Telšių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo padidinimo, institucija, teikianti išvadą – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė D. M. ir jos atstovė prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad sprendimu priteista vaikų išlaikymui 57,92 Eur suma kiekvienam vaikui, šiuo metu yra per maža. D. A. dabar yra 16 metų, o sūnui Modestui – 11 metų. Prieš kurį laiką norėdama užsidirbti pinigų sau ir vaikams ji buvo išvykusi į užsienį. Dabar dirba UAB „K.“ vilnos vėlėja, gauna minimalų darbo užmokestį. Atsakovas vaikams išlaikymo nemoka jau keturis mėnesius. Gyvena taupiai, tačiau vaikai lanko būrelius, juos išleidžia į ekskursijas, reikalingos lėšos mokyklai, priemonėms, laisvalaikiui ir kt. Vaikus padeda išlaikyti ir jos tėvai. Ji su vaikais gyvena dviejų kambarių bute, turi skolų už butą, vasarą kartais išvažiuoja užsidirbti į užsienį. Be tėvų pagalbos ir papildomų darbų užsienyje neišgyventų. Nurodė, kad pavyko susisiekti su atsakovu. Jis sutiko mokėti vaikų išlaikymui kiekvienam vaikui po 200 Eur kas mėnesį. Atsakovas nenurodė, savo gaunamų pajamų. Dėl bendravimo tvarkos su vaikais ginčo nėra. Atsakovas paskutinį kartą su vaikais bendravo rudenį.

Institucijos, teikiančios išvadą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Vladas Narmontas pateikė išvadą, kad 2011 m. gegužės 10 d. sprendimu priteistas vaikams išlaikymas nebeatitinka vaikų poreikių ir yra per mažas. Prašomas priteisti vaikams išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, atitinka vaikų interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims įtvirtinta galimybė kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, o tai reiškia, kad teismų sprendimai dėl išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, ir numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą siekiant protingos vaiko interesų ir tėvų galimybių pusiausvyros. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismų praktikoje nustatyta, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-495/2009, Nr. 3K-3-331/2009, Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi, pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaikų poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jų būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai.

CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Sprendžiant vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, būtina atidžiai įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius ir kiekvienam iš tėvų tenkančią atsakomybės dalį, dėl ko iš vieno iš tėvų priteistas materialinis išlaikymas vaikui galėtų būti didesnis, nei šiuo metu yra mokamas.

Pažymėtina, kad įstatymai nenustato fiksuoto išlaikymo dydžio, kurį turi teikti nepilnamečiui vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 10 d. sprendimu patvirtino D. M. ir R. M. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys sutarė, kad atsakovas R. M. nepilnamečio sūnaus M. M. ir dukters A. M. išlaikymui moka kiekvienam vaikui po 57,92 Eur periodines išmokas kas mėnesį iki vaikų pilnametystės.

Ieškovė reikalavimą padidinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį vaikams grindė padidėjusiais vaikų poreikiais maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, papildomam lavinimui bei ugdymui. Teismas sutinka su ieškovės teiginiais, kad vaikų poreikiai išaugo ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimu priteistas 57,92 Eur išlaikymo dydis neužtikrina jų interesų. Nuo minėto sprendimo priėmimo praėjo beveik aštuoneri metai, paaugo vaikai, padidėjo jų poreikiai, todėl teismas daro išvadą, kad abu tėvai privalo teikti daugiau lėšų vaikų išlaikymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikų poreikiai yra pasikeitę ne vien tik dėl jų amžiaus, sveikatos būklės ir pan., bet ir (kaip visuotinai žinoma) dėl padidėjusių maisto produktų, įvairių prekių ir paslaugų, vaistų ir pan. kainų, todėl vien šios aplinkybės pakanka, kad būtų sprendžiamas išlaikymo padidinimo klausimas.

Vaikai gyvena kartu su ieškove, akivaizdu, kad ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas vaikams, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu vaikų auginimu. Ieškovė gyvena kartu su dviem vaikais jai nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute (b. l. 14–16). Ieškovė dirba ir gauna minimalų atlyginimą ir už abu vaikus 60 Eur išmoką (b. l. 11, 12). Šalių sūnus lanko muzikos mokyklą, dukra – šokių studiją „Saulė“ (b. l. 18–19, 20). Ieškovė nurodė, kad siekiant užtikrinti vaikų tinkamas gyvenimo sąlygas, būtina nepilnamečių vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, sveikam bei doroviniam vystymuisi išlaikymo suma kiekvienam vaikui po 400 Eur.

Atsakovas atsiųstame teismui elektroniniame laiške nurodė, kad sutinka vaikų išlaikymui mokėti po 200 Eur per mėnesį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto, taip pat nėra duomenų apie kitus atsakovo turimus išlaikytinius.

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-306/2005, Nr. 3K-3-337/2005, Nr. 3K-3-341/2006; kt.), tačiau tokio pobūdžio bylose teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota praktika, privalo atsižvelgti į tėvų turtinę padėtį, faktines bylos aplinkybes, į šalių turimą nekilnojamąjį turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti didesnes pajamas.

Šiuo konkrečiu atveju teismas vadovaujasi kasacinio teismo suformuota praktika, kuri orientaciniu kriterijumi priteistino išlaikymo dydžio nustatymui, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažįsta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtino nuo 2019 m. sausio 1 d. 555,00 Eur minimaliąją mėnesinę algą.

Vertindamas tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove, teismas pripažįsta, kad ieškovei yra geriau žinomi nepilnamečių vaikų poreikiai bei išlaidos jiems tenkinti, be to jai tenka didesnė atsakomybė ir našta vaikų auginime, jų lavinime, ugdyme ir auklėjime. Teismas pripažįsta, kad per aštuonerius, o ypač per pastaruosius trejus metus įvyko pokyčių ir Lietuvos ekonomikoje, kilo kainos, dėl ko vaikų poreikiai taip pat padidėjo.

Vertindamas bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis išimtinai prioritetiniu vaiko teisių gynimo principu, teismas pripažįsta, kad atsakovas, apie kurio sveikatos negalias byloje duomenų nėra, yra pajėgus teikti vaikams po 200,00 Eur dydžio išlaikymą. Tokią išvadą teismas daro nepilnamečių vaikų naudai, atsižvelgdamas į tėvų turtinę padėtį, ir, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnio 1 dalimi, laiko, kad atsakovo padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, nes sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių gauti pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Teismas daro išvadą, kad iki 200,00 Eur padidintas išlaikymas užtikrins būtinas kokybiškas vaikų augimo, ugdymo, raidos ir kt. sąlygas, užtikrins kokybiškesnį būtinų, ne tik minimalių, poreikių patenkinimą – vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, sportui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Ieškovė, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 17 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 proc. yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė teikdama ieškinį už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo turėjo sumokėti 102 Eur (200 Eur – 57,92 Eur) x 12 mėn.) x 3 proc.) x 2) žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė 2019 m. vasario 8 d. pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.19) NTP-7-892, kad valstybė už ieškovei suteiktas advokato paslaugas patyrė 234,00 Eur išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 102 Eur žyminio mokesčio ir 234 Eur už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259-270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1139-715/2011, dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams:

– A. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. gruodžio 12 d. – iki jos pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

– M. M., (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. gruodžio 12 d. – iki jo pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečiams vaikams A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą102 Eur (vieno šimto dviejų eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 234,00 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus 00 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.