Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-03-08 · Civilinė byla Nr. e2-4367-608/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-08
Bylos Nr.
e2-4367-608/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40154-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Valentukonytė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei ,,JULARA“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4367-608/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40154-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 2.6.11.2; 3.1.7.6.; 3.2.3.2.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,JULARA“ dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Juris LT“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,JULARA“ 139,25 EUR skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Prašė teismą priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovės rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkinamas visiškai.

Pradinis kreditorius asociacija LATGA 2006 m. rugsėjo 25 d. sudarė su atsakove uždarąja akcine bendrove ,,JULARA“ licencinę sutartį Nr. PA-729, pagal kurią LATGA suteikė atsakovei paslaugas – licenciją naudoti LATGA-A repertuaro kūrinius, bei už suteiktas paslaugas išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Serija LAA Nr. 337266 apmokėjimui. Atsakovė pretenzijų dėl paslaugų kokybės ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitos-faktūros kaip išrašytos be pagrindo negrąžino, tačiau su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė.

2018 m. lapkričio 26 d. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Juris LT“ ir asociacija LATGA sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė kaip naujasis kreditorius perėmė, o atitinkamai asociacija LATGA perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovė 2018 m. lapkričio 27 d. pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą pranešimu. Be kita ko, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Šalies argumentai

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 139,25 EUR skolą, kurią sudaro 84,11 EUR skola pagal pradinio kreditoriaus išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, 40,00 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, ir 15,14 EUR delspinigiai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje. Už viešą kūrinio atlikimą autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek kai kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos transliaciją ar retransliaciją. Už kūrinio transliaciją, retransliaciją ar kitokį viešą kūrinio paskelbimą, įskaitant kūrinio padarymą viešai prieinamu perduodant kompiuterių tinklais (internete), autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek kai tiesioginis (gyvas) kūrinio atlikimas transliuojamas, retransliuojamas ar kitaip viešai skelbiamas, tiek panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą. Autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma autorinėje sutartyje, taip pat autorinėse licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis (Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 str. 3 d.). Pagal Licencinės sutarties 4 ir 5 straipsnius atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 240,00 LT dydžio autorinį atlyginimą per metus, prie autorinio atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka pridedamas PVM. 2018 m. sausio 31 d. asociacija LATGA atsakovei už suteiktas paslaugas išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Serija LAA Nr. 337266 - 84,11 EUR sumai. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su pradiniu kreditoriumi arba ieškove nėra, todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovės priteisiama 84,11 EUR skolos.

Ieškovės reikalavimas dėl 40,00 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo tenkinamas, remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi.

Šalies argumentai

Ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 15,14 EUR delspinigių. Remiantis CK 6.256 str. 2 d., asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia , dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudarytos Sutarties 6.2. punktu šalys susitarė, kad kūrinių naudotojas, nesumokėjęs autorinio atlyginimo per 10 darbo dienų po sąskaitos išrašymo, įsipareigoja mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną. Atsakovei pažeidus sutarties sąlygas, ieškovė įgijo teisę reikalauti netesybų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 15,14 EUR delspinigių, skaičiuojamų nuo 84,11 EUR skolos, už 180 pradelstų sumokėti dienų. Remiantis tuo, kad išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteisiama 15,14 EUR delspinigių.

Remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Patenkinus ieškinį visiškai, bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 EUR už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, priteisiamos iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

3,58 EUR už procesinių dokumentų įteikimą priteisiama iš atsakovės valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

Priimti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JULARA“ atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JULARA“ ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ naudai 84,11 EUR (aštuoniasdešimt keturis eurus vienuolika euro centų) skolos, 40,00 EUR (keturiasdešimt eurų) ikiteisminių skolos išieškojimo išlaidų, 15,14 EUR (penkiolika eurų keturiolika euro centų) delspinigių, iš viso 139,25 EUR (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus dvidešimt penkis euro centus).

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JULARA“ ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ naudai 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 139,25 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gruodžio 20 d.. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JULARA“ ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ naudai 15,00 EUR (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JULARA“ valstybės naudai 3,58 EUR (tris eurus penkiasdešimt aštuonis euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660.

Atsakovė neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovė sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Valentukonytė(parašas)Kopija tikrateisėjasbirželio 16 d.