Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-12-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-374-380/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-17
Bylos Nr.
AN2-374-380/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00947-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-374-380/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00947-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10; 16.9.7.1; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – ir Institucija) viršininko R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Institucijos tyrėjas 2019-05-21 surašė R. T. administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2019-05-20 17.26 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus atstumo iki parduotuvės durų, į jas atsitrenkė, apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Po eismo įvykio nustačius vairuotoją, vairuotojas atsisakė pasitikrinti blaivumą. Tuo R. T. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 17, 126 ir 222 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Skundžiamu Klaipėdos apylinkės teismo 2019-11-05 nutarimu administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), R. T. nutraukta, nenustačius ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų įvykio ir sudėties. Tokį savo sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad, išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas administracinę teiseną R. T. nutraukti.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu Institucijos viršininkas R. S. prašo panaikinti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2019-11-05 nutarimą ir priimti naują nutarimą, paskiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones pagal ANK 417 straipsnio 8 dalies, 426 straipsnio 1 dalies ir 423 straipsnio 3 dalies sankcijas.

Žemesnės instancijos teismas

3.1. Institucija nesutinka su skundžiamu nutarimu, mano, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus, neapklausė pranešėjo V. J., rėmėsi tik A. T., parduotuvės savininko A. L. ir pardavėjos A. S. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, nevertino byloje esančios filmuotos medžiagos, Policijos registruojamų įvykių registro (toliau – PRIR) išrašo ir tyrėjo M. J. tarnybinio pranešimo bei pareigūno parodymų teismo posėdžio metu.

3.2. Skunde teigiama, jog teismas nevertino, kad pranešimas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, kuris PRIR yra registruotas Nr. (duomenys neskelbtini), yra praneštas pranešėjo V. J., kuris, siekiant pašalinti visas abejones, nebuvo apklaustas teismo posėdžio metu. Byloje yra pridėti parduotuvės vaizdo kameros įrašai. Įraše Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kaip nuo įrašo 0.28 sek. iki 0.30 sek. R. T. vairuodamas automobilį atsitrenkia į parduotuvės sieną. Nors automobilio priekio nesimato, tačiau aiškiai matosi, kaip visas automobilis nuo kontakto sujuda. Institucija taip pat neigiamai vertina parduotuvės savininko A. L. ir pardavėjos A. S. parodymus, duotus teismo posėdžio metu (kad nesimatė vizualių požymių, jog R. T. būtų neblaivus), tačiau visuose vaizdo įrašuose, pateiktuose iš parduotuvės vidaus ir išorės, aiškiai matyti, kad R. T. yra neblaivus: gestai, eisena, kibimas prie pašalinių.

Šalies argumentai

3.3. Skunde pažymima, jog pranešėjas V. J. PRIR pranešime nurodė: „Į parduotuvės duris ką tik įvažiavo automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neblaivus. Ką tik išlipo iš automobilio ir nuėjo į parduotuvę.“ Byloje yra vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame matosi, kaip R. T. vairuoja transporto priemonę, atsitrenkia į sieną, kalbasi su į lauką išėjusia pardavėja, o įraše Nr. (duomenys neskelbtini), kuris darytas vėliau parduotuvės viduje, matyti, kaip R. T. įeina į parduotuvę ir konfliktuoja su parduotuvėje esančiais asmenimis. Institucijos nuomone, V. J. pranešime nurodytos aplinkybės dėl to, kad įvyko eismo įvykis, asmuo po eismo įvykio iškart įėjo į parduotuvę, atitinka vaizdo įrašuose užfiksuotas aplinkybes. Kadangi V. J. pranešdamas apie eismo įvykį nurodė, kad asmuo „ką tik“ įėjo į parduotuvę, teigtina, kad pats liudytojas tuo momentu norėjo ir siekė, kad į eismo įvykį policijos pareigūnai kuo operatyviau sureaguotų.

3.4. Skunde nurodoma, jog pareigūnas M. J., atvykęs į įvykio vietą, bendravo su pardavėja A. S.. Pardavėja jam nurodė, jog po eismo įvykio asmuo iš eismo įvykio vietos pasišalino, todėl pareigūnas, įvertinęs pirminę surinktą informaciją, išvažiavo ieškoti nurodytos transporto priemonės. Taip pat administracinėje byloje yra 2019-05-22 parduotuvės savininko A. L. paaiškinimas, kad 2019-05-20, apie 17.26 val., jam paskambino parduotuvės pardavėja ir pasakė, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis įvažiavo į parduotuvės sieną. Apgadinta parduotuvės siena, padaryta apie 400 Eur žala. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu A. L. nurodė, kad žala galėjo būti padaryta ir ne eismo įvykio metu, nes jis norėjo pasikeisti duris. Šie A. L. teiginiai ir pardavėjos A. S. pozicija, jog jokio eismo įvykio nebuvo, vertintini kaip siekis, jog R. T. išvengtų administracinės atsakomybės. Taip pat pažymėtina, kad pats įvykis įvyko 2019-05-20, o A. L. paaiškinimą policijoje pateikė po dviejų dienų – 2019-05-22, turėdamas laiko objektyviai įvertinti žalą ir žalos padarymo pobūdį, tačiau teismo posėdyje pakeitė parodymus.

3.5. Skunde pažymima, jog pareigūnas M. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad R. T. automobilio bamperio apgadinimai buvo švieži, tačiau teismas patikėjo R. T. bei A. L. ir A. S. parodymais ir išdėstė, kad negalima daryti neginčijamos išvados, jog bamperio apgadinimai yra tiesiogiai susiję su parduotuvės skardinės sienos įlenkimu. Institucija akcentuoja, jog LR ANK 22 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos paskirtį, nustatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. T. atstovas advokatas M. Navickas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2019-11-05 nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinkti įrodymai patikimai nepatvirtina, jog R. T. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

9. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentų matyti, jog šis teismas, įvertinęs Institucijos R. T. inkriminuotas faktines nusižengimų padarymo aplinkybes remdamasis visais byloje surinktais įrodymais, pripažino, kad šiuo atveju byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, neabejotinai patvirtinančių R. T. kaltę dėl jam inkriminuojamų ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo.

10. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, administracinių nusižengimų tyrimą atlikusios Institucijos surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, taip pat išanalizavęs Institucijos apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo panaikino Institucijos 2019-05-21 administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną R. T. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį nutraukė. Nutraukdamas administracinio nusižengimo bylos teiseną, apylinkės teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, motyvavo, kodėl byloje esantys duomenys neleidžia patikimai pagrįsti fakto, kad R. T. Institucijos 2019-05-21 administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis padarė jam inkriminuojamus nusižengimus.

11. Iš bylos medžiagos matyti, jog R. T. neneigė, kad 2019-05-20 buvo atvykęs į parduotuvę, privažiavęs labai arti parduotuvės durų, dalyvavo konflikte su kitais asmenimis, tačiau kategoriškai neigia, kad būtų minėtas duris apgadinęs ir pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Taip pat nurodė, kad alkoholį vartojo su kaimynu tik grįžęs, todėl ir atsisakė tikrintis blaivumą. Apylinkės teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta parduotuvės darbuotoja A. S. parodė, kad dėl parduotuvės viduje įvykusio klientų konflikto ji paspaudė pavojaus mygtuką ir iškvietė apsaugą. Dar iki konflikto ji davė pastabą R. T. dėl per arti parduotuvės durų pastatyto automobilio, po to R. T. automobilį perstatė. Ji nepastebėjo, kad automobilis būtų įsirėmęs į parduotuvės duris, o į policiją dėl to, kad R. T. privažiavo per arti parduotuvės, ji nesikreipė. Liudytoja taip pat parodė, jog nesimatė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo būtų buvęs neblaivus, ir patvirtino, kad parduotuvės durys visada buvo ir yra apgadintos. Liudytojas parduotuvės savininkas A. L. parodė, kad apie šį įvykį jam žinoma iš pardavėjos pasakojimų, dėl to kitą dieną buvo nuvykęs į parduotuvę. Apžiūrėjo įlenktą durų skardą, bet sienai nieko nebuvo padaryta. Įlenkimas galėjo atsirasti nebūtinai nuo automobilio smūgio. Kadangi durys buvo senos, jis norėjo jas pasikeisti, dėl to ir nurodė, kad buvo padaryta 400 Eur žala, nors realiai žalos nebuvo padaryta. Liudytojas J. M. parodė, kad pagal gautą pavojaus signalą vyko į iškvietimo vietą. Įvykio vietoje buvo pardavėja, tačiau ji apie jokį eismo įvykį, dėl kurio būtų buvusios apgadintos parduotuvės durys, neminėjo. Jis buvo iškviestas dėl parduotuvės viduje kilusio konflikto tarp klientų. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas M. J. parodė, kad įvykio liudininkai pasakojo, jog būtent R. T. įvažiavo į parduotuvės sieną ir po to iš eismo įvykio vietos pasišalino, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šis liudytojas nei 2019-05-21 tarnybiniame pranešime (b. l. 11), nei apklausiamas apylinkės teisme konkrečių asmenų, pateikusių tokią informaciją, nenurodė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog policijos tarnybiniame automobilyje daryta vaizdo ir garso medžiaga negalima patikimai remtis dėl to, kad vaizdo ir garso kokybė yra prasta, trūkinėja pokalbis, iš pokalbio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad R. T. kalba būtent apie eismo įvykį ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, o ne apie konfliktą parduotuvės viduje (b. l. 24). Nors liudytojas policijos pareigūnas M. J. tvirtino, kad automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio apgadinimai buvo švieži, tačiau priekinio bamperio apgadinimai pažymėti tik šio pareigūno nubraižytoje 2019-05-20 įvykio schemoje (b. l. 9), o 2019-05-20 priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte fiksuota daugybė minėto automobilio apgadinimų, tokių kaip įlenktas bagažinės dangtis, įlenktas priekinis dešinės pusės sparnas, įlenktos dešinės pusės priekinės durelės, įlenktos dešinės pusės galinės durelės (b. l. 10), o tai patvirtina R. T. nurodomą aplinkybę, kad ant automobilio buvo daug anksčiau padarytų apgadinimų (ypač atsižvelgiant į tai, jog priekinio bamperio pažeidimai minėtame nuvežimo akte net neminimi). Teismas taip pat teisingai nurodė, jog byloje nėra nustatytas nė vienas tiesiogiai įvykį matęs asmuo. Spręsdamas R. T. blaivumo klausimą teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad liudytoja A. S. nurodė, jog vizualiai nesimatė, kad R. T. būtų neblaivus, todėl nors į R. T. gyvenamąją vietą nuvykę policijos pareigūnai pastebėjo, kad jis yra neblaivus, tačiau tai nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės, jog alkoholį jis vartojo grįžęs iš parduotuvės.

12. Įvertinęs aptartus duomenis apygardos teismas konstatuoja, jog R. T. versija apie tai, kad jis eismo įvykio nesukėlė ir iš eismo įvykio vietos nepasišalino, o alkoholį vartojo tik grįžęs iš parduotuvės, bylos duomenimis nėra visiškai paneigta.

13. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog apylinkės teismo posėdyje, siekiant pašalinti visas abejones, nebuvo apklaustas apie įvykį pranešęs V. J., tačiau šiuo atveju darytina išvada, jog Institucija tokiais argumentais įrodinėjimo naštą bando perkelti teismui, nors Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog administracinių teisės nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Iš bylos medžiagos matyti, jog pati Institucija V. J. kaip liudytojo neapklausė ir pirmosios instancijos teismui neatsiuntė prašymo tai padaryti, o į apylinkės teismo posėdį Institucijos įgaliotas atstovas neatvyko (b. l. 45), nors posėdžio metu neabejotinai būtų turėjęs galimybę prašyti minėtą asmenį apklausti, tačiau to nepadarė. Apeliantas akcentuoja, jog byloje esančiame vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kaip R. T. vairuodamas automobilį atsitrenkia į parduotuvės sieną. Apelianto teigimu, nors įraše nesimato automobilio priekio, tačiau aiškiai matosi, kaip visas automobilis nuo kontakto sujuda. Su tokiu argumentu apygardos teismas negali sutikti, nes peržiūrėjus minėtą vaizdo įrašą aiškiai matyti, kad, net ir automobiliui BMV X5 esant atokiau nuo parduotuvės pastato (matomas visas automobilio korpusas), šis automobilis manevruodamas ir nekontaktuodamas su jokiais kitais objektais kartais trūkčioja (sujuda) tokiu pat būdu, kaip ir apelianto nurodomu įrašo laiku, kai tariamai atsitrenkė į parduotuvės duris (b. l. 24).

14. Atmestinas ir skundo argumentas, jog iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad R. T. įvykio metu buvo neblaivus. Kaip jau minėta, tiesiogiai su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu bendravusi pardavėja A. S. nurodė nepastebėjusi, jog jis būtų buvęs neblaivus. Apelianto nurodomuose įrašuose iš tiesų matyti, jog R. T. agresyviai elgėsi, konfliktavo ir stumdėsi su aplinkiniais, tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog įvykio metu jis buvo neblaivus, nes jo blaivumas tuo metu jokiomis objektyviomis priemonėmis (alkoholio matuokliu ar kraujo tyrimu) nebuvo nustatinėjamas, taip pat byloje nėra ir jo neblaivumą patvirtinančių liudytojų parodymų. Todėl Institucijos nurodomos aplinkybės (R. T. elgesys, gestai, eisena) patikimai nepatvirtina jo girtumo fakto ir yra laikytinos prielaidomis, o remiantis prielaidomis asmens traukti administracinėn atsakomybėn negalima. Nors apeliantas akcentuoja, kad liudytojai A. S. ir A. L. pakeitė savo parodymus siekdami padėti R. T. išvengti administracinės atsakomybės, tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų minėtų liudytojų teisme duotus parodymus (taip pat ir A. L. versiją, kad durys buvo apgadintos, jis jau seniai norėjo jas pasikeisti), todėl vien tai, kad teismo posėdyje liudytojai davė kitokius parodymus nei administracinės teisenos pradžioje, apygardos teismui nesuteikia pakankamo pagrindo šiais parodymais abejoti. Be to, iš R. T. atstovo advokato apylinkės teismui pateiktų parduotuvės pastato nuotraukų, kuriose užfiksuoti santykinai nedideli parduotuvės durų pažeidimai ir subraižymai (dalis jų yra vidinėje durų pusėje) ir neužfiksuota jokių akivaizdžių parduotuvės pastato sienos apgadinimų, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad šios durys ar juo labiau siena galėtų būti apgadintos būtent automobiliu administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis (b. l. 40–43).

15. Nors skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojo policijos pareigūno M. J. parodymais apie tai, kad R. T. automobilio BMW X5 bamperio apgadinimai buvo švieži, o tikėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir A. S. bei A. L. parodymais, tačiau apygardos teismas pažymi, jog šio automobilio apgadinimai objektyviai nebuvo tirti (byloje nėra ne tik specialisto išvadų ar defektų aktų, bet net ir fotonuotraukų, kuriose būtų užfiksuotas priekinis automobilio bamperis). Apgadinimai buvo fiksuoti tik jau aptartoje 2019-05-20 paties pareigūno M. J. nubraižytoje eismo įvykio schemoje ir 2019-05-20 priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte, kuriame priekinio bamperio pažeidimai net nebuvo paminėti, todėl neatmestina, jog visi automobilio apgadinimai galėjo būti ne švieži ir padaryti ne 2019-05-21 administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis, o anksčiau, kaip nurodė R. T..

16. Sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių teisės nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis.

17. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai R. T. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje, įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019-11-05 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko R. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė