Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2018-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-294-209/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-12-20
Bylos Nr.
1-294-209/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12500-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Stasys Lemežis
Civilinis ieškovas
L. V.
Kaltinamasis
V. G.
Advokatai
Juzef Stankevič
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-294-209/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12500-2018-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.1.1; 2.1.15.3.3.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis,sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorui Alvydui Valiukevičiui,gynėjui advokatui Juzef Stankevič,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. V. (L. V.),vertėjai Ingridai Petrulienei,

teisiamajame posėdyje, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje V. G. (V. G.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia nužudė P. V. (P. V.), o būtent: jis, 2018 m. kovo 17 d., apie 00.00 val., bute, esančiame adresu, (duomenys neskelbtini) mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto su P. V. metu, tyčia rankomis bei kojomis sudavė pastarajam nemažiau vieno smūgio į pilvo sritį ir nenustatytą kiekį smūgių į kitas kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam pilvo sumušimą pasireiškusį plonųjų žarnų pasaito plyšimu, per visą sienelės storį, kepenų visceraliniame paviršiuje, kairės skilties plyšimu; poodines kraujosruvas bei nubrozdinimus pakaušyje, krūtinėje, nugaroje, abipus žąstuose, dilbiuose, plaštakų nugariniuose paviršiuose, juosmens srityje, kairio sėdmens srityje, abipus šlaunyse bei blauzdose, ko pasekoje nuo pilvo sumušimo, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, nukentėjusysis P. V. mirė, ir tokiu būdu tyčia nužudė P. V., gimusį (duomenys neskelbtini) metais.

Šiais savo veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo prisipažino ir parodė, kad nužudyti P. V. nenorėjo, tos dienos ryte su P. kartu išgėrė 0,5 litro naminės degtinės. 2018 m. kovo 16 d. vakare, kelinta buvo valanda, jis neatsimena, bet buvo jau tamsu, pas jį užėjo P. V., kuris pasakė, kad jaučiasi blogai, kad jam pagirios ir pasiūlė nueiti pas jį namo ir kartu išgerti alkoholio. Jis sutiko ir jie abu nuėjo pas P. V. namo, adresu (duomenys neskelbtini). Pakeliui jie nusipirko vieną 0,7 l talpos butelį degtinės. Atėję pas P. V. namo, jie per kompiuterį paleido filmą ir kartu sėdėjo, išgėrinėjo ir žiūrėjo filmą. Jie visą laiką normaliai bendravo, tarp jų nebuvo jokių konfliktų ar nesusipratimų. Po kažkurio laiko, kelinta buvo valanda, jis pasakyti negali, pas P. V. į butą atėjo jo kaimynė L. K.. Ji prisijungė prie jų ir kartu su jais išgėrinėjo. Vienu momentu jiems beišgėrinėjant, L. K. pradėjo kažką sakyti, kas jam nepatiko. Ką konkrečiai ji pasakė, jis neatsimena. Dėl jos tų pasakymų, jis susinervino ir sudavė jai ranka į veidą. Ar jis ją sužalojo, jis neatsimena, nepamena, kad jai bėgtų kraujas. Atsimena, kad P. V. ją kažkaip užstojo - ar pasakė jam kažką, ar padarė, jis neatsimena, tik pamena, kad jis kažkaip sureagavo ją užstodamas. Po to jis nieko neatsimena iki to laiko, kol jį sulaikė policijos pareigūnai. Kas vyko tame bute, jis neatsimena, kažkoks atminties sutrikimas. Šiaip jam pasitaiko tokių atminties sutrikimų, nežino ar tai susiję su alkoholio vartojimu, ar tai sveikatos sutrikimas. Tuo momentu jis tikrai buvo stipriai apsvaigęs. Kai jau atsigavo, jis tame bute pamatė policijos pareigūnus. Mano, kad juos iškvietė L. K., nors jis tiksliai to nežino. Ar pati L. K. buvo tame bute, kai atsigavo, jis neatsimena. Kiek jis pastebėjo, P. V. sėdėjo ant sofos, ar šis buvo atsimerkęs, ar buvo sąmoningas, jis nežino, nežiūrėjo. Policijos pareigūnai jį išvedė iš to buto ir pristatė į policijos komisariatą, kur jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, po ko jis buvo paleistas. Eidamas namo jis užsuko pas P. V. ir tuo metu pamatė, kad prie jo namo privažiuoja greitosios medicinos pagalbos automobilis. Kaip jis suprato, medikus iškvietė L. K.. Atvykus medikams, jie užėjo į butą, kur konstatavo P. V. mirtį. Kas nutiko tame bute, jis neatsimena, jam L. K. nieko nepasakojo. Kadangi tame bute be jo, L. K. ir P. V. nieko nebuvo, jis mano, kad kilus konfliktui su P. V., jis galėjo P. V. suduoti smūgius, nes prieš tai jis jau buvo sunervintas L. K., o, be to, tame bute daugiau nieko nebuvo, kas galėtų sužaloti P. V.. Ankščiau tarp jo su P. V. konfliktų nebuvo. P. V. jis galėjo sumušti, nes buvo girtas ir susinervinęs, nesusivaldė. Dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Jis tiek smūgių suduoti negalėjo, bet negali pasakyti kiek smūgių sudavė, nes nieko neprisimena, buvo labai girtas. Mano, kad P. V. mirė dėl jo suduotų smūgių (t. 1, b.l. 163; t. 2, b.l. 118-119). Teisiamajame posėdyje atsiprašė nukentėjusiojo tėvo, dėl padaryto labai gailisi.

Nukentėjusysis L. V. parodė, kad užaugino du sūnus, P. gyveno tėvų nupirktame bute, ten jis gyveno su žmona ir 14 metų dukra, prieš mirtį gruodžio mėnesį jis išsiskyrė su žmona, nes buvo kritinių situacijų su žmonos elgesiu, bet liko gyventi kartu. Įvykio vakarą sūnaus buvusi žmona dirbo, o anūkė buvo pas juos (senelius). Sūnus išgerdavo nedažnai, nes dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, tik po reisų, tuoj pat atsirasdavo tokių panašių į kaltinamąjį draugų, kurie žinojo, kad turi pinigų, užgerdavo. Taip atsitiko ir šį kartą. Iki įvykio apie kaltinamąjį nežinojo. Tik po sūnaus mirties iš žmonių išgirdo, kad kaltinamojo charakteristika nelabai gera. Naktį atvažiavo policijos patrulis, žmona nuvyko į įvykio vietą, pažiūrėjo, kas įvyko, sūnus jau buvo nebegyvas. Išgėręs sūnus nebuvo agresyvus, atvirkščiai, darydavosi palankesnis, norėdavo bendrauti su žmonėmis. Apie tai, kas įvyko, sužinojo tik vėliau iš kalbų ir iš tyrimo organų. Prieš įvykį sūnus dažnai gėrė. Kodėl sūnaus kraujyje rasta 3,59 ‰ etilo alkoholio gali paaiškinti tuo, kad neturint išvykų į reisą, turėdamas pinigų, kuriuos uždirbo vykdamas į tolimuosius reisus, atsirasdavo draugų, su kuriais tuos pinigus ir pragerdavo, o paskui, pakvietus į reisą, nustodavo gerti ir vėl neblogai užsidirbdavo. Sūnų palaidojo tėvai (t. 1, b.l. 78-80, 87-96; t. 2, b.l. 120-121).

Liudytoja L. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2018 m. kovo 16 d., apie 23.30 val. ji atėjo adresu (duomenys neskelbtini) mieste, pas savo pažįstamą A. V. atsigerti kavos, tačiau atėjusi jos bute nerado, o buvo tik draugės buvęs sutuoktinis P. V. ir V. G., kurie gėrė alkoholinius gėrimus svetainėje. Ji užėjusi į butą prisėdo prie jų, tačiau alkoholinių gėrimų jau nebuvo. Neužilgo tarp P. V. ir V. G. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad P. V. pradėjo V. G. varyti iš namų sakydamas jam eiti namo „vali naxren otsiuda“, kad jis nori pailsėti. Po to V. G. pradėjo kumščiais mušti P. V. į įvairias kūno vietas, mušė ne tik kumščiais, bet ir kojomis, suduodamas ne mažiau penkiolikos kartų. Ji pradėjo raminti muštynes, ko pasekoje V. G. vieną kartą kumščiu sudavė jai į veido sritį, o būtent į lūpas. Gavusi į lūpas, ji nuėjo virtuvės link paimti rankšluosčio, kad galėtų nuvalyti kraują. P. V. atėjo į virtuvę paskui ją ir paprašė pas ją mobiliojo ryšio telefono tam, kad galėtų paskambinti. Kai ji davė jam mobilaus ryšio telefoną, P. V. iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnai atvyko labai greitai ir išsivežė V. G. kartu su savimi. Išvažiavus policijai, P. V. paprašė jos, kad ji iškviestų greitąją medicinos pagalbą, kadangi skundėsi, kad jam bloga, buvo susiėmęs rankomis pilvą. Ji iškvietė medikus. Medikams ji negalėjo paaiškinti tikslaus adreso, todėl išėjo iš buto jų pasitikti. Pasitikus medikus, nuėjo į P. V. butą, kur pastebėjo, kad P. V. be gyvybės požymių guli ant grindų svetainėje. Jis jau buvo su lavondėmėm, visas mėlynas. Greitosios medicininės pagalbos medikai iškvietė policiją. Einant pasitikti medikų ji sutiko V. G. paleistą iš policijos. V. G. kartu su ja ir medikais grįžo į P. V. butą. Priėjęs V. G. prie P. V. papurtė, tačiau gyvybės požymių jau nebuvo. Bute taip pat buvo ir medikai. Po ko V. G. greitai dingo nežinoma kryptimi, o ji išėjo namo. 2018 m. kovo 17 d., apie 14.00 val., V. G. paskambino jai į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei pradėjo jai grasinti, sakydamas tokius žodžius, „jeigu kažkam prasitarsi dėl to kas įvyko bute pas P. V., sėsi į kalėjimą Panevėžyje“, dėl ko ji jam atsakė, „kad pats sėsi“.

Analogiškus iš esmės parodymus liudytoja davė apklausta 2018 m. kovo 20 d. ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 99-100), juos perskaičius teisiamajame posėdyje patvirtino. Paaiškino, kad labai bijojo ir bijo kaltinamojo, todėl apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir tyrėją (t.1, b.l. 108-110, 111-112) švelnino kaltinamojo padėtį, aiškino, kad ji buvo virtuvėje ir nematė kaip kaltinamasis rankomis mušė ir spardė P. V., iš tikrųjų jis jį mušė ir ji tai matė. Ji sugalvojo, kad ten buvo dar vienas nepažįstamas vyras, kuris paskui kažkur dingo. Iš tikrųjų įvykio metu bute buvo tik ji, kaltinamasis ir P. V., kitų asmenų ten nebuvo. Atvykę medikai konstatavo P. V. mirtį. Iki įvykio ant P. V. kūno sužalojimo žymių nematė, o atvykus medikams ant kūno matėsi mėlynės, ypač mėlynos buvo kojos. Grįžus su medikais ir paleistu iš policijos kaltinamuoju, P. V. rado be gyvybės žymių gulintį ant grindų kambaryje prie stalo (t.2, b.l. 158-160).

Liudytojai G. M. ir N. V. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 130-131, 142-143) ir teisiamajame posėdyje (t.2, b.l. 152, 157) parodė apie liudytojos L. K. apklausos aplinkybes. Ji apklausos metu painiojosi savo parodymuose, bet kategoriškai tvirtino jog konfliktas įvyko tarp P. V. ir V. G.. P. V. V. G. prašė eiti namo, o tas nenorėjo išeiti. L. K. įsiterpė ir pradėjo prašyti kaltinamojo eiti namo, tačiau gavo smūgį į lūpas ir nuėjo į virtuvę nusiplauti kraują. P. paėmė jos telefoną ir iškvietė policiją, atvažiavusi policija išsivežė G., o P. paprašė jam pačiam iškviesti greitąją, ką ji ir padarė. Ėjo pasitikti greitosios, o grįžus į kambarį rado P. be gyvybės ženklų, medikai konstatavo P. V. mirtį. N. V. viską ką pasakojo liudytoja L. K., surašė liudytojos apklausos protokole, o liudytojas G. M. išvertė iš rusų kalbos, liudytoja suprato savo parodymus ir pasirašė.

Liudytojas I. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje parodė, kad 2018 m. kovo 16 d. jis dirbo naktinėje pamainoje. Naktinės pamainos pradžia yra 20.00 val. Jis dirbo kartu su kolega vyresniuoju tyrėju J. G.. Dirbant, 2018 m. kovo 17 d., apie 00.00 val. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), bute V. G. sumušė L. K.. Kvietėjas buvo P. V.. Į šį pranešimą buvo pavesta nuvykti kitiems pareigūnams, bet kadangi jie važiavo iš toli, o jis buvo vietoje, komisariate, tai į šį kvietimą nuvyko pirmas. Jam atvykus nurodytu adresu, bute jį pasitiko P. V. ir L. K.. Jie abu buvo neblaivūs. Jie pradėjo pasakoti, kad bute vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo L. K., P. V. ir V. G.. Jokių kitų asmenų bute nebuvo. Po to išgertuvių metu įvyko kažkoks žodinis konfliktas, kurio metu V. G. sudavė L. K. į veidą. P. V. užstojo L. K. ir tada V. G. sudavė ir pačiam P. V.. Visą šitą jam papasakojo L. K. ir P. V.. Ant jų abiejų veidų matėsi sumušimo žymės, mėlynės. Tada jis užėjo į butą ir pamatė kambaryje sėdintį V. G.. Jis buvo labai girtas. Jis nurodė jam išeiti iš buto, nes taip pageidavo buto šeimininkas P. V.. V. G. atsisakinėjo, nenorėjo eiti iš buto, elgėsi įžūliai, todėl jis V. G. išlydėjo iš buto ir pristatė į policijos komisariatą, kur jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Surašius protokolą, V. G. buvo paleistas. Prieš išeidamas iš P. V. buto, V. G. dar kažkaip P. pagrasino, kad susidoros su juo. Tai P. dar pasakė, kad va iškvietė policiją ir pridarė sau rūpesčių, kad V. G. jam grasina. Tą pačią naktį, neužilgo po pirmo kvietimo, jie su kolega gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) aptiktas P. V. lavonas. Jie iš karto nuvyko tuo adresu. Juos pasitiko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie pranešė, kad konstatavo P. V. mirties faktą. Bute buvo L. K.. Ji pasakė, kad po to, kai buvo išvežtas V. G., P. V. pasijuto blogai ir paprašė iškviesti medikus, tačiau jų jau nesulaukė, numirė. Jie su kolega įformino įvykio vietą ir iš ten išvažiavo. Gali pasakyti, tiek kai jis buvo pirmą kartą nuvykęs, adresu (duomenys neskelbtini), tiek antrą kartą L. K. vienodai pasakojo, kad tą vakarą P. V. bute išgertuvėse dalyvavo ji, P. V. ir V. G.. Jokių kitų asmenų bute nebuvo.

V. G. išeiti iš buto nebuvo nusiteikęs, įžūliai ir necenzūriškai kalbėjo policininko atžvilgiu, kaip nesuvokdamas su kuo kalba, buvo labai girtas, labai agresyvus ir net šoko būsenoje. Teko panaudoti jėgą, uždėti antrankius ir išvesti į lauką. V. G. buvo nuvežtas į policijos komisariatą, kur jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jis paleistas namo, nustatytas girtumas virš 3 promilių. Maždaug po pusvalandžio gavo pranešimą vykti tuo pačiu adresu. Felčerė pasakė, kad bute yra lavonas. P. gulėjo ant grindų svetainėje. L. juos pasitiko prie namo, jos parodymai buvo nenuoseklūs, nekonkretūs. Aiškino, kad jiems išvažiavus, P. pasidarė bloga, ji iškvietė greitąją pagalbą, kuri ilgai neatvažiavo, o medikams atvažiavus, P. buvo miręs. G. dar buvo užėjęs į butą, po to kai jį paleido iš policijos, bet taip ir neaišku, prieš atvažiuojant medikams, ar medikams atvažiavus. L. K. pradėjo aiškinti, kad G. atėjo kartu su ja ir medikais į butą, kur rado ant grindų gulintį P., G. pabėgo, prašė jį sulaikyti, nes jis labai blogas žmogus, bet nieko konkretaus nesakė. Nukentėjusįjį P. V. matė keletą dienų prieš įvykį, buvo neteisėtas iškvietimas policijos, paaiškėjo, kad kvietė dėl to, kad jam niekas iš kaimynų neparduoda alkoholio, už tai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. P. V. atrodė labai silpnas, balsas vos girdimas, rankos nukarusios, buvo kaip vaikščiojantis lavonas. Apžiūrint lavoną buvo atvykusi P. V. motina, kuri paaiškino, kad sūnus jau du mėnesius be perstojo vartoja alkoholį. (tomas 1, b.l. 139-140)

V. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2018 m. kovo 17 d., apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nustatytas sunkus girtumas (3,34 promilės), nevykdė teisėto policijos reikalavimo pateikti asmens dokumentus, piktybiškai nereagavo į reikalavimą nusiraminti ir išeiti iš buto į lauką (t. 2, b. l. 58-60), kas patvirtina liudytojo I. B. parodymus.

P. V. surašytas administracinio nusižengimo 2018 m. kovo 12 d. protokolas už tai, kad be reikalo 2018 m. kovo 12 d. 4 val. 7 min. iškvietė policiją (tomas 2, b.l. 129), kas patvirtina I. B. parodymus, kad nukentėjusysis paskutiniu laiku nuolat girtavo ir nesiorientavo aplinkoje.

Liudytojas V. G. parodė, kad su P. V. bendravo kaip kaimynai, jis važinėjo su sunkvežimiu po Europą, o grįžęs iš reiso užgerdavo. Kovo 12 dieną buvo jį sutikęs, P. buvo išblyškęs, sunku buvo suprasti ką kalba, buvo visas pageltęs, papilkėjęs, skundėsi skausmais, ypač kojų, sakė, kad jį mieste kažkas sumušė. Girtavo apie du mėnesius. Ant P. kūno jokių sužalojimų nesimatė, o ar buvo jų po drabužiais nežino, jis jų jam nerodė.

2018 m. rugsėjo 4 d. garso įrašų apžiūros protokole nurodyta, kad į Bendrojo pagalbos centrą (toliau – BPC) 2018 m. kovo 17 d., 00.11 val. paskambino vyras, kuris prisistatė P. V.. Jis paaiškino, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), ką tik, prieš 10 minučių, pažįstamas vyras sumušė pažįstamą moterį. BPC darbuotojai pasiteiravus ar reikalinga medikų pagalba, girdimas pokalbis fone, vykstantis rusų kalba, kuriuo metu skambinantis vyras klausia ar reikia pagalbos, kreipdamasis į moterį vardu L.. Moteriškas balsas atsako, kad pagalbos nereikia, kad ji pati susitvarkys. Tada skambinantis vyras atsako BPC darbuotojai, kad medikų nereikia. Po ko BPC darbuotoja paaiškina, kad apie šį pranešimą informuos policiją ir pokalbis pasibaigia.

2018 m. kovo 17 d., 01.58 val. į BPC paskambino (duomenys neskelbtini) Greitosios medicinos pagalbos (toliau-GMP) brigados Nr. 4305 medikė, kuri pranešė, kad ką tik bute, adresu Naujoji g. 4, buto numerio tiksliai nežino, (duomenys neskelbtini), konstatavo jauno vyro mirtį. Medikė paaiškino, kad tapatybės dokumentų vietoje niekas nepateikė, iš žodžių to vyro pavardė V.. Taip pat medikė paaiškino, kad reikalingi vietoje policijos pareigūnai, nes tas vyras stipriai sumuštas, mušimo žymės ant viso kūno. (t. 1, b. l. 52-53)

Iš GMP pateiktos kvietimo kortelės kopijos matyti, kad adresu, (duomenys neskelbtini), greitoji medicinos pagalba į iškvietimą pas P. V., gim. (duomenys neskelbtini), išvyko 01 val. 23 min., GMP atvykimo laikas 01 val. 27 min. GMP kvietimo kortelėje nurodyta kvietimo priežastis – vyras guli, nepažadina, gal apsvaigęs (nepatikslinta), (sankryža, negali nurodyti adreso, kvietėjas lauks gatvėje). Pažymima, kad ant grindų rastas vyriškos lyties kūnas be gyvybinių ženklų, kvėpavimo nėra, širdies veiklos nėra. Konstatuota biologinė mirtis. (t. 1, b. l. 55-56)

2018 m. birželio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 397/2018 (01) nurodyta, kad P. V. mirė nuo pilvo sumušimo, į tai nurodo plonųjų žarnų pasaito plyšimas, per visą sienelės storį, kepenų visceraliniame paviršiuje, kairės skilties plyšimas, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2018 m. kovo 19 d., 08:00 val., rodo, kad nuo P. V. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 1-3 paros laiko. P. V. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,59 ‰ (promilės) etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį. P. V. lavone nustatyta: (5.1.) Pilvo sumušimas, pasireiškęs plonųjų žarnų pasaito plyšimu, per visą sienelės storį, kepenų visceraliniame paviršiuje, kairės skilties plyšimu, pagal makroskopinį vaizdą padarytas kontaktuojant su kietu, buku daiktu ar paviršiumi, kelių, keliolikos minučių laikotarpyje iki mirties. Šis sužalojimas remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punktu kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. (5.2.) Poodinės kraujosruvos pakaušyje, krūtinėje, nugaroje, abipus žastuose, bei dilbiuose, abipus plaštakų nugariniuose paviršiuose, juosmens srityje, kairio sėdmens srityje, abipus šlaunyse, bei blauzdose, odos nubrozdinimai dešinėje ir kairėje plaštakoje, kairės alkūnės srityje, dešinio ir kairio kelio sąnario projekcijoje, dešinėje ir kairėje blauzdoje pagal makroskopinį vaizdą padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiais), 1-3 parų laikotarpyje iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. P. V. mirė nuo pilvo sumušimo. (t. 1, b. l. 60-66)

2018 m. rugpjūčio 29 d. apklaustas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas S. C. atsakydamas į pateiktus klausimus paaiškino, kad išvados 5.1 punkte nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje. Išvados 5.2 punkte nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti 64 trauminių poveikių pasekoje. 5.1 ir 5.2 punktuose nustatyti sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti netrukus vienas po kito. Išvados 5.1 punkte nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu. Mažai tikėtina, kad 5.1 punkte nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti griūnant, bei labiau būdingi smūgio sudavimui. Išvados 5.2 punkte nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais), bei galėjo būti padaryti tiek griuvinėjant, tiek suduodant smūgius. Po išvados 5.1 punkte nustatytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus kol neprarado sąmonės. (t. 1, b. l. 69-71)

2018 m. kovo 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 955/2018 (01) nurodyta, kad L. K. padaryta muštinė žaizda kairės pusės viršutinės lūpos gleivinėje, kietu buku daiktu, prieš 3-6 paras iki apžiūros. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas yra pasiekiamas L. K. ranka. Sužalojimų L. K. rankose nėra. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, kadangi pakartotino traumavimo žymių žaizdos vietoje nėra. Nustatyto sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie daikto (įrankio) individualias savybes, neužsifiksavo. (t. 1, b. l. 116-117) Tai patvirtina L. K. parodymus, kad kaltinamasis kumščiu sudavė jai smūgį į veidą.

2018 m. birželio 22 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-982 (18), 11-1218 (18), 11-1274 (18) nurodyta, kad ant tirti pateiktų V. G. sportinių batų rasta raudonos spalvos medvilnės pluoštų ir raudonos spalvos dažų mikrodalelių, vienodų su P. V. marškinėlių trikotažo pluoštais ir piešinio dažais, bei juodos spalvos medvilnės ir poliesterinių pluoštų, vienodų su P. V. kelnių audeklo pluoštais. Tikėtina, kad ant V. G. sportinių batų rasti pluoštai ir dažai yra iš tirti pateiktų P. V. marškinėlių ir kelnių. Ant tirti pateiktų P. V. marškinėlių ir kelnių nėra V. G. sportinių batų mikrodalelių. (t. 1, b. l. 40-47)

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Išanalizavus visus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad tarp kartu girtavusių asmenų – V. G. ir P. V. kilo žodinis konfliktas, nes kaltinamasis nepakluso P. V. reikalavimui eiti namo. Dėl to kaltinamasis rankomis ir kojomis pradėjo mušti buto šeimininką P. V., nukentėjusįjį žodžiais mėgino užstoti bute konflikto metu buvusi L. K., kuriai kaltinamasis sudavė vieną smūgį į lūpą padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau ji jam pretenzijų neturi ir prašė baudžiamojon atsakomybėn už smūgio sudavimą jo netraukti. Iš teismo medicinos specialisto S. C. išvados ir jo paaiškinimo (t. 1, b.l. 64-65, 70) matyti, kad P. V. mirė nuo pilvo sumušimo dėl plonųjų žarnų pasaito plyšimo, kairės skilties plyšimo, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. Šis sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Visi kiti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir nėra priežastiniame ryšyje su mirtimi. Plonųjų žarnų pasaito ir kairios skilties plyšimas galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje kelių, keliolikos minučių laikotarpyje iki mirties, nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus kol neprarado sąmonės. Be pagrindinio sužalojimo, sukėlusio nukentėjusiojo mirtį, specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti 64 trauminių poveikių, kurie galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi, bei galėjo būti padaryti tiek griuvinėjant, tiek suduodant smūgius.

V. G. kaltinamas sudavęs ne mažiau 64 smūgių į įvairias kūno vietas, sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš liudytojų I. B., V. G. parodymų matosi, kad paskutinius du mėnesius iki mirties P. V. pastoviai girtuokliavo, buvo nusilpęs ir sunkiai orientavosi aplinkoje, o prieš dvi dienas buvo sumuštas. Iš teismo medicinos specialisto išvados matosi, kad iš aprašytų kūno sužalojimų net 9 žaizdos pasidengusios rusvos spalvos šašais. Be to, specialistas konstatavo, kad išvardinti nežymūs sveikatos sutrikdymai (mėlynės, žaizdos) galėjo būti padarytos griuvinėjant bei atsitrenkiant į kietus paviršius. Tiksliai nustatyti, kiek smūgių nukentėjusiajam sudavė kaltinamasis, nepavyko. Liudytoja L. K. parodė, kad kaltinamasis sudavė rankomis ir kojomis apie 15 smūgių, bet ji jų neskaičiavo. Teismas patikslina kaltinimo aplinkybes, kad kaltinamasis sudavė rankomis ir kojomis vieną smūgį į pilvo sritį, sukėlusį nukentėjusiojo mirtį ir nenustatytą kiekį smūgių į kitas kūno vietas, sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas patikslina, kad nusikalstama veika padaryta ne 2018 m. kovo 16 d. apie 00.00 val. (taip nurodyta kaltinime), o 2018 m. kovo 17 d. apie 00.00 val., nes kovo 16 d. nukentėjusysis visą dieną iš pat ryto girtavo, o po 21 val. girtavo kartu su kaltinamuoju, prie jų prisijungė liudytoja L. K.. V. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas 2018 m. kovo 17 d. 00.30 val. po to kai jis buvo išvestas iš P. V. buto. Toks kaltinimo pakeitimas nepažeidžia kaltinamojo procesinių teisių.

Teismas daro išvadą, kad P. V. mirė nuo kaltinamojo V. G. suduoto smūgio į nukentėjusiojo pilvą, tarp šio veiksmo ir nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas padarytas konflikto metu tarp dviejų girtų asmenų. V. G. nužudė P. V. netiesiogine tyčia, suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę, nors nenorėjo jos atimti, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Po sužalojimų padarymo kaltinamasis buvo visiškai abejingas pasekmėms, nesiėmė jokių priemonių suteikti pagalbą nukentėjusiajam. Jis atsako už savo veiksmų pasekmes – šiuo atveju už nukentėjusiojo mirtį ir veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vyko girtavimas su nukentėjusiuoju, tarp girtų asmenų įvyko konfliktas – nukentėjusysis pradėjo savo sugėrovą kaltinamąjį varyti eiti namo, palikti jo butą. Abiejų incidento dalyvių veiksmai buvo neadekvatūs esamoje situacijoje, tačiau paaiškinami tuo, kad abiem nustatytas sunkus girtumo laipsnis – V. G. 3,34 prom., P. V. 3,59 prom. Girtavimas yra pagrindinė šio nusikaltimo padarymo priežastis.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis teisiamajame posėdyje prisipažino kaltu, atsiprašė nukentėjusiojo tėvo ir motinos, tačiau neprisimena visų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nes buvo labai girtas. Kaltinamojo sesuo turtinės žalos atlyginimui į teismo sąskaitą įnešė 400 eurų, daugiau galimybės neturi, o kaltinamasis jokio turto neturi.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat esminėmis susiformavusiomis teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai bylose nuostatomis. Vertinant šios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsižvelgiama į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes: nusikaltimo padarymo būdą, smurto panaudojimo intensyvumą ir jo pobūdį, tyčios rūšį, nusikaltimo motyvus ir t.t. Nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, mirties priežastimi buvo vienas smūgis į pilvo sritį, ko pasekoje plyšo plonosios žarnos, suduota daug (tiksliai nenustatytas kiekis) smūgių į kitas vietas, tačiau tie sužalojimai priskiriami prie nežymių sveikatos sutrikdymų ir įtakos mirčiai neturėjo. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, padarytas labai sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 6 dalis), kaltinamojo elgesį ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje – netrukdė nustatyti objektyvią tiesą, paaiškino ką prisiminė (o atmintį apsunkina sunkus girtumo laipsnis). Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina bausmė mažiau sankcijoje numatyto bausmės vidurkio.

Į bausmės laiką įskaitomas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. kovo 20 d. iki nuosprendžio paskelbimo (BK 66 straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis civilinis ieškovas L. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 4252,87 Eur turtinės žalos ir 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b.l. 87-96; t.2, b.l. 120-121).

Dėl turtinės žalos atlyginimo. Laidojimo išlaidos patvirtintos dokumentais – 1803,65 eurų. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis pateikė dokumentus: 1580 eurų už paminklą – pastatytas, įrengtas, spėjo padaryti iki visų šventųjų (paminklas, tvorelė, skalda, raidės), 600 eurų už kapo įrengimą (plytelių klojimas, bordiūrų betonavimas, išlyginimas, smėlio užvežimas), 169,52 euro papildomos medžiagos – armatūra, plytelės, klijai, kvarcinis smėlis. Už paminklo pastatymą ir kapo įrengimą ieškovas turėjo 2349,22 euro (t.2, b.l. 112-114) Ieškovas paaiškino, kad pastatytas šeimos kapas: mirusiajam sūnui, tėvui (ieškovui) ir motinai. Ieškovas sutinka, kad paminklas pastatytas ir sutvarkytas kapas trims asmenims, todėl sutinka, kad šios išlaidos dalinamos iš 3 (2349,22:3=783,07 Eur).

Civilinio kodekso 6.291 straipsnis reglamentuoja laidojimo išlaidų atlyginimą: jeigu nukentėjusysis miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris atsakingas už mirtį. Ieškinyje nurodytos laidojimo ir kapo tvarkymo išlaidos yra protingos ir turi būti atlygintos. Ieškovas pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl paramos mirties atveju“ gavo 301,28 euro laidojimo pašalpą, kuri išskaitoma iš priteistinos sumos. Be to, teisminio nagrinėjimo metu į depozitinę sąskaitą žalos atlyginimui pervesta 400 eurų (t.2, b.l. 110), kuri turi būti pervesta į nukentėjusiojo sąskaitą ir šiai sumai mažintinas pareikštas ieškinys. Kadangi pastatytas paminklas ir sutvarkytas kapas trims asmenims, iš nuteistojo priteisiamas trečdalis šių paskirtų nuostolių. Teismas nustato 2586,72 euro turtinės žalos dydį. Iš šios sumos išskaitoma gauta laidojimo pašalpa ir iš dalies atlyginta žala (400 eurų), todėl iš kaltinamojo priteistina (2586,72 – 301,28 – 400) 1885,44 euro turtinės žalos atlyginimo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis L. V. dėl sūnaus mirties prašo priteisti 30 000 eurų neturtinės žalos (t.1, b.l. 95). Teisiamajame posėdyje ieškinį palaikė, nurodė, kad su sūnumi P. pastoviai bendravo, jam nupirko butą, padėjo prižiūrėti anūkę. Santykiai su sūnumi buvo geri, draugiški, kaip tėvo ir sūnaus. Sūnaus netikėta staigi mirtis jį sukrėtė.

Neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-976/2016) CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K- 74/2014, 2K-21-942/2016 ir kt.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip - tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Nustatyta, kad tėvui sūnaus mirtis, su kuriuo jį siejo artimi ryšiai, neabejotinai sukėlė neigiamas emocijas, psichologinius išgyvenimus, dvasinį skausmą. Atsižvelgiama į negrįžtamus padarinius, žalą padariusio asmens tyčinę kaltę, kaltininko turtinę padėtį (jokio turto ir uždarbio, pajamų neturi), į padarytinos turtinės žalos dydį (šiuo nuosprendžiu priteisiamos turtinės žalos sumą), kaltinamojo amžių (gimęs (duomenys neskelbtini) metais), darbingas ir turės galimybę atlyginti padarytą žalą. Taip pat atsižvelgiama į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, kad priteisiama žalos suma nebūtų nepakeliama našta kaltinamajam ir netaptų nepagrįstu praturtėjimu. Be to, į neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo teisę turi ir mirusiojo nepilnametė duktė. Nukentėjusysis turėjo savo šeimą ir gyveno atskirai nuo tėvų. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, teismas nustato neturtinės žalos dydį tėvui sumoje 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų, kuri priteisiama iš kalto asmens.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

V. G. (V. G.), a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2018 m. kovo 20 dienos iki nuosprendžio paskelbimo 2018 m. gruodžio 20 d. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2018 m. gruodžio 20 d.

Kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

Iš V. G. priteisti L. V. 1885,44 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 44 centus) euro turtinės žalos ir 10 (dešimt) tūkstančių eurų neturtinės žalos atlyginimo.

L. J. už brolį V. G. pervestus pinigus sumoje 400 eurų į Vilniaus apygardos teismo sąskaitą (t.2, b.l. 110), nuosprendžiui įsiteisėjus, pervesti nukentėjusiajam civiliniam ieškovui L. V. (ši suma jau įskaityta į turtinės žalos dydį, todėl iš priteistos sumos neatimama).

P. V. drabužius, lipnias juostas (t.1, b.l. 48-49), saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - AVPK) saugojimo kameroje, sunaikinti. V. G. drabužius, saugomus Vilniaus AVPK saugojimo kameroje (t. 1, b.l. 48-49, 170-171), grąžinti jų savininkui V. G..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo 2018 m. gruodžio 20 d., o V. G. nuo nuosprendžio vertimo į rusų kalbą įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Stasys Lemežis