiuo atveju, pareiškėjas neįvykdė Įstatymo nustatytų reikalavimų, t. y., kreipdamasis į Žalos nustatymo komisiją pateikė prašymą, kuris neatitiko Įstatymo nustatyto turinio reikalavimų, o paprašytas pašalinti nurodytus prašymo trūkumus, iki šiol to nėra padaręs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 21R (AG-747/07-2021) (b. l. 16–20), kuriuo buvo nutraukta byla dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti Žalos nustatymo komisiją pateikti sprendimus pareiškėjui į jo 2021 m. vasario 19 d. skundą, 2021 m. kovo 5 d. skundo papildymą, 2021 m. gegužės 26 d. papildymą ir 2021 m. liepos 29 d. pareiškimą.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad Žalos nustatymo komisijoje 2021 m. vasario 22 d. gautas pareiškėjo skundas. Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2015 m. buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini), dėsto įvairius turėtus sveikatos sutrikimus nuo 2015 metų iki 2020 metų. Taip pat nurodo, kad jo atžvilgiu Žalos nustatymo komisija buvo priėmusi 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 56-118, kuriuo jo skundą atmetė.

Pareiškėjas Žalos nustatymo komisijos 2021 m. vasario 23 d. raštu Nr. PŽK-2-220 informuotas apie jo skundo neatitikimus Įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatytos formos ir turinio reikalavimus atitinkantį pareiškimą (nurodyti skundžiamą asmens sveikatos priežiūros įstaigą, konkretizuoti žalą padarytą jo sveikatai bei nurodyti prašomos atlyginti žalos dydį).

Žalos nustatymo komisijoje 2021 m. kovo 12 d. gautas pareiškėjo skundas. Pagal rašto turinį nustatyta, kad pareiškėjas rašte kelia klausimus dėl įvairių valstybės institucijų, kaip atsakovą nurodo Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), LAVL. Iš visų nurodytų įstaigų prašoma kompensuoti 8 000 000 Eur.

Žalos nustatymo komisijoje 2021 m. gegužės 31 d. gautas pareiškėjo prašymas. Prašyme nurodoma, kad LAVL vengia diagnozuoti pareiškėjui ligas.

Žalos nustatymo komisija 2021 m. liepos 13 d. raštu Nr. PŽK-2-937, atsakydama į pareiškėjo 2021 m. gegužės 31 d. prašymą, 2021 m. kovo 12 d. skundą bei 2021 m. vasario 22 d. skundą pateikė informaciją apie Žalos nustatymo komisijos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, priminė, kad piliečio atžvilgiu 2018 m. rugsėjo 19 d. buvo priimtas sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų bei nurodė, kad Žalos nustatymo komisijai pateikti pareiškėjų dokumentai atgal negrąžinami ir yra saugomi Žalos nustatymo komisijos sekretoriate.

Žalos nustatymo komisijoje 2021 m. rugpjūčio 5 d. gautas pareiškėjo 2021 m. liepos 29 d. prašymas, kuriuo pareiškėjas prašo Žalos nustatymo komisijos padaryti ir jam atsiųsti jo skundų 2021 m. vasario 19 d., 2021 m. kovo 5 d., 2021 m. gegužės 26 d. kopijas, liudytojų parodymų kopijas, pažymos ir skundo poliklinikos kopijas, tapatybės kortelės kopijos kopiją. Prie šio rašto taip pat pridedamas pareiškėjo pareiškimo patikslinimas. Šiame patikslinime pareiškėjas nurodo, kad jo atžvilgiu 2018 m. rugsėjo 19 d. priimtas spendimas yra neteisingas bei pateikia savo nesutikimo motyvus. Nurodo, kad atsakovu laiko Lietuvos valstybę, o jos atsakovu nurodo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) II ir III sektorių, LAVL, Kalėjimų departamentą. Prašyme taip pat keliami klausimai dėl teismo proceso tinkamumo. Į bylą prašo įtraukti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Žalos nustatymo komisijos veiksmais, kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 21R (AG-747/07-2021), nutraukė bylą dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti Žalos nustatymo komisiją pateikti sprendimus pareiškėjui į jo 2021 m. vasario 19 d. skundą, 2021 m. kovo 5 d. skundo papildymą, 2021 m. gegužės 26 d. papildymą ir 2021 m. liepos 29 d. pareiškimą.

Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas Lietuvos administracinių ginčų komisijai ginčijo Žalos nustatymo komisijos neveikimą, t. y. sprendimų į pareiškėjo skundus bei prašymus minėtai komisijai nepateikimą. Teismas pažymi, jog kaip teisingai nurodė Lietuvos administracinių ginčų komisija 2021 m. gruodžio 7 d. sprendime Nr. 21R (AG-747/07-2021), pareiškėjas su 2021 m. vasario 19 d. skundu ir jo vėlesniais patikslinimais bei papildymais (2021 m. kovo 5 d., 2021 m. gegužės 26 d., 2021 m. liepos mėn. bei 2021 m. liepos 29 d. raštais) kreipėsi į Žalos nustatymo komisiją kaip į ikiteisminę instituciją dėl žalos atlyginimo. Todėl nagrinėjamu atveju yra taikintinas specialus reguliavimas, t. y. Įstatymo ir Aprašo nuostatos. Taip pat minėtu pareiškėjo skundu bei papildomais rastais pareiškėjas Žalos nustatymo komisijai teikė įvairius procesinius prašymus, susijusius su jo skundo nagrinėjimu.

Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog asmuo, norėdamas gauti Žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą, Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatyta tvarka turi kreiptis į Ministerijos komisiją su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo; Ministerijos komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. Pagal Įstatymo 24 straipsnio 3 dali, jeigu kartu su prašymu pateikti ne visi, netinkamai įforminti dokumentai, kurie turi būti teikiami su prašymu, ir (ar) juose ir (arba) prašyme pateikta ne visa ir (ar) netiksli informacija, Ministerijos komisija Apraše nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo nurodo prašymą pateikusiam asmeniui nustatytus trūkumus ir informuoja, kad per 30 dienų nuo prašymą pateikusio asmens informavimo apie nustatytus trūkumus dienos nepasalinus trūkumų prašymas nebus nagrinėjamas ir kad tokiu atveju pacientas turi teisę prašymą Ministerijos komisijai pateikti iš naujo. Pagal Įstatymo 25 straipsnio 1 dali asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Ministerijos komisijos sprendimą, turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog Lietuvos administracinių ginčų komisija 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 21R (AG-747/07-2021) bylą nutraukė, nes sprendė, jog ginčas dėl pareiškėjui, kaip teigiama, netinkamai suteiktų gydymo paslaugų padarytos neturtinės žalos atlyginimo ginčas turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 straipsnio 1 dalis). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CK 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis), tačiau ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Taigi dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra išaiškinta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nėra viešojo administravimo subjektas ir nevykdo Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje bei ABTĮ apibrėžtos viešojo administravimo veiklos. Ši komisija yra ginčų nagrinėjimo institucija, kurios paskirtis – ikiteismine tvarka spręsti civilinius ginčus dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalis). Kadangi minėta komisija veikia kaip ginčus sprendžianti institucija civilinių ginčų nagrinėjimo srityje, todėl jos sprendimų teisėtumas tiek materialiniais, tiek procesiniais aspektais turi būti vertinamas civilinius ginčus nagrinėjančio bendrosios kompetencijos teismo, o ne administracinio teismo (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-442/2011, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. ASH6-153/2012, taip pat LVAT praktikos apibendrinimas, taikant sveikatos apsaugą reglamentuojančias teisės normas. LVAT biuletenis „Administracinė jurisprudencija“. 2017, 32, p. 396).

Be kita ko, administraciniuose teismuose nenagrinėjami reikalavimai dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimų. Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-69/2009 buvo sprendžiama dėl bylos, kurioje buvo ginčijamas Lietuvos Respublikos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas, teismingumo ir konstatuota, kad visi šie klausimai tiesiogiai yra susiję su žalos, padarytos pacientui netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo santykiais. Šie santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, todėl šiuo atveju keliamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Lietuvos Respublikos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo spręsti ir ginčo išnagrinėjimas šioje komisijoje paties ginčo pobūdžio ir bylos rūšinio teismingumo nekeičia (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-56/2015).

Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi su skundu į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuriame prašė įpareigoti Žalos nustatymo komisiją pateikti sprendimus pareiškėjui į 2021 m. vasario 19 d. skundą, 2021 m. kovo 5 d. skundo papildymą, 2021 m. gegužės 26 d. papildymą ir 2021 m. liepos 29 d. pareiškimą (papildymą). Kaip matyti, pareiškėjas su 2021 m. vasario 19 d. skundu ir jo vėlesniais patikslinimais bei papildymais (2021 m. kovo 5 d., 2021 m. gegužės 26 d., 2021 m. liepos mėn. bei 2021 m. liepos 29 d. raštais) kreipėsi į Žalos nustatymo komisiją kaip į ikiteisminę instituciją dėl žalos atlyginimo. Pagal raštų turinį nustatyta, kad pareiškėjas juose kelia klausimus dėl įvairių valstybės institucijų veikimo, kaip atsakovus nurodo Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), LAVL. Iš visų nurodytų įstaigų prašoma kompensuoti 8 000 000 Eur. Savo skunduose ir prašymuose pareiškėjas nurodė aplinkybes, susijusias su tuo, kaip jis sirgo ir buvo gydomas. Iš pareiškėjo skundų ir prašymų turinio matyti, kad pareiškėjas neturtinę žalą sieja su, jo nuomone, netinkamu gydymu. Reikalavimų dėl žalos atlyginimo, kurie būtų siejami su minėtų institucijų administravimo veikla, atliekama specialių bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatyta tvarka, pareiškėjas nenurodo. Taigi šiuo atveju keliami reikalavimai susiję tik su žalos, padarytos pacientui netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo santykiais. Šie santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, todėl keliamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (CK 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 21R (AG-747/07-2021) nutraukdama bylą, kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti teismas neturi pagrindo.

Netenkinus pagrindinio reikalavimo, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Fausta Vitkienė