Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant asmeniui, kuriam prašoma taikyti medicinines priverčiamąsias priemones, M. M., jo gynėjai advokatei V. P.,

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus ekspertui D. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, turintis 1 nepilnametį vaiką, dirbantis individualiai pavienius darbus, Lietuvos Užimtumo tarnybos registre neregistruotas, neteistas, baustas administracine tvarka, įtariamas būdamas nepakaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. būdamas nepakaltinamas, t. y. galėdamas suprasti savo veiksmų esmę veikos padarymo metu, tačiau dėl neadekvačių emocijų, blogos impulsų kontrolės, negalėdamas savo veiksmų valdyti, nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – žmonos I. M. – sveikatą, t. y. jis 2018 m. vasario 16 d., apie 21.15 val., bute, vaiko kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 3,25 promilės neblaivumas), kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vieną kartą ranka sudavė savo šeimos nariui, žmonai I. M., į kairę veido pusę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. M. M. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu M. M. paaiškino, kad 2018 m. vasario 16 d. buvo išgėręs, vartojo alkoholį nuo 13 val., jautėsi apsvaigęs. Nurodė, kad prašė, jog žmona ateitų į miegamąjį, tačiau ji nenorėjo, kadangi jis buvo išgėręs. Nurodė, kad, kiek pamena, žmona atsisėdo ant lovos ir jis ją stumtelėjo, trenkimo nepamena. Paaiškino, kad gali būti, jog dėl girtumo visko nepamena. Nurodė, kad jam yra nuotaikų kaita, šizoafektiniai bipoliniai sutrikimai nuo 1999 m., nuolat vartoja vaistus, lankosi pas gydytoją, būna paūmėjimai, stacionare yra gydęsis daug kartų, dabar tęsia ambulatorinį gydymą.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. M. parodė, kad 2018 m. vasario 16 d, kai grįžo iš darbo vyras su jos pusbroliu girtavo, vyras buvo labai apsvaigęs, jautėsi kvapas, vinguriavimas. Parodė, kad vyras atėjęs į vaikų kambarį ją tempė, o ji gindamasi nustūmė jį. Tada vyras sudavė jai per veidą, smūgis buvo vienas, bet nestiprus, jai buvo šokas, į medikus nesikreipė. Ji vertina, kad mušimas tai, kada labai skauda, o jai tik truputį skaudėjo. Nukentėjusioji parodė, kad kai vyras nueina pas gydytoją ir vartoja vaistus, tada būna viskas gerai, o kai vaistų nebevartoja, tada vyras suagresyvėja. Vyras daug kartų yra gulėjęs ligoninėje ir prieš 2018 m. vasario 16 d. įvykius gulėjo ligoninėje. Nukentėjusioji nurodė, kad jų santuoka po įvykio buvo nutraukta bendru sutarimu, įvykio metu skyrybų procesas dar nebuvo pradėtas.

Iš ikiteisminio tyrimo metu M. M. duotų parodymų nustatyta, kad 2018 m. vasario 16 d., apie 20.00 val., jis būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus – alų. 2018 m. vasario 16 d., apie 21.00 val., tarp jo ir žmonos I. M. kilo konfliktas, kurio metu jie susistumdė, jis I. M. pastūmė ranka į petį, į kairį petį, ji dėl to nugriuvo, t. y. atsisėdo ant lovos. M. M. paaiškino, jog yra įrašytas į sergančių psichikos ir priklausomybių ligomis įskaitą, tačiau konkretaus savo psichinės ligos pavadinimo pasakyti negali (1 t., 136-138; 147-148 b. 1.).

Iš ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios I. M. duotų parodymų nustatyta, kad 2018 m. vasario 16 d., apie 19.30 val., ji su vyru M. M. buvo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). M. M. virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus ir prašė jos kartu pabūti su juo, bet ji nesutiko. Ji buvo miegamajame kambaryje, kai M. M. atėjo ir pradėjo su ja konfliktuoti. Jai būnant vaiko kambaryje, M. M. atėjo pas ją ir ėmė ją suėmęs už rankų tempti iš lovos. Ji M. M. pastūmė. M. M. supyko ir ranka jai vieną kartą trenkė į galvos kairę pusę, po smūgio ji pajuto fizinį skausmą, todėl tuo metu išsigando ir paskambino policijai (1 t., b. 1. 1-5; 16-21; 43-44).

Iš 2018 m. vasario 16 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos A. D. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad I. M. 2018 m. vasario 16 d. nurodė, jog tarpusavio konflikto metu M. M. jai vieną kartą ranka sudavė į galvos sritį ir jai sukėlė fizinį skausmą (1 t., 46 b. l.).

Alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo duomenimis, M. M. 2018 m. vasario 16 d., 21.28 val., nustatytas sunkus 3,25 promilių neblaivumas, I. M. 21.33 val. nustatytos 0,00 promilės (1 t., 47-48 b. l.).

UAB Skuodo psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro pažymos duomenimis, M. M. yra įrašytas į sergančių psichikos ligomis įskaitą, diagnozė: (duomenys neskelbtini) (1 t., 58 b. l.).

Pagal 2018 m. birželio 12 – liepos 20 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-163/2018 išvadas: 1) M. M. serga (duomenys neskelbtini); 2) Nepaisant šiam lėtiniam psichikos sutrikimui būdingų mąstymo sutrikimų pagal formą, M. M. galėjo suprasti savo veiksmų esmę šios jam inkriminuojamos veikos padarymo metu, bet dėl neadekvačių emocijų, blogos impulsų kontrolės, jis negalėjo savo veiksmų valdyti; 3) M. M. serga (duomenys neskelbtini). Šiuo metu būsena yra subkompensuota, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti; 5) M. M. tikslinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones, ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje; 6) M. M., esant galimam nustatytam psichikos sutrikimui gali dalyvauti atliekant procesinius veiksmus; 7) Nenustatyta, kad M. M. dėl psichikos sutrikimo šiuo metu būtų pavojingas visuomenei (1 t., 95-97 b. 1.).

Teismo posėdžio metu dalyvavęs teismo psichiatras ekspertas D. T. patvirtino ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, išdėstytas 2018 m. birželio 12 – liepos 20 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-163/2018, ir paaiškino, kad išvada tvirtinama dėl pakaltinamumo kriterijų ir dėl procesinio M. M. veiksnumo. Ekspertas D. T. paaiškino, kad M. M. diagnozuoti sveikatos sutrikimai yra (duomenys neskelbtini), pasireiškiantys epizodais, kai būna ligos paūmėjimas, jo metu kartu pasireiškia ir (duomenys neskelbtini). Šiems sutrikimams būdingi ryškūs nuotaikų svyravimai – arba manija, arba depresija –, ryškiai sutrinka impulsų kontrolė, asmuo kai užsinori ko nors ir iš karto daro tai arba sudirgsta, nėra kritikos alkoholio vartojimui, pavartojus alkoholį, vaistai neveikia. M. M., esant diagnozuotiems jam sveikatos sutrikimams, galėjo suprasti savo veiksmų esmę, kad mušti žmogaus negalima, bet dėl emocijų neadekvatumo ir impulsų kontrolės valdyti savo veiksmų negalėjo ir vartojant alkoholį, ir veikos padarymo metu, tai nepakaltinama. Ekspertas paaiškino, kad dabartinė M. M. būsena yra prislopinta, greičiausiai medikamentų, asmeniui stacionarinis gydymas nereikalingas, tačiau rekomenduojama taikyti ambulatorinį gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamą vietą, esant tokiems sutrikimams ypač svyravimams, būtina, kad asmuo būtų stebimas, nes kai pereina į manijos epizodą, tada pas gydytoją žmogus praktiškai neina reikalinga konkreti priežiūra iš gydymo įstaigos ar socialinio darbuotojo. Ekspertas paaiškino, kad stebėtina, kaip esant virš 3 promilių girtumui, asmuo iš viso ką nors prisimena.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje

Pagal LR BK 98 straipsnio 1 dalį priverčiamąsias medicinos priemones teismas gali taikyti asmenims, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Jų taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Kiekvienu atveju teismas, svarstydamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, turi nustatyti sąlygas joms taikyti: 1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią LR BK specialioje dalyje numatytą veiką; 2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo; 3) veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną yra pavojingas visuomenei.

LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, t. y. tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

Įvertinus byloje esančių ir ištirtų rašytinių įrodymų visetą, nukentėjusiosios parodymus, asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinines priemones, parodymus, darytina išvada, kad M. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu vieną kartą ranka sudavė savo šeimos nariui, žmonai I. M., į kairę veido pusę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais M. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

M. M. kaltę dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo, be nukentėjusiosios ir asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinines priemones, parodymų, įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei ištirti rašytiniai įrodymai: 1) M. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pagal kuriuos jis parodė, jog 2018 m. vasario 16 d. jis buvo išgėręs, apie 21.00 val., jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir žmonos I. M. kilo konfliktas, kurio metu jie susistumdė, jis I. M. pastūmė ranka į petį, į kairį petį, ji dėl to nugriuvo, t. y. atsisėdo ant lovos (1 t., 136-138; 147-148 b. 1.); 2) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos A. D. tarnybinis pranešimas, iš kurio nustatyta, kad 2018 m. vasario 16 d. I. M. nurodė, jog tarpusavio konflikto metu vyras M. M. jai vieną kartą ranka sudavė į galvos sritį ir jai sukėlė fizinį skausmą (1 t., 46 b. l.); 3) nukentėjusiosios I. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pagal kuriuos ji parodė, kad 2018 m. vasario 16 d., apie 19.30 val., jai su vyru M. M. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su vyru, kuris buvo išgėręs, kilo konfliktas, kurio metu M. M. supyko ir ranka jai vieną kartą trenkė į galvos kairę pusę, po smūgio ji pajuto stiprų fizinį skausmą (1 t., b. 1. 1-5; 16-21; 43-44); 4) Alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo kopija, kuri patvirtina, kad M. M. iškvėptame ore alkoholio koncentracija 2018 m. vasario 16 d., 21.28 val., buvo 3,25 promilės (1 t., 47-48 b. l.).

M. M. gynėja teisiamojo posėdžio nurodė, kad abejoja, ar asmuo apskirtai padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kadangi nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu abejojo dėl įvykio metu patirto skausmo, parodė, kad jai truputį skaudėjo. Pažymėtina, jog nukentėjusioji teisiamajame posėdyje nurodė, kad jai po suduoto smūgio skaudėjo, tačiau ji vertina, kad mušimas yra kai labai skauda. Teismo vertinimu, skausmo stiprumo vertinimas yra subjektyvus dalykas, skausmo lygio įvertinimas priklauso nuo kiekvieno žmogaus subjektyvaus supratimo, tačiau nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jai smūgio metu skaudėjo. M. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, teik teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2018 m. vasario 16 d. vakare su nukentėjusiąja kilo konfliktas, jis buvo išgėręs, jautėsi apsvaigęs, nurodė, kad gali būti, jog dėl girtumo visko nepamena. Ekspertas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad stebėtina, kaip esant virš 3 promilių girtumui, M. M. iš viso ką nors prisimena. Šiuo atveju, byloje nėra įrodymų, kad nukentėjusioji galėtų ar norėtų meluoti dėl jos nurodomų įvykio aplinkybių, iš alkotestetrio panaudojimo registracijos žurnalų matyti, kad nukentėjusioji buvo visiškai blaivi (0,00 promilės), o M. M. 2018 m. vasario 16 d., 21.28 val., buvo nustatytas 3,25 promilės neblaivumas (1 t., 47-48 b. l.). Kaip paaiškino nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu, jų santuoka su M. M. po įvykio nutraukta bendru sutarimu, įvykio metu skyrybų procesas dar nebuvo pradėtas, taigi dėl skyrybų su M. M. proceso nukentėjusiajai taip pat nebuvo tikslo nurodyti melagingą informaciją dėl įvykio. Įvertinus byloje surinktų ir ištirtų rašytinių įrodymų visumą, nukentėjusiosios, M. M. paaiškinimus, teismui šiuo atveju nekyla abejonių dėl to, kad M. M. 2018 m. vasario 16 d. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. LR BK 17 straispnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo 1) negalėjo suvokti jos pavojingumo arba 2) valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Baudžiamojo poveikio priemonės gali pasiekti tikslą tik tuo atveju, jei jos taikomos žmogui, turinčiam normalius psichinius gebėjimus, galinčiam laisvai orientuotis aplinkoje, suprasti savo poelgių esmę, numatyti jų padarinius, taigi sąmoningai pasirinkti teisingą elgesio variantą.

Teismas įvertinęs visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, byloje esančios ekspertizės akto išvadas, eksperto teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus daro išvadą, kad M. M. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas (LR BK 17 straipsnis), kadangi jis, nors ir galėjo suprasti savo veiksmų esmę veikos padarymo metu, tačiau dėl sveikatos būklės ir jam diagnozuotų sveikatos sutrikimų – (duomenys neskelbtini) –, neadekvačių emocijų, blogos impulsų kontrolės, negalėjo savo veiksmų veikos padarymo metu valdyti.

Atsižvelgiant į teismo psichiatrinės ekspertizės išvadas ir ekspertizę atlikusio teismo psichiatro eksperto D. T. paaiškinimus teisme, teismas sprendžia, kad šiuo metu M. M. pavojingumas visuomenei yra suvaldytas ir toliau gali būti suvaldytas taikant stebėjimą bei gydymą tęsiant ambulatorinėmis sąlygomis, todėl M. M. taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal asmens gyvenamąją vietą.

Pažymėtina, jog teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą (LR BK 98 straipsnio 6 dalis) ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 405 straipsnį minėtus klausimus svarsto teismas pagal priverčiamosios medicinos priemonės taikymo vietą. Atsižvelgiat į tai, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga pagal M. M. gyvenamąją vietą įpareigotina ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės asmeniui taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą. Taip pat ir pati sveikatos priežiūros įstaiga, esant pagrindui, gali kreiptis į teismą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Teismas pagal priverčiamosios medicinos priemonės taikymo vietą, vertindamas pateiktą sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie asmens sveikatos būklę bei kitus reikšmingus duomenis, nusprendžia, ar būtinas tolesnis šios priemonės pratęsimas, taip pat, ar yra pagrindas ją pakeisti ar panaikinti.

M. M. buvo skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 154-156 b. 1.), kuri, šiai teismo nutarčiai dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo įsiteisėjus, naikinama.

Vadovaudamasis LR BK 98 straispnio 1 dalies 1 punktu, LR BPK 401 straispniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 404 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti, kad M. M. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

Taikyti M. M. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal asmens gyvenamąją vietą.

Panaikinti, nutarčiai įsiteisėjus, M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Įpareigoti psichikos sveikatos priežiūros įstaigą pagal M. M. gyvenamąją vietą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės M. M. taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus. Šią teisę turi asmuo, kurio atžvilgiu išnagrinėta byla, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.