Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ (toliau – ieškovė ir UAB „Legal Balance“) ieškinį atsakovui L. V. (toliau – atsakovas) dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (paliekant pranešimą deklaruotoje gyvenamojoje vietoje). Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas teismo sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas 2018 m. gegužės 10 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-vkbjzts6, kuria atsakovui 60 mėnesių terminui suteiktas (9134,70 Eur) dydžio kreditas. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą vartojimo kreditą bei sumokėti vartojimo kredito kainą – 8935,50 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovė nurodo, kad atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2020 m. balandžio 15 d. sutartį nutraukė.

2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020—03/01, kurios 2020 m. rugsėjo 9 d. priedu – bylų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 8 pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas rašytiniu pranešimu. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas apie į jį nukreipto reikalavimo perleidimą informuotas tinkamai.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Kadangi nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar sutarties nutraukimo teisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie kredito grąžinimą, todėl reikalavimai dėl 7764,88 Eur kredito, 1007,44 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, priteisimo laikytini pagrįstais, todėl tenkintini.

Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 2248,84 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos (2021-03-22), taip pat 31 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7764,88 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos (2021-03-22) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023-06-10).

Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).

Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti 2248,84 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Pradinė kreditorė, sudarydama su atsakove Vartojimo kredito sutartį, pagrįstai tikėjosi, kad už paskolintus pinigus, atsakovei tinkamai vykdant sutarties sąlygas, gaus atitinkamą mokėjimo palūkanų sumą. Atsižvelgiant į tai, Sutartį nutraukus dėl atsakovo įvykdyto esminio jos pažeidimo, iš jo priteistina 2248,84 Eur negautų pajamų suma.

Nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl 31 proc. dydžio mokėjimo palūkanų. Vartojimo kredito sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės ir ieškovė negaus mokėjimo palūkanų, kurias pagrįstai galėjo gauti likusiu sutarties laikotarpiu, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 31 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 7764 Eur kreditą nuo ieškinio parengimo dienos (2021-03-22) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-06-10), tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 31 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7764,88 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2023-06-10) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Kaip matyti, sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju metinė palūkanų norma dėl kurios šalys susitarė sutarties Specialiųjų sąlygų dalyje, sudaro 31 procentus. Iš sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto formuluotės akivaizdu, kad sutartyje buvo įtvirtinta standartinė sąlyga dėl mokėjimo, bet ne kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo, nes nurodytoje sutartinėje nuostatoje palūkanoms priskirta atlyginimo, o ne nuostolių funkcija. Be to, sutarties Bendrųjų sąlygų 6.2 punkte kaip savarankiška prievolė išskirta atsakovo pareiga mokėti netesybas už ne ilgesnį nei 180 dienų terminą tuo atveju, jeigu atsakovas laiku nemokėjo įmokos. Pagal pateiktus duomenis sutarties sąlygos yra standartinės ir parengtos pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“, o atsakovas ginčo teisiniame santykyje yra silpnesnioji šalis, todėl sutarties sąlygos aiškinamos atsakovo naudai. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad sutartimi nebuvo susitarta dėl ieškovės minimos atsakovo prievolės mokėti nuostolius, kaip negautas pajamas (CK 6.193 straipsnio 1, 2, 4 dalys).

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis). Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati – kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, tai VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškinamos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Sutarties Specialiojoje dalyje nustatytas palūkanų dydis, kurį prašo taikyti ieškovė – 39 procentai, viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį, galiojantį šiuo metu ir galiojusį pasirašant sutartį. Ieškovės reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas prieštarauja imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai normai, ribojančiai tiek palūkanų dydį, tiek jų skaičiavimo laikotarpį. Atitinkamai sutarties Specialiųjų sąlygų dalis „MPN“, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų taikant 39 procentų dydžio metinę palūkanų normą, taikymas ir Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga dėl palūkanų skaičiavimo laikotarpio yra vertinamos kaip nesąžiningos, o dėl to pripažįstamos niekinėmis bei negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis, Vilniaus apygardos teismo nutartys civilinėse bylose: 2020 m. spalio 20 d. Nr. e2A-1753-562/2020, 2020 m. spalio 27 d. Nr. e2A-1795-580/2020, 2020 m. spalio 27 d. Nr. e2A-1603-852/2020, 2020 m. spalio 29 d. Nr. e2A-1728-855/2020; kt.).

Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ieškovės reikalavimas priteisti 31 proc. kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7764,88 Eur) nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos laikomas nepagrįstu, todėl netenkinamas.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą bendrą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti proporcingai mažesnės (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinys pagal paskaičiuotus finansinius reikalavimus (materialinis reikalavimas) patenkintas 100 proc., todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 248 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą, iš viso 369 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2, t. y. 5 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB ,,Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 7764,88 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 88 ct) negrąžintą kreditą, 1007,44 Eur (vieną tūkstantį septynis eurus 44 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020-04-15), 2248,84 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 84 ct) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020-04-15) iki ieškinio parengimo dienos (2021-03-22); 31 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7764,88 Eur nuo ieškinio parengimo dienos (2021-03-22) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties pabaigos (2023-06-10), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. kovo 29 d. iki teismo sprendimo įvykdymo ir 384 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti, t. y. netenkinti ieškovės reikalavimo dėl 31 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7764,88 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties pabaigos (2023-06-10), ir pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. REF-vkbjzts6 Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties administravimo mokestis ir specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.