Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai L. S. ir jos atstovui advokatui Antanui Butautui, suinteresuotam asmeniui M. Š. ir jos atstovui advokatui Tomui Leščinskui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šil;utės rajono 1-jama notaro biurui, M. Š. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

nustatė;

Pareiškėja L. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio V. S. mirties jai reikalingas išlaikymas. Nurodė, kad ji buvo išlaikoma, nes gaudavo tik 239,22 litus nedarbingumo išmoką, jos nedarbingumo lygis 40 procentų , pajamų nepakanka pragyvenimui. Dirbti negali bet kokio darbo susijusio su fizinėmis pastangomis. Ji turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Sutuoktinis turėtą nekilnojamąjį turtą - butą testamentu paliko dukrai M. Š. . Savo reikalavimą grindžia CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.

Suinteresuotas asmuo M. Š. prašo pareiškimą atmesti ir nurodė, kad jos tėvas V. S. gyveno su sutuoktine L. S., kuri savo vyro neprižiūrėjo, abu vartojo alkoholį , todėl tėvas testamentu savo turėtą nekilnojamąjį turtą paliko jai- dukrai. Ji prižiūrėjo tėvą, kuris buvo 50 procentų nedarbingas, žmona L. S. nesirūpino vyru, jo gydymu. Neprisidėjo prie laidojimo, kapo priežiūros, skolų sumokėjimo, ji sumokėjo visus komunalinius mokesčius, skolas. Būdamas gyvas tėvas V. S. sutuoktinės neturėjo galimybės išlaikyti, jam pačiam reikėjo išsilaikyti, gydytis. L. S. turi tris suaugusius vaikus, kurių augindama neprižiūrėjo, girtavo, dėl to bausta administracinėmis baudomis. Globoti dukterėčią turi sveikatos, be to gali reikalauti išlaikymą iš savo vaikų.

Suinteresuoto asmens Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarė Albina Radavičienė prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir atsiliepime nurodė, kad 2013-06-29 mirus V. S. palikimą priėmė testamentinė įpėdinė M. Š.. Paveldimą turtą sudaro butas, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini),, kuris yra įgytas ne santuokoje su pergyvenusia sutuoktine- L. S. .

Liudytoja V. G. parodė, kad jos dukrai L. S. yra sunku gyventi, serga, pajamos mažos, dirbti negali, pati neišsilaiko, turi ji padėti, duoti pinigų papildomai. Liudytoja V. V. parodė , kad dukra M. Š. rūpinosi ir prižiūrėjo tėvą V. S., padėdavo pinigais, mokėdavo mokesčius už jį, lankydavo ligoninėje, žmonos nematė lankančios vyrą.

. Pareiškimas atmestinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. S. nustatytas darbingumo lygis 40 procentų ( b.l. 4 ) , netektas darbingumas 60 procentų ( b.l. 5 ) , priskaičiuotos išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 239,22 Lt ( b.l. 7-9 ) , nustatyta L. S. seseriai V. G. globa ir globėja ir turto administratore paskirta L. S. ( b.l. 14-15 ) , globotinei V. G. mokama išlaidų tikslinė kompensacija po 360,00 Lt ( b.l. 47) , bausta administracinėmis baudomis ( 48-53 ) , jog reikalingi L. S. vaistai, kurios perka pati ( b.l.27- 28 ), turi butą su ūkiniais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), ( b.l. 42-46 ).

Iš UAB ``Šilutės komunalininkas `` pažymos matyti, kad laidojimo išlaidas mokėjo dukra M. Š. ( b.l. 29-32 ) , V. S. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis ( b.l. 54, 55) , nuo 2002-05-22 antros grupės invalidas ( b.l. 56-59), gaudavo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus priskaičiuotas išmokas 613,52 Lt. ( b.l. 60-61 ), jog M. Š. sumokėjo skolą 3000 litų UAB``G. F. `` ( b.l.62-72 ).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-01-22 nutartyje Nr. 3K-3-33/2008 pasisakydama dėl išlaikymo reikalingumo kriterijus, pažymėjo, kad įrodinėjimo dalykas tokiose bylose neapsiribojamas pavieniais faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į privalomąją išlaikymo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis. Kadangi teisė į privalomąją išlaikymo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu, tai viena ši aplinkybė taip pat nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl tokios teisės įgijimo. Teisė į privalomąją palikimo dalį įstatyme siejama ne su viena ar keliomis iš išvardytų aplinkybių, todėl net jų konstatavimas nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad tokiam asmeniui reikalingas išlaikymas. Išlaikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikšmės neturi kompetentingų institucijų nustatytas ar nenustatytas darbingumo lygis, invalidumo grupė, bet būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduojant į palikimo dalį.

LR CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo sutuoktinis, kuriam palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę to dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau. Bylos medžiaga nepatvirtinama, jog palikėjo mirties dieną pareiškėjai buvo reikalingas išlaikymas. LR CK 5.20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į privalomąją palikimo dalį yra specifinė ir nesaistoma tik asmens nedarbingumo, t.y. aplinkybė, kad asmuo yra nedarbingas dėl sveikatos būklės, savaime nereiškia, jog jai reikalingas išlaikymas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėja turi turto ir turi kur gyventi, darbinga 40 procentų , turi teisę dirbti ne visą darbo dieną arba savaitę, gauna socialines išmokas, globoja sesers dukrą. Palikėjas, pareiškėjos sutuoktinis V. S. sunkiai sirgo, buvo invalidas, jam buvo reikalinga kito asmens priežiūra, padėjo dukra. Paveldimą turtą sudaro butas, adresu (duomenys neskelbtini),, kuris yra įgytas ne santuokoje su pergyvenusia sutuoktine- L. S. .

Vertinant , ar tai yra pakankamos pajamos ir ar pareiškėjai reikalingas išlaikymas, teismas sprendžia, kad pirmiau nustatytos aplinkybės apie pareiškėjos turtą ir pajamas, sveikatą, galėjimą iš dalies dirbti, turinčią tris suaugusius vaikus, išlaikytinių neturėjimą, globojamą dukterėčią, administracinių nuobaudų turėjimą, atsižvelgiama į santuokos trukmę, jog turtas įgytas ne santuokoje su pergyvenusia sutuoktine L. S., į tarpusavio santykius, kad tėvą prižiūrėjo dukra, jį slaugė, laidojo, sumokėjo skolas, mokesčius, prižiūri kapą, paneigia pareiškėjos teisės į privalomąją palikimo dalį, gaunamos pajamos yra pakankamos pragyventi, patenkinti gyvybinius poreikius ir teismas daro išvadą, jog pareiškėjai L. S. palikėjo mirties dieną nebuvo reikalingas išlaikymas.

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2008 pažymi, kad sutuoktinio teisė į išlaikymą saistoma jo turtinės padėties, bet ne nedarbingumo, amžiumi, sveikatos būkle, nesaistoma mirusiojo teikto išlaikymo ar kitų aplinkybių, atsižvelgtina į tai, ar pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį asmuo turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei kitų pajamų: gauti pašalpą, pensiją, kitą paramą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Sunki materialinė padėtis atsiradusi dėl asmens neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių teisių ( teisė į valstybės paramą ir kt.), nevertintina kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo metu tokią teisę asmuo galėjo įgyvendinti, tačiau neįgyvendino dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis.

Teismas, spręsdamas išlaikymo reikalingumo klausimą, atsižvelgdamas į aukščiau minėtas aplinkybes-nekilnojamojo turto turėjimą, jo vertę, gaunamas pajamas palikėjo mirties dieną, darbingumą, amžių , daro išvadą, kad pareiškėja turėjo pakankamai pajamų, būtinų gyvenimo reikmėms tenkinti, nepretenduodama į palikimo dalį ir kad išlaikymas jai nebuvo reikalingas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. ( CPK 98 str. 1 d. ). Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės tai, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas ( (duomenys neskelbtini) str. 6 d. ) .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str. teismas, CK 5. 20 str. 1 d.

nusprendžia:

L. S. pareiškimą atmesti.

Priteisti iš L. S. 1500 litų M. Š. už advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.