Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Kėdainių rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė pareiškimą. Paaiškino, kad 1984 m. gavo vietą garažui statyti. Kadangi turėjo automobilį, buvo naudinga turėti garažą. Pareiškėjas savo lėšomis ir kooperuodamas su kitais, dalindamiesi technika, statė garažus. Jis asmeniškai nešiojo plytas. Buvo atsakingas už darbų saugą. Kiti garažo kaimynai jau mirę. 1990 m. buvo pakelti pamatai dėl drėgmės. Įsirengė aruodus. Pažymėjo, kad per vis laikotarpį rūpinosi turtu, keitė stogo dangą, tvirtino duris. Mokesčių nemokėjo, elektra nėra įvesta, moka tik už žemę. Tuo metu, jokių statybos leidimų nereikėjo, sprendė profsąjunga, instituto vadovai. Jis asmeniškai nesikreipė niekur, baigė statybas ir naudojosi garažu. Kooperatyvo atstovai buvo, pirmininkas buvo. Pareiškėjas buvo priimtas į garažo kooperatyvo narius, jis pasistatė garažą ir naudojasi iki šiol. Pretendentų nėra, valdo daugiau nei 10 metų, pretenzijų į garažą niekas nereiškė. Sudarė nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad LHMMTI profsąjungos posėdžio metu, įvykusio 1984 m. gegužės 17 d. (protokolas Nr. 37) pareiškėjas buvo įtrauktas į sąrašą asmenų, norinčių statyti garažus (Nr. 10). 1984 m. birželio 14 d. Kėdainių rajono Kėdainių apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 26 Dėl lengvųjų automašinų garažų „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo protokolo tvirtinimo pareiškėjas priimtas į kooperatyvo narius (Nr. 10). Žemės sklypas individualių garažų kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirtas LHMMTI eksperimentinio ūkio direktoriaus 1984 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 47-pv. Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad pareiškėjui priklausantis garažas yra pastate, vietovės plane pažymėtame IGI/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), garažui (boksui) suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Garažas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Liudytojas S. R. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėjas 1984 metais statėsi garažą, jis kartais pareiškėjui padėdavo pamūryti, duris tvarkė, spyną. Jo namas kitoje gatvės pusėje stovi. Susitinka dažnai, padeda vienas kitam. Pareiškėjas garaže darė remontą. Pareiškėjo garaže liudytojas prieš pusmetį virino duris. Apie dokumentus nekalbėdavo. Apie statybos pridavimą nežino nieko. Tą garažą valdė P. Š.. Jis garažu visada naudojosi pats.

Liudytoja V. G. (garažo kaimynė) teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta vieni kitus nuo tada, kai visi statė garažus. Numerio nežino, bet žino, kuriame garaže kaimyno nuosavybė. Pažįsta teisėtus savininkus. Matė, kaip pareiškėjas su sūnumi statė garažą. Garažo durys tvarkingos, prižiūrėtos, viduje nebuvo. Dėl žemės, statybos leidimo tiksliai nieko nežino.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Taigi šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas, o nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).

CK 4.23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Sąžiningu daikto įgijėju laikomas asmuo, kuris užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, – tai reiškia, kad tokiam asmeniui turi būti žinomas teisėtas pagrindas įgyti daikto valdymą, kuris jam suteikia daugiau teisių į daiktą nei kitiems asmenims. Pareiškėjas valdymo teisėtumą kildina įrodinėdamas, kad jis yra garažų statytojas, tai atitinka CK 4.47 straipsnio 4 punkte nustatytą nuosavybės teisės įgijimo pagrindą (naujo daikto pagaminimas).

Pareiškėjas valdo, naudoja garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Per visą nekilnojamo daikto valdymo laikotarpį, pareiškėjui niekas nereiškė pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su jo valdymu, todėl pareiškėjas, valdydamas nekilnojamąjį turtą buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą. Be to, pareiškėjas buvo sąžiningas daikto valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei dešimt metų (CPK 4.70 straipsnio 1 dalis); pareiškėjo valdymas prasidėjo sąžiningai, visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, pareiškėjas turtą visą laikotarpį valdė kaip savo: atliko einamąjį remontą, keitė susidėvėjusią stogo dangą, dažė duris, naudojo asmeniniams poreikiams: laikė automobilį, sandėliavo daiktus, daržoves. Teismui pateikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla yra suformuota būtent garažui Nr. 6, o ne bet kokiam kitam garažui, suformuoti būtent šio garažo planai, vidaus plotų eksplikacija, nustatyti tikslūs kadastro duomenys. Taip pat, pažymėtina, kad nustatant kadastro duomenis, garažas turėjo būti apžiūrėtas, taigi logiška manyti, kad pareiškėjas aprodė būtent savo valdomą, o ne kurį kitą garažą.

CK 4.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. VTPI atsiliepime į pareiškimą pažymi, kad, jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog vien tai, kad byloje nėra objektyvių ir pakankamų įrodymų, jog garažų statyba buvo vykdoma laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nėra pagrindas pripažinti, kad garažai, į kuriuos pareiškėjai prašė pripažinti jų nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, negali būti privačios nuosavybės teisės objektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).

Byloje pateiktas LHMMTI profsąjungos posėdžio, įvykusio 1984 m. gegužės 17 d. protokolas Nr. 37, kuriuo pareiškėjas įtrauktas į sąrašą asmenų, norinčių statyti garažus. 1984 m. birželio 14 d. Kėdainių rajono Kėdainių apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 26 Dėl lengvųjų automašinų garažų „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo protokolo tvirtinimo pagrindu pareiškėjas buvo priimtas į kooperatyvo narius. LHMMTI eksperimentinio ūkio direktoriaus 1984 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 47-pv individualių garažų kooperatyvui, „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirtas 20 arų žemės sklypas su sąlyga, jog bus gautas architekto leidimas ir visa dokumentacija. Tai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad garažų bokso statybai buvo išduotas leidimas. Nors byloje duomenų apie ginčo statinio priėmimą naudoti nėra, tačiau tai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog statyba buvo savavališka, neatitinkanti tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, jog patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ bei Nekilnojamojo turto registre, nustatyta, kad VTPSI neturi duomenų, jog dėl patalpos – garažo (bokso) buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai. VTPSI nepateikė teismui įrodymų, sudarančių pagrindą vertinti, kad ginčo garažo boksas įstatymų nustatyta tvarka būtų pripažintas savavališkos statybos objektu. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai leidžia spręsti, kad garažo statyba buvo pradėta ir vykdoma teisėtai.

Atkreiptinas dėmesys, kad duomenų, jog statinys - pastatas-garažas, esantis (duomenys neskelbtini) Kėdainių raj. sav., būtų neteisėtas, byloje nėra, o pareiškėjas prašo nustatyti, jog jis įgyjamosios senaties būdu įgijo patalpą šiame statinyje. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nepateikė jokių argumentų, kodėl minėta patalpa turėtų būti laikoma kaip sukurta ne statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, o kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas būtent ir yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

Byloje nėra duomenų apie nekilnojamojo daikto, kuriuo naudojasi pareiškėjas, priklausymą valstybei ar savivaldybei, ar kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Lietuvos Respublikos CPK 532 straipsnyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje paskelbus apie bylos iškėlimą ir nagrinėjimą iki teismo posėdžio dienos nauji suinteresuoti asmenys reikalavimų nepateikė. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad subjektai, per kuriuos valstybė įgyvendina, gina savo kaip savininkės teises, kontroliuoja neteisėtas statybas bei imasi priemonių jų neteisėtiems padariniams pašalinti (savivaldybė, VTPSI, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) nereiškė savo daiktinių teisių gynimo ieškinių, nepradėjo procedūrų dėl nuosavybės teisės įgijimo į bešeimininkį turtą, nepriėmė sprendimų dėl neteisėtų statybų padarinių šalinimo daugiau nei 40 metų. Ilgalaikis valstybės susidariusios situacijos, kai jai priklausančioje žemėje yra privačių asmenų lėšomis ir jėgomis pastatyti garažai, toleravimas sukūrė pareiškėjui teisėtą lūkestį įsigyti nuosavybės teisę į garažo boksą įgyjamosios senaties būdu. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo lūkestis dėl garažo valdymo nuosavybės teise buvo ir yra teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 61 punktas).

Bylos duomenimis, nustatyta, kad 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai (pareiškėjas garažą statė pats ir jį valdė nepertraukiamai nuo pat jo pastatymo, tą patvirtinto ir liudytojai); b) garažas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį garažas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – nuo 1984 metų, t. y. 40 metų.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės normas, darytina išvada, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos nustatyti pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (CK 4.68, 4.71 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad pareiškėjas P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į patalpą – garažą (boksą), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., kuris yra pastate unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), vietovės plane pažymėtame indeksu lGl/p.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.