- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-02
- Bylos Nr.
- 2S-2261-601/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00786-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- D. U.
- Atsakovas
- J. U.
- Kategorijos
- 121.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) J. U. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. U. ieškinį atsakovui J. U. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė D. U. kreipėsi į teismą prašydama (b. l. 1):
priteisti iš J. U. lėšas vaikų: P. U. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir D. U. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui 350 Lt sumą kiekvienam vaikui, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis pradedant skaičiuoti nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Priteistas lėšas indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.priteisti iš atsakovo P. U. ir D. U. išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesių laikotarpį, kiekvienam po 12 600 Lt, abiem – 25 200 Lt.paskirti D. U. gaunamų lėšų vaikų: P. U. ir D. U. išlaikymui tvarkytoja uzufrukto teise.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovės reikalavimo užtikrinimui teismas 2014 m. birželio 6 d. nutartimi priteisė iš atsakovo J. U. laikiną materialinį išlaikymą sūnums P. U. ir D. U. po 350 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-06-06 iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo. P. U. ir D. U. laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė D. U.. Taip pat areštavo atsakovui J. U. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, turtines teises bendrai 25 200 Lt sumai, o jų nesant ar esant nepakankamai, papildomai areštavo atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenins, bendrai 25 200 Lt sumai (įskaitant areštuoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių vertę), uždraudžiant atsakovui disponuoti areštuotu turtu, vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą pagal pareikštą ieškovės ieškinį, privalomus mokėjimus valstybei ir įmokas VSD fondui (b. l. 5-6).
Dėl nurodytos nutarties atsakovas J. U. padavė atskirąjį skundą (b. l. 7).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2014 m. liepos 1 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo J. U. Atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1068-836/2014 ir grąžino jį padavusiam asmeniui (b. l. 8), tačiau dėl pastarosios nutarties gavęs atskirąjį skundą, Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 17 d. nutartimi panaikino Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartį ir nustatė atsakovui J. U. terminą per dešimt (10) dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos pašalinti atskirojo skundo dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutarties trūkumą – sumokėti 100 Lt dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą. Išaiškino, kad trūkumą pašalinus per nustatytą terminą, atskirasis skundas bus laikomas paduotu pradinio jo padavimo dieną, o jo neištaisius – atskirasis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (b. l. 11).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi J. U. atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad 2014 m. liepos 17 d. nutartį, kuria nustatytas atsakovui terminas trūkumams pašalinti – sumokėti 100 Lt, atsakovui J. U. įteiktas asmeniškai 2014 m. liepos 30 d. Per nustatytą terminą atsakovas J. U. atskirojo skundo trūkumų nepašalino, prašymo pratęsti nustatytą terminą nepateikė, todėl atskirasis skundas laikytinas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (b. l. 12).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas J. U. atskiruoju skundu nesutinka su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi. Nurodė, kad sumokėti 100 Lt žyminio mokesčio neturi galimybės, nes neturi iš ko sumokėti, šiuo metu atlieka bausmę Marijampolės PN, artimųjų, kurie jam padėtų, neturi. Teismo prašo atleisti nuo žyminio mokesčio, kurio negali sumokėti Kėdainių rajono apylinkės teismui (b. l. 17).
Atsiliepimas
Ieškovė D. U., atstovaujama advokato A. J., atsiliepimu prašo apelianto atskirąjį skundą palikti nenagrinėtu arba atmesti. Motyvuose nurodė, kad apeliantas nenurodo jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių jis turėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Skundžiama nutartis, tuo pačius ir skundas yra niekiniai, nes ieškovės nutarties per įstatymų nustatytą terminą nepateikė vykdyti (b. l. 23).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Žyminio mokesčio dydis, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio bei žyminio mokesčio atidėjimo sąlygos yra imperatyviai įtvirtintos CPK ir taip visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrinamos vienodos galimybės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos.
Teisę kreiptis teisminės gynybos nepasiturintiems ar mažai pasiturintiems asmenims užtikrina CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Tokią galimybę įstatymas suteikia tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 83 str. 3 d.). Apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose kitimo, taip pat gaunamo darbo užmokesčių, dividendų bei kitokio pobūdžio pajamų (nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos ir kitų dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-201/2012 ir kt.). Įstatyme numatyta, kada visiškai atleistina nuo žyminio mokesčio. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nagrinėjant civilines ir administracines bylas, taip pat baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 str. 1 d. 6–8 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų Baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju mokėjimo atsižvelgiant į šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalį.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių atleidimo nuo žyminio mokesčio sąlygas, aiškinimo ir taikymo. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. liepos 17 d. nutartimi įpareigojo atsakovą pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. sumokėti 100 Lt dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą. Teismas nutartyje išaiškino atsakovui, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 3 d.) arba iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 str.). Nurodė, kad prie asmens prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo pagrįstumą, ar įrodantys žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo būtinumą. Atkreipė atsakovo dėmesį į tai, kad teismas gali atleisti tik nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl teikdamas įrodymais pagrįstą prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, asmuo turi būti sumokėjęs bent dalį žyminio mokesčio. Taigi teismas išaiškino atsakovui dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio atidėjimo galimybę. Taip pat nurodė, kad trūkumų neištaisius per teismo nustatytą terminą, atskirasis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas teismo nutartį gavo 2014 m. liepos 30 d., žinomas apie trūkumus ir jų nepašalinimo galimas teisines pasekmes (nepašalinus trūkumų atskirasis skundas bus laikomas nepaduotu), nurodyta galimybe kreiptis į teismą su prašymu dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jį atidėti per nustatytą trūkumų šalinimo laikotarpį nepasinaudojo. Tai, kad neturi lėšų ir negali sumokėti už žyminį mokestį bei prašo atleisti nuo jo sumokėjimo, apeliantas nurodo tik 2014 m. rugpjūčio 13 d. atskirajame skunde Kauno apygardos teismui, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu rodo apelianto naudojimosi procesinėmis teisėmis nesąžiningumą, kadangi nurodytas aplinkybes atsakovas galėjo nurodyti pirmosios instancijos teismui (per trūkumų šalinimo terminą). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo buvimo įkalinimo įstaigoje faktas nėra savaiminis atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas. Laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens statusas gali būti tik vienas iš veiksnių sprendžiant atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą, vertintinas kitų aplinkybių kontekste (pvz:. pareiškėjo sąskaitoje turimas pinigines lėšas, gaunamas lėšas įkalinimo įstaigoje, turimą turtą ir kt.). Be to, byloje nėra duomenų, kad civilinėje byloje Nr. 2-1068-836/2014 atsakovui suteikta antrinė teisinė pagalba ar, kad atsakovas yra kreipęsis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nurodytoje byloje. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu į bylą nei šalinant trūkumus, nei reiškiant atskirąjį skundą nebuvo pateikta įrodymų, iš kurių viseto būtų galima daryti išvadą apie tikrai sunkią atsakovo materialinę padėtį, ar įrodymų, jog nagrinėjamoje byloje jis turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą.
Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1068-836/2014 ieškovės ieškinį tenkino iš dalies:
Priteisė iš atsakovo J. U. lėšas vaikų P. U. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir D. U. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui po 250 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2014-03-19 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.Priteisė iš atsakovo J. U. po 7 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam nepilnamečiui vaikui P. U. ir D. U. už laikotarpį nuo 2011-06-18 iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2014-03-19.Ieškovei D. U. pavedė uzufrukto teise tvarkyti vaikams priteistą išlaikymą.Likusioje dalyje ieškinį atmetė.Priteisė iš atsakovo J. U. bylinėjimosi išlaidas valstybei – 612 Lt žyminio mokesčio, 5,75 Lt bei 453,12 Lt ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Teismas nurodė, kad sprendimui įsiteisėjus naikintinos Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo iš atsakovo. Tai reiškia, kad sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių atsakovas J. U. teikė atskirąjį skundą (kuriam nustatytas terminas trūkumams pašalinti, o nepašalinus – laikytas nepaduotu), bus panaikintos ir tokiu būdu išnyks atsakovo atskirojo skundo objektas.
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Esant nurodytų aplinkybių visetui teismas sprendžia, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytų motyvų pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.