Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Modesto Sriubo skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio (toliau – Komisariatas) vyresniojo specialisto R. K. 2021 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-6573-2021.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Komisariato vyresnysis specialistas R. K. 2021 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-6573-2021 nustatė, kad R. B. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes jis karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino kai kurių savivaldybių teritorijose paskelbimo“ (toliau – Nutarimas), laikotarpiu nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir taip nesilaikė Nutarimo 2.1.5.2.4. punkto reikalavimų, t. y. 2020 m. lapkričio 9 d. apie 19.12 val. prekybos centre „R.“, esančiame (duomenys neskelbtini), vaikščiojo nedėvėdamas nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės bei laukė prie įėjimo.

R. B. buvo paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

R. B. atstovas advokatas M. Sriubas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo:

1) panaikinti Komisariato vyresniojo specialisto R. K. 2021 m. kovo 3 d. nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti;

2) priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo atstovas skunde nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje buvo netinkamai aiškintos ir taikytos ANK nuostatos, Nutarimo 2.1.5.2.4. punkto nuostatos, dėl to R. B. administracinė atsakomybė taikyta nepagrįstai. Taigi Komisariato vyresniojo specialisto R. K. 2021 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-6573-2021 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

2020 m. lapkričio 9 d. protokole (ROIK:20125340214) ir 2021 m. sausio 7 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1159 „Dėl karantino savivaldybių teritorijoje paskelbimo“, kurio 2.1.2.2. punkto pažeidimu R. B. buvo kaltintas ir galiausiai skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu, galiojimas veikos padarymo metu buvo pasibaigęs. Nurodytu laikotarpiu karantino režimo Lietuvos Respublikoje sąlygas reglamentavimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ visoje valstybės teritorijoje buvo paskelbtas karantinas, nustatytos karantino režimo sąlygos. Minėtu nutarimu buvo įtvirtintas įpareigojimas visiems asmenims, vyresniems nei 6 metai, viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Taip pat nutarime buvo nustatytos ir tam tikros šio įpareigojimo vykdymo išimtys, tame tarpe ir neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Šiems asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį (2.1.5.2.4. punktas).

Pareiškėjas teismui pateikė: (1) neįgaliojo pažymėjimą; (2) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymą (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad R. B. nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2034 m. kovo 16 d. nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. netektas darbingumas, taip pat ir dėl tokių diagnozių kaip (duomenys neskelbtini) (TLK kodas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (TLK kodas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (TLK kodas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (TLK kodas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (TLK kodas (duomenys neskelbtini)); (3) VšĮ (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 21 d. išduotą stacionaro epikrizę ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytos R. B. nustatytos diagnozės, taip pat ir tiesiogiai darančios įtaką nešioti kvėpavimo takus dengiančias priemones (kaukes), dėl kurių yra apsunkinamas kvėpavimas, deguonies patekimas į kraują – (duomenys neskelbtini) (TLK kodas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kita liga, pakartotinai diagnozuojama šiais metais) (TLK kodas (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini), nepatikslinta (kita liga, pakartotinai diagnozuojama šiais metais) (TLK kodas (duomenys neskelbtini)).

Taip pat teismui buvo pateiktas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. spalio 12 d. išaiškinimas „Dėl asmens apsaugos priemonių dėvėjimo“ pareiškėjui R. B. pagal šio užklausą, kuriame nurodyta, kad „paslaugų teikimo, laisvalaikio ir pramogų vietose, sporto varžybose ir renginiuose, oro uostuose, taip pat asmens sveikatos priežiūros įstaigose leidžiama nedėvėti kaukių ar kitokių kvėpavimo takų apsaugos priemonių, kai dėl negalios tai padaryti sudėtinga arba neįmanoma. Kilus klausimų, ar žmogus turi teisę būti be nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, turi pakakti parodyti neįgaliojo pažymėjimą“.

Nurodytų aplinkybių ir jas patvirtinančių pateikiamų dokumentų pagrindu pareiškėjas darė išvadą, kad jis negali ir inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu negalėjo dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių dėl savo sveikatos būklės. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Nutarimo 2.1.5.2.4. punktu, nedėvėdamas kvėpavimo takus dengiančios kaukės R. B. nepadarė jokios neteisėtos, teisės aktais uždraustos veikos. Tuo tarpu asmens veikoje nenustačius bent vieno iš administracinio nusižengimo sudėties požymių (nagrinėjamu atveju – neteisėtų veiksmų), nėra pagrindo asmens administracinei atsakomybei kilti.

Pareiškėjo skundo pagrindu minėtą 2021 m. sausio 7 d. nutarimą jį priėmusi institucija panaikino ir 2021 m. kovo 3 d. priėmė naują, šioje byloje skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-6573-2021 (toliau – 2021 m. kovo 3 d. nutarimas).

2021 m. kovo 3 d. nutarime konstatuota viena R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo.

Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi institucija konstatavo/pritarė pareiškėjo skundo argumentams, jog jis, nedėvėdamas kaukės, nepadarė jokios neteisėtos veikos, tačiau 2021 m. kovo 3 d. nutarimu pareiškėjui buvo pritaikyta administracinė atsakomybė už veido skydelio nedėvėjimą.

Skunde cituojamos ANK 45 straipsnio 4 dalies, taip pat Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo ir Nutarimo nuostatos.

Administracinė atsakomybė, taip pat ir pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, taikoma tik už imperatyvių draudimų pažeidimą/nesilaikymą. Įvairios rekomendacinio pobūdžio taisyklės nereikalauja kategoriškai atlikti tam tikrų veiksmų, leidžia asmeniui laisvai pasirinkti savo elgesio variantą, todėl rekomendacijų nesilaikymas nelaikomas teisei priešinga/neteisėta veika ir atsakomybės neužtraukia.

Nutarimo 2.1.5.2.4. punkto nuostata dėl veido skydelio nešiojimo neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei, yra akivaizdžiai rekomendacinio pobūdžio. Vadinasi, neįgalumą turintys asmenys ar kiti asmenys, kurie dėl sveikatos būklės negali dėvėti kaukės, turi teisę savarankiškai apsispręsti dėl vadovavimosi teisės akte suformuluota rekomendacija dėl veido skydelio nešiojimo ir bet kuris jų pasirinkimas – tiek nešioti skydelį, tiek jo nenešioti – neprieštarauja minėtai Vyriausybės nutarimo nuostatai.

Pareiškėjo atstovas skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad skundžiamas 2021 m. kovo 3 d. nutarimas neteisėtas ir tuo aspektu, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio T. K. 2020 m. lapkričio 9 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole R. B. (ROIK: 20125340214) šis buvo kaltinamas visiškai kitos neteisėtos veikos padarymu (imperatyvo dėvėti kaukę pažeidimu), nei buvo pripažintas kaltu skundžiamu 2021 m. kovo 3 d. nutarimu (rekomendacijos nešioti veido skydelį nesilaikymas). Be to, tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjo teisės žinoti kuo yra kaltinamas, duoti paaiškinimus dėl kaltinimo, gintis nuo kaltinimo. Apie tai, kad pareiškėjas neva padarė administracinį nusižengimą nedėvėdamas veido skydelio, iš esmės sužinojo tik gavęs skundžiamą 2021 m. kovo 3 d. nutarimą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio viršininko, atliekančio rinktinės vado funkcijas, E. P. atsiliepime į R. B. skundą prašoma pareiškėjo atstovo advokato skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto R. K. 2021 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-6573-2021 yra pagrįstas ir teisėtas. Pareigūnas, nagrinėdamas bylą, vertino surinktų įrodymų visumą, rėmėsi pareigūno tarnybiniu pranešimu, (duomenys neskelbtini) pareiškimu, informacija gauta iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento, VšĮ (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašu dėl paklausimo ir vaizdo medžiaga. R. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad 2020 m. lapkričio 9 d. apie 19.12 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, parduotuvėje „R.“, nedėvėjo apsauginės veido kaukės, taip sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. Pareiškėjas tokiais veiksmais nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1159 „Dėl karantino kai kurių savivaldybių teritorijose paskelbimo“ laikotarpiu nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė nutarimo 2.1.2.2. punkto reikalavimų. Administracinis nusižengimas buvo kvalifikuotas pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį.

R. B. 2020 m. lapkričio 9 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ROIK 20125340214, kuriuo buvo siūloma iki 2020 m. lapkričio 24 d. sumokėti 250 Eur baudą. Administraciniu nurodymu R. B. nepasinaudojo, baudos nemokėjo. 2020 m. lapkričio 16 d. R. B. pateikė prašymą dėl 2021 m. sausio 5 d. bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau į bylos nagrinėjimą neatvyko. Pareigūnas, vadovaudamasis ANK 616 straipsnio 1 dalimi, priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. 2021 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-376-2021 R. B. buvo paskirta piniginė bauda (500 Eur).

Nesutikdamas su nutarimu Nr. 10-ANR_N-376-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK 20125340214, R. B. 2021 m. sausio 28 d. pateikė skundą, kuriame nurodoma, kad buvo netinkamai taikytos ANK nuostatos ir atsakomybė taikyta už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, kuris buvo netekęs galios (2020 m. lapkričio 9 d.). Todėl pareigūnas, išnagrinėjęs skundą dėl netiksliai nurodytų teisės aktų, vadovaudamasis ANK 625 straipsniu, 2021 m. vasario 2 d. nutarė su skundo motyvais sutikti iš dalies, panaikino 2021 m. sausio 7 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-376-2021 ir bylą grąžino papildomam tyrimui atlikti.

2021 m. vasario 3 d. R. B. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas šaukimas, kuriame nurodyta atvykti 2021 m. vasario 10 d. 9.30 val. į Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinę.

2021 m. vasario 10 d. R. B. atvykus, bylą nagrinėjantis pareigūnas supažindino su skundo išnagrinėjimo rezultatais ir, panaikinęs administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 10-ANR_P-83910-2020, surašė protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 10-ANR_P-14251-2021 kvalifikuodamas veiką pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, tinkamai pritaikydamas teisės aktą (dėl R. B. 2020 m. lapkričio 9 d. padaryto administracinio nusižengimo) ir paskirdamas 2021 m. kovo 3 d. 10.00 val. bylos nagrinėjimo laiką.

2021 m. kovo 1 d. R. B. pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. 2021 m. kovo 3 d. atvykęs į bylos nagrinėjimą, papildomų paaiškinimų, įrodymų nepateikė. Todėl pareigūnas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus bei surinktą informaciją, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, atsižvelgęs į 2020 m. spalio 22 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašą, kuriame nurodoma, jog R. B., kuriam nustatytas darbingumo lygis – (duomenys neskelbtini) %: – „nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones dėl savo sveikatos būklės kai kurias dėvėti gali“, priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N- 6573-2021 ir skyrė 500 Eur administracinę nuobaudą. R. B. prašymu buvo įteiktos byloje esančių dokumentų kopijos.

III. Teismo išvados

R. B. atstovo advokato M. Sriubo skundas tenkinamas.

Dėl R. B. nubaudimo pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį

R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis buvo be veido kaukės, nes jam sunku kvėpuoti, trūksta oro, skauda krūtinę, svaigsta galva, dūsta su kauke. Neteigia, kad, užsidėjus kaukę, jam savaime gresia mirtis, bet jis bijo nepatirti (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), todėl negali kaukės nešioti. Jis kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą, kuris išaiškino, kad galima nenešioti kaukės dėl sveikatos būklės. Pagal R. B. gydantį (duomenys neskelbtini) gydytoją, pareiškėjas neprivalo nešioti jos. R. B. jau daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų turi ligų, dėl kurių jam sunku kvėpuoti, be to, jo didelis antsvoris.

Nagrinėjamo įvykio dieną jį, išeinantį iš parduotuvės, sulaikė, sakė, kad jis turi parodyti lapą. Klausė, kokį lapą turi parodyti. R. B. parodė neįgaliojo pažymėjimą ir sveikatos apsaugos ministro išaiškinimą. Po to, buvo iškviesta policija.

Komisariatas gavo du atsiliepimus iš jo (duomenys neskelbtini) gydytojo, kad jam reikia nešioti veido skydelį. Kitoje byloje (duomenys neskelbtini) gydytojas išaiškino, kad tai gali pakenkti paciento sveikatai, nes pagal sveikatos būklę R. B. negali nešioti veido kaukės, o rekomenduojama nešioti veido skydelį.

Liudytoja A. T. (gydytoja, dalyvavusi vietoj gydytojo E. P.) teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra VšĮ (duomenys neskelbtini), atstovaujanti gydytoją E. P. Pagal sveikatos apsaugos ministerijos nurodymus buvo nurodyta, kad privaloma nešioti rizikos grupės pacientams burną ir nosį dengiančias apsaugos priemones. (Duomenys neskelbtini) gavo užklausą iš Komisariato, ar pacientas R. B. privalo nešioti apsaugos priemones, tai pagal sveikatos būklę jis gali dėvėti veido skydelį, t. y. tokiems asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį. Pasak liudytojos, kaukės dėvėjimas nekeltų pavojaus R. B. gyvybei. Gydytojas E. P. suprato, kad pacientas jaučia nepatogumų, todėl išaiškinime, pateiktame Komisariatui, buvo aiškiai parašyta, kad asmuo gali dėvėti veido skydelį. Mediciniškai neįrodyta, kad dėl kaukės dėvėjimo būtų kažkokios komplikacijos, bet jei pacientas jaučia diskomfortą, tai gali dėvėti veido skydelį, kaip ir nurodyta sveikatos apsaugos ministerijos rašte. Iš esmės atsižvelgiama į paciento nusiskundimus. Taip pat gavo rekomendaciją, kad jei žmogus yra neįgalus, jis gali dėvėti veido skydelį. Remiantis sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 17 d. įsakymu, esant ekstremaliai situacijai, leidžiama nedėvėti kaukės neįgalumą turintiems asmenims, tačiau nebuvo paaiškinta, ar toks leidimas skirtas visiems neįgalumą turintiems asmenims. Suprantama, jei žmogus turi neįgalumą dėl judėjimo funkcijos sutrikimo, tai neturi nieko bendro su įsakymu. Rekomendacija neapibrėžta.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio T. K. 2020 m. lapkričio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad šią dieną apie 19.12 val., patruliuodamas su vyr. patruliu A. B., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prekybos centre „R.“, asmuo atsisako užsidėti apsaugos kaukę, vaikšto po parduotuvę. Atvykus nurodytu adresu, lauke prie įėjimo į prekybos centrą „R.“ pamatė asmenį, kuris nedėvėjo veido kaukės nustatyta tvarka. Paklausus asmens, kodėl nedėvi kaukės, jis pateikė neįgaliojo pažymėjimą ir paaiškino, kad jam dėvėti kaukės nereikia, be to, pradėjo aiškinti, kad yra neįgalus ir pagal kažkokį įsakymą jis gali nedėvėti veido kaukės. Paprašius pateikti asmens tapatybės dokumentą, teigė, kad neprivalo pateikti, bet asmens kodo pasakyti neatsisakė. Per centrinę duomenų bazę buvo nustatyta, kad minėtas asmuo yra R. B., gyvenantis, kaip teigė, (duomenys neskelbtini), deklaruotas (duomenys neskelbtini). Pabendravus su pranešėja (prekybos centro „R.“ (duomenys neskelbtini)) R. S., ji paaiškino, kad į prekybos centrą užėjęs vyras atsisakė užsidėti veido kaukę ir pastoviai ją filmavo prekybos centro patalpose, kur tai daryti yra draudžiama pagal vidaus taisykles, todėl iškvietė policiją. Iš R. S. priėmė pareiškimą. R. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu už veido kaukės nedėvėjimą nustatyta tvarka pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį. R. B. po administracinio nusižengimo protokolu pasirašė, kopiją paėmė, teisės ir pareigos paaiškintos (b. l. 21).

R. S. 2020 m. lapkričio 9 d. pareiškime nurodyta, kad šią dieną apie 19.12 val. į „R.“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), įėjo vyras be kaukės. Ji paprašė jo užsidėti kaukę. Jis ignoravo prašymą sakydamas, kad yra (duomenys neskelbtini), neįgalus, ragino kviesti policiją. Jautėsi užtikrintai, o ji manė, kad jis pakluso ir užsidėjo kaukę lipdamas laiptais. Po to, pamatė, kad jis vis tiek be kaukės, todėl sulaikė jį (b. l. 22).

R. B. pareiškime prašoma išaiškinti vyriausiojo patrulio T. K. veiksmus, surašant 2020 m. lapkričio 9 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-83910-2020. Pareigūnui buvo pateiktas neįgaliojo pažymėjimas ir nurodytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nutarimas, kuris leidžia neįgaliesiems nenešioti kaukių. Tačiau pareigūnai tyčia laikė pareiškėją asmenybei nustatyti, nesuteikdami galimybės išsikviesti greitosios pagalbos, tyčiojosi iš jo neįgalumo, klausinėjo kokiomis ligomis jis serga, neleido prieiti prie artimųjų bei atsisėsti, nedavė galimybės susileisti vaistų, dėl to buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur buvo nustatyta sunkios formos (duomenys neskelbtini), pasekmės jaučia iki dabar, gydosi ambulatoriškai ir vargu ar galės grįžti į darbą. Pateikiamas Sveikatos apsaugos ministerijos viceministro išaiškinimas dėl apsaugos priemonių naudojimo neįgaliesiems, neįgaliojo pažymėjimas ir gydytojo išvados. Nurodomi nusiskundimai, anamnezė. Atvežtas greitosios medicinos pagalbos dėl (duomenys neskelbtini). Šiandien įvyko konfliktinė situacija parduotuvėje, dėl to, kad pacientas pagal Lietuvos Respublikos įsakymus turi teisę nedėvėti kaukės. Buvo sulaikytas apsaugos, skirta administracinė bauda. Išliekant (duomenys neskelbtini) kviesta greitoji medicinos pagalba. Atvežtas į (duomenys neskelbtini), atlikta (duomenys neskelbtini), nustatytas (duomenys neskelbtini). Pateikiama būklės įvertinimo informacija (b. l. 35).

VšĮ (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 22 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad R. B. turi neįgalumą. Paskutinis NDNT sprendimas 2019 m. vasario 14 d. Nustatytas darbingumo lygis – (duomenys neskelbtini) procentų. Nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones dėl savo sveikatos būklės, kai kurias dėvėti gali (b. l. 27).

Iš neįgaliojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. B. išduotas neįgaliojo pažymėjimas galioja iki 2034 m. kovo 16 d. (b. l. 32).

Iš darbingumo lygio pažymos (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. B. netektas darbingumas – (duomenys neskelbtini) procentų (b. l. 61).

2020 m. rugpjūčio 21 d. stacionaro epikrizėje nurodyta R. B. pagrindinė bei lydinčios diagnozės, nusiskundimai ir anamnezė (b. l. 63).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento rašte dėl paklausimo nurodyta, kad pirmiausia svarbu suprasti, kad būtina dėvėti kaukes ar kitas veido apsaugos priemones, jei žmogaus turima negalia tai daryti leidžia, o išimtimis naudotis tik tuomet, kai tikrai neįmanoma žmogui su negalia nešioti kaukės. Taip pat informuojama, kad Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo esant Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-1504 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo esant Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 9 punkto nuostatos yra papildytos išimtimi neįgalumą turintiems asmenims „9.2. ASPĮ pacientų atžvilgiu būtų laikomasi Infekcijų kontrolės reikalavimų. Pacientai ir jų lankytojai būdami ASPĮ privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (kaukes, respiratorius), išskyrus atvejus, kai jų neįmanoma dėvėti dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo ypatumų šios paslaugos teikimo metu. Nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (kaukių, respiratorių) leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (kaukių, respiratorių) dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei“ (b. l. 30).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rašte dėl asmens apsaugos priemonių dėvėjimo nurodyta, kad detalius reikalavimus dėl renginių organizavimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. V-1462 „Dėl kultūros, pramogų bei kitų renginių ir susibūrimų organizavimo būtinų sąlygų“. Jame yra numatyta, kad žiūrovai ir (ar) dalyviai (išskyrus atlikėjus) viso renginio ar susibūrimo turi dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Nosį ir bumą dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių) leidžiama nedėvėti renginio metu sportuojantiems asmenims bei neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių) dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo – 2020 m. birželio 17 d. sprendime Nr. V-1504 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo esant Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientai ir jų lankytojai „privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (kaukes, respiratorius), išskyrus atvejus, kai jų neįmanoma dėvėti dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo ypatumų šios paslaugos teikimo metu. Nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (kaukių, respiratorių) leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (kaukių, respiratorių) dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei“.

Taigi, paslaugų teikimo, laisvalaikio ir pramogų vietose, sporto varžybose ir renginiuose, oro uostuose, taip pat asmens sveikatos priežiūros įstaigose leidžiama nedėvėti kaukių ar kitokių kvėpavimo takų apsaugos priemonių, kai dėl negalios tai padaryti sudėtinga arba neįmanoma. Kilus klausimų, ar žmogus turi teisę būti be nosį ir burną dengiančias apsaugos priemonės, turi pakakti parodyti neįgaliojo pažymėjimą (b. l. 65).

R. B. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis karantino, paskelbto Nutarimu, laikotarpiu nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir taip nesilaikė Nutarimo 2.1.5.2.4. punkto reikalavimų, t. y. 2020 m. lapkričio 9 d. apie 19.12 val. prekybos centre „R.“, esančiame (duomenys neskelbtini), vaikščiojo nedėvėdamas nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės bei laukė prie įėjimo.

ANK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas, sukėlusias pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Nutarimo (pirminė nutarimo redakcija) 2.1.5.2. punkte nustatyta įpareigoti asmenis, vyresnius nei 6 metų, viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Šis reikalavimas netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Šiems asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį (Nutarimo 2.1.5.2.4. punktas).

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad R. B. bylai reikšmingu laiku ir vietoje nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino tokią aplinkybę. Esminis byloje aspektas, ar R. B. turėjo minėtą pareigą.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nagrinėjamo įvykio dieną buvo be veido kaukės, nes jam sunku kvėpuoti, trūksta oro, skauda krūtinę, svaigsta galva, dūsta su kauke. R. B. bijo nepatirti (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), todėl negali kaukės nešioti. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, R. B. turi neįgalumą, jam nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas (b. l. 60–61); pareiškėjui nustatytos įvairios ligos, taip pat ir (duomenys neskelbtini) (TLK kodas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (TLK kodas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (TLK kodas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (TLK kodas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (TLK kodas (duomenys neskelbtini)) (b. l. 61). Pagal VšĮ (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 21 d. išduotą stacionaro epikrizę ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini), R. B. nustatytos diagnozės, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) (TLK kodas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kita liga, pakartotinai diagnozuojama šiais metais) (TLK kodas (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini), nepatikslinta (kita liga, pakartotinai diagnozuojama šiais metais) (TLK kodas (duomenys neskelbtini)). VšĮ (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 22 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad R. B. turi neįgalumą. Nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones dėl savo sveikatos būklės, kai kurias dėvėti gali. Šis dokumentas surašytas gydytojo E. P. (b. l. 27). Teismas nenustatė pagrindų abejoti minėtuose dokumentuose užfiksuotų aplinkybių tikrumu.

Teismas, siekdamas išsiaiškinti R. B. sveikatos būklę, jo galimybę dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, teismo posėdžio metu apklausė A. T., kuri paaiškino, kad gydytojas E. P. suprato, jog R. B. dėl savo sveikatos būklės jaučia nepatogumų dėvėdamas veido kaukę, todėl minėtame dokumente parašė, kad pareiškėjas pagal savo sveikatos būklę gali dėvėti veido skydelį, t. y. tokiems asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį.

Teismas pažymi, kad, kaip ir baudžiamojoje teisenoje, administracinėje teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo ir negalima jam perkelti įrodymų naštos, bet kokios abejonės turi būti vertinamos jo naudai. Nutarimas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, negali būti grindžiamas prielaidomis – institucijos ar teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Esant nepašalintoms abejonėms, draudžiama nubausti asmenį administracine tvarka.

Taigi nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad R. B. yra neįgalus, jis turi įvairių susirgimų, taip pat ir pavojingų, kurie gali daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką kvėpavimui. Pareiškėjas nurodė, kad jam dėl turimų ligų veido kaukės dėvėjimas sukelia diskomfortą (pasunkėja kvėpavimas, atsiranda dūsimas, trūksta oro, skauda krūtinę, svaigsta galva). Liudytoja gydytoja A. T. teismo posėdžio metu nepaneigė, kad R. B. dėl turimų ligų pobūdžio gali justi minėtus simptomus. Pareiškėją gydantis (duomenys neskelbtini) gydytojas, įvertinęs jo sveikatos būklę, nustatė, kad R. B. gali dėvėti veido skydelį. Tokią aplinkybę patvirtino ir liudytoja A. T. Iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. spalio mėnesio rašto pareiškėjui turinio, akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija išaiškino, kad paslaugų teikimo vietose leidžiama nedėvėti kaukių, kai dėl negalios tai padaryti sudėtinga arba neįmanoma, o kilus klausimų, ar žmogus turi teisę būti be nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, turėtų pakakti parodyti neįgaliojo pažymėjimą (b. l. 65–66). Teismas, įvertinęs R. B. sveikatos būklę, jam nustatytų ligų pobūdį, taip pat liudytojos A. T. parodymus, negali paneigti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versijos, kad jis dėl savo sveikatos būklės negali dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, nes priešingu atveju jų dėvėjimas gali pakenkti jo sveikatos būklei. Šiuo atveju visos abejonės vertinamos R. B. naudai. Tokios išvados nepaneigia tai, kad byloje nėra medicininių tyrimų, patvirtinančių, kad R. B. dėl savo sveikatos būklės negali dėvėti minėtų priemonių. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo. Be to, šiuo atveju vertinami būtent R. B. sveikatos sutrikimai, kurie iš tiesų leidžia abejoti, ar jis gali be jokių šalutinių poveikių dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną.

R. B. inkriminuotas Nutarimo 2.1.5.2. punkto pažeidimas, kuris, kaip minėta, nustato, kad reikalavimas dėvėti minėto pobūdžio nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Šiems asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį. Nagrinėjamu atveju būtina pasisakyti, ar R. B. pažeidė reikalavimą nešioti veido skydelį kaip alternatyvią priemonę. Teismas atkreipia dėmesį, kad, analizuojant Nutarimo 2.1.5.2. punkto turinį, pagal nustatytą reglamentavimą asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei, nustatyta ne pareiga, o tik rekomendacija nešioti veido skydelį. Pagal lietuvių kalbos žodyną, viena iš žodžio „rekomenduoti“ reikšmių yra siūlyti, patarti (http://www.lkz.lt/?zodis=rekomenduoti&id=2303 7310000). Akivaizdu, kad žodis „rekomenduoti“ savo turiniu negali būti prilyginamas pareigai (tai, kas būtina, privaloma atlikti). ANK 2 straipsnis įtvirtina pagrindines administracinės atsakomybės nuostatas. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi akivaizdu, kad R. B., bylai reikšmingu laiku nenešiodamas veido skydelio, nepažeidė Nutarimo 2.1.5.2. punkto, nes jis galėjo, bet savaime neturėjo pareigos to daryti. Tokios išvados nepaneigia liudytojos A. T. parodymai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali nešioti veido skydelį, nes ši liudytoja, darydama tokią išvadą, vertino tai iš medicininės pusės, o teisines išvadas dėl atitinkamos pareigos vykdymo/nevykdymo daro teismas. Šiame kontekste pasakytina, kad administracinė atsakomybė yra prievartinio pobūdžio valstybės reakcija į daromus administracinius nusižengimus. Todėl valstybė turi teisę reikalauti iš asmenų elgtis tik tokiu būdu (susilaikyti nuo tokio elgesio), kuris aiškiai ir tiksliai apibrėžtas kaip privalomas. Tik nedarant privalomų veikų ar darant draudžiamas veikas, gali kilti administracinė atsakomybė. Ir priešingai, administracinė atsakomybė negali atsirasti už rekomendacinio pobūdžio elgesio nesilaikymą, nes taip savaime būtų nepagrįstai pernelyg išplečiamos administracinės atsakomybės ribos; be to, tai kartu ir prieštarautų rekomendacinio pobūdžio veiksmų esmei (asmuo savo nuožiūra pasirenka, ar jam elgtis rekomenduojamu būdu, ar ne).

Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, teismas pripažįsta, kad R. B. bylai reikšmingu laiku ir vietoje nepažeidė Nutarimo 2.1.5.2. punkto reikalavimų. Skundžiamu nutarimu nepripažinta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė kitus Nutarimo punktus.

ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta. Konstatuotina, kad R. B. nepagrįstai nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Todėl skundžiamas nutarimas naikinamas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukiama minėtu pagrindu.

Dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjo atstovė į bylą pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašė priteisti R. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato, 720 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad šias išlaidas sudaro: 1) 200 Eur užmokestis už skundo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-376-2021 parengimą; 2) 200 Eur užmokestis už skundo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-6573-2021 parengimą; 3) 320 Eur už susipažinimą su skundo Nr. II-312-1100/2021 medžiaga, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje nagrinėjant pareiškėjo skundą (b. l. 69–74).

ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl išlaidų advokatui atlyginimo asmeniui, nepadariusiam teisės pažeidimo“ nutarė: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7257) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) pripažinti, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020-07-03, Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas sprendžia, kad vien dėl to, jog šiuo metu galiojančiame ANK ar BPK nėra tinkamai sureguliuoti proceso išlaidų atlyginimo klausimai tuo atveju, kai byla nutraukiama nenustačius administracinio nusižengimo įvykio ar sudėties, negali būti laikoma, kad jas patyrusiam asmeniui jos nepriklauso. Todėl teismas šioje byloje vadovaujasi minėtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, kurios buvo išaiškintos minėtame nutarime, ir sprendžia, kad klausimas dėl proceso išlaidų atlyginimo turi būti išspręstas, nepaisant aplinkybės, jog tai nėra tinkamai reguliuojama teisės aktais (tokio praktikos laikomasi ir teismų praktikoje, pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-135-988/2021).

Kaip jau buvo minėta, administracinio nusižengimo teisena dėl pareiškėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, nutrauktina nenustačius administracinio nusižengimo požymių. Teismas spręsdamas prašomų priteisti išlaidų dydžio klausimą, vertina tai aplinkybių visumą. Pirma, iš skundo medžiagos matyti, kad iš pradžių buvo parengtas skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-376-2021 dėl Komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės A. L. 2021 m. sausio 7 d. nutarimo (b. l. 10–13). Komisariatas, sutikdamas su šio skundo argumentais ir pripažindamas, kad R. B. nepagrįstai nubaustas pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, panaikino minėtą nutarimą, taip pat anuliavo 2020 m. lapkričio 9 d. administracinio nusižengimo protokolą. Taigi institucija pripažino, kad pirminis R. B. veiksmų teisinis vertinimas pagal ANK buvo klaidingas, o pareiškėjas turėjo išlaidų, kad teisės taikymo klaidos, nepriklausančios nuo jo valios, būtų ištaisytos. 200 Eur suma už minėto skundo parengimą, įvertinus skundo turinį (keliamų klausimų sudėtingumą) ir apimtį, nelaikytina per didelė. Antra, buvo parengtas skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-6573-2021 dėl Komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto R. K. 2021 m. kovo 3 d. nutarimo (b. l. 2–4). Teismas visiškai tenkino R. B. atstovo skundą. Šiame skunde keliami teisiniai klausimai praktikoje yra pakankamai nauji, jis yra gana išsamus ir nemažos apimties. 200 Eur suma už minėto skundo parengimą nelaikytina per didelė. Trečia, prieš nagrinėjant skundą teisme, R. B. atstovė teikė bylai reikšmingus dokumentus, ji dalyvavo teismo posėdyje, buvo pakankamai aktyvi. Teismas, atsižvelgdamas į bylos esmę, apimtį ir anksčiau aptartas aplinkybes, taip pat nemano, kad 320 Eur, kuriuos sudaro susipažinimas su skundo medžiaga (40 Eur), pasirengimas ir R. B. atstovavimas teisme (280 Eur), yra akivaizdžiai per didelės išlaidos.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti suma yra proporcinga, todėl iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteistina 720 Eur atstovavimo išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu ir 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. B. atstovo advokato Modesto Sriubo skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto R. K. 2021 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-6573-2021, kuriuo R. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį paskirta 500 Eur dydžio bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes R. B. veika neturi administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, požymių.

Iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų) išlaidų R. B. naudai advokato ir advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.