Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

SERGEJUS BUBNOVAS, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkų tautybės, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. B. 2013-05-11, apie 00.15 val., Vilniuje, Literatų g. 7, vidiniame kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,81 promilės), sudavė nukentėjusiajam A. B. du smūgius ranka į smakrą, tris smūgius ranka į dešinį petį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių rankomis į nukentėjusiojo dešinę ranką ir į krūtinės sritį, po ko apkabino A. B. ir parvertė ant žemės užguldamas pastarąjį savo kūno svoriu ir prispaudė A. B. veidu prie žemės, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais veide ir kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimu su brozdinta žaizda dešinės alkūnės srityje, dešinio žastikaulio didžiojo gumburo lūžiu,

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. B. neprisipažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir parodė, jog tąkart, gegužės, atrodo, 10 d. buvo buhalterių diena, vakare atsidarė konjako, žiūrėjo teniso finalą. Išėjo iš kalbos, kad jo dukra vasarą skraidys į Londoną, todėl su žmona pradėjo bartis. Tada išgirdo, kaip kažkas baladojasi. Atidarė žaliuzę, langą, nukentėjusysis pasakė, ko muša moterį? Pasakė, kad niekas nemuša, nueitų nuo langų. A. B. pasakė: „muši, žąsine, bailys“, tada sekė spjūvis į jį. Jis norėjo uždaryti langą, bet tas neleido. Išlipo lauk, jie susistumdė, nukrito jo akinai, tada jis nukentėjusiajam trenkė, parsidėjo grumtynės. A. B. gavo grąžos, nes jis tik gynė savo garbę. Pargriuvo ant jo, tada prišoko abi moteriškės, jį nutraukė. Tada prašė, kad susitaikytų, tas pasakė, kad jam, S. B., gyvenimo nebebus, kad jis Seimo narys. Paskui atvažiavo policija, jis, S. B., jau buvo be marškinėlių, užlipo per langą namo, apsirengė, tada dar užėjo pareigūnai ir paskui jį išvežė. Atsakydamas į klausimus parodė, kad jis iššoko per langą ir prasidėjo konfliktas. Tokių muštynių, kaip bokso ringe, nebuvo, tai, kaip grumtynės išgėrusių žmonių. Gal gindamasis sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam. Jam, S. B., gal keli smūgiai buvo suduoti. Jei būtų žinojęs, būtų iškart išsiėmęs abdukciją. Į krūtinę gal kelis kartu sudavė nukentėjusiajam. Buvo išgėręs. Buvo nugriuvęs ir jis, S. B., buvo užgriuvęs ir ant nukentėjusiojo. Gal po kartą buvo nugriuvę. Tikriausiai žmona irgi iššoko paskui, bet tiksliai pasakyti negali. Gal kokias 5 minutes truko grumtynės. Nukentėjusiojo draugė lakstė aplink. Paskui ji sakė: „A., nedaryk nesąmonių“, o jų draugas iškart pasišalino. Jis, S. B., buvo konflikte su A., aplinkos nelabai matė. Kokie 5-6 metrai atstumas nuo jų lango iki staliuko. Jo, S. B., marškinėliai buvo visiškai suplėšyti. Jo, S. B., akinių buvo susikilę abu lęšiai, paskui žmona rado tuos akinius. Policiją iškvietė A. B.. Po dviejų savaičių kreipėsi į medikus, nes negalvojo, kad viskas taip išsirutulios. Nepripažįsta civilinio ieškinio. Iš pradžių A. B. prašė už batus 200-300 litų, jis nežino, kiek tie batai gali kainuoti. Jo irgi marškinėliai buvo suplėšyti, taip pat basutės. Nei jis lindo, žmonės patys išprovokavo konfliktą. Buvo jis išgėręs, dėl to viskas ir gavosi. Dėl savo patirtų sužalojimų medicininę išvadą gavo, pas jį buvo nubrozdintos alkūnės, keliai. Pagarsinus bylos medžiagą (b.l. 74-75), nurodė, kad jo akinių lęšių kaina 140 litų, patys rėmeliai sveiki. Kreipėsi jis privataus kaltinimo tvarka. Teisėja atidėjo privataus kaltinimo bylos nagrinėjimą, kol nebus išnagrinėta ši byla. Turi butą ir truputį žemės. Nežino, kiek įvertintų žemę. Buto vertė kokių 300 000 Lt. Jis bedarbis, piniginių lėšų neturi, mašinos neturi. Žmona dirba ir išlaiko, jis prižiūri vaiką. Darbo biržoje nesiregistruoja. Išlipo per langą, nes pasijuto įžeistas. Jis apskritai norėjo uždaryti langą, bet nukentėjusysis jį laikė. Jis išlipo, nes gynė garbę, savo namus. Kviesti policiją dėl tokių smulkmenų, ne taip jis auklėtas. Jis net negalvojo, kad visa tai prieis iki teismo. Lauke vyko susistumdymas ir grumtynės. Langas 107 cm., jis išlipo, apsižodžiavo, A. B. jam trenkė į veidą ir prasidėjo grumtynės. A. B. pirmas jį pavadino žąsinu ir bailiu, po to spjovė, paskui jis irgi pavadino kaimiečiais, „lochais“, nes buvo išgėręs, sužaidė emocijos. Truputį nugriuvo, pasistumdė, bet jis mano, kad nieko tokio baisaus neįvyko. Tyrėja jam pasakė, kad A. B. nori susitikti, davė telefono numerį. Tyrėja nustebo, kai jis atnešė abdukciją. Kai susitiko su A. B., tas pasakė, kad jį galėjo susirasti per savo kaimynus. Kad nerašė pareiškimo, jis ne taip auklėtas. Susimušė vyrai ir tiek, nieko čia tokio neįvyko. Jam tyrėja atsiuntė nukentėjusiojo numerį sms žinute. Ji pasakė, kad su juo, S. B., nori susitikti A. B. ir atsiuntė žinutę, žmona pasakė jam, jog paskambintų, gal susitars. Pro langą iššokęs nepuolė nukentėjusiojo. Dėl ligonių kasos ieškinio, jis nesijaučia kaltu. Šiuo metu jo sunki finansinė padėtis, nes tik ką mamą palaidojo, ir šiaip nuo to įvykio prasidėjo juodas laikas.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. B. parodė, jog asmeniškai kaltinamojo nepažįsta, pirmą kartą matė įvykio metu. Sėdėjo tąkart su bičiule vidiniame kiemelyje, jau vakaras, kai išgirdo pirmame aukšte konfliktą tarp vyro ir moters, paskui vyro tonas tik didėjo, kol moteris pradėjo klykti. Pamatė per langą, kaip vyras smūgiuoja moteriai, pradėjo belsti. Langą atidarė vyras, jis pasakė nesikišti. Pasakė, jei jis nesiliaus, kvies policiją. Tada žmogus šoko iš pirmo aukšto ir puolė jį. Apsigynė, kiek pavyko, nes viskas vyko labai greitai. Kaltinamojo žmona tik po kurio laiko išbėgo į lauką per aplink. Viskas įvyko per keletą kartų, per du kartus. Vieną kartą pavyko nuraminti kaltinamąjį, bet antrą kartą, kai jis puolė, apsikabino jį, A. B., ir parvertė, tada įvyko lūžis. Jis mano, kad atliko pilietinę pareigą, nesvarbu, kad jie buvo išgėrę, bet ir išgėrus reikia elgtis atitinkamai, Kai ėjo pasitikti pareigūnų, paklausė, ar moteris rašys pareiškimą, nes jis nematė reikalo palikti visko ramybėje. Paskui išvyko į policijos komisariatą. Atsakydamas į klausimus parodė, jog įvykis įvyko 2013 m. gegužės mėnesį, tikslios dienos nepamena. Sėdėjo su drauge R. Z. vidiniame namo kiemelyje. Girdėjo įžeidimus, keiksmažodžius. Kai moteris iš buto pradėjo klykti, pradėjo žiūrėti, kas ten yra. Jis tikrai matė, kaip vyras mušė moterį kumščiu, tai buvo smurtas. Iš pradžių vienaip pykosi, paskui moteris paradėjo klykti. Tiksliai negali pasakyti, kiek jis gavo smūgių nuo kaltinamojo, jų buvo į veidą ir į krūtinę, ir galvą. Kumščiais smūgiavo. Kaltinamasis buvo neblaivus, iš jo elgesio, kalbėjimo tai matėsi, kalba buvo nerišli. Jis pats buvo išgėręs vyno taurę, o kaltinamasis, matyt, buvo daugiau. Įvykį matė tik jis su drauge, o antrą muštynių etapą matė jos draugės sužadėtinis, kuris paskui išbėgo į lauką, kad padėtų kaltinamąjį nuversti nuo jo, A. B.. Draugės sužadėtinis Evaldas, jo pavardės nepamena. Jam, A. B., buvo sulaužyta ranka, pusę metų net negalėjo pakelti normaliai rankos, o tuo metu kaip tik turėjo kūdikį, todėl buvo labai sunku jį auginti ir padėti žmonai. Gijimo procesas irgi buvo labai sunkus. Ranka lyg ir sugijusi, bet jos normaliai iki šiol nevaldo. Lūžo ties pečiu. Operacijos jam nedarė, buvo reabilitacija ir gydytojo išvada, kad jis turi kuo mažiau judinti ranką, nes tos vietos nėra kaip gipsuoti. Jo civilinis ieškinys - 21 900 litų, jį palaiko. Ieškinį sudaro ir moralinė žala, ir turtinė žala. Buvo sudraskytas jo megztinis ir batai. Batai buvo geros firmos ir megztinis, jų kaina 900 litų, 1000 litų gydymo išlaidos, reabilitacija, vaistai. Vaistų kvitų neišsaugojo. Daugiausia buvo tepama tepalais ranka ir geriami vaistai nuo skausmo, taip pat reabilitacija, masažai. Kelis mėnesius tepė ranką tepalais, pavadinimų nepamena. Vaistų pavadinimų nepamena, nuo skausmo vaistus gėrė gal mėnesį. Jis pats mokėjo už reabilitaciją, vienas kartas 50 litų. Vyko rankos masažai, lankė ilgai, beveik visą vasarą, bet ne kiekvieną dieną. Neturtinę žalą sudaro tai, kad šis incidentas buvo pats nemaloniausias gyvenime, po ko jis negalėjo realiai dalyvauti savo vaiko gyvenime, nes negalėjo nei jo pakelti, buvo, kaip invalidas. Geriau vaikams labdarai atiduos pinigus, kad daugiau tokių dalykų nebūtų. Jis pakankamai griežtai pasakė, kad žmogus liautųsi mušti savo žmoną, nes jau iškvietė policiją, nors jos dar nebuvo iškvietę. Tada kaltinamasis pradėjo įžeidinėti, liepė atsitraukti ir nesikišti. Pasakė, kad niekur neis, tada jis staigiai iššoko per langą. Jam, A. B., buvo didelis netikėtumas dėl to, ką tas padarė. Priėmė jo smūgius, bandė stabdyti, bet tas norėjo jį pamokyti, kad jis kišasi į jo šeimos reikalus. Jis tik žodžiais pasakė, nieko kito, tai buvo tik įsakmus tonas, kad žmogus liautųsi taip elgtis su žmona. Jokios provokacijos iš jo pusės nebuvo, ir kad jis atliko tam tikrus veiksmus, buvo netikėta. Jis pagrasino iš pradžių, kad jei jis, A. B., nenueis, jam bus blogai, bet, kai iššoko pro langą, jis iškart jį, A. B., puolė. Nesitikėjo, kad kaltinamasis šoks iš tokio aukščio. Jis, A. B., neprovokavo kaltinamojo žodžiais, siekiant, kad jis pultų. Jį dar tai labai užgavo, kad jis, A. B., pamatė patį mušimo faktą, nes jie jų tikrai nematė. Tą naktį niekas jo, A. B., pagalbos neprašė. Tuo metu niekur nedirbo, augino vaiką. Dėl Seimo jokio teiginio nesakė, nes jo kadencija jau buvo pasibaigusi, todėl bet koks viešumas jam nebuvo naudingas. Buvo paminėta bailys, bet tik tuo atžvilgiu, kad žmogus, kuris muša savo moterį. Keiksmažodžiai „mudakai“ ir žąsinas buvo paminėti.

Teisiamajame posėdyje liudytoja N. R. parodė, jog nieko asmeniškai nepažįsta. Darbo metu patruliuojant buvo iškviesti, kad vyksta konfliktas tarp žmonių, ten lyg buvo muštynės. Nukentėjęs pamatė ar išgirdo konfliktą pas kaimynus tarp žmonos ir vyro, kad rėkė, ar metė kažką. Norėdamas padėti nukentėjusysis įsiterpė. Jie atvažiavo, kai viskas buvo jau po, įvykio nematė. Atsakydama į klausimus parodė, jog kai atvyko, nukentėjusysis buvo kieme, lyg praskelta galva ir antakis jam buvo. Kaltinamąjį matė, nes vežė į policijos komisariatą. Tiksliai nepamena, ką jis veikė, jiems atvykus. Bendravo dar su kaltinamojo žmona, ji sakė, kad nieko blogo neįvyko, kad jie žiūrėjo varžybas, apsižodžiavo su vyru, bet smurto tarp jų nebuvo. Sakė, kad jos vyras ir nukentėjusysis susipyko. Nepamena, ar žmona sakė ką nors apie įvykį tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Kaltinamasis buvo nepatenkintas, kad nukentėjusysis įsiterpė į jų šeimos barnį, nes tai jų pačių reikalas. Asmenys lyg buvo išgėrę, jei gerai pamena. Kaltinamasis ir jo žmona lyg buvo išgėrę, dėl nukentėjusiojo tiksliai nežino. Kai atvyko, jie tarpusavyje bandė kažką aiškintis, bet kažko piktybinio nebuvo. Pasekmės nukentėjusiojo kūne buvo matyti. Nepamena, kuo buvo apsirengęs nukentėjusysis. Iškart jie atėjo į kiemą, kai tik atvyko. Kaltinamasis parodė langą, kuriame bute gyvena. Kaip suprato, nukentėjusysis per langą matė visą barnį. Kiek žino, kaltinamasis pas juos ir atgal lipo pro langą. Kiemas ir langas šalimais. Teritorija iš kiemo pusės uždara, bet praėjimas yra. Kaltinamasis sulaikomas važiavo savo noru, nesipriešino, bet buvo kažkiek agresyvus. Jei gerai pamena, iškvietimas buvo dėl konflikto tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. Š. parodė, jog asmeniškai asmenų nepažįsta. Gavo iškvietimą, kad vyras muša moterį, pranešėjas lauks lauke, nuvyko į vietą. Atsakydamas į klausimus parodė, kad rado vyrą su moterimi, kuris iškvietė policiją. Jie paaiškino, kad šalia gyvenantis vyras sumušė žmoną. Taip pasakojo pranešėjas, (parodo į nukentėjusįjį). Pranešė, kad matė per langą, kaip vyras muša moterį. Suprato, kad juos iškvietė pranešėjas norėdamas apginti tą moterį, bet jie susimušė su tuo vyru, kuris mušė moterį. Žymių kaip ir nematė, kaltinamasis buvo juodais marškinėliais, jie buvo sudraskyti. Buvo šilta, žmonės pavasariškai apsirengę. Suplėšymus ir kraują matė pas kaltinamąjį. Kaltinamasis pasakė, kad nemušė žmonos, žmona pasakė, kad irgi neturi jokių pretenzijų, jis sakė, kad metė į žmoną rankšluostį, kad ji pasitrauktų nuo televizoriaus. Kaltinamasis pasakojo, kad nukentėjusysis bandė lįsti pas juos per langą. Kai jie atvažiavo, nukentėjusysis buvo su panele. Jie sakė, kad kiemelyje gėrė vyną, o kaltinamasis matėsi, kad šiek tiek išgėręs. Nukentėjusysis turėjo pretenzijų, parašė pareiškimą, todėl kaltinamasis buvo pristatytas į policijos komisariatą tolesniam aiškinimuisi. Nuo kaltinamojo sklido alkoholio kvapas, jis keikėsi šiaip, o nuo nukentėjusiojo nelabai sklido alkoholio kvapas. Jie pačio muštynių fakto nematė. Kai atvyko, ir nukentėjusysis pasakojo, ir kaltinamasis pasakojo apie įvykį. Kaltinamasis prisipažino, kad jie susimušė, paskui namuose jo žmona ieškojo sudaužytų akinių. Jie, pareigūnai, buvo pakliuvę pas kaltinamąjį į patalpas, kad įsitikinti, ar nebuvo šeimyninio konflikto. Nukentėjusysis pasakė, kad jie susimušė, o kaltinamasis sakė, kad nukentėjusysis lipo per langą. Kaltinamasis nieko įžeidžiančio jiems, pareigūnams, nesakė, tik nelabai norėjo važiuoti į policijos komisariatą. Pagarsinus bylos medžiagą, (b.l. 24), parodė, jog muštynių fakto nematė. Jo parodymai teisingi. Jei jie, pareigūnai, tuo metu taip parašė tarnybiniame pranešime, reiškia taip ir buvo, nes kaltinamąjį vežė į policijos komisariatą. Iš pradžių buvo ginčas, kad yra šeimyninis konfliktas, bet jis nepasitvirtino, paskui nukentėjusysis pasakė, kad turi pretenzijų.

Teisiamajame posėdyje liudytojas E. V. parodė, jog kaltinamasis jo kaimynas, o A. B. draugas. Tą vakarą su A. B. ir R. Z. pavakarieniavo ir apie 23:00 val. grįžo į namus. A. B. ir R. Z. nutarė pasėdėti lauke, o jis nuėjo miegoti, nes jam reikėjo anksti keltis. Už kokio pusvalandžio išgirdo R. šauksmą. Nusileido į apačią, pamatė kaip tarp kaimyno ir A. B. kažkas vyksta, kažkoks triukšmas. Kaimynas mušė žmoną, o A. B. nuėjo pasiteirauti kas ten vyksta. Kaimynas iššokęs pro langą, pradėjo agresyviai elgtis A. atžvilgiu, jie susistumdė. Kai atėjo, kaimynas keiksnojosi, jis buvo užgriuvęs ant Andriaus, todėl bandė juos atskirti. Kai atskyrė, A. B. iškvietė policiją, kaimynas per langą įėjo namo ir jis, E. V., tada namo. Atsakydamas į klausimus parodė, jog kaltinamasis buvo agresyvus A. B. atžvilgiu. Kaimynas A. B. sakė tu „lochas“, žąsinas, ko čia kišiesi, o nukentėjusysis gynėsi. Kaimynas bandė mušti A. B.. Kaimynas puolė A., jie susistumdė ir kaimynas ant A. B. užgriuvo. Tada jie bandė juos atplėšti, atplėšė, kaimynas sakė, ko jūs čia kaimiečiai suvažiavote į Vilnių. Susistumdymą matė kieme. Kai jį pakvietė, jis greitai nusileido, buvo kaimynas, šalia jo žmona. Kaimyno žmona prašė, kad jie taikiai viską baigtų. Kai išėjo, policija dar nebuvo atvykusi. Kai vyrai atsiplėšė vienas nuo kito, toliau vyko žodinis apsižodžiavimas, tada iškvietė policiją ir jis išėjo namo. Mano, kad kaimynas buvo išgėręs, o jie po taurę vyno. Matė nukentėjusiojo suplėšytus rūbus, buvo sudraskytas veidas ar šonas. Paskui jis ilgai skundėsi peties skausmu. Buvo vakaras, kraujo nematė. Nukentėjusiajam kaltinamasis sakė žąsinas, „lochas“. Kaltinamojo marškinėliai buvo suplėšyti. Ir jo, E. V., atžvilgiu kaltinamasis buvo nusiteikęs nelabai kaimyniškai, bet nieko agresyvaus nedarė.

Teisiamajame posėdyje liudytoja N. B. parodė, jog kaltinamasis jos vyras, duoti parodymus sutinka. Tą vakarą šiuos du vyrus (A. B. ir E. V.) pamatė pirmą kartą. Gegužės 11 d., naktį, jau buvo po 24:00 val., buvo savo namų virtuvėje su vyru, susibarė. Kažkas pradėjo baladoti į langą, prie lango priėjo vyras, pakėlė žaliuzę (roletą), atidarė langą ir paklausė, kam, ko reikia. Ten stovėjo A. B. ir pasakė, „nemušk savo žmonos“. Vyras pasakė, kad niekas nieko nemuša ir kad eitų nuo langų, tai pakartojo kelis kartus. A. B. pasakė atgal, „tu baily, žąsine, bijai išlipti“. Vyras prašė nueiti nuo langų dar kartą ir bandė uždaryti langą, bet A. B. buvo alkūne atsirėmęs į langą, ir vyras uždaryti lango negalėjo. Pasakė, „baily, tu ką, bijai išlipti“. Įvyko konfliktas, vyras išlipo, ji iš paskos per langą. Pas juos langas žemai, 107 cm. Dar prieš tai A. B. spjovė ant jos vyro, dar kol buvo namie. Vyras išlipo pro langą, ji iš paskos, įvyko susistumdymas prie namo sienos, jos vyras gavo kelis smūgius, jam buvo sudaužyti akiniai, paakyje mėlynė. Viskas vyko labai greitai. Jie buvo parvirtę, paskui atsistojo. Gindamasis vyras trenkė A. B., tada jis pradėjo rėkti, kad jis Seimo narys, kad sumals į miltus, kad jos vyras šiame name negyvens, pasodins į kalėjimą ilgiems metams, ir tada iškvietė policiją. Atsakydama į klausimus parodė, jog A. B. puolė jos vyrą, kibo į atlapus. Pradžioje vyko susistumdymas palei namo sieną. A. B. draugas (E. N.), kai tik jos vyras išlipo ir ji išlipo pro langą, apsisuko ir nuėjo namo, tada liko tik A. B. ir jo draugė (R. Z.). Kai tik A. B. pradėjo kviesti policiją, jo draugė pasakė: „A., nedaryk nesąmonių“. Kieme yra staliukas, ten sėdėjo A. B. su dviem draugais, kažkur trijų metrų atstumu nuo jų lango. Kiemelis uždaras, reikia turėti pultą, kad pakliūti į vidų. Pradžioje jų langas buvo atidarytas į viršų. Pas juos storos sienos ir plačios palangės, ir buvo nuleistos virtuvės žaliuzės. Tuo metu su vyru buvo virtuvėje. Jos mažoji dukra miegojo, o didžiojo buvo kambaryje, žiūrėjo televizorių. Didžioji dukra matė įvykių pradžią, ir matė, kaip jie kieme vyną gėrė. Kai viskas prasidėjo, ji iškart paskui vyrą pro langą išlipo į lauką. Tada jie iškart kibo į atlapus, A. B. kibo jos vyrui. A. B. su šviesiu megztuku, o jos vyras su bridžais ir juodais marškinėliais. Vyko susistumdymas palei sieną, sudužo jos vyro akiniai. A. B. draugo nebuvo, jis iškart nuėjo namo. A. B. draugas pasišalino, kai jos vyras išlipo per langą ir ji išlipo. Draugas išėjo susikibimo momentu, nes sakė, jog jam nereikia visų šių nesąmonių. A. B. draugė liko, ji nieko nedarė. Buvo susistumdymas palei namo sieną, iš A. B. pusės jos vyras gavo smūgį, sudužo jo akiniai, gavo mėlynę, tada A. B. gavo atgal nuo jos vyro. Tada pasakė, „ar tu nežinai, kad aš Seimo narys ir panašiai“, sakė, kad kvies policiją. A. B. draugė sakė: „nedaryk nesąmonių“, bet jis iškvietė policiją. Jos vyras davė atgal A. B., tada jis pradėjo rėkti, kad jis Seimo narys ir sumals juos į miltus. Pasakė, kad kvies policiją ir iškvietė. Jos vyras pasakė, kad baigtų piktumus, bet atvažiavo policija. Greitai atvyko policija, gal per 10 minučių. Ji lakstė aplink, jai buvo šokas. Kai vyrai stumdėsi palei lango sieną, iš pradžių abu buvo nukritę. Jie stumdėsi ir nukrito. Jie buvo nukritę dar prieš suduodant jos vyrui smūgius. Po nukritimo jie atsistojo ir toliau mušėsi. Ar jie kartu atsistojo, negali pasakyti. Kieme suplukta žemė, nesutvarkytas kiemas. Muštynės truko labai trumpai. Nukentėjusysis nebuvo blaivus, gal tai atsispindėjo iš jo rėkavimų, elgesio. Jos vyras irgi buvo neblaivus. Vyras buvo stipriai apibrozdintas, buvo daug mėlynių ant jo rankų, kojų. Kai po 2 savaičių atvyko policininkės, sakė, kad tai absurdiška situacija, patarė išsiimti abdukciją, nes po akimi dar vyrui matėsi mėlynė. Nematė pas nukentėjusįjį įvykio metu pakitimų. Barnis tarp jos ir vyro įvyko dėl vyro dukros iš pirmos santuokos. Jie ilgus metus ją augino, o paskutiniais metais jos mama ją pasiėmė, ir dar prisiteisė elementus. Jai tai skaudi tema, dažnai jie apie tai diskutuoja. Iš pradžių langas buvo praviras į viršų, o gretimame kambaryje miegojo dukra, bet ji per konfliktą nepabuvo. Barnio metu abu šaukė vienas ant kito su vyru. Lipo per langą paskui, nes pergyveno dėl vyro.A. B. ne vieną kartą sakė jos vyrui: „tu baily, ar bijai išlipti“. Jos vyras ne vieną kartą prašė nueiti nuo langų. A. B. išprovokavo jos vyrą, spjovė ant jo. Jos vyras bandė uždaryti langą. Ji tuo metu buvo išgėrusi. Policijos sulaukė, pareigūnai užėjo į namus, jis ieškojo sudaužytų vyro akinių. Pirmiausia pareigūnai atėjo į kiemelį, kas ten buvo iš žmonių, tiksliai nepasakys. Atvyko pareigūnai mergina ir vaikinas. Su jais pirmiausia bendravo A. B., jis sakė, kad norėjo numalšinti smurtą. Jos vyras bendravo su policininkais, jis sakė, kad A. B. veržėsi į namus, kad įvyko konfliktas. Paskui ir ji pasakojo policininkams, kas buvo. Didžiausia problema prasidėjo tada, kai A. B. gavo atgal nuo jos vyro. Keliese buvo iš pradžių priėję prie lango, negali pasakyti, nes užuolaidos buvo nuleistos. Jie kieme buvo trise, į langą baladojo ir kalbėjo nukentėjusysis. Daugiau kiemelyje žmonių nebuvo. Kai atvyko policijos pareigūnai, nukentėjusysis pasiūlė rašyti pareiškimą. Sakė, kad jei ji parašys pareiškimą, jis nerašys pareiškimo. Kas pas juos vyko namuose, iš lauko nesimatė, nes ruletas nepermatomas. Jos vyras konflikto metu sėdėjo prie kompiuterio, prie stalo, o ji prie viryklės, kur nėra lango. Vyras prašė nueiti nuo langų kelis kartus. Seka tokia: susistumdymas, nuvirtimas, atsistojimas ir smūgiai. Pagarsinus bylos medžiagą, (b.l. 28), parodė, jog viskas vyko labai greitai, įvyko muštynės, ji irgi ne specialistė, susistumdymą ji irgi laiko muštynėmis. Tą patį vakarą vyras bandė taikytis, sakė, jog baigtų e pyktis, kol kelias minutes laukė policijos. Paskui tyrėja klausė vyro, ar jis sutinka taikytis, jis pasakė, kad taip. A. B. buvo juos susiradęs per tyrėją, galvojo, kad bus galimybė susitaikyti su juo, bet jis ir susitikimo metu reikalavo nežmoniškos sumos, nori sužlugdyti jų šeimą. Jei neklysta lapkričio 19 d. buvo susitikę su A. B. taikytis. Tyrėja jos vyrui pasakė, kad A. B. nori taikytis, jos vyras jam paskambino, bet jis buvo išvažiavęs. Paskui susitarė, nuvažiavo į Pilaitę, į kavinę susitikti. Susitaikymas neįvyko, nes A. B. šlykščiai melavo. Sakė jam, kad nieko tą vakarą neįvyko, nes pas juos nieko nebuvo. Tačiau A. B. jiems melavo, kad jei ne jis, ji jau būtų užmušta, prašė daug pinigų. Kai nukentėjusysis stovėjo prie lango, jos vyras jam ne kartą pasakė, kad niekas nieko nemuša ir eitų nuo langų. A. B. stovėjo lauke ir spjovė į jos vyro pusę, bet ar pataikė, ar ne, nežino. Kai pasibaladojo į langą, jos vyras atidarė jį pilnai. Jos vyras vadino juos kaimiečiais, nes ten tame kiemelyje pastovūs baliukai, gal ir dar kažkaip vadino, bet konkrečiai neįvardino.

Teisiamajame posėdyje liudytoja R. Z. parodė, jog A. B. jos draugas, E. V. jos sugyventinis, o kaltinamasis su žmona kaimynai. Tą vakarą ji su A. B. sėdėjo kiemelyje, bendravo, išgirdo triukšmą, kad vyksta konfliktas. Girdėjosi, kad du žmonės barasi. Ginčas aštrėjo, garsai garsėjo, moteris pradėjo šaukti, akivaizdžiai buvo išsigandusi, vyko tikriausiai šeimyninis barnis. Pagal tai, kiek buvo galima pamatyti, buvo paimtas ar rankšluostis, ar kažkas, ir toks garsas, kad trenktų. Nežino, ar trenkė moteriai, ar per kažkokį daiktą. Jos draugas priėjo prie lango ir pasakė: „ė, ką čia darai“. Tada atidaręs langą kaimynas išlipo į kiemelį ir prasidėjo grumtynės. Vyko susistumdymas, kaimynas buvo agresyviai nusiteikęs, vadino necenzūriniais žodžiais ir ją, ir A. B.. Jie pradėjo muštis, ji pradėjo sakyti jog baigtų, pamatė, kad nesusitvarkys, tada pašaukė Evaldą, kad kviestų policiją. Tada jos draugas išėjo į lauką, pabandė vyrus išskirti. Tada Andrius iškvietė policiją, o grumtynės vyko toliau. Paskui kaimynas grįžo per langą namo, jie liko laukti policijos. Kai atvyko pareigūnai, jie pabeldė į langą ir kaimynai išlipo. Atsakydama į klausimus parodė, kad kaimyno žmona buvo išėjus per langą į lauką. Ji buvo pasimetusi, daugiau ramino savo vyrą, sakė, jog ramintųsi, kodėl taip daro. Matė, kaip kiemelyje kaltinamasis trenkė per veidą savo žmonai. Jos sugyventinis sulaukė policijos, paskui jis buvo išėjęs, bet jai atrodo, jis bendravo su pareigūnais. Kieme sėdėjo iki 10 metrų nuo kaimynų lango atstumu. Ten staliukas ir kėdės iš dviejų pusių. Vieną kėdę ji patraukė, kol laukė policijos. Šiaip kėdžių pozicija nebuvo pakeista. Parodžius bylos medžiagą (b.l. 12), parodė, kad kur yra įėjimas, ten yra kėdės ir stalas. Kai viskas vyko, pro langą pasigirdo kelios trumpos replikos ir iškart kaltinamasis išlipo į lauką. Kaltinamasis buvo su marškinėliais. A. B. buvo apsirengęs šilčiau. Kaltinamasis buvo gan agresyvokas ir pradėjo agresyviai pulti, vyrai susikibo. Procesas vyko gana ilgai. Smūgių buvo, kaimynas buvo agresyvus, negali pasakyti, kur tiksliai smūgiavo. Iškart kaltinamajam išlipus per langą vyrai susikibo. Vyrai buvo nuvirtę. Pasirodė, kad kaimynas pranašesnis, jo žmona ir ji bandė kaltinamąjį atitraukti. Jei gerai pamena, pas kaltinamąjį buvo nukritę akiniai, kitų pakitimų nepastebėjo, gal marškinėliai buvo suplėšyti. Matė A. B. rankos nubrozdinimus, buvo sugadinti jo drabužiai. Jos sugyventinis atėjo tada, kai pašaukė, kad kviestų policiją. Vyrai vis dar grūmėsi, tada ir ji, iš kaimyno žmona, ir jos sugyventinis bandė juos išskirti. Buvo, kad susieina, išsiskiria, ir vėl. Viskas truko kokių 20 minučių, paskui atvyko pareigūnai. A. B. išgėrė ne daugiau, nei kelias taures vyno, o kaimynas buvo išgėręs daugiau ir dar buvo ant stalelio atsinešęs konjako butelį ir visiems siūlė išgerti. Ji buvo išgėrusi dvi taures vyno. A. B. ilgai dar kalbėjo, kad jaučia peties srityje skausmą. Kaimynų langas nuo žemės metras su trupučiu. Konflikto metu langas buvo truputį pravertas, užuolaidų nebuvo. Anksčiau nenurodė, kad kaltinamasis sudavė lauke žmonai, nes gal pamiršo. Mano, kad žmona irgi išlipo per langą, nes išėjimas per duris truktų ilgiau, nes reikia eiti aplink. Jos draugas nusileido iš 3 aukšto. Dėl Seimo nario ji pasakė, ne A. B. ir mano, kad tai buvo muštynės.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nepilnametė liudytoja D. V. parodė, kad 2013 metais gegužės mėn. dienos tiksliai nepamena, apie 24 val. ji buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ji buvo vonios kambaryje. Jos mama N. B. ir patėvis S. B. buvo buto virtuvėje, jie ginčijosi. Ji išgirdo, kad kažkas beldžiasi į virtuvės langą ir šaukė, kad patėvis ir jo mama nustotų muštis. Ji išėjo iš vonios ir pamatė, kad patėvis pro langą tam šaukusiam vyrui sako, kad eitų nuo langų, nes niekas nesimuša. Tas vyras patėvį pavadino įžeidžiančiais žodžiais. Ji tuomet nuėjo į savo kambarį, tačiau girdėjo, kad lauke kažkas triukšmavo, lyg mušėsi. Ryte ji pamatė patėvio veide mėlynę, jo rankos ir kojos buvo nubrozdintos (b.l. 32-33).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1479/13 (01), nurodyta, kad A. B. buvo padaryti odos nubrozdinimai veide ir kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimas su brozdinta žaizda dešinės alkūnės srityje, dešinio peties sąnario raiščių patempimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2013-05-10. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. 34-35).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3216/13 (01), nustatyta, jog A. B. buvo padaryti odos nubrozdinimai veide ir kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimas su brozdinta žaizda dešinės alkūnės srityje, dešinio žastikaulio didžiojo gumburo lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2013-05-10, paveikus kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl brozdintos žaizdos dešinės alkūnės srityje, dešinio žastikaulio didžiojo gumburo lūžio. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui, jie galėjo atsirasti griuvimo ir atsitrenkimo metu. Sužalojimams padaryti galėjo pakakti 4 trauminių poveikių. (b.l. 51-52).

Daiktų pateikimo protokole nurodyta, jog A. B. ikiteisminiam tyrimui pateikė megztinį ir batus (b.l. 61), kurie buvo apžiūrėti (b.l. 62-66), pakvitavimu grąžinti A. B. (b.l. 67).

Daiktų pateikimo protokole nurodyta, jog A. B. ikiteisminiam tyrimui pateikė 4 lapus su fotonuotraukomis (b.l. 68-72).

Iš policijos patrulės N. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad kartu su patruliu A. Š. dirbant ekipaže šaukiniu „AP-38“ 2013-05-11 apie 00.40 val. buvo gautas VPK OVS pranešimas apie Literatų g. 7, Vilniuje, kiemelyje vykstančias muštynes. Įvykio vietoje į juos kreipėsi A. B., kuris parodė, kad išgirdo konflikto garsus iš kaimyninio buto ir aiškinosi, ar nėra reikalinga pagalba. Iš to buto išėjo vyriškis, kuris, pranešėjo teigimu, sukėlė konfliktą su juo ir jį sumušė. Paaiškėjo, kad minėtas vyras yra S. B.. Pastarasis buvo išgėręs, elgėsi agresyviai, keikėsi. Jis nurodė, kad konflikto su žmona nebuvo. Jo žmona N. B. parodė, kad prieš ją vyras nesmurtavo, jie tik kivirčijosi. S. B. buvo pristatytas į Vilniaus m. 3 PK budėtojų dalį, A. B. rašyti pareiškimo atvyko pats. (b.l. 9).

Iš policijos duomenų bazės išrašo matyti, kad 2013-05-11 00.26 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kviesta pagalba, pranešėjas nurodė, kad kieme vyksta muštynės tarp kaimynų. (b.l. 3).

Iš policijos duomenų bazės išrašo matyti, kad 2013-05-12 08.17 val. į Vilniaus Lazdynų ligoninę dėl sumušimų ir nubrozdinimų kreipėsi A. B., kuris paaiškino, kad Literatų g. susimušė su kaimynu. (b.l. 4-5).

Iš apžiūros protokolo duomenų matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Literatų g. 7, Vilniuje, namo kieme, sudarytas planas-schema (b.l. 10-12).

2013-05-11 02.02 val. S. B. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1.81 promilių girtumas (b.l. 112).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. B. neprisipažino savo kaltės, parodė, jog tąkart barantis su žmona, išgirdo kaip kažkas baladojasi į langą. Atidarė, nukentėjusysis paklausė, ko muša moterį? Atsakė, kad niekas nemuša, nueitų nuo langų. A. B. pasakė: „muši, žąsine, bailys“, tada spjovė į jį. Jis norėjo uždaryti langą, bet tas neleido. Tuomet jis išlipo lauk per langą. Nukentėjusysis A. B. parodė, jog tąkart su bičiule sėdėjo vidiniame kiemelyj vakare, kai išgirdo pirmame aukšte konfliktą tarp vyro ir moters, moteris pradėjo klykti. Pamatė per langą, kaip vyras smūgiuoja moteriai, pradėjo belsti. Langą atidarė vyras, jis pasakė nesikišti. Jis atsakė, jei tas nesiliaus, kvies policiją. Tada žmogus šoko iš pirmo aukšto. Liudytoja N. B. parodė, jog tąkart, naktį, buvo savo namų virtuvėje su vyru, susibarė. Kažkas pradėjo baladoti į langą, prie lango priėjo vyras, pakėlė žaliuzę (roletą), atidarė langą ir paklausė, kam, ko reikia. Ten stovėjo A. B. ir pasakė, „nemušk savo žmonos“. Vyras pasakė, kad niekas nieko nemuša ir kad eitų nuo langų, tai pakartojo kelis kartus. A. B. pasakė atgal, „tu baily, žąsine, bijai išlipti“. Vyras prašė nueiti nuo langų dar kartą ir bandė uždaryti langą, bet A. B. buvo alkūne atsirėmęs į langą, ir vyras uždaryti lango negalėjo. Pasakė, „baily, tu ką, bijai išlipti“. Įvyko konfliktas, vyras išlipo, ji iš paskos per langą. Dar prieš tai A. B. spjovė ant jos vyro, dar kol buvo namie. Liudytoja R. Z. parodė, jog tą vakarą ji su A. B. sėdėjo kiemelyje, bendravo, išgirdo triukšmą, kad vyksta konfliktas. Girdėjosi, kad du žmonės barasi. Ginčas aštrėjo, garsai garsėjo, moteris pradėjo šaukti, akivaizdžiai buvo išsigandusi, vyko tikriausiai šeimyninis barnis. Pagal tai, kiek buvo galima pamatyti, buvo paimtas ar rankšluostis, ar kažkas, ir toks garsas, kad trenktų. Nežino, ar trenkė moteriai, ar per kažkokį daiktą. Jos draugas priėjo prie lango ir pasakė: „ė, ką čia darai“. Tada atidaręs langą kaimynas išlipo į kiemelį. Taigi, kaip matyti, iš visų proceso dalyvių parodymų – vyko konfliktas tarp kaltinamojo ir jo žmonos, to neneigė ir jie patys. Nukentėjusysis parodė, jog išgirdo konfliktą, kiek jis pamanė, ar stiprus konfliktas, ar ne – jo suvokimo reikalas. Nukentėjusysis pabeldė į konfliktuojančių langą ir pasakė baigti mušti žmoną. Kaltinamasis svetimo žmogaus įsikišimu liko nepatenkintas, teigė, jog nukentėjusysis ant jo spjovė, įžeidė jį, pavadindamas „žąsinu, bailiu“, konfliktas gavosi jau tarp abiejų pusių ir kaltinamasis, užuot pasakęs nukentėjusiajam, kad leistų uždaryti langą, kad pats iškvies policiją, pro langą iššoko. Iššokus kaltinamajam, kaip parodė pats S. B., jie susistumdė su nukentėjusiuoju, nukrito jo akinai, tada jis nukentėjusiajam trenkė, parsidėjo grumtynės. A. B. gavo grąžos, nes jis, S. B., tik gynė savo garbę. Pargriuvo ant jo, tada prišoko abi moteriškės, jį nutraukė. Atsakydamas į klausimus parodė, kad jis iššoko per langą ir prasidėjo konfliktas. Tai, kaip grumtynės išgėrusių žmonių apie 5 min. Gal gindamasis sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam. Jam, S. B., gal keli smūgiai buvo suduoti. Jei būtų žinojęs, būtų iškart išsiėmęs abdukciją. Į krūtinę gal kelis kartu sudavė nukentėjusiajam. Buvo nugriuvęs ir jis, S. B., buvo užgriuvęs ir ant nukentėjusiojo. Gal po kartą buvo nugriuvę. Dar vėliau parodė, jog A. B. jam trenkė į veidą ir prasidėjo grumtynės. A. B. pirmas jį pavadino žąsinu ir bailiu, po to spjovė, paskui jis irgi pavadino kaimiečiais, „lochais“, nes buvo išgėręs, sužaidė emocijos. Truputį nugriuvo, pasistumdė, bet jis mano, kad nieko tokio baisaus neįvyko. Nukentėjusysis A. B. parodė, jog kai S. B. iššoko pro langą, puolė jį. Apsigynė, kiek pavyko, nes viskas vyko labai greitai. Viskas įvyko per keletą kartų, per du kartus. Vieną kartą pavyko nuraminti kaltinamąjį, bet antrą kartą, kai jis puolė, apsikabino jį, A. B., ir parvertė, tada įvyko lūžis. Atsakydamas į klausimus parodė, jog tiksliai negali pasakyti, kiek jis gavo smūgių nuo kaltinamojo, jų buvo į veidą ir į krūtinę, ir galvą. Kumščiais smūgiavo. Kaltinamasis buvo neblaivus, iš jo elgesio, kalbėjimo tai matėsi, kalba buvo nerišli. Jis pats buvo išgėręs vyno taurę. Vėiau dar papildė, jog jam, A. B., buvo didelis netikėtumas dėl to, ką tas padarė. Priėmė jo smūgius, bandė stabdyti, bet tas norėjo jį pamokyti, kad jis kišasi į jo šeimos reikalus. Liudytoja N. B. parodė, jog kai jos vyras išlipo pro langą, ji iš paskos, įvyko susistumdymas prie namo sienos, jos vyras gavo kelis smūgius, jam buvo sudaužyti akiniai, paakyje mėlynė. Viskas vyko labai greitai. Jie buvo parvirtę, paskui atsistojo. Gindamasis vyras trenkė A. B., tada jis pradėjo rėkti, kad jis Seimo narys, ėmė grasinti. Atsakydama į klausimus parodė, jog A. B. puolė jos vyrą, kibo į atlapus. Pradžioje vyko susistumdymas palei namo sieną. A. B. draugas (E. N.), kai tik jos vyras išlipo ir ji išlipo pro langą, apsisuko ir nuėjo namo, tada liko tik A. B. ir jo draugė R. Z.. Tikslino, jog buvo susistumdymas palei namo sieną, iš A. B. pusės jos vyras gavo smūgį, sudužo jo akiniai, gavo mėlynę, tada A. B. gavo atgal nuo jos vyro. Kai vyrai stumdėsi palei lango sieną, iš pradžių abu buvo nukritę. Jie stumdėsi ir nukrito. Jie buvo nukritę dar prieš suduodant jos vyrui smūgius. Po nukritimo jie atsistojo ir toliau mušėsi. Ar jie kartu atsistojo, negali pasakyti. Muštynės truko labai trumpai. Nukentėjusysis nebuvo blaivus, gal tai atsispindėjo iš jo rėkavimų, elgesio. Jos vyras irgi buvo neblaivus. Seka tokia: susistumdymas, nuvirtimas, atsistojimas ir smūgiai. Pagarsinus bylos medžiagą, (b.l. 28), parodė, jog viskas vyko labai greitai, įvyko muštynės, ji irgi ne specialistė, susistumdymą ji irgi laiko muštynėmis. Liudytoja R. Z. parodė, jog kai atidaręs langą kaimynas išlipo į kiemelį, prasidėjo grumtynės. Vyko susistumdymas, kaimynas buvo agresyviai nusiteikęs, vadino necenzūriniais žodžiais ir ją, ir A. B.. Jie pradėjo muštis, ji pradėjo sakyti jog baigtų, pamatė, kad nesusitvarkys, tada pašaukė E., kad kviestų policiją. Tada jos draugas išėjo į lauką, pabandė vyrus išskirti. Tada A. iškvietė policiją, o grumtynės vyko toliau. Atsakydama į klausimus parodė, kad matė, kaip kiemelyje kaltinamasis trenkė per veidą savo žmonai. Tikslino, jog kaltinamasis buvo agresyvus, pradėjo agresyviai pulti, vyrai susikibo. Procesas vyko gana ilgai. Smūgių buvo, kaimynas buvo agresyvus, negali pasakyti, kur tiksliai smūgiavo. Iškart kaltinamajam išlipus per langą vyrai susikibo. Vyrai buvo nuvirtę. Pasirodė, kad kaimynas pranašesnis, jo žmona ir ji bandė kaltinamąjį atitraukti. Jei gerai pamena, pas kaltinamąjį buvo nukritę akiniai, kitų pakitimų nepastebėjo, gal marškinėliai buvo suplėšyti. Matė A. B. rankos nubrozdinimus, buvo sugadinti jo drabužiai. Jos sugyventinis atėjo tada, kai pašaukė, kad kviestų policiją. Vyrai vis dar grūmėsi, tada ir ji, iš kaimyno žmona, ir jos sugyventinis bandė juos išskirti. Buvo, kad susieina, išsiskiria, ir vėl. Viskas truko kokių 20 minučių, paskui atvyko pareigūnai. Liudytojas E. V. parodė, jog gulėdamas namie, už kokio pusvalandžio išgirdo R. šauksmą. Nusileido į apačią, pamatė kaip tarp kaimyno ir A. B. kažkas vyksta, kažkoks triukšmas. Kaimynas iššokęs pro langą, pradėjo agresyviai elgtis A. atžvilgiu, jie susistumdė. Kai atėjo, kaimynas keiksnojosi, jis buvo užgriuvęs ant Andriaus, todėl bandė juos atskirti. Kai atskyrė, A. B. iškvietė policiją, kaimynas per langą įėjo namo ir jis, E. V., tada namo. Atsakydamas į klausimus parodė, jog kaltinamasis buvo agresyvus A. B. atžvilgiu. Kaimynas A. B. sakė tu „lochas“, žąsinas, ko čia kišiesi, o nukentėjusysis gynėsi. Kaimynas bandė mušti A. B.. Kaimynas puolė A., jie susistumdė ir kaimynas ant A. B. užgriuvo. Tada jie bandė juos atplėšti, atplėšė, kaimynas sakė, „ko jūs čia kaimiečiai suvažiavote į Vilnių“. Susistumdymą matė kieme. Kai vyrai atsiplėšė vienas nuo kito, toliau vyko žodinis apsižodžiavimas, tada iškvietė policiją ir jis išėjo namo. Nukentėjusiajam kaltinamasis sakė žąsinas, „lochas“. Kaltinamojo marškinėliai buvo suplėšyti. Kiti liudytojai A. Š., N. R., D. V. įvykio tiesiogiai nematė. Nukentėjusysis parodė, jog jam buvo sulaužyta ranka, lūžo ties pečiu. Tą patvirtina specialistų išvados. Vertindamas visą situaciją teismas pažymi, jog kaltinamasis, po to, kai nukentėjusysis pasibeldė į jo langą, ėmė tramdyti, kaip teigia, spjovė į jį ir įžeidė, galėjo nešokti pro langą, o tiesiog kviesti policiją ir vėliau kreiptis dėl įžeidimo. Vietoj to kaltinamasis iššoko pro langą ir įvyko grumtynės. Teismas tiki nukentėjusiojo versija, jog kaltinamasis jį užsipuolė pirmas, jog jį pargriovė, to neneigė ir pats kaltinamasis, t.y., kad sudavė smūgius nukentėjusiajam, buvo užvirtęs ant jo, jie buvo nukritę, tuomet nukentėjusiajam ir įvyko peties lūžis. Taigi, šiuo atveju kaltinamasis padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiuo atveju nėra būtinosios ginties ar būtinojo reikalingumo situacijos, kadangi nukentėjusysis negrasino kaltinamajam, pvz., įlipti į jo butą ir jį sumušti ar dar kitaip, jis tik pasakė, kad kvies policiją. Policijos kvietimas – teisėtas veiksmas. Teismas atmeta nukentėjusiojo ir jo atstovo pateiktą kaltinimą ir lieka prie prokuroro pateikto kaltinimo, manydamas, kad būtent šis kaltinimas atitinka faktines bylos aplinkybes. Pagal teismų praktiką veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, arba visai be dingsties arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-75/2005, 2K-324/2005, 2K-716/2007, 2K-142/2008, 2K-266/2009). Kaltinamasis nukentėjusįjį užsipuolė ne šiaip, o po to, kai šis jį pradėjo tramdyti, pabelsdamas į jo namų langą, kaltinamojo visas elgesys buvo nukreiptas į konfliktą su nukentėjusiuoju, o išdavoje buvo panaudoti smūgiai ir sutrikdyta sveikata. Taigi, kaltinamojo S. B. nusikalstama veika baigta, tyčinė, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Kaltinamojo S. B. atsakomybę sunkina veikos padarymas neblaivios būklės.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškė civilinį ieškinį 381,60 Lt sumai. (b.l.55-57). Civilinis ieškinys pagrįstas, motyvuotas, pridėrta lentelė su išsamiais paskaičiavimais. Ieškinys tenkintinas visiškai ir nurodyta 381,60 Lt turtinė žala priteistina atlyginti iš kaltinamojo S. B..

Nukentėjusysis A. B. pareiškė civilinį ieškinį 21900 Lt sumai (b.l. 22). Teisminio proceso metu nukentėjusysis pateikė patikslintą civilinį ieškinį, nurodė, jog suma sudaro - 22 428 Lt. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl sužalojimų jis, A. B., patyrė turtinę žalą, nes sužalojimams nustatyti kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, kurioje už eksperto apžiūrą reikėjo sumokėti 65 Lt (bankinio pavedimo kopija pridedama). Po 2013-05-11 incidento A. B. sunkiai galėjo valdyti dešinę ranką, todėl kreipėsi j VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (Šiltnamių g. 29, Vilnius). Užsiregistravus teko laukti apie mėnesį priėmimo pas traumatologą, kuris apžiūrėjęs ranką pateikė pirminę diagnozę, jog yra nutrūkę dešinės rankos raiščiai ir teks daryti operaciją. Tačiau traumatologas norėdamas patvirtinti šią diagnozę, parašė A. B. siuntimą atlikti magnetinio rezonanso tomografiją. Todėl vėl teko įsirašyti j laukiančiųjų eilę ir kelias savaites su nerimu laukti magnetinio rezonanso tomografijos, kuri buvo atliekama UAB „Medea diagnostika". Šio tyrimo išlaidos buvo padengtos iš ligonių kasų, dėl ko yra pareikštas kitas civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje, tačiau už laikmeną, kurioje laikomos nuotraukos pacientas privalo susimokėti pats, t.y. 60 Lt. Šias išlaidas patvirtinantis kvitas pridedamas. Gavus magnetinio rezonanso tomografijos UAB „Medea diagnostika" išvadas ir pasikonsultavus su traumatologu, buvo nustatyta, jog dešinės rankos raiščiai nėra nutraukti, o yra lūžęs petys be dislokacijos vietos. Toks lūžis itin sunkiai gyja, nes negali būti gipsuojamas. Pagrindiniai gydymo būdai - ranka ramybės būsenoje (langetėje), gydomieji tepalai, po to pratimai su kineziterapeuto priežiūra ir gydomasis masažas. Todėl A. B. patyrė šias išlaidas gydymui: langetė - rankos laikiklis (analogas C-43A - interneto parduotuvė www.idemus.lt kainuoja 56 Lt). Gydymo metu naudotas tepalas - Voltaren Emulgel - 27 Lt. 2 vnt. specialios medicininės paskirties maisto produktas Kalcikinon N60 - 28 Lt x 2 = 56 Lt. Vaistai nuo skausmo Ibumetin 400mg N20 - 13 Lt x 2 = 26 Lt. Reabilitacija (įkainiai pateikti oficialioje „Gemma" reabilitacijos centro svetainės puslapyje www.gemma.lt) - gydytojo reabilitologo konsultacija - 100 Lt, individuali kineziterapija su masažo elementais - 100 Lt už vieną kartą (du kartus per savaitę (4 savaitės) viso buvo 8 kartai = 800 Lt). Be to, po įvykusio incidento jam, A. B., padažnėjo galvos skausmai, todėl 2013 m. lapkričio mėnesį buvo pakartotinai atlikta peties, bei papildomai atlikta galvos magnetinio rezonanso tomografija, toje pačioje UAB „Medea diagnostika". Šioje įstaigoje vėl teko susimokėti už laikmenas po 60 Lt (viso 120 Lt, kadangi buvo du atskiri tyrimai skirtingomis dienomis). Šių išlaidų patvirtinančių kvitų A. B. neišsaugojo, bet įvertinant tai, jog jis disponuoja pačia laikmena ir teikia pažymas apie patikrinimo rezultatus, tai neabejotinai patvirtina, jog išlaidos buvo patirtos. Pažymėtina, kad po ilgo gydymo pilnai neatsistatė dešinės rankos valdymas ir skausmas yra jaučiamas iki šiol, todėl planuojama kreiptis į „Gemma" reabilitacijos centrą dėl konsultacijos ir kad būtų paskirta papildoma reabilitacija pilnai rankos funkcijai atkurti. Todėl iki šios dienos patirtos išlaidos diagnostikai, gydymui ir reabilitacijai yra 1304 Lt (65 + 60 + 50 + 27 + 56 + 26 + 100 + 800 + 120). Atkreiptinas dėmesys, kad per 2013-05-11 įvyksi incidentą S. B. nepataisomai sugadino A. B. turtą, t.y. batus ir megztinį. Batai „PRADA“, kurie dėl savo specifikos (vasariniai, balti) buvo mažai naudojami, todėl buvo kaip nauji, tačiau po incidento buvo sudraskyti ir nebetinkami naudoti. Šių batų įsigijimo kaina 206 Didžiosios Britanijos svarai sterlingai (pagal kursą 824 litų). Įsigijimo dokumentų kopijos pridedamos. Megztinis „ICONIC" - buvo visiškai naujas, jo vertė 300 litų. Po incidento megztinis suplėšytas ir nebetinkamas naudoti. Taigi, bendrai incidento metu sugadinto turto vertė yra 1124 Lt. Bendra turtinės žalos suma yra 2428 Lt (1304 +1124). Ieškinyje nurodoma, kad atsakovo veiksmai ir dėl jų atsiradusios pasekmės jį, A. B., labai paveikė emociškai ir psichologiškai Atsakovo tyčiniai veiksmai kumščiais sukėlė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą. Po užpuolimo, kurio metu buvo suduoti smūgiai A. B. patyrė ir emocinį sukrėtimą. Kadangi buvo tyčia užpultas ir sumuštas viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, dėl to A. B. pasijuto pažemintas. Po sumušimo A. B. buvo priverstas patirti nepatogumus, nes privalėjo nutraukti susitikimą su draugais bei vykti į policijos komisariatą. Po 2013-05-11 įvykusio incidento pirmos trys savaitės buvo pačios sunkiausios. Dar policijos budėtojų dalyje atvykus greitosios pagalbos ekipažui A. B. buvo išvalyta žaizda ir padarytas nemalonus stabligės skiepas tam, kad išvengtų žaizdos užkrėtimo. Kitą dieną A. B. nuvykus VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (Šiltnamių g. 29, Vilnius), kur pralaukė 6 val., kad priimtų budintis traumatologas. Jo išvados yra baudžiamojoje byloje. Traumatologui nepavyko nustatyti dėl kokios priežasties A. B. negali valdyti rankos, nukreipė pasidaryti dešinės alkūnės rentgeno nuotrauką. Pamatęs, jog alkūnės lūžio nėra, vėl nusiuntė daryti peties rentgeno nuotrauką. Deja, ir šis tyrimas neparodė peties lūžio. Be to, kad A. B. nevaldė dešinės rankos ir jautė didžiulį skausmą, jam taip pat man buvo sumuštas veidas ir stipriai nubrozdinta dešinė alkūnė (sužalojimų foto nuotraukos yra byloje). A. B. dvi savaites, kiekvieną dieną Pilaitės šeimos sveikatos namuose „Gyda" kentė žaizdos perrišimo procedūras, nes „atplėšdavo" bintą nuo gyvos odos, pertepdavo vaistais ir vėl uždėdavo bintą. Atplėšdavo tikrąją to žodžio prasme, nes vaistai sušlapindavo ir taip šlapiuojančią ir pūliuojančią žaizdą, todėl bintas „įaugdavo" į žaizdą. Iš dalies valdyti ranką A. B. pradėjo tik 2013 metų rugsėjo mėnesį. Taigi, daugiau nei tris mėnesius dėl chuliganiškų S. B. veiksmų jis, A. B., negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo. Juolab, kad tuo metu, kai įvyko šis incidentas jo, A. B., žmona buvo penktame nėštumo mėnesyje, o pirmajam vaikui buvo tik šeši mėnesiai. Jo žmona patyrė didžiulį stresą dėl šio įvykio, nes A. B. nevaldydamas vienos rankos praktiškai nebegalėjo padėti žmonai buityje ir auginant naujagimį vaiką. Sutuoktinei būnant penktame nėštumo mėnesyje praktiškai iki antrojo vaiko gimimo teko didžiulis krūvis. Tai labai neigiamai atsiliepė šeimai, pašlijo iki tol buvę idealūs santykiai. Jis, A. B., praktiškai nebegalėjo dalyvauti savo pirmagimio auginimo ir tinkamai pagelbėti sutuoktinei. Jo, A. B., kaip tėvo išgyvenimai dėl tokios situacijos buvo pilni skausmo ir nusivylimo, jog tokiais momentais jis negaliu būti pilnavertis tėtis, sutuoktinis. Dėl patirtų sužalojimų jis, A. B., patyrė ir kitų nepatogumų, nes negalėjo valdyti automobilio su mechanine pavarų dėže, nebegalėjo vairuoti, o tai dar labiau apsunkino kasdieninį gyvenimą ir šeimyninių pareigų vykdymą. Be to, sužalojimai buvo padaryti prieš vasarą, todėl vasara praėjo besigydant ranką. Akivaizdu, kad minėtas 2013-05-11 įvykis smarkiai pakeitė jo gyvenimą, buvo sutrikdytas įprastinis jo gyvenimo ritmas. A. B. kentėjo fizinį ir psichologinį skausmą, patyrė bejėgiškumą, kaltės jausmą - sukrečiančias emocijas, kurios gali palikti ne tik trumpalaikį, bet ir ilgalaikį pėdsaką. Po sumušimo A. B. tapo irzlus, sutriko jo miegas, sapnavo košmarus, padidėjo nerimas ir dirglumas, atsirado baimės ir nesaugumo jausmas dėl ateities. A. B. prarado pasitikėjimą kitais, nepažįstamais asmenimis, nes bijo, kad vėl gali būti užpultas ir sumuštas, net ir vykdydamas pilietinę pareigą užkirsti kelia smurto plitimui. Jis stengiasi išvengti susitikimo su atsakovu ir jo artimaisiais, kad vėl nebūtų užpultas, nors S. B. būdamas kaltinamuoju pats pradėjo privataus kaltinimo bylą prieš jį, A. B.. Jis, A. B., jaučia sumažėjusias galimybes laisvai elgtis, judėti ir bendrauti, nes tame kieme, kuriame buvo užpultas, gyvena jo geri draugai ir po įvykio nedrąsiai lankosi pas šiuos draugus. Atsakovas iki šiol A. B. neatsiprašė, nesiūlė susitaikyti ir atlyginti patirtą žalą. Kadangi A. B. patyrė fizinius skausmus, pažeminimą bei dvasinius išgyvenimus, kurių poveikį jaučia iki šiol, todėl prašo priteisti 20000 Lt neturtinę žalą. Taigi, prašoma: priteisti iš kaltinamojo S. B. 2428 Lt turtinės žalos, 20000 Lt neturtinės žalos ir 968 Lt advokato išlaidoms apmokėti (b.l. 181-184). Nukentėjusysis prie ieškinio pridėjo jo turtinę žalą patvirtinančius dokumentus. Turtinė žala pagrįsta, motyvuota, nukentėjusysis turėjo medicininio pobūdžio išlaidų, taip pat buvo sugadinti drabužiai; megztinis, batai, dėl to turtinė žala priteistina, t.y. 2428 Lt išieškotini iš kaltinamojo S. B..

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.). Šioje baudžiamojoje byloje padarytas nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas, lūžo nukentėjusiajam dešinė ranka, konkrečiai petys, nukentėjusysis turėjo netrumpą gydymąsi, po to reabilitaciją, ranka buvo įtvare, buvo apsunkintos gyvenimo sąlygos, kadangi tai dešinė ranka, nukentėjusysis negalėjo žmonai padėti su kūdikiu, pati padaryta veika tyčinė, veiką kaltinamasis padarė būdamas neblaivus, tačiau kaltinamasis anksčiau neteistas, atsižvelgiama į turtinės žalos dydį, į kaltinamojo materialinę padėtį: turi iš mamos įgytą butą, tačiau pats nedirbantis, dirba sutuoktinė, šeimoje trys vaikai. Taigi, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, vadovaudamasis teismų praktika tokio pobūdžio bylose (kasacinės nutartys 2K-253/2005, 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-375/2010, 2k-249/2010, 2K-190/2010), teismas neturtinės žalos dydį mažina ir priteisia iš kaltinamojo S. B. nukentėjusiojo naudai 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. B. teismas atsižvelgia, jog kaltinamasis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, veika baigta, tyčinė. Atsižvelgiama, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į padarytą žalą, nustatytą civilinio ieškinio dydį, į tai, jog ieškinys neatlygintas, į kaltinamojo asmenybę: vidurinio išsilavinimo, šiuo metu nedirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą, socialiai integruotas – vedęs, turi tris vaikus 7 m., 17 m. ir 18 m. išsilavinimas vidurinis, šiuo metu nedirba, neregistruotas darbo biržoje, vedęs, vaikai 18 m., 17 m., 7 m., įgalus, Vilniaus m. psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 105), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b.l. 106), gydėsi Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b.l. 107), specialisto išvadoje Nr. 89TPK-568 nurodyta, kad skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 111), administracine tvarka baustas (b.l. 101-103); neteistas (b.l. 100). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta kaltinamajam S. B. tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus.

Kaltinamajam S. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.126), naikintina, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti S. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant:

pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 1 metus atlyginti nukentėjusiajam A. B. 2428 Lt turtinę žalą, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 381,60 turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir nurodytą turtinę žalą civilinio ieškovo naudai priteisti atlyginti iš kaltinamojo S. B..

Nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį dėl turtinės 2428 Lt ir neturtinės 20000 Lt žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo S. B. nukentėjusiojo naudai 2428 Lt turtinės žalos ir 6000 Lt neturtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103, 105 straipsniais, turėtas 968 Lt advokato išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti civilinio ieškovo naudai iš kaltinamojo S. B..

Kaltinamajam S. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimas neišvykti, panaikinti, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Išaiškinimas apie laisvės apribojimo bausmę: laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.